ASMENIŠKUMAI: SEKMADIENIO KRONIKOS

                              Liūdnos ir nostalgiškos mintys į galvą lenda bene tuomet, kai žmogaus gyvenime nieko nevyksta arba tada, kai žmogus neturi pakankamai veiklos ar tinkamos vietos savirealizacijai. Bent jau aš taip mėgstu kartoti visiems liūdintiems, susimąsčiusiems arba tiems, kurie užuot veikę, verkšlena dėl egzistencialistinių idealoginių gyvenimo prasmės paieškų.

                              Panašios mintys apima ir tuomet, kai rudens viduryje visi Lietuvos gyventojai džiaugiasi bobų vasara ir nesibaigiančia saule, o man, išvažiavusiai į saulėtą Italiją antrą savaitę iš eilės tenka vėpsoti į ištisą parą purškiančias darganas ir nepailstančias audras naktimis. Bet kokiu atveju lietus kažkada baigiasi - lygiai taip pat galas ateina ir skundams ar nepasitenkinimui savimi bei savo gyvenimu.

                             Požiūris - dalykas neteistinas - kiekvienas žmogus privalo turėti ne tik galimybę laisvai disponuoti savo paties mintimis, bet ir savo paties gyvenimą gyventi taip, kaip jam tuo metu atrodo tinkamiausia - net jei pasirinktas kelias pasirodys klaidingas ar, kitu atveju, visiškai nepriimtinas kitiems. Eiti klaidingu keliu nėra gėda, gėda neiti jokiu keliu.

                             Šį kartą turiu pripažinti, jog nuolatinis darbas ar savo tikslo siekimas galimas tik tuo atveju, kai žmogus tinkamai pažįsta save - žino savo tikslus, žino savo vertę ir savo vidų pažįsta ne prasčiau nei penkis rankos pirštus. O ką daryti tiems, kurie jaučiasi vis dar nepažįstantys savęs ar jaučia tarytum gyveną svetimą gyvenimą? Tą, kurį jiems priskyrė gyventi, bet ne tą, kurį jie norį gyventi patys?

                            Atsakymas konkretus ir dažnai labai skaudus - mesti visa, kas gadina mintis ir užgožia kasdienį norą gyventi ar bent ryte kilti iš lovos - mesti visa, kas neleidžia kiekvienos dienos pradėti su šypsena ir leidžia save laikyti auka. Visi mes vienaip ar kitaip gyvenimo aukos - kiekvienas sugebėtume atrasti mažų mažiausiai dešimtis priežasčių, kodėl reikėtų gailėti savęs, savo gyvenimo ar pasirinkto gyvenimo kelio. Tačiau ar visa tai iš tiesų padeda? Vargu. Galbūt pagaliau laikas prisiimti atsakomybę už savo pačių gyvenimus ir tai, kad kiekvienas pasirinkimas turi savo kainą, o kiekvienas veiksmas atitinkamai turi savo atoveiksmį.

                           Pasirinkite gyventi tą gyvenimą, kurį gyventi visuomet svajojote. Nebijokite priimti klaidingus sprendimus. Nebijokite būti kitokiais. Bijokite nebūti niekuo. Bijokite nedaryti nieko. Nes tie, kas bijo - neegzistuoja.

                           Kuo tai susiję su grožiu? Tėra mažytė plona linija, jungianti šias dvi temas - amžinos, kone nesibaigiančios paieškos tiek vienoje, tiek kitoje srityje anksčiau ar vėliau atneš tam tikrų rezultatų. Niekuomet neaišku, ar gauti rezultatai pateisins lūkesčius, tačiau geriau ieškoti ir nusivilti, nei neieškoti ir pasitenkinti netenkinamu. Nepaisant visko - svarbiausia judėti pirmyn.