Praėjusią savaitę nusprendžiau išbandyti vadinamuosius kvepalų analogus. Visų pirma noriu paminėti, kad visą gyvenimą buvau už kokybiškus ir gerus kvepalus (kiek finansinės galimybės leidžia, žinoma), analogai man niekuomet nepatiko, nes kiek esu turėjusi, kvepėjo siaubingai prastai, o ir buteliuko dizainas man labai svarbus kriterijus, juk labai smagu turėti gražų buteliuką (kai buvau mažesnė, kvepalus rinkausi pagal buteliuko spalvą ir reljefą). Internete skaičiau begales prieštaringų atsiliepimų apie kvepalų kopijas, o kadangi niekuomet negali būti tikras, kokiais tikslais tie atsiliepimai parašyti, sunku kažkuo tikėti: gal teigiamus atsiliepimus rašo patys prekybininkai, o gal atvirkščiai: neigiamus pila tik originalių kvepalų pirkimu suinteresuoti asmenys.  Tai štai praėjusį penktadienį kažkoks demonas įlindo į galvą ir pasakė, kad pati savo kailiu noriu išbandyti ir padielkas. Buvo laabai baisu, kad beveik šimtas litų nueis šuniui ant uodegos ir vis dėlto tas demoniukas sakė man : "Pirk". Ėmiau ir paklausiau aš jo. Ir likau šokiruota. Pasižiūrėkit patys



 Buteliukas ir įpakavimas visiškai identiškas originalui. Kadangi prieš keletą mėnesių turėjau originalą, manau galiu vertinti galiu pakankamai objektyviai. O dėl mano liguisto potraukio rinkti tuščius kvepalų buteliukus, jų palyginimą galiu pateikti ir jums. Tuščias-orginalas, su rausvu skysčiu-padielka. Abu butelaičiai pagaminti iš tokio paties stiklo, dozatorius lygiai toks pat, visiškai niekas nesiskiria. Kvapas gal ir nesilaiko dvi savaites, bet tiesą sakant aš kvepalus jaučiu tik pirmas keletą valandų, tad didelio skirtumo nematau.

Esu nesveikai laiminga dėl šio atradimo. Dabar galėsiu turėti nepalyginamai daugiau kvepalų, o ir piniginė bus laiminga.
Pardavėja sakė, kad daugelis tokius kvepalus pardavinėja kaip originalus. Mano nuomone tai kiek amoralu. Kita vertus, pirkėjas, šventai įsitikinęs,kad kvepinasi tikrais kvepalais, skirtumo tikrai nepastebės. Bet čia jau pardavėjo moralės klausimas.

O su kokiais kvepalais geriausiai draugaujate Jūs?

