Jau kurį lauką ketinau pristatyti Jums vieną geriausių lietuviškųjų internetinių pirkimo-pardavimo svetainių, tačiau vis atrasdavau pasiteisinimų, kodėl to padaryti negaliu. Pastarosiomis dienomis tų pasiteisinimų dar labiau padaugėjo: namuose jau penkias paras nėra interneto, aš užsivertus asmeninėmis problemomis, o telefoninis internetas stipriai kerta per beveik studentišką kišenę. Vis dėlto suėmiau save į nagą ir šiandien pristatau pačią geriausią Lietuvoje egzistuojančią dėvėtų ir naujų daiktų svetainę.
Manodrabuziai.lt yra internetinė parduotuvė, kurioje galima pirkti ir parduoti savo išaugtus, pabodusius, netinkamus ir nereikalingus drabužius, aksesuarus ir kitus su garderobu susijusius dalykus. Dažniausiai kainos būna nepalyginamai žemesnės, nei parduotuvėse. Juk ne kartą pasitaikė, jog nusipirktas drabužis taip ir neišvydo dienos šviesos, tiesiog tyliai tūnojo spintos gūdumoje. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai drabužis, nors ir per mažas, bet labai mielas širdžiai, dėl to būna laikomas kaip atributika. O gal drabužis tiesiog morališkai paseno? Visi šie kriterijai leidžia iš naujo permąstyti savo vartojimo koncepciją. Nežinau, kokią nuomonę apie tai turite Jūs, bet aš labai palaikau šią idėją ir manau, kad šis portalas suteikia begales privilegijų:

• Parduoti savo nebenešiojamus drabužius ir nebenaudojamus daiktus (atlaisvinama vieta namuose)
• Gauti už parduotus daiktus tam tikrą sumą pinigų (kainas nustatome patys, pagal savo subjektyvius kriterijus, tad atsiranda galimybė nuvertinti arba pervertinti, bet sulig laiku objektyvumo įkainojant savo drabužius taip pat galima išmokti)
• Nusipirkti seniai norėtą drabužį iš senesnių kolekcijų, kurių parduotuvėse jau neberandame
• Atrasti tarpininkų, kurie siunčia ir užsakinėja daiktus/rūbus iš užsienio internetinių parduotuvių
• Nusipirkti daiktą ar drabužį daug pigiau, nei tai padarytume pirkdami naują
• Bendrauti su kitais nariais MD forume
• Išmokti siųsti siuntinius ir naudotis Lietuvos Pašto paslaugomis
• Pagaliau susipažinti su elektronine bankininkyste ir išmokti pervesti pinigus, analizuoti savo įplaukas ir išlaidas.
• Susirasti naujų draugų
• Išmokti kovoti už savo teises ir įgauti naujos patirties, jei lieki apgautas nesąžiningo pardavėjo
• Tiesiog gerai (nors ir nelabai naudingai) praleisti laiką, išmokti reprezentatyviai fotografuoti drabužius ir kitus daiktus

Šį portalą atradau beveik prieš keturis metus. Tada, būdama dar visiškai žalia, nemokėjau nei tinkamai naudotis paieška, nei deramai įvertinti parduodamų daiktų būklės ar kainos. Tačiau su laiku ir praktika visa tai pasikeitė ir dabar šiam puslapiui galiu padėkoti už begalę gerų dalykų, kurių per šį laikotarpį išmokau. Taip pat galiu drąsiai pirkti man patinkantį rūbą,o jei jis atsibos ar tiesiog "neprilips" prie mano asmenybės, visuomet žinau, kad galėsiu susigrąžinti didžiąją dalį pinigų ir įsigyti kitą, labiau tinkamą. Elektronine bankininkyste naudojuosi kaip tikra veteranė. Iš forumų pasisemiu daug idėjų ir minčių kaip tinkamai rūpintis savimi, savo kūnu ir siela. Taip pat atrandu nemažai naujų receptų maistui ruošti.
Kartais pati šią atsakingo vartojimo idėją pavadinu "vienu dideliu skudurynu". Juk taip ir yra: čia pardavinėjami seni, nebenešiojami drabužiai. Tačiau MD turi vieną didelį privalumą: prieš pirkdamas dėvėtą ar naudotą daiktą, visuomet turi galimybę pabendrauti ir susipažinti su jo šeimininku. Tad pirkdamas daiktą, perki ne tik jį patį, bet ir kažkokią gyvenimo istoriją. O tai yra daug įdomiau, nei tiesiog nusipirkti negyvą, bedvasį produktą, reikalingą tik masinio vartojimo manijai sutramdyti.
Jau nebe tie laikai, kai daiktus ir drabužius žmonės pirko su poreikiu. Šiais laikais poreikio nebeliko, liko tik noras, kuris dažnai painiojamas su poreikiu. Tad neapgaudinėkim savęs sakydami, kad "man reikia" dar vieno skudurėlio mokyklos šventei. Ne. Mums jo nereikia, tačiau gyvename tokioje visuomenėje, kur nuolatos pikti yra įprasta ir normalu. Tad jei yra galimybė, bent tą pirkimą padarykime bent kiek prasmingesnį ir mažiau "kertantį" per finansus.
Ką apie tokias svetaines galvojate Jūs?

Žinot tą jausmą, kai pakeliui į autobusų stotelę, vietinės reikšmės skudurynėlyje, netyčiom randat kokį nors aksesuarą ar papuošalą, kurį norisi užsisegti tą pačią sekundę? O žinot tą jausmą, kai sužinojusios kainą, imat springti iš juoko? Didžioji dalis miestiečių už mažą kavos puodelį moka tris kartus daugiau, nei aš už šį pakabuką.  Aš pastarojo jausmo tikriausiai nebeatpažįstu, mat tokie radiniai manęs nebestebina: dažnai pasipainioju tinkamu laiku, tinkamoj vietoj. Man atrodo, kad teiginys apie tai, kai vieni žmonės moka tokiose vietose ieškoti, o kiti ne, yra šiek tiek neteisingas. Kuo daugiau eisite ir ieškosite, tuo didesnė tikimybė kažką rasti. Nereikia eiti į tokias įstaigas su aukštais ir konkrečiais lūkesčiais. Kuo mažiau lūkesčių-tuo geresni laimikiai.

O ar Jums pavyksta ką nors gero rasti tokiose vietose? :)