Kadangi sulaukiu be proto daug klausimų apie savo ūgį, svorį, figūrą, maistą ir valgymo įpročius, fizinę veiklą ir panašius dalykus, manau atėjo laikas apie tai parašyti kartą ir visiems laikams. Visą gyvenimą buvau stambi (žinoma, tas žodis nėra labai tiksliai apibrėžtas, kažkokios tikslios svorio ribos tarp "putlios" ir "normalios" nubrėžta nėra, tačiau ir jaučiausi ir atrodžiau mažų mažiausiai storoka, nuotrauka čia). Galvojau, kad esu tokia dėl to, kad mano kaulai stambūs, kad čia giminės bruožas ir nieko aš jau su jais nebepadarysiu. Tiesa buvo ta, kad valgiau laabai daug, negalvojau nei ką, nei kada, nei kiek. Normalu, kad rezultatas buvo akivaizdus (sultingos leškutės, mielas "gelbėjimosi ratas" ant pilvuko ir gurmaniškas pagurkliukas). Niekuomet neribojau savęs valgydama gal dėl to, kad netikėjau, jog kas nors pasikeis. Tačiau per pastaruosius metus pasikeitė daug kas. Tikriausiai teisingiau būtų sakyti, jog viskas apsivertė aukštyn kojom: nuo kone keturiais dydžiais mažesnių rūbų iki naujos filosofijos apie mitybą ir gyvenimą (iš dalies susitvarkė ir odos problemos) Taigi, ką gi tokio stebuklingo pasidariau, kad mažos mergaitės svaigdamos nuo mano išsikišusių kaulų, klausinėja ką daryt, kad būtų "tokios pat, kaip aš"? Atsakymas neturėtų nustebinti nė vieno žmogaus, kuris yra bent kiek domėjęsis sveika mityba, elementariomis mitybos taisyklėmis, maisto derinimu.
* Nė kąsnio į burną po 18h ( aš nevalgydavau po 19h, čia priklauso nuo gyvenimo tempo, kada einat miegoti, kada keliatės ir panašiai )
* Rytais - košės (grikiai, avižinės kruopos, ryžiai. Be sviesto. Su vandeniu nėra labai skanu, tad mama sugalvojo pagardinti šaukšteliu aliejaus. Vėliau palikti kelias minutes įsigerti ir jau galima valgyti)
*Atsikėlus dvi (arba trys) stiklinės vandens. Per parą išgerti apie 2-3l.(aš visad daug gerdavau, tad jokios problemos dėl to nebuvo. Žmonėms, nemėgstantiems gerti, bus sunkiau)
*Žalia arbata! (Atsisakyti kavos, jei esat nuo jos priklausomos, nebedėti pieno miltelių ir/ar cukraus)
*Pietums - balta mėsa (vištienos krūtinėlė, kalakutiena) su daržovėmis (priklausomai nuo metų laiko, vasarą valgau šviežias be nieko, žiemą gaminuosi salotas) arba žuvis (lašiša, tunas)
* TAIP sakome sriuboms (gink Dieve, ne "iš pakelio", o natūralioms, gamintoms namuose)
*Susitarimas su savimi dėl miltinių patiekalų (absoliučiai atsisakiau bet kokio batono, bandelių, sausainių, makaronų)
*NE bet kokiems gazuotiems gėrimams, be abejo atsisakom bet kokių vaisvandenių
*Vaisiai, nors ir gardu bei sveika, bet irgi turi nemažai kalorijų
*Jokios (akivaizdžios) chemijos savo racione netoleruoju (hamburgeriai, kebabai, kibinai, čipsai, bulvytės fri ir panašūs dalykai - ne man)
*Jokių ledų (skaudu, bet norint gerų rezultatų, teks ir jų atsikratyt), grietinėlės produktų
*Valgyti iš mažų lėkščių, jei yra galimybė, su mažais įrankiais
*Jokių pakramsnojimų, užkandžių ar pasiskaninimų tarp valgymų
*Iš namų visuomet išeiti normaliai pavalgius (svarbiausia geri pusryčiai)
*Vakarienei- kietai virtas kiaušinis (baltymas labai naudingas, galit valgyt į sveikatą)
*Norint numalšinti kirminą, galima pasimėgauti riešutais (labai naudingi mūsų organizmui savo aliejais ir kitomis maistinėmis medžiagomis) arba džiovintais vaisiais (atsargiai! Daug cukraus)
*Valgyti tam tikromis valandomis, kas keletą valandų (jokių nusukinėjimų, kad "dabar nevalgysiu, tai vėliau galėsiu sau leisti prisikirsti)
*Susiplanuoti dieną į priekį, įvesti savo organizmui bent jau elementarų rėžimą (kada kelsitės, kada eisite miegoti, ką kada valgysite, ką kada veiksite)
*Esat dideli smaližiai? Nustatyti saldumynų dienos normą (pvz. kiekvieną dieną po juostelę mėgstamo šokolado. Šokoladą pirkit brangesnį, nei įprasta, suveiks pasąmonėj įsikūrę psichologiniai veiksniai, kad brangiai pirktą produktą reikia valgyti su didesniu pasimėgavimu ir labiau taupant)
*Cukrų keičiam į medų (jei leidžia finansinė padėtis ir nesat alergiški)
*Mėgstat sportuoti? Bėgiokit, darykit atsilenkimus, šokit, važinėkit dviračiu, plaukiokit (aš neturiu kantrybės, o praėjusią vasarą nelabai buvo jėgų)
*Ir tiesiog NUSTOKIT KIMŠT (maistas turi būt valgomas ne prie televizoriaus, ne prie kompiuterio, ne skaitant žurnalą ar knygą, o virtuvėje, prie stalo)
Žinoma, čia tik nedidelė dalis to, ką dariau, norėdama pasikeisti. Daugiausia reikia valios valios ir dar kartą valios. O dar daugiau reikia sveiko proto, kad žinotumėt kada jau laikas sustoti.Kitaip visi numesti kilogramai grįš savaime, organizmui visiškai išsekus, trūkus kantrybei, arba atsidūrus ligoninėj dėl pernelyg nualinto organizmo. Bet kokiu atveju, sveika mityba turi tapti gyvenimo būdu, o ne trumpalaikiu valgymo rėžimu, norint numesti svorį.Fizinis aktyvumas turi būti gyvenimo dalimi, o ne prievole (kol kas šio punkto pačiai įgyvendinti nepavyko, nes ir toliau tingiu pasiteisindama tuo, kad ir taip pakankamai kūda esu. Nors jau spėjau įsitikinti, kad fizinio krūvio reikia ne svorio metimui, o gerai savijautai palaikyti, svarbiausia rasti tinkančią ir patinkančia sporto šaką)
Gyvenu, kad valgyčiau, ar valgau, kad gyvenčiau? Čia jau kiekvieno mūsų asmeninis pasirinkimas, man mielesnis širdžiai pastarasis. Maistas turi būti pagalbinė priemonė, palaikyti kūną sveiką, o galvą švarią. Maistas neturi būti amžinu priešu, o svoris nuolatiniu galvos skausmu. Gyvenime yra begalės kitų dalykų, kurie tūkstančius kartų svarbesni, nei nereikalingi kilogramai ant užpakalio. Čia tik kvailas visuomenės įvarytas kompleksas ir iškreiptas vaizdas, kad neatsikračius kelių kilogramų, pasaulis pasidarys gražesnis, o pats tapsi gražesniu ir laimingesniu žmogumi. Nė velnio. Niekas nepasikeis. O tu liksi tokiu pačiu žmogumi. (išskyrus tai, kad tave greičiau nuo kalno stiprus nupūs vėjas, žiemą bus kelis kartus šalčiau, reikės rengtis daugiau ir storesnius megztinius, sunkiau rasi sau tinkamo dydžio rūbus) Ne maistas turi teikti malonumą, o mokėjimas džiaugtis gyvenimu.
Šiandien valgiau avižinę košę, sumaišytą su avižiniais dribsniais (pritaikytais vartoti kaip sausus pusryčius) su pieno milteliais. Tiksliau mama išvirė normalią košę ant vandens, o man ji pasirodė per skysta, tai privariau sausų pusryčių (kurie savyje turėjo pieno miltelių). Ir gavosi nesveikai skanus maistas! Uogas uždėjau tik tam, kad nuotrauka atrodytų gražiau, paprastai košę valgau su medumi (medų valgau visur, visada ir su viskuo).
Labai noriu parodyti nuotraukas, kuriose geriausiai matosi mano pasikeitimai. Nors labai sunku žiūrėti ankstyvos jaunystės nuotraukas, nes jos man varo vėžį. Labai akivaizdžiai matosi, kad pats didžiausias trūkumas slypi leškose, kurios atrodė kaip drambliai net tada, kai šonkauliai kyšojo
Išvados paprastos: genialu viskas, kas banalu ir nuvalkiota (kalbant apie mitybą). Jei kas nors turėsit dar kokių nors klausimų ar neaiškumų, visuomet rašykit;) Taip pat pasidalinkit savo patarimais, kaip išlaikyti kūno formas nepakitusias.
* Nė kąsnio į burną po 18h ( aš nevalgydavau po 19h, čia priklauso nuo gyvenimo tempo, kada einat miegoti, kada keliatės ir panašiai )
* Rytais - košės (grikiai, avižinės kruopos, ryžiai. Be sviesto. Su vandeniu nėra labai skanu, tad mama sugalvojo pagardinti šaukšteliu aliejaus. Vėliau palikti kelias minutes įsigerti ir jau galima valgyti)
*Atsikėlus dvi (arba trys) stiklinės vandens. Per parą išgerti apie 2-3l.(aš visad daug gerdavau, tad jokios problemos dėl to nebuvo. Žmonėms, nemėgstantiems gerti, bus sunkiau)
*Žalia arbata! (Atsisakyti kavos, jei esat nuo jos priklausomos, nebedėti pieno miltelių ir/ar cukraus)
*Pietums - balta mėsa (vištienos krūtinėlė, kalakutiena) su daržovėmis (priklausomai nuo metų laiko, vasarą valgau šviežias be nieko, žiemą gaminuosi salotas) arba žuvis (lašiša, tunas)
* TAIP sakome sriuboms (gink Dieve, ne "iš pakelio", o natūralioms, gamintoms namuose)
*Susitarimas su savimi dėl miltinių patiekalų (absoliučiai atsisakiau bet kokio batono, bandelių, sausainių, makaronų)
*NE bet kokiems gazuotiems gėrimams, be abejo atsisakom bet kokių vaisvandenių
*Vaisiai, nors ir gardu bei sveika, bet irgi turi nemažai kalorijų
*Jokios (akivaizdžios) chemijos savo racione netoleruoju (hamburgeriai, kebabai, kibinai, čipsai, bulvytės fri ir panašūs dalykai - ne man)
*Jokių ledų (skaudu, bet norint gerų rezultatų, teks ir jų atsikratyt), grietinėlės produktų
*Valgyti iš mažų lėkščių, jei yra galimybė, su mažais įrankiais
*Jokių pakramsnojimų, užkandžių ar pasiskaninimų tarp valgymų
*Iš namų visuomet išeiti normaliai pavalgius (svarbiausia geri pusryčiai)
*Vakarienei- kietai virtas kiaušinis (baltymas labai naudingas, galit valgyt į sveikatą)
*Norint numalšinti kirminą, galima pasimėgauti riešutais (labai naudingi mūsų organizmui savo aliejais ir kitomis maistinėmis medžiagomis) arba džiovintais vaisiais (atsargiai! Daug cukraus)
*Valgyti tam tikromis valandomis, kas keletą valandų (jokių nusukinėjimų, kad "dabar nevalgysiu, tai vėliau galėsiu sau leisti prisikirsti)
*Susiplanuoti dieną į priekį, įvesti savo organizmui bent jau elementarų rėžimą (kada kelsitės, kada eisite miegoti, ką kada valgysite, ką kada veiksite)
*Esat dideli smaližiai? Nustatyti saldumynų dienos normą (pvz. kiekvieną dieną po juostelę mėgstamo šokolado. Šokoladą pirkit brangesnį, nei įprasta, suveiks pasąmonėj įsikūrę psichologiniai veiksniai, kad brangiai pirktą produktą reikia valgyti su didesniu pasimėgavimu ir labiau taupant)
*Cukrų keičiam į medų (jei leidžia finansinė padėtis ir nesat alergiški)
*Mėgstat sportuoti? Bėgiokit, darykit atsilenkimus, šokit, važinėkit dviračiu, plaukiokit (aš neturiu kantrybės, o praėjusią vasarą nelabai buvo jėgų)
*Ir tiesiog NUSTOKIT KIMŠT (maistas turi būt valgomas ne prie televizoriaus, ne prie kompiuterio, ne skaitant žurnalą ar knygą, o virtuvėje, prie stalo)
Žinoma, čia tik nedidelė dalis to, ką dariau, norėdama pasikeisti. Daugiausia reikia valios valios ir dar kartą valios. O dar daugiau reikia sveiko proto, kad žinotumėt kada jau laikas sustoti.Kitaip visi numesti kilogramai grįš savaime, organizmui visiškai išsekus, trūkus kantrybei, arba atsidūrus ligoninėj dėl pernelyg nualinto organizmo. Bet kokiu atveju, sveika mityba turi tapti gyvenimo būdu, o ne trumpalaikiu valgymo rėžimu, norint numesti svorį.Fizinis aktyvumas turi būti gyvenimo dalimi, o ne prievole (kol kas šio punkto pačiai įgyvendinti nepavyko, nes ir toliau tingiu pasiteisindama tuo, kad ir taip pakankamai kūda esu. Nors jau spėjau įsitikinti, kad fizinio krūvio reikia ne svorio metimui, o gerai savijautai palaikyti, svarbiausia rasti tinkančią ir patinkančia sporto šaką)
Gyvenu, kad valgyčiau, ar valgau, kad gyvenčiau? Čia jau kiekvieno mūsų asmeninis pasirinkimas, man mielesnis širdžiai pastarasis. Maistas turi būti pagalbinė priemonė, palaikyti kūną sveiką, o galvą švarią. Maistas neturi būti amžinu priešu, o svoris nuolatiniu galvos skausmu. Gyvenime yra begalės kitų dalykų, kurie tūkstančius kartų svarbesni, nei nereikalingi kilogramai ant užpakalio. Čia tik kvailas visuomenės įvarytas kompleksas ir iškreiptas vaizdas, kad neatsikračius kelių kilogramų, pasaulis pasidarys gražesnis, o pats tapsi gražesniu ir laimingesniu žmogumi. Nė velnio. Niekas nepasikeis. O tu liksi tokiu pačiu žmogumi. (išskyrus tai, kad tave greičiau nuo kalno stiprus nupūs vėjas, žiemą bus kelis kartus šalčiau, reikės rengtis daugiau ir storesnius megztinius, sunkiau rasi sau tinkamo dydžio rūbus) Ne maistas turi teikti malonumą, o mokėjimas džiaugtis gyvenimu.
Šiandien valgiau avižinę košę, sumaišytą su avižiniais dribsniais (pritaikytais vartoti kaip sausus pusryčius) su pieno milteliais. Tiksliau mama išvirė normalią košę ant vandens, o man ji pasirodė per skysta, tai privariau sausų pusryčių (kurie savyje turėjo pieno miltelių). Ir gavosi nesveikai skanus maistas! Uogas uždėjau tik tam, kad nuotrauka atrodytų gražiau, paprastai košę valgau su medumi (medų valgau visur, visada ir su viskuo).
2009 Rugsėjis
2010 Vasaris
2010 Balandis
2010 Birželis
2010 Rugpjūtis
2011 Birželis
Dabar atrodau dar geriau, nei kad Birželį, nes beveik kiekvieną dieną užsiimu aerobika, kad turiu idealų pilvuką!
Išvados paprastos: genialu viskas, kas banalu ir nuvalkiota (kalbant apie mitybą). Jei kas nors turėsit dar kokių nors klausimų ar neaiškumų, visuomet rašykit;) Taip pat pasidalinkit savo patarimais, kaip išlaikyti kūno formas nepakitusias.