31.7.14

LIEPOS MYLIMIAUSIEJI


Su nauju mėnesiu prasideda liepos mėnesio mylimiausių kosmetikos produktų apžvalgų lietus. Šį kartą savo mylimiausius ir labiausiai šį mėnesį naudojamus produktus nutariau parodyti neįprastu būdu - internetinių nuotraukų koliažu, kuris, tikiu, geriausiai atskleidžia kiekvieno produkto unikalumą. Visi liepos mėnesio produktai šaukte šaukia, kad vasara nėra tinkamas laikas storam makiažo pagrindo sluoksniui ar tonai skruostų raudonį išryškinančių skaistalų, tad šį kartą produktų kaip niekad mažai. Tačiau visi tokie reikalingi, kad be jokių dvejonių šiais pasitikėčiau ir negyvenamoje saloje.
Pirmasis produktas - prieš keletą savaičių demonstruotas SIMPLE Kind to skin replenishing rich moisturiser  (išsamią produkto apžvalgą galima perskaityti paspaudus ant pavadinimo) drėkinamasis kremas, tinkantis kasdieniam veido drėkinimui ir odos minkštinimui. Dėl nuolatinio odos šveitimo ir valymo pastaroji ypatingai noriai priima bet kokį drėkinamąjį produktą, o šio drėkiklio pagrindinis ginklas - didelis tūris ir stebėtinai žema kaina.
Clinique all about eyes concealer teoriškai skirtas pajuodavusių paakių maskavimui, tačiau ne mažiau tinkamas ir eiliniam veido defektų maskavimui. Ypatingai tiršta konsistencija neleidžia padauginti produkto, o 10ml. talpos pakuotė užtikrina, kad naudoti maskuoklį bus galima naudoti visus metus - tekstūra skalsi, priemonė koncentruota ir pigmentuota. Tiesa, nežymiai sausina odą, tad patartina produktą tepti tik ant probleminių vietų.
Vienu didžiausių vasaros atradimų tapęs CLARINS Instant Blush Magic colour želė konsistencijos skruostų rausvumą suteikiantis produktas paprastai tarnauja kaip šaunus kasdienis lūpų balzamas, suteikiantis nežymų rausvų sultingų lūpų efektą. Šią priemonę mėgstu vežtis į keliones kaip vietą tausojantį produktą, kurį galima naudoti ne tik skruostams, bet ir lūpoms.
100% Pure cocoa pigmented bronzer natūralus bronzantas šią vasarą kone vienintelė dekoratyvinė kosmetikos priemonė, pasiekianti mano odą. Priemonė grėsmingos tamsiai rudos spalvos, tad darbui su ja reikia atitinkamo įdirbio, tačiau eksperimentuojant galima išgauti puikų rezultatą ne tik skruostų srityje, bet ir visose kontūravimo prašančiose veido vietose. Ironiška, tačiau per dvejus metus 100% Pure kosmetika nusivilti neteko, tad šios firmos produktų mylimiausiųjų sąrašas tęsiasi ištisus metus.
100% Pure lip creme stick NAKED BERRY lūpų pieštukas jau kurį laiką tapo nepakeičiamu ne tik kosmetinės, bet ir piniginės draugu. Kadangi kosmetikos mano kasdieniame rankinės turinyje rasti nepavyktų, laikydama šį produktą piniginėje esu garantuota, kad lūpų kontūro korekciją galiu atlikti bet kuriuo dienos metu. Nepakartojama matinė kreminė produkto tekstūra, garantuoja lengvą priemonės aplikavimą, o švelni spalva užtiktina "natūraliai gražių" lūpų efektą. Pieštukas ekonomiškas, o stipriai pigmentuota spalva leidžia juo naudotis itin ilgą laiką.
Paskutiniu, bet ne prasčiausiu šio mėnesio produktu tapo 100% Pure natūralūs kreminiai akių šešėliai BELIZE.  Negalėčiau pavadinti savęs didele akių makiažo mėgėja, tad šešėlių mano kosmetikos turtuose surasti pavyktų vos kelis. Pastarieji pavergė mano širdį nežymiu spindesiu ir visiškai natūraliai atrodančia kremine spalva. Kreminė šešėlių tekstūra padeda produktui vietoje išlikti ilgesnį laiką, tačiau siekiant maksimalaus rezultato rekomenduojama prieš tai akių voką paruošti specialia šešėlių baze.
Nežinia, ar reikėtų apverkti besibaigiančią vasarą, ar su nekantrumu laukti naujų mokslo metų, naujų iššūkių ir kosmetikos industrijos naujovių. Panašu, kad vasaros metu kosmetinėje vyraujantis minimalizmas akivaizdžiai byloja apie dideles kosmetikos paieškos rudens sezonui!

23.7.14

SIMPLE "Kind To Skin Replenishing Rich Moisturiser" veido kremo apžvalga

 

Pusmetį praleidus prie UK skin care industrijos ir rinkos analizės,  į mano akiratį pakliuvo kelios akivaizdžiai visose srityse pirmaujančios veido priežiūros linijos. Viena jų - SIMPLE produkcija, pasitaikanti kone pas kas antrą Anglijos kosmetikos (ir ne tik) vartotoją. Tad kokie stebuklai paviliojo birtus ir kodėl apie šį produktą Lietuvoje vis dar nekalbama?

Tikriausiai pradėti reikėti nuo apgailėtinai juokingos kainos. Paprastai nesu iš tų žmonių, kuriems "viskas atrodo per pigu", pinigai ant medžių neauga, tad paprastai atradusi pigią, tačiau efektyvią priemonę tiesiog džiaugiuosi savo "apsukrumu" ir "įžvalgumu". Šiuo atveju kaina iš tiesų juokinga - priemonės pardavimo kaina prasideda nuo 2,46 svaro (šaltinis čia). Kitas kriterijus, darantis kainą dar juokingesne, yra produkto kiekis. Ne paslaptis, kad didžioji dalis veido kremų parduodama 50ml talpos taroje. Jei produktas brangus, pasitaiko ir 30ml.  Gavus priemonės 75ml jaučiamės ponais, o šios priemonės net 125ml. Padalinus kainą iš 2,5 karto (skaičiuojant kainos proporciją pagal klasikinį 50ml produkto kiekį) iš minėtosios kainos telieka 0.98 angliški centai. Panašu, kad net konvertavus į lietuvišką piniginę išraišką už tokią pinigų sumą teišgalėtumėm įsigyti prabangesnio muilo gabalėlį iš "Maximos".

Pats produktas stebėtinai malonios konsistencijos. Tiesa, nėra pats ekonomiškiausias produktas šioje žemėje, konsistencija primena lengvą kūno losjoną, tad padauginti jo nėra sunku. Kita vertus net ir padauginus produkto oda jį pasisavina ypatingai lengvai. Naudoti šią priemonę galima tiek ryte, tiek vakare (naudoju ją ir vidury dienos, jei tuo metu turiu pakankamai prabangos pasidaryti naminę pertrauką nuo rytinių ir vakarinių darbų), oda akimirksniu tampa sudrėkinta, minkšta ir elastinga. Didelis produkto kiekis leidžia dosniai kremu tepti ne tik veido odą, tačiau neaplenkti ir kaklo bei dekolte sričių.

Tiesa, esti ir keli kabliukai, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkantį produktą. Kadangi priemonė tinka bet kokiam odos tipui ir bet kuriai amžiaus grupei, akivaizdu, kad joje nerasime tam tikroms veido problemoms gydyti reikalingų ingredientų ar veikliųjų sudedamųjų dalių. Iš esmės kremas nedaro nieko išskyrus drėkina veido odą, tad produktas tiks toms, kurios neturi didesnių veido odos problemų ir nori išlaikyti odos elastingumą, stangrumą bei palaikyti tinkamą odos vandens balansą.

 Bet kokiu atveju produktą rekomenduoju turėti visoms - toms, kurios veido priežiūrai neskiria daug dėmesio ir laiko šis produktas gali tapti amžina dogma (kokia tėvų laikais buvo laikomas visų galų meistras NIVEA Creme kremas), o kosmetikos ir grožio produktų nacėms tai bus priemonė, kurios norėsis griebtis pavargus nuo nesėkmingų idealios kosmetikos paieškos.

Akivaizdu, kad paprastumas žavi ir retai kada nuvilia, o produktų linijos pavadinimas, panašu, kad buvo parinktas taip taikliai, kad net šmaikštauti nesigauna. 

21.7.14

"Germaine de Capuccini" odos priemonių sistemos apžvalga

           Kartas nuo karto tenka susimąstyti apie tai, kokiais kriterijais remiantis nustatoma veido priežiūros priemonių kaina - ar visuomet brangus produktas garantuoja aukščiausios kokybės ingredientus ir maksimalų priemonės veikimo mechanizmą? O galbūt priešingai - pigūs produktai ne mažiau efektyvūs nei brangieji, prieinami ne kiekvieno kišenei?
          Galiausiai egzistuoja trečiasis, mano galva vienas logiškiausių kainos nustatymo kriterijų - profesionali, kosmetikos žinovų naudojama kosmetika. Ta, kurios rasti nepavyks ne tik Švenčionėlių "maisto prekėse", bet ir visagalėje "Maxima bazėje" ar kosmetikos mylėtojų ir ištikimų supermamų forumų lankytojų išgirtoje "Kristutėje".
            Šį kartą, prieš pradėdama O.D.A veido priežiūros priemonių naudojimo ciklą, nutariau nagus ir liežuvį pagaląsti į ispaniškos profesionalia vadinamos Germaine de Capuccini odos priežiūros kelioninį priemonių rinkinį (originalaus dydžio priemonių tikriausiai nė neįpirkčiau). Tiesa, maloniai nustebino faktas, kad kelioninio rinkinio dydis nėra toks mažas - vietoj 50ml pavyko gauti 30ml, vietoj 125ml gavau 50ml produktų. Kiekis pakankamai didelis, kad būtų galima susidaryti pakankamai objektyvią nuomonę apie priemonių efektyvumą.
               Hydracure Hydractive Cream drėkinamasis kremas skirtas normaliai/mišriai odai tikriausiai buvo didžiausias rinkinio atradimas - nuostabiai šilkinė kremo konsistencija į odą susigeria akimirksniu. Oda lieka sudrėkinta ir minkšta, o jaučiamas lengvas dilgčiojimas leidžia daryti begales prielaidų apie tai, "kiek daug gerų dalykų šiuo metu vyksta mano odoje dėl stebuklingo kremo molekulių skverbimosi". Kvapas išduoda, kad priemonės kaina turėtų ramiai perkopti šimto litų zoną (neklydau, 50ml kremo kaina 143lt), tačiau jausmas toks malonus, kad nejučia pasimiršta nežmoniška priemonės kaina - nesąmoningai imi pradėti skaičiuoti, dalinti, sudėti, kiek procedūrų pas kosmetologą galėtum iškeisti į šio mažo stebuklo buteliuką ar kitais būdais buržuazijos metodais prasimanyti pinigų.
              High Tolerance Lotion odos losjonas nepaliko tokio didelio įspūdžio kaip Hydracure kremas, tačiau dėl to veikiausiai kalti mano įsisenėję veido priežiūros ritualai, kurių sąraše žodžio "losjonas" rasti nepavyktų - visuomet losjonus laikiau vienais nereikalingiausių veido priežiūros priemonių, švaistančių ne tik pinigus, tačiau ir brangų žmonių laiką. Panašu, kad iš šio požiūrio neišaugau, ir ši prabangi priemonė teatstojo malonaus kvapo "vandenėlį".
              Bene mažiausiai ovacijų sulaukė "High Tolerance Cleansing Milk" valomasis pienelis - pastarojo nei pagrindinės veikimo funkcijos, nei kvapas nesužadino didelių jausmų mano širdyje. Nuvalius nuo veido makiažo likučius šia priemone veidas lieka sunkus ir reikalauja papildomos vandens terapijos, net jei pastaroji odai nėra pati didžiausia draugė. Šį produktą su mielu noru tenaudočiau ypatingu atveju, kuomet nėra normalių veido valymui skirtų sąlygų.
               Bet kokiu atveju priemonių rinkinys iš tiesų vertas didelio dėmesio ir nemažų liaupsių. Galbūt pilnos talpos produktų nepirkčiau, tačiau ne dėl to, kad nepatiktų, o dėl to, kad be galo smalsu išmėginti kitas eilėje laukiančias veido priežiūros priemones, kurios pastaraisiais mėnesiais tapo daug įdomesnės nei dekoratyvinė kosmetika. Tačiau faktas, kad priemones (ar bent dalį jų - valomasis pienelis taip ir liko nuskriaustas gulėti giliai kosmetikos sąvartyne) su dideliu apetitu suvartojau nuo pradžios iki galo pasako daugiau, nei galėtų pasakyti bet kokios produktų apžvalgos.
                Tiesa, Germaine de Capuccini produkcijos aptikau tik oficialiame platintojais save vadinančiame Femina Bona puslapyje (spausti ant žodžio čia) ir keliuose neaiškaus plauko kosmetika prekiaujančiuose tinklapiuose. Mano galva protingiausia naudotis reputaciją turinčiu Femina Bona vardu ir paslaugomis.
                O aš keliauju adaptuoti savo odos O.D.A priemonėms!

13.7.14

ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETO APŽVALGA ANTRAKURSĖS AKIMIS

            Nuo pirmojo įrašo apie ISM vadybos ir ekonomikos universitetą praėjus daugiau nei pusantrų metų šiandien galiu spausti sau dešinę ir džiaugtis perkopus į antrąją bakalauro programos studijų metų pusę - šiais metais sėkmingai pabaigiau antruosius savo ekonomikos studijų programos metus, o netikėtos pažinties su būsimu studentu dėka teko prisiminti tai, kas kiekvienam studentui atrodo neduoda ramybės kone kiekvieną akimirką - mokslo kokybę, išsilavinimo reikšmę ir bendrą aukštųjų mokyklų sampratą. Tikiu, panašūs dalykai neduoda ramybės ir būsimiems studentams, ieškantiems, kuri vieta geriausiai padėtų atskleisti gerąsias jų asmenybės puses, taip pat ir jų tėvams, norintiems viso ko geriausio savo vaikams.
             Minėtojo pokalbio metu supratau, kad nuo paskutinio įrašo apie ISM universitetą daug kas pasikeitė - rektorius, dalis administracijos, studijuojamos disciplinos, galiausiai stipriai pasikeičiau ir aš pati, kardinaliai pasikeitė mano pačios asmeninis gyvenimas - galų gale pripažinau sau tai, kuo noriu būti, ko noriu siekti ir leidau sau būti tuo žmogumi, kuriuo jaučiuosi esanti, o ne tuo, kuriuo mane norėtų matyti kiti. Visi apmąstymai veda prie to, kad universitetą ir jo teikiamą naudą reikėtų apžvelgti iš naujo. Tiesa, šį kartą gerokai labiau subrendusio žmogaus akimis, kuriomis, kaip ir visi senstelėję žmonės, kartais norėčiau turėti galimybę pasižiūrėti prieš darydama tam tikrus gyvenime svarbius sprendimus. (Pirmakursės akių zonoje apie universitetą galite pasiskaityti čia).
             Pradėti neabejotinai teks nuo klausimo sau - ar esu laiminga? Teigiamas atsakymas nepalieka vietų dviprasmybėms apie tai, ar esu pakankamai patenkinta studijuojama disciplina. Vis dar džiaugiuosi prieš dvejus metus padarytu sprendimu užuot pabėgus iš šalies ieškoti savęs čia. Nesigailiu ir universiteto pasirinkimu. ISM, mano galva, vis dar išlieka vienintele bent menkiausio dėmesio verta ekonominkos ir vadybos mokslų vieta Lietuvoje. Teisti kitų universitetų kompetencijos nesiruošiu, tačiau per dvejus metus vizitavę, anot reitingų, geriausių Lietuvos universitetų dėstytojai akivaizdžiai skiriasi ne tik savo dėstymo metodika, tačiau ir bendromis žiniomis bei požiūriu į tai, ką studijų metu turėtų gauti studentas, o ką iš esmės turėtų suteikti studijos ir kokios žinios turėtų būti svarbios dabartiniame verslo pasaulyje.Galbūt prie to prisideda ir tai, jog ISM nėra tipinė valstybinė aukštoji mokykla ir, nepabijokime tos sąvokos, greičiau atitinka UAB funkcijas -  Ne paslaptis, jog prieš mažiau nei metus ISM vadybos ir ekonomikos universiteto steigėjai BI Norwegian Business School ir Norvegijos verslo plėtros fondas "Innovation Norway" pasirašė sutartį su "Arvi".  Šios sutarties pagrindu ARVI tapo strateginiu ISM universiteto investuotoju. Ne, paukštyno universitete neturime ir tikrai neturėsime, tačiau tam tikri investiciniai ir strateginiai sprendimai universitetui neabejotinai suteikia plačias tarptautines galimybes, kurių dėka universitete mokytis malonu ir gera.
              Ar esu patenkinta mokslo kokybe? Iš dalies taip, tačiau reikėtų priminti, jog mokslo kokybė priklauso nuo paties studijuojančiojo motyvacijos, mat posakis "kiek įdėsi, tiek turėsi" itin tiksliai atitinka studijų laikotarpio situaciją. Nė vienas dėstytojas į studento galvą neįdės norimo žinių kiekio, jei studentas nebus pasiryžęs informacijos įsisavinimui. Rugsėjo pirmosios šventės metu tuometinio rektoriaus N. Pačėsos žodžiai pasitvirtino su kaupu - universitete mokytis sunku tiems, kurie siekia maksimalios naudos iš universiteto ir studijų metų.  Kita vertus, kompetencija akademinėje aplinkoje veikia išvien su dėstytojų gebėjimu pritraukti ir sudominti savo dėstomo dalyko specifika. Turiu pripažinti, jog per dvejus metus buvo visko: ir bemiegių naktų, ir nevilties atodūsių, ir priverstinių investicijų į tam tikrų disciplinų tobulinimą papildomai. Lygiagrečiai visuomet sekė laimės šokiai ir pasididžiavimo savimi šypsenos. Kiekvienas išbandymas palieka neįkainojamą patirties bagažą, kurio nesinorėtų keisti į jokį kitą.
               Gaila, tačiau turiu pripažinti, kad skylių šiame universitete, studijų programoje ir akademinėje erdvėje taip pat egzistuoja. Tiesa, daugiau, nei norėtųsi. Pasitaikius "prastam dėstytojui" (t.y. tokiam, kurio mokymo metodai kone visiems kursams nėra priimtini,), studijų vadovas tepasakys "prisiimame kaltę, kad galbūt nepatikrinome vienų ar kitų dėstytojo kompetencijų ir šį kartą tikrai stipriai suklydome su dėstytojo pasirinkimu į šią poziciją, sori". Kitais žodžiais tariant, gauname gražų ir diplomatišką antausį valdišku skuduru. Atsiprašymas gal ir gražus gestas, tačiau, žiūrint iš profesinės pusės, nesinorėtų turėti juodųjų skylių profesinėje srityje dėl to, kad studijų skyriuje "pasitaiko klaidų, dėl kurių nuoširdžiai gailimasi". Taip pat  pravartu prisiminti, kad tokie administraciniai sprendimai studentams kainuoja ne tik 6 ECTS kreditus, kurių intelektualinė vertė minėtuoju atveju galėtų būti įvertinta apvaliam nuliui, tačiau ir finansinę kreditų kainą - 1 400lt, kuriuos nemaža dalis studentų jaučiasi tiesiog paleidusi į orą.Tiesa, mainais gauname gražų protingo ir išsilavinusio vyro pažadą, kad "daugiau tai nepasikartos".
            Tokie administracijos atgailavimai be jokių apčiuopiamų pokyčių toli gražu ne pati tamsiausia kreidelė  plačiaspalvėje paletėje - egzistuoja kita, dar tamsesnė universiteto administracijos veiklos sritis - ne tik elementarus žmogiškumo trūkumas tam tikrais klausimais, bet ir nesugebėjimas pripažinti klydus. Tad jei jau nusprendėte mokytis šiame universitete, vargu bau nesipainiokite į jokias teisines suirutes, kurių metu tam, kad atliktumėte privalomąją pilietinę pareigą sudalyvauti savo teismo posėdyje turėsite atsisakyti galimybės dalyvauti galutiniuose disciplinų egzaminuose, mat, anot studijų vadybininkių (vardais neminėsiu, tačiau nuoširdžiai tikiuosi, jog už šį incidentą atsakingiems žmonėms iš gėdos stipriai raudonuoja ne tik ausys), vadovaujantis studijų reglamentu ir studijų termino apibrėžimu, šis nenurodo galimybės perlaikyti egzaminą teismo atveju.
             Tačiau ne viskas taip liūdna ir nyku - universitetas vis dar labai teigiamai vertinamas aukštas pareigas užimančių asmenų bei potencialių darboviečių. Darbdaviai žino, jog ISM yra ta vieta, kurioje gimsta ne tik ateities lyderiai, bet ir darbštūs, atkaklūs bei ambicingi darbuotojai. Nežinia, ar nuopelną reikėtų atiduoti aukštosios mokyklos funkcijai ar visgi pripažinti faktą, jog universiteto rinkodaros skyrius padarė neįkainojamą įdirbį į vieną vietą suburiant šviesiausius šalies protus bei sielas. Kita vertus, kad ir kokia bebūtų šio fakto priežastis, šis lieka nenuginčijamas - universitete pati didžiausia išsilavinusių ir kokybiško gyvenimo siekiančių asmenybių tiek akademine, tiek kultūrine prasme.
              Tad jei kas paklaustų, ar verta stoti į ISM, turiu tik vieną atsakymą - verta. Tačiau tam, kad universitetas pateisintų iš anksto susikurtus lūkesčius, žmogus turi pakankamai gerai pažinoti save ir žinoti ko nori.Nes ne universitetas kuria ateitį, o mes patys. Universitetas tėra įrankis savo tikslams pasiekti. Tad nustokime versti kaltę "geriems" ir "blogiems" universitetams ir pradėkime savimi rūpintis patys.Tik tikslingas tikslo siekimas gali vesti į sėkmę ir visuotiną gerovę. Ir tik žinojimas veda prie pažinimo. 
© 2016 Kotryna Uogintaite