31.8.17

Socialinių medijų detoksikacija

Daugelis skaitytojų spėjo pastebėti, jog vasaros metu tinklaraštis liko nepildomas. Tam priežasčių yra pora, pradedant nuo pokyčių darbo sferoje, apmažėjusio tiesioginio darbo su kompiuteriu, baigiant suvokimu, jog paskutinius penketą metų kompiuteris tapo ko gero ne mažesniu gyvenimo palydovu nei realūs žmonės.

Galiausiai, visus taškus ant i sudėjo vasaros viduryje veikti nustojęs asmeninis kompiuteris, kurio dėka nutariau galutinai išvalyti socialinių medijų ryšius bei kuriam laikui apriboti ne tik tinklaraščio veiklą, bet ir su verslu susijusius projektus bei/ir komunikaciją su pažįstamais socialinių medijų kanalais. Ir nors būtų galima sakyti, jog šis apsisprendimas buvo priverstinis dėl techninių nesklandumų, iš tiesų šį galėčiau apibūdinti kaip neblogą socialinį sprendimą užuot čia ir dabar įsigijus kitą elektroninį prietaisą, atribojantį nuo realybės ir leidžiantį pasinerti į kibernetinį pasaulį - visgi nutariau palaukti rudens pradžios taip sąmoningai atsisakydama nemažos dalies įdomių bei naudingų su tinklaraščiu susijusių projektų bei pasiūlymų. 

To pasėkmės - kaip ir buvo galima tikėtis, vien teigiamos ir susijusios ne tik su pagerėjusiais santykiai su aplinkiniais žmonėmis, bet ir begale realių apčiuopiamų pasiūlymų ateities perspektyvoms. Nustojus naudotis kompiuteriu pagerėjo ne tik miego kokybė, bet ir apmažėjo socialinio nerimo kiekis. Negana to, pagaliau galėjau džiaugtis puikiu oru bei vasaros teikiamomis privilegijomis. Ko gero niekuomet savo gyvenime nebūčiau pagalvojusi, jog skaičiuodama paskutines dvidešimt trečiųjų gyvenimo metų dienas, po ilgos darbo dienos ramiai sėdėsiu prie vieno gražiausių Amsterdamo centro kanalų ir stebėsiu pro šalį praplaukiančias antis. Kodėl? Nes paskutinius dešimtį metų neleidau sau nė pagalvoti apie tokį "laiko švaistymą", o poilsis ar laikas sau neegzistavo darbotvarkės eilutėse. 

Ar tinklaraščio veiklą sustabdžiau visam laikui? Jokiu būdu ne. Tinklaraštis greičiau turėjo ilgas ir (beveik po septynerių metų) užtarnautas atostogas, tuo tarpu aš pati turėjau galimybę susikoncentruoti ties gyvenime vykstančiais pokyčiais bei naujų iššūkių sau kėlimu. Tuo pat metu galėjau iš naujo apgalvoti kodėl ir apie ką turėtų būti ši internetinė erdvė, mat natūralu, jog keičiantis laikams, keičiasi ne tik mano pačios vizijos, bet ir lūkesčiai šiai platformai. Tinklaraštis ir toliau veiks kaip veikęs, tačiau, kaip ir prieš porą metų minėta, šiame planuoju daugiau plėtoti gyvenimo būdo tematikos bei to, kas seniausiųjų tinklaraščio skaitytojų tikrai nenustebins, savo noro grįžti prie didžiųjų savo karjeros svajonių - sporto. 

Kas įvyko šiuo socialinių medijų dietos laikotarpiu? Spėjau nukeliauti į Maroką, išmokau alpinizmo pradžiamokslio (tiesa, tik uždarose patalpose ir tik su specialiu prižiūrinčiu lynu), nukeliavau į Londoną, grįžau į savo mylimus kovų menus, gavau porą pasiūlymų pradėti mokyti pradedančiųjų klases, pagaliau atradau laiko sau ir karštai (ir paprastai) jogai, apsilankiau ir iki pirštų galiukų įsimylėjau Pole Dancing sportą. Šiuo metu vasarą palydžiu dar vienose atostogose Portugalijoje, kur planuoju pradėti plaukioti banglentėmis. Visų svarbiausią - ateinantį rudenį planuoju kardinaliai versti ir keisti savo gyvenimo būdą vardan to, kad pradėčiau dirbti su tuo, su kuo savo gyvenimą įsivaizdavau dar prieš penketą metų - tuomet, kuomet teko apsispręsti dėl pasirinktos studijų krypties.  Vienintelis neigiamas socialinių medijų dietos padarinys - suprastėjusios lietuvių kalbos gramatikos žinios ir nebe toks sklandus rašymas lietuvių kalba. Kad ir kaip bebūtų, tikiu, jog šį neigiamą efektą su laiku galima greitai ištaisyti. 

Apibendrinant socialinių medijų detoksikacijos tematiką turiu pripažinti, jog šią vasarą turėjau laiko viskam, kam nuolat pritrūkdavo kasdieniniame gyvenime - sau, miegui, juokui, draugams, pažįstamiems ir, visų svarbiausia - neišpildytoms ir dėl kažkokių priežasčių nuolatos atidėliojamoms svajonėms. Kas manęs laukia po šios detoksikacinės vasaros? Visų didžiausių gyvenimo svajonių pildymas! O jei stipriai nori ir labai labai dirbi - nėra nieko neįmanomo. Bet apie tai - kitame įraše.

Bučkiai iš Portugalijos, 
Uogintaitė

1 comment:

© 2016 Kotryna Uogintaite