Tikriausiai niekuomet neišsišnekėsiu apie tai, ką man davė Lietuvos Mokinių Parlamentas. Gal kalbėti ir nereikia, daug svarbiau vidinis žmogaus pasaulėžiūros ir pasaulėvokos pokytis. Svarbu tai, kad jaučiu, kad be LMP būčiau kitas žmogus, gyvenantis visiškai kitomis vertybėmis, kuriomis, deja, vis dar vadovaujasi nemaža dalis mūsų šaunios šalies visuomenės. Per paskutinį pusmetį išmokau nevertinti ir nelyginti kitų žmonių poelgių ar asmeninių įsitikinimų. Tai - jų asmeninis reikalas. Kiekvienas turime teisę gyventi taip, kaip mums atrodo teisingiausia, naudingiausia ir protingiausia. Vis dėlto labai svarbu, kad kiekvienam mūsų būtų suteikta pakankamai galimybių pasirinkti, kokį gyvenimą norime gyventi ir kokie patys norime užaugti. Mano atveju LMP'as buvo ta vieta, kuri man suteikė platesnį suvokimą apie pasaulį ir save pačią, apie tai, ko aš noriu ir, juo labiau, ko aš nenoriu savo gyvenime. Tikėsit ar ne, bet tik mes patys esam įgalūs keisti savo gyvenimą. Tik nuo mūsų pačių priklauso mūsų ateitis. Mes darom svarbiausius savo gyvenimo sprendimus, o visa, kas yra aplink gali tik daryti įtaką, tačiau sprendimai yra priimami mūsų pačių. Ir plačiai pasklidęs posakis, kad aplinka formuoja žmogų (ypatingai jauną) yra teisinga, tačiau pamirštamas vienas svarbiausias dalykas, kad nepaisant aplinkos faktorių, savo gyvenimą formuoja ir svarbiausius klausimus sprendžia pats žmogus, o ne aplinka. Sakot tėvai liepia? Draugai netoleruoja? Mokytojai diskriminuoja? Darbdaviai ignoruoja? Ir dėl to jūs elgiatės taip, o ne kitaip? Visa tai tėra jūsų pačių pasirinkimas.
Galiausiai, artėjant savo, kaip lmp'anarės, kadencijos pabaigai, vis dažniau pagalvoju, kad man ši organizacija davė nepalyginamai daugiau, nei mokykla sugebėjo suteikti per visus dvylika metų. Negalėčiau niekinti ar menkinti mokyklos svarbos. Ne, visiems svarbu įgyti išsilavinimą, tačiau ne mažiau svarbu tai, kaip tą išsilavinimą žmogus panaudoja tolimesniame savo gyvenime.
Esu beprotiškai dėkinga mokyklai už suteiktą šansą įstotį į Lietuvos Mokinių parlamento gretas.
Niekaip nesuprasdavau, kodėl baigus mokyklą giliai širdyje nesuvirpėjo nė vienas nervas, nenubėgo nė viena ašarėlė, nesugraudino nė gražiausios mylimos auklėtojos kalbos. Galvojau ir svarsčiau, ar aš tapau atspari aplinkai ir emocijoms, ar tiesiog tie dvylika metų man nebuvo tokie svarbūs, dėl kurių galėčiau baubti it draugą laidojant. Prieš keletą savaičių supratau, kad kartais ne trukmė, o žinių ir patirties koncentracija yra nelyginamai svarbiau. Tie dveji kadencijos metai atnešė nelyginamai daugiau naudos, nei dvylika metų mokyklos suole. Išmokau tiek, kiek nė viena mokykla negalėtų išmokyti. Likusias dvylika valandų iki pirmojo savo gyvenime aukštosios matematikos midtermo galėčiau vardinti visas savybes, kurias išugdė ir atrado ši organizacija, tačiau tai nebūtų naudinga nei man pačiai, nei skaitytojams. Kiekvienas žmogus atranda tai, kas jam yra svarbiausia, tad kitų potyriai nublanksta prieš asmeninį patyrimą.
Vis dėlto keletą svarbiausių dalykų turiu paminėti: prieš dvejus metus nesugebėjau padoriai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nežinojau daugelio etikos normų, nemokėjau rašyti rezoliucijų, pozicijų, neišmaniau daugelio politinių ir vidinių organizacijų sistemų, nežinojau, ko noriu iš savęs ir iš gyvenimo, nežinojau, kas aš esu, laikiau save pernelyg aukštai, nevertinau savo šalies, nevertinau savo draugų, nežinojau, ką reiškia gyventi vienoje didelėje šeimoje, nežinojau, kad mūsų šalyje yra tiek daug nuostabių jaunų ir be proto gabių, talentingų bei gudrių žmonių, nežinojau, kad norint jaustis laiminga, reikia išsilaisvinti ir išlaisvinti, nemokėjau išsilaisvinti ir atsiriboti nuo visuomenės brukamų normų, nemokėjau būti savimi, pasitikėti savimi ir tikėti tuo, ką darau.
Ir dabar, po dviejų metų, kupinų laimės ir džiaugsmo antplūdžių, nusivylimo ir liūdesio bangų, negaliu sakyti, kad esu protingas, rimtas ir daug išmanantis žmogus. Bet jei ne LMPas, nebūčiau pamačiusi, kad iki mano asmeninio tobulumo, man trūksta daugiau, nei nuskristi iki Marso.
Be LMPo tebūčiau eilinė lietuviškoji tuštutė, besirūpinanti kas ką apie mane pasakė mokykloje, kas nusipirko gražesnę rankinę ar kieno antakių forma išpešiota netaisyklingai. Išvaizda svarbu, bet tai tik įrankis ar papildoma priemonė, o ne gyvenimo tikslas.
Be LMPo tebūčiau eilinė lietuviškoji tuštutė, besirūpinanti kas ką apie mane pasakė mokykloje, kas nusipirko gražesnę rankinę ar kieno antakių forma išpešiota netaisyklingai. Išvaizda svarbu, bet tai tik įrankis ar papildoma priemonė, o ne gyvenimo tikslas.
Tikiu, kad artimiausius mėnesius apie LMP kalbėsiu dar ne kartą ir ne du, tačiau šį kartą visus jaunus, mokyklinio amžiaus jaunuolius kviečiu nebūti grybais ir domėtis pasauliu, gyventi socialiai aktyvų gyvenimą ir tikėti tuo, ką darote gyvenime. O jei vis dėlto gyvenime prasmę matote socialinėje veikloje, jums ne tas pats, kas dedasi už jūsų namo tvoros ar kaimyno darže, stebėkit pasaulį. Junkitės prie LMP facebook paskyros ir sekite visas naujienas apie artėjančius rinkimus, kurie vyks Lapkričio 16 dieną. Rytoj pat žingsniuokite į mokyklos administraciją ir purtykite administraciją savo entuziazmu (jei tokio turite) apie tai, kaip jūsų mokykloje organizuojami parlamento rinkimai. Jei vis dėlto informacijos mokykloje pateiks per mažai, visuomet galite kreiptis į mus.
O vaizdo įrašas, esantis viršuje, tai tik dar vienas įrodymas, kad galiausiai nustojau bijoti savęs. Kvailai atrodau kalbėdama? Na ir kas. Svarbiau tai, ką veikiu. Ir tai dar ne pabaiga, artimiausiomis dienomis bus galima pamatyti daugelio mokinių parlamento narių išgyvenimus ir asmeninę patirtį, kurią atnešė gyvenimas didelėje gražioje LMP šeimoje.
Bučkis
