Asmeniškumai: arba kodėl kartais reikia nieko neveikti

Dar prieš savaitę, grįžus iš pakankamai spontaniškų, tačiau ne mažiau nusipelnytų atostogų skubu savo gyvenimiškais atradimais pasidalinti su jumis, tad šį kartą tik nedidelė dalis iš praūžusių atostogų Kanarų saloje, Las Palmas miestelyje. Kaip kas ir kodėl? 

Kaip žinia, keliautoja esu ne itin standartinė, tad ir šį kartą lėktuvu pakilti iš Amsterdamo ruoštis teko gerą pusmetį - ne tik dėl darbų, bet ir politinių sumetimų, o taip pat ir nepalankaus žiemos klimato Europinėje pasaulio dalyje. Taip jau papuolė, jog tik nedidelė Europos dalis šiuo metu gali pasidžiauti ypatingai šiltais orais, o tuo pačiu - vasaros kaitra ir saulės teikiamais malonumais. Juoktis teko ne tik man, bet ir aplinkiniams, žinantiems kokiomis sąlygomis netyčia pavyko apsigyventi Amsterdame, kur šiuo metu skaičiuoju jau dešimtį čia pragyventų mėnesių. Dėl spontaniško spendimo likti Nyderlanduose slapčia kikenau, jog galbūt šį kartą ekonominiais sumetimais bilieto iš Gran Kanarijos atgal į Amsterdamą pirkti nė nereikėtų, mat žinant mane - lengvu sprendimu galėčiau nutarti kuriam laikui apsistoti ir savo gyvenimą perkelti egzotiškoje ir nuolatine kaitra pasigirti galinčioje Kanarų saloje. 

Juokai juokais, tačiau iš atostogų grįžau sveika ir, kol kas, be didesnių planų ten grįžti. Ką ten veikiau? Nieko. Mėgavausi vandenyno didybe ir pigia kava. Daug valgiau, miegojau, daug ir labai garsiai juokiausi, o tuo pačiu - atgal sudėliojau visus gyvenimo prioritetus. Juk būtent tam atostogos ir skirtos - pasikrauti naujos energijos, susimąstyti apie tolimesnius savo ateities ir karjeros kelius, prisiminti, jog turime gerbti ir tausoti draugystę su artimaisiais ir mums svarbiais žmonėmis. Ir ne, nieko neveikimas ne visuomet byloja apie tinginio pantį ant veltėdišką gyvenimo būdą. Tokia ramybė - geriausias būdas prisiminti tai, ko iš tiesų norime iš gyvenimo, prisiminti tai, ką kartais bėgdami gyvenimo greitkelyje pamirštame prisiminti.

Nepamirškite ne tik tobulėti, bet ir ilsėtis. Ne tik suktis it vijurkai, bet kartais sustoti, apsidairyti, įsiklausyti ir suprasti. Suprasti tai, ko iš tiesų norite iš šio gyvenimo ir savęs paties.

Bučkiai,
Uogintaitė