Daugiau nei pusę metų negaliu išsirinkti tinkamo kvapo, kuriuo norėčiau kvepėti ilgiau, nei keletą minučių ir kuris, savo egzistavimu, neerzintų mano uoslės bei nedirgintų nervų sistemos. Kad ir kaip stengiausi išspręsti šią problemą, kuo toliau, tuo labiau jaučiu savo padidėjusį jautrumą bet kokiems kvepalams ir jų skleidžiamiems kvapams. Net ir tie, kuriuos pauosčius, norisi juos pauostyti antrąsyk, užsipurškus ant kūno ir pabuvus bent pusdienį, vėliau ima erzinti, negana to, pradeda skaudėti galvą ir pykinti. Nors kvepalai, kuriuos naudoja aplink mane esantys žmonės, manęs visiškai nedirgina, tačiau žinau, kad pati jais kvepėti ir gerai jaustis negalėčiau.
Visiškai netikėtai prieš daugiau nei du mėnesius atsidūriau Panoramoje įsikūrusioje parduotuvėje Crème de la Crème be jokio rimtesnio išankstinio tikslas. Tiesą sakant, vienintelė tikra priežastis tąkart buvo konsultacinė, padėti vienai pažįstamai išsirinkti naujus kvepalus. Žinoma, atradus keletą tinkamų kvapų ši pasinėrė į jų lyginimą, kuriame pašalinis žmogus jau nebegali patarti, tai pernelyg individualu. Tad likusį laiką išnaudojau asmeninėms kvepalų paieškoms, kurios, kad ir kaip bebūtų keista, buvo visiškai sėkmingos. Visai netyčia atradau kvapą, kuris idealiai atitiko mane, kuriuo kvepėti norėjau tiek dieną, tiek naktį, tiek visą likusį savo gyvenimą. Apimta visiškos euforijos, parodžiau jį draugei (vėliau ir mamai), o šios tik nusijuokė ir pasakė, kad kvapas kaip prabangaus tualeto gaiviklio: eilinis citrusinis, be jokių įmantrybių. Vis dėlto, kvepalai neišėjo iš galvos ilgą laiką, tačiau ten jie ir liko, mat kaina pasirodė šokiruojanti. Kad ir kaip norėčiau, 600lt už kvepalų buteliuką mokėti negaliu. O gaila.
Vis dėlto, jei kada nors gyvenime pagausiu fortūną ir gausiu papildomą milijoną pinigų asmeninėms reikmėms, šie kvepalai bus pirmasis pirkinys.
Panaši fortūna šyptelėjo praėjusį savaitgalį, Panoramai švenčiant n-tąjį savo gimtadienį, kurio metu visos parduotuvės savo pirkėjus lepino gausiomis nuolaidomis, akcijomis ir dovanėlėmis. Ironiška, bet kuo didesnė kaina, tuo didesnę pinigų sumą galima sutaupyti perkant, tad pusiau ketindama pirkti, pusiau retoriškai svaičiodama, nudardėjau į Panoramą. Nudžiugau, sužinojusi, kad kone visiems Crème de la Crème gaminiams taikoma 25 procentų nuolaida. Galvoje jau sukiojosi planas chuliganas, tačiau prastovėjusi gerą pusvalandį prie savo garbinamo Kotryniško kvapo, sužinojau, kad būtent tiems kvepalams nuolaida netaikoma. Žavu. Ir vėl likau it musę kandusi. Beliko tik guosti save, kad bet kokiu atveju, su nuolaida, ar be jos, tokius pinigus mokėti už kvepalus yra visiška beprotystė.
Tačiau ties šiuo nusivylimu istorija nesibaigė. Galiu kaltinti likimą, galiu dėkoti gyvenimui, tačiau faktas lieka faktu, kad radau kiek pigesnę, tačiau tikrai ne prastesnę alternatyvą, kuria ketinu naudotis ateinančius metus tol, kol jos resursai bus išnaudoti. O tai, drįstu teigti, įvyks negreit, mat naujųjų kvepalų tūris gigantiškai didelis. Pagaliau galiu džiaugtis naujai atrastu kvapu.
