3.11.14

PAPLEPĖJIMAI: DRABUŽIŲ ISTORIJOS SU VINTED



Nykus lapkričio pirmadienis lai tegu būna paskirtas socialinių portalų analizei. Žvarbus rudens vakaras - idealus laikas prisiminti apie geriausio savo draugo kompiuterio ( o tiksliau - interneto - mat kompiuteris be pastarojo kone bevertis) egzistavimą.  Socialiniai portalai tikriausiai retai kada duoda realių teigiamų emocijų. Ir ne - šį kartą susilaikysiu nuo pakartotinės pažinčių portalų analizės ar kitų socialinių tinklų vartojimo kenksmingumo. Šį kartą laikas atidžiau paanalizuoti vieno lietuviško portalo koncepciją ir tai, kokias teigiamas puses gali atversti visiškai netikėti Vinted portalo keliai.

Vinted, kaip žinia, pirmus keletą metų egzistavęs kaip manodrabuziai.lt, buvo sukurtas kaip ideali platforma senų drabužių pardavimui. Pradinė pirkimo/pardavimo koncepcija pakankamai artima pasaulyje puikiai žinomai ebay bei amazon koncepcijai. Tačiau Vinted turi kai ką, ko neturėjo nė viena tarptautinių prekiavimo platformų - sielą. 

Teoriškai pradinis tuometinio manodrabuziai portalo šūkis ir moto - prikelti savo drabužį antram gyvenimui. Gražu, tačiau kažkur girdėta, tiesa? Man artimiausias antro drabužio gyvenimo atitikmuo - dėvėtų drabužių parduotuvės. Būtent taip su šypsena mėgdavau vadinti manodrabužius - lietuviškasis dėvėtų drabužių portalas. Bet ar iš tiesų ties čia ir baigiasi portalo koncepcija? Vargu bau. Iš tiesų už šių internetinių parduotuvės durų slypi daug daugiau - bendra idėja ir begaliniu tikėjimu degantys projekto įkūrėjai; jais tikinti startup'o komanda ir daugiau nei 65 tūkstančiai vartotojų, tikinčių bei kuriančių portalo sėkmę. 

Mano pažintis su Vinted prasidėjo anksti - 2009 metais, būdama vos penkiolikos, visiško atsitiktinumo dėka atradau portalą, leidžiantį įsigyti tai, ko tuo metu negalėjau sau leisti įsigyti įprastinėse fizinėse parduotuvėse. Tiesa, tais laikais (skamba kaip pasaka apie priešsovietinę Lietuvą) portalas buvo itin elementarus - nebuvo nei forumų, nei naujienų, nei socialinių įrankių, nei visuotinio pripažinimo visuomenėje. Dabar apie Vinted galima kalbėti kaip socialinės bendruomenės prizmę - apie dėvėtus drabužius - kaip apie tam tikros istorijos liudininkus, o  galiausiai - tarpininkus tarp naujų pažinčių ir naujų draugysčių.

Jei mūsų tėvai užaugo su Tolstojaus kūriniais ir "Ну погоди !" multiplikaciniu filmu - aš užaugau su Vinted. Kartu su jais augau, tobulėjau ir kiekvienais metais atradau vis daugiau teigiamų portalo pusių. Viena didžiausių ir, ko gero, svarbiausių - portalo dėka surastos geriausios draugės. Ironiška, tačiau visos artimiausios draugės vienu ar kitu keliu atkeliavo būtend Vinted padedamos. Ir nors į vieną paskutinių vietų nurašiau pažinčių portalus, Vinted padeda apjungti bendraminčius ir tuos, kurie turi panašių interesų gyvenimui.

Juokais ištarta frazė apie "lietuviškojo skurudyno" koncepciją iš tiesų tėra tik sarkazmo ir didelės meilės portalui apraiška. Portalas suteikia galimybę ne tik pigiau įsigyti norimą drabužį ar atrasti kolekcijose nebegaminamus drabužių modelius - transakcijų metu sukuriama išskirtinė galimybė išgirsti ir papasakoti savo drabužio istoriją. Ne paslaptis, kad kiekvienas rūbas gyvendamas mūsų namuose kartu su mumis išgyvena begales gyvenimo etapų. Nėra nieko gražiau nei visus gražiausius atsiminimus bei emocijas kartu su drabužiu perduoti naujam šeimininkui. Tiesa, daugiau dėmesio gauna ne parduodamas drabužis, o naujasis jo šeimininkas. Nereikia pernelyg stipriai personifikuoti ar įasmeninti kiekvieno įsigyto daikto - daug svarbiau pajusti jį parduodančio/gaunančio žmogaus energiją. 

Tiesa, su vienu pagrindinių portalo idėjų sutikti negalėčiau - galimybė įsigyti dėvėtą drabužį tikrai nėra ekonomiško ar sąmoningo bei atsakingo vartojimo ženklas. Be abejonės, galbūt tai iš dalies galėtų pristabdyti naujų drabužių gamybą, tačiau vidinė drabužių cirkuliacija kiekvieno mūsų spintoje padidėja net keletą kartų - galimybė pigiai įsigyti ir nesunkiai parduoti netinkančius ar nepatinkančius apdarus suteikia laisvės jausmą - pirkti norisi dar daugiau ir dažniau. 

Vinted taip pat sukuria ypatingą galimybę neprisirišti prie vieno ar kito drabužio - drabužiai atkeliauja ir iškeliauja visiškai organiškai, nesudarydami ypatingai didelių finansinių nuostolių, o svarbiausia - netinkantys ir nepatinkantys neprivalo rinkti dulkių spintos glūdumoje. Tokiu būdu kiekvienas vartotojas turi gerą priėjimą prie finansiškai ne visuomet įkandamų apdarų kainų; Išradingesnės ir įnoringos fashionistos gali  džiaugtis platesniu ir įdomesniu garderobo pasirinkimu; Bendraminčiai gali burtis į bendruomenes ir diskutuoti opiomis aktualiomis temomis.

Įrašą derėtų pabaigti mintimi apie tai, kad Vinted iš esmės pakeitė lietuvišką dėvėtų drabužių egzistavimo sampratą ir koncepciją. Drabužiai įgavo dar daugiau išliekamosios vertės. Galiausiai Vinted leidžia sukurti platformą, iš dalies mažinančią socialinę žmonių nelygybę - mažesnę perkamąją galią turintys pirkėjai pagaliau gali atrasti kitų, ne mažiau įdomių būdų realizuoti save bei kurti savo stilių, o su juo - tobulinti savo asmenybę.  Apie tokį ekonominį reiškinį svajojo nemaža dalis žymiausių pasaulio mąstytojų ir valstybės kūrėjų. Panašu, kad mažais žingsneliais, pasitelkę sąmoningą vartotojiškumą galime pasiekti daugiau nei iki šiol galvojome!

2 comments:

  1. Labai įdomiai parašei, kaip visada. Plojimai tau už įdėtą darbą! ;>>

    ReplyDelete
  2. Aušrine, be galo smagu, kad patiko!

    ReplyDelete

© 2016 Kotryna Uogintaite