Po ilgų ir naudingų atostogų nuo civilizacijos ir pačios savęs pagaliau grįžau į trasą su nauju požiūriu į save, gyvenimą ir visa, kas vyksta aplink. Apie naujuosius išgyvenimus daug neatvirausiu, vis dėlto, kad ir kaip bebūtų gaila, reikia pripažinti, kad kūrybai nepalyginamai naudingesnis skausmas, nei džiaugsmas ar laimė, tad įrašas ir vėl netenka savo energetinės vertės. Vis dar negaliu atsižiūrėti, kiek daug šypsausi. Ir ne tik nuotraukose, bet ir kasdienybėje. Ir ne tik lūpomis, bet ir akimis.
Bet kokiu atveju, grįžusi radau naująjį savo kūdikį iš oasap.com, kurį užsisakiau prieš išvažiuodama į Masters Of Calm festivalį. Rankinė iš tiesų tokia, kokia ir pasirodė internetiniame tinklapyje: klasikinė, kompaktiška, tačiau tuo pat metu ir pakankamai talpi. Šį laimikį galėčiau pavadinti labiau pasisekusiu, nei pirmasis (juoda keisto kirpimo suknelė), tačiau tikiuosi, kad su laiku išmoksiu daiktus rinktis dar atsakingiau.
Manęs vasariniai orai jau seniai nebedžiugina ir vis verčia suktelti galvelę į rudeninio garderobo pusę, o lengvas palaidinukes keisti šiltais megztiniais. Dėl nuolatinio buvimo gryname ore, šaltyje ir lietuje, festivalio metu stipriai ištino pusė veido, taip pat dėl nuostabaus maisto priaugau begalę svorio, bet viskas visiškai nesvarbu, kai prisimenu, kiek daug naudos gavau. Gal vis dėlto verta dėti tašką palikti ir šią saviraiškos formą? Kitu atveju man verkiant reikia naujo fotografavimo aparato, nes kaskart, užsinorėjus įamžinti savo snukelį vizualiuose menuose, tenka kviesti Sandrą puodelio arbatos ar ledų porcijos. Vėl žemai lenkiuosi už savo šypsenos įamžinimą!
Dienos lekia nepastebimai, liko ypatingai mažai laiko iki naujo gyvenimo etapo pradžios. Jau jaučiu virpuliukus visame kūne!
O ar jūs jau turite visa, ko reikia naujiems mokslo metams?
Dienos lekia nepastebimai, liko ypatingai mažai laiko iki naujo gyvenimo etapo pradžios. Jau jaučiu virpuliukus visame kūne!
O ar jūs jau turite visa, ko reikia naujiems mokslo metams?