Marc Jacobs Cranberry tai limituoto leidimo purškalas, išleistas 2011 metų vasaros kolekcijoje, kurioje buvo pristatyti trys nauji kvapai: curacao (paieškojus informacijos paaiškėjo, kad šis kvapas įkvėptas apelsinų skonio likerio, gausiai paplitusio Karibų saloje Curacao), imbiero ir spanguolių. Pastarosios pasirodė labiausiai patrauklios, dėl savo uogoms priklausančių savybių, tačiau tuo pat metu ir uogoms nebūdingo stiprumo, kartumo ir.. vyriškumo.
Jei reikėtų apibūdinti kvapą, viršutinę natą geriausiai apibūdina vaisių ir šviežios medienos dvelksmas. Kiek mažiau procentų kvape užima muskuso ir citrusinių vaisių kvapas, galiausiai viską vainikuoja kur buvus kur nebuvus rūgštuma. Kvepalų kūrėjas Richard Herpin šį kvapą išrado sumaišęs spanguolių, mandarinų ir apelsinų ekstraktą su sausmedžiu, raudonaisiais serbentais, muskusu ir mediena. Bendras kvepalų kvapas visiškai neutralus, be jokių užuomazgų į moteriškumą (atitinkamai ir vyriškumą), tad idealiai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Paklausus vyriškos nuomonės sužinojau, kad kvapas iš tiesų idealiai atitinka tiek vyriškuosius, tie moteriškuosius standartus.
Kvapas tikrai nėra ypatingai sunkus, tad geriausias jo naudojimo laikas - diena, o idealus metų laikas - vasara. Kaip žinia, didžioji dalis citrusinių ir medienos kvapų nėra linkę išlikti dienų dienas, tačiau manęs ši žinia negąsdina ir aš esu pasiryžusi priimti iššūkį šių kvepalų naudojimui žiemos periodu.
Ne mažiau nei ekstraktų pasirinkimas, mane pribloškė ir buteliuko dydis bei talpa. Šį kvapą galima įsigyti tik 300 ml talpos pakuotėje, tačiau priešingai, nei didžioji dalis Marc Jacobs kvepalų, kaina nėra tokia didelė. Už 300ml kvepalus tektų pakloti 68 dolerius (apie 183 litus), taigi 100ml to paties kvapo kainuoja 23 dolerius (apie 62 lt.) tuo tarpu standartinės Marc Jacobs kvepalų kainos gerokai didesnės, už 100ml Marc Jacobs Oh Lola tektų pakloti 350 litų. Apsimoka? Akivaizdu, kad taip.
Vienintelis minusas yra tai, kad nei šių, nei kitų limituoto leidimo kvapų Lietuvos kosmetikos parduotuvėse įsigyti nepavyks, tad už siuntimą gali tekti pakloti papildomą pinigų sumą, o nežinant kvapo ir neturint galimybės jo išmėginti ant savo kūno, visuomet yra nemaža rizika, kad kvapas "netiks prie asmenybės"
Be abejonės pliusą turiu duoti nuostabiam kvepalų buteliuko dizainui. Būdama jaunesnė kvepalus visuomet rinkdavausi pagal pakuotę. Žinoma, nereikia naiviai tikėtis, kad pakuotės grožis yra svarbiausias kriterijus kvepalų rinkimuisi, tačiau neabejoju, kad parduotuvėje uostyti įprasta tuos kvapus, kurių buteliukai patraukia dėmesį. Į neišvaizdžius buteliukus nė nekreipiama dėmesio (tik žinoma šioje vietoje reikėtų stabtelėti ir priminti, kad "išvaizdus buteliukas" ar "patraukli pakuotė" yra visiškai subjektyvu, tad jei vieno dizaino kvepalų išvaizda nepriimtina vienam žmogui, kitam gali pasirodyti itin patraukli). Taip pat reikėtų pripažinti, kad pakuotės, į kurias kreipdavau daugiausia dėmesio ankščiau, dabar neatrodo tokios patrauklios ("kuo daugiau rožinės, tuo geriau"). Šiuo metu labiausiai akį traukia paprastos ir primityvios formos.
Bet kokiu atveju aš savo naujaisiais kvepalais esu itin patenkinta ir vis dažniau galiu džiaugtis išsiugdžius idealią uoslę pirkiniams, tad tiek kosmetiką, tiek kvepalus, tiek drabužius ar avalynę galiu pirkti nė nesimatavus ir netikrinus. Kad ir kaip dažnai pykstu ant savęs dėl nuolatinių pirkinių, akivaizdu, kad pirkimo įgūdžiai gali padėti apsisaugoti nuo netinkamų pirkinių ir bereikalingo pinigų mėtymo į balą.
Visiškai netikėtai prieš daugiau nei du mėnesius atsidūriau Panoramoje įsikūrusioje parduotuvėje Crème de la Crème be jokio rimtesnio išankstinio tikslas. Tiesą sakant, vienintelė tikra priežastis tąkart buvo konsultacinė, padėti vienai pažįstamai išsirinkti naujus kvepalus. Žinoma, atradus keletą tinkamų kvapų ši pasinėrė į jų lyginimą, kuriame pašalinis žmogus jau nebegali patarti, tai pernelyg individualu. Tad likusį laiką išnaudojau asmeninėms kvepalų paieškoms, kurios, kad ir kaip bebūtų keista, buvo visiškai sėkmingos. Visai netyčia atradau kvapą, kuris idealiai atitiko mane, kuriuo kvepėti norėjau tiek dieną, tiek naktį, tiek visą likusį savo gyvenimą. Apimta visiškos euforijos, parodžiau jį draugei (vėliau ir mamai), o šios tik nusijuokė ir pasakė, kad kvapas kaip prabangaus tualeto gaiviklio: eilinis citrusinis, be jokių įmantrybių. Vis dėlto, kvepalai neišėjo iš galvos ilgą laiką, tačiau ten jie ir liko, mat kaina pasirodė šokiruojanti. Kad ir kaip norėčiau, 600lt už kvepalų buteliuką mokėti negaliu. O gaila.
Vis dėlto, jei kada nors gyvenime pagausiu fortūną ir gausiu papildomą milijoną pinigų asmeninėms reikmėms, šie kvepalai bus pirmasis pirkinys.
Panaši fortūna šyptelėjo praėjusį savaitgalį, Panoramai švenčiant n-tąjį savo gimtadienį, kurio metu visos parduotuvės savo pirkėjus lepino gausiomis nuolaidomis, akcijomis ir dovanėlėmis. Ironiška, bet kuo didesnė kaina, tuo didesnę pinigų sumą galima sutaupyti perkant, tad pusiau ketindama pirkti, pusiau retoriškai svaičiodama, nudardėjau į Panoramą. Nudžiugau, sužinojusi, kad kone visiems Crème de la Crème gaminiams taikoma 25 procentų nuolaida. Galvoje jau sukiojosi planas chuliganas, tačiau prastovėjusi gerą pusvalandį prie savo garbinamo Kotryniško kvapo, sužinojau, kad būtent tiems kvepalams nuolaida netaikoma. Žavu. Ir vėl likau it musę kandusi. Beliko tik guosti save, kad bet kokiu atveju, su nuolaida, ar be jos, tokius pinigus mokėti už kvepalus yra visiška beprotystė.
Tačiau ties šiuo nusivylimu istorija nesibaigė. Galiu kaltinti likimą, galiu dėkoti gyvenimui, tačiau faktas lieka faktu, kad radau kiek pigesnę, tačiau tikrai ne prastesnę alternatyvą, kuria ketinu naudotis ateinančius metus tol, kol jos resursai bus išnaudoti. O tai, drįstu teigti, įvyks negreit, mat naujųjų kvepalų tūris gigantiškai didelis. Pagaliau galiu džiaugtis naujai atrastu kvapu.
Jei reikėtų apibūdinti kvapą, viršutinę natą geriausiai apibūdina vaisių ir šviežios medienos dvelksmas. Kiek mažiau procentų kvape užima muskuso ir citrusinių vaisių kvapas, galiausiai viską vainikuoja kur buvus kur nebuvus rūgštuma. Kvepalų kūrėjas Richard Herpin šį kvapą išrado sumaišęs spanguolių, mandarinų ir apelsinų ekstraktą su sausmedžiu, raudonaisiais serbentais, muskusu ir mediena. Bendras kvepalų kvapas visiškai neutralus, be jokių užuomazgų į moteriškumą (atitinkamai ir vyriškumą), tad idealiai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Paklausus vyriškos nuomonės sužinojau, kad kvapas iš tiesų idealiai atitinka tiek vyriškuosius, tie moteriškuosius standartus.
Kvapas tikrai nėra ypatingai sunkus, tad geriausias jo naudojimo laikas - diena, o idealus metų laikas - vasara. Kaip žinia, didžioji dalis citrusinių ir medienos kvapų nėra linkę išlikti dienų dienas, tačiau manęs ši žinia negąsdina ir aš esu pasiryžusi priimti iššūkį šių kvepalų naudojimui žiemos periodu.
Ne mažiau nei ekstraktų pasirinkimas, mane pribloškė ir buteliuko dydis bei talpa. Šį kvapą galima įsigyti tik 300 ml talpos pakuotėje, tačiau priešingai, nei didžioji dalis Marc Jacobs kvepalų, kaina nėra tokia didelė. Už 300ml kvepalus tektų pakloti 68 dolerius (apie 183 litus), taigi 100ml to paties kvapo kainuoja 23 dolerius (apie 62 lt.) tuo tarpu standartinės Marc Jacobs kvepalų kainos gerokai didesnės, už 100ml Marc Jacobs Oh Lola tektų pakloti 350 litų. Apsimoka? Akivaizdu, kad taip.
Vienintelis minusas yra tai, kad nei šių, nei kitų limituoto leidimo kvapų Lietuvos kosmetikos parduotuvėse įsigyti nepavyks, tad už siuntimą gali tekti pakloti papildomą pinigų sumą, o nežinant kvapo ir neturint galimybės jo išmėginti ant savo kūno, visuomet yra nemaža rizika, kad kvapas "netiks prie asmenybės"
Be abejonės pliusą turiu duoti nuostabiam kvepalų buteliuko dizainui. Būdama jaunesnė kvepalus visuomet rinkdavausi pagal pakuotę. Žinoma, nereikia naiviai tikėtis, kad pakuotės grožis yra svarbiausias kriterijus kvepalų rinkimuisi, tačiau neabejoju, kad parduotuvėje uostyti įprasta tuos kvapus, kurių buteliukai patraukia dėmesį. Į neišvaizdžius buteliukus nė nekreipiama dėmesio (tik žinoma šioje vietoje reikėtų stabtelėti ir priminti, kad "išvaizdus buteliukas" ar "patraukli pakuotė" yra visiškai subjektyvu, tad jei vieno dizaino kvepalų išvaizda nepriimtina vienam žmogui, kitam gali pasirodyti itin patraukli). Taip pat reikėtų pripažinti, kad pakuotės, į kurias kreipdavau daugiausia dėmesio ankščiau, dabar neatrodo tokios patrauklios ("kuo daugiau rožinės, tuo geriau"). Šiuo metu labiausiai akį traukia paprastos ir primityvios formos.
Niekuomet nebuvau didelė delninių rankinių gerbėja, gal dėl to, kad man jos atrodo nepatogios, neekonomiškos ir visiškai nenaudingos. Visuomet pirmenybę teikiau didelėms, erdvioms, talpioms ir prie visko tinkančioms "terboms", tad šį kartą įsigyti delninukę man pasirodė tikras išbandymas. Tikriausiai nebūčiau nė mėginusi jos ieškoti, tačiau prieš beveik pusmetį vykusios išleistuvės pamokė, kad bent vieną mažą rankinę turėti tikrai reikėtų. Tą kartą visą savaitę teko ieškoti delninės, tiksiančios prie niūriai juodos suknelės, o galiausiai išsirinkau kone pirmą, likus dienai iki išleistuvių, negana to, likus valandai iki parduotuvės darbo laiko pabaigos, mat nė viena taip ir nepatraukė mano dėmesio. Tiesa, tąkart su nevykusiu pirkiniu pabuvau pusvalandį, o kitą dieną atidaviau parduotuvei. Poelgis gal ne pats oriausias, tačiau negalėjau leisti sau turėti daikto, kuris man visiškai nemielas. Užtat pamoka liko išmokta ir nuo to laiko pradėjau atkreipti dėmesį net ir į tokias nepraktiškas rankines, kaip šios. Džiugu, kad laimė nusišypsojo ir radau ją. Mados Infekcijos metu mane ji gelbėjo nuo tinginystės sindromo, kurio dėka abi dienas mūvėjau kasdienius džinsus. Kol kas savo sprendimu nesigailiu, tik juokiuosi, kad kiekvienas mėginimas pereiti prie bent kiek minimalistinio daiktų dizaino baigiasi dar viena nesėkme. Šį kartą delninė nusagstyta auksiniais blizgiais žvynais, kurie nė iš tolo nekvepia nei minimalizmu, nei paprastumu. .jpg)