Šį niūrų antradienio vakarą nusprendžiau papasakoti apie savo atradimus kosmetikos pasaulyje. Kosmetiką be proto myliu. Gal dėl kažkokio neaiškaus komplekso (man pačiai kosmetika asocijuojasi su netikrumu ir savęs slėpimu). Turiu tikrai liguistą potraukį kosmetikai, o ypatingai makiažo pagrindams ir viskam, kas susiję su veido problemų maskavimu.
Vasarą fotografavau savo kosmetikos turtus, likau nuoširdžiai pasibaisėjusi, kiek visko turiu. Tą pačią sekundę nusprendžiau susiimti ir atsikratyti nereikalingomis priemonėmis, taip prikeldama jas naujam gyvenimui pas kokią nors kitą merginą. Labai džiaugiuosi, kad dalį kosmetikos pavyko parduoti ar išsikeisti į reikalingesnį daiktą. Senas, sudžiūvisias priemones be gailesčio išmečiau į šiukšlių dėžę (gėda prisipažinti, kiek kai kurie tušai išgulėjo stalčiuje). Ta proga visos makiažo priemonės iš komodos stalčiaus persikraustė į naują vietą, dežės prie komodos.
O kas liečia veido trūkumų maskavimą, priėjau prie labai paprastų išvadų: svarbu ne pudros firma, kaina ar kokybė (paskutinis faktorius labai svarbus, bet).. Oda atrodys pasibaisėtinai, jei be visų tų mėšlų, kuriais varginam savo veidą, nebus rūpinamasi kasdien, paprastomis priemonėmis. Labai svarbu kasdienė veido priežiūra: vakare būtina nusivalyti makiažą, nuplauti veidą prausikliu, būtinai gerai pamaitinti (arba sudrėkinti, priklausomai nuo metų laiko, odos tipo ir kitų kriterijų). Iš ryto vėl būtina nusiprausti vandeniu, pasitepti drėkinančiu (arba maitinančiu) kremu, o tik tada jau galima galvoti apie makiažo pagrindą ar kitas dekoratyvinės kosmetikos priemones.Aš šiuo metu chemiją naudoju tik visai velniavai nuimti, o maitinu ir prausiu natūraliomis priemonėmis: juoduoju afrikos muilu ir nerafinuotu šalto spaudimo taukmedžio sviestu. Taip pat be galo svarbu tinkamo pudros atspalvio pasirinkimas (jei nerandate tinkamo atspalvio, tikrai niekas rankų nenukapos, jei sumaišysite dviejų atspalvių, taip išgaudamos idealų atspalvį), taip pat ne mažiau reikėtų atkreipti dėmesį į pudros paskirstymą. Mano nuomone, geriausia yra švelniai tapšnoti ją į odą. Taip išgaunamas lygus, šviežios, spindinčios iš vidaus, odos efektas. Mažiau matomi pabėrimai, spuogeliai ir kiti defektukai. šepetėlio nenaudoju, nes neturiu kokybiško. Taip pat dėl to, kad šepetėliuose greičiau veisiasi bakterijos. Šiuo metu labiausiai naudoju YSL kreminę pudrą, nes jos atspalvis man tinka idealiausiai iš visų turimų. Taip pat dėl to, kad kol kas dar nereikia didelio maskavimo (o maskuoja ji tikrai prastokai, už tokią kosminę kainą galėtų maskuoti ir geriau). Taip pat pastebėjau tendenciją, kad visos veido problemos atsiranda dėl netinkamos mitybos (kaip tik pradedu gyvent vien saldumynais, taip visas veidas išduoda mano nuodėmes:D) Eina man ši pudra į pabaigą. Tuo labai džiaugiuosi, nes širdy labai gera, kai produktą pabaigiu iki galo. Pabaigus ją, galėsiu kibti į kitą.
Kai kurie žmonės nesupranta, kam jaunos mergaitės dažosi, kodėl kankina savo odą priemonėmis, kurios tikrai neduoda jokios teigiamos naudos. O atsakymas, mano nuomone paprastas ir jį pabandysiu pritaikyti asmeniškai sau: pasidažiusi jaučiuosi nors ir ne natūraliai, tačiau nepalyginamai gražesnė, labiau pasitikiu savimi ir savo jėgomis. Juk ne visiems nuskilo turėti persikinę odą. Nors esu išprotėjusi dėl kosmetikos pirkimo, tikrai nesu pamišusi dėl jos naudojimo kiekvieną dieną. Nebijau vaikščioti nepasidažius. Į parduotuvę irgi beveik visuomet vaikštau be tušo. Tačiau tik radus progą, varau iš širdies :D Ir šiaip labai smagu stebėti savo pačios progresą dekoratyvinės kosmetikos naudojime. Neseniai atradau būdą, kaip savo blakstienas paversti didesnėmis ir išraiškingesnėmis, o juk be praktikos nepadės jokia teorija:)

Kai nusipiešiu veidą, jaučiuosi daug fainesnė. Tebunie tai netiesa, tačiau saviįtaiga užima didžiąją dalį mūsų visų gyvenimo ir emocinės būsenos stabilumo.

Kažkas gavo idealius batus šimtadieniuuui

Šiek tiek detalių iš mano naujosios palaidinės. Kad ir kaip stengiausi pereiti prie kitokių spalvų, vis viena grįžtu prie savo ištakų - rožinės, (bet kokiu pavidalu). Ar tai būtų švelniai rausva, ar akį rėžianti neoninė. Taip sakant, šarka gimus, gulbe neskrajosi.

Sunkus periodas artėja: mokykloj darosi vis sunkiau ir sunkiau, aš vis dar nežinau, ko noriu iš gyvenimo, orai ir toliai sėkmingai šaltėja, mane vėl pradeda berti nuo šalčio, vaikštau apsirengus mažiausiai dviem vilnoniais megztiniais, o atsikėlus rytais tamsu, kaip skylėj. Mane gyvą palaiko tik mintis, kad iki atostogų teliko dvi savaitės.

Gal turit kokių patarimų, kaip kovoti su neigiamom emocijom?;)

Atostogauju jau penkta (o gal ir šešta) diena, ir atostogoms galo dar nesimato. Ne iš gero gyvenimo, o iš juokingos ligos. Rotuoju. Tačiau sugebu pabėgti iš namų ir pasidžiaugti paskutiniais bobų vasaros saulės spinduliais. Prieš keletą minučių grįžau iš nuostabios kelionės. Ir, ahh, gera nuotaika vis dar nesibaigia. Įspūdžiais iš kelionės pasidalinsiu rytoj. O jūs pasigrožėkit mano naujų nagų lakų spalvomis.

Buččkis

Kiekvienam iš mūsų aktualūs finansai. Dažnai žmonės net nejausdami išleidžia didžiules sumas pinigų menkniekiams ir visiškai nenaudingiems dalykams. Jau nebe pirmą kartą girdžiu klausimų apie tai, kaip man pavyksta "tiek visko gauti" ir panašiai. Tikriausiai tiesiog buvau (ir esu) auginta kiek kitaip, nei daugelis ir turiu kitokį požiūrį į pinigus ir daiktų naudingumą. Gal kažkam toks požiūris pasirodys iškrypęs, tačiau neabejotinai tai padeda sutaupyti, o sutaupytus pinigus paskirstyti ten, kur man atrodo naudingiausia. Žinoma, kol kas prisideda ir tai, kad gyvenu su tėvais ir visi pinigai nėra mano pačios. Bet kokiu atveju, mano manymu, yra labai svarbu išmokti valdyti savo finansus kuo jaunesniame amžiuje. Pinigus gaudavau nuo penktos klasės, po penkis litukus per savaitę. Nepatikėsit, bet net ir tuos pinigus sugebėjau taupyti. Gal tai įgimta, tačiau daug ties tuo dirbant, neabejotinai galima pasiekti neblogų rezultatų. Pateiksiu keletą patarimų kaip ir kur galima sutaupyti pinigų (kuriuos vėliau galima paversti stulbinama rankine ar kitu, pusę gyvenimo santaupų prašančiu daiktu). Maistą darytis TIK namuose Į miestą eiti pavalgius ir pagėrus (kad nesinorėtų aplankyti naujai atsidariusių kavinių) Rankinėje nešiotis vandens buteliuką (nebūtina kaskart pirkti naujo, juk galima jį papildyti paprastu namų vandeniu) Visuomet planuoti savo laiką, kada ir kiek planuojate būti namuose Nepatinkantį daiktą grąžinti į parduotuvę, o ne numesti giliai į spintą, jei artimiausiuose planuose jo naudoti nepavyksta (taip susitaupys ir laisvos vietos namuose) Einant į maisto prekių parduotuvę turėti sąrašiuką ir griežtai jo laikytis Prieš einant į maisto parduotuvę apžiūrėti internetinius puslapius arba kaininius leidinius, išsiaiškinti, kur vienas ar kitas produktas šiuo metu yra pigiausias (kadangi didžiosios maisto parduotuvės labai stipriai konkuruoja tarpusavyje, dažniausiai tai labai naudinga pirkėjams) Tualetinį popierių pirkti tada, kai jam yra didelė nuolaida, o ne tada, kai jo pritrūkstat (sutaupysit ir pinigų ir nepatogumų). Šis sakinys galioja ir kitiems pirkiniams, kurie negenda ir jų visuomet reikia. Tiesiog mąstykit plačiau ir į ateitį. Numatykit, ko jums gali prireikti ne tik artimiausiu metu, bet ir vėliau. Jei šiuo metu to daikto nereikia, o nuolaida didelė, pamąstykite, gal vis viena greit jo prisireiks (tik atsargiai, nepersistenkite. Kitokiu atveju turėsite namus, apkrautus nereikalingais daiktais.) Paieškokite pigesnės kirpėjos, paprašykite draugės, kad dažytų jums plaukus. Šiais laikais plaukų dažymas pasidarė visiškai elementarus, tam nereikia būti dideliu specialistu (asmeniškai aš kas mėnesį nudažau mamą, močiutę ir tris drauges. Jei gyvenimas nenusiseks, galėsiu būti plaukų stiliste) Manikiūrus/pedikiūrus/veido/kūno procedūras darykitės namuose. Rašykitės visas mėnesio išlaidas (taip, skaitosi net tas kavos puodukas, kurį pirkote mieste). Geriausia būtų rinkti čekiukus, o mėnesio gale išbraukyti tuos dalykus, kurie nebuvo būtini. Kitą mėnesį stengtis jų išvengti Žurnalus skaitykit parduotuvėj ( :D ), o naudingos informacijos ieškokite internete Į kiną - tik per Yomayo. Kitus filmus galima pasižiūrėti internetu. Rūbus pirkite internetu, apėję visas savo miesto parduotuves ir pasvėrę,kad šiuo metu yra naudingiausia. Net ir internetinėse parduotuvėse ieškokite geriausių pasiūlymų. (Naujoms kolekcijoms taip pat būna akcijų) Pinigus stenkitės laikyti popieriniais banknotais (kortelėje esantys labai greit išsinaudoja, o metaliniai taip pat greit "išeina" niekučiams. Tuo tarpu popierinių leisti nesinori) Einant pasivaikščioti palikti piniginę namuose Maistą stenkitės gauti iš močiutės daržo (sutaupysite pinigų, organizmas bus sveikesnis, o ir močiutė jausis laiminga, kad gali padėti)  Kiekvienas turime pajausti, kur galime sutaupyti, o kas mus verčia išlaidauti. Tuomet, kai suvokiame, kur yra problema, reikia tiesiog valdyti situaciją. Jei situacija liks suvaldyta, piniginė liks dėkinga, o sąžinė švari, kad neišvaistėte paskutinių santaupų visiškai nereikalingiems daiktams.  Papasakokite apie savo taupymo būdus :)

Kadangi sulaukiu be proto daug klausimų apie savo ūgį, svorį, figūrą, maistą ir valgymo įpročius, fizinę veiklą ir panašius dalykus, manau atėjo laikas apie tai parašyti kartą ir visiems laikams. Visą gyvenimą buvau stambi (žinoma, tas žodis nėra labai tiksliai apibrėžtas, kažkokios tikslios svorio ribos tarp "putlios" ir "normalios" nubrėžta nėra, tačiau ir jaučiausi ir atrodžiau mažų mažiausiai storoka, nuotrauka čia). Galvojau, kad esu tokia dėl to, kad mano kaulai stambūs, kad čia giminės bruožas ir nieko aš jau su jais nebepadarysiu. Tiesa buvo ta, kad valgiau laabai daug, negalvojau nei ką, nei kada, nei kiek. Normalu, kad rezultatas buvo akivaizdus (sultingos leškutės, mielas "gelbėjimosi ratas" ant pilvuko ir gurmaniškas pagurkliukas). Niekuomet neribojau savęs valgydama gal dėl to, kad netikėjau, jog kas nors pasikeis. Tačiau per pastaruosius metus pasikeitė daug kas. Tikriausiai teisingiau būtų sakyti, jog viskas apsivertė aukštyn kojom: nuo kone keturiais dydžiais mažesnių rūbų iki naujos filosofijos apie mitybą ir gyvenimą (iš dalies susitvarkė ir odos problemos) Taigi, ką gi tokio stebuklingo pasidariau, kad mažos mergaitės svaigdamos nuo mano išsikišusių kaulų, klausinėja ką daryt, kad būtų "tokios pat, kaip aš"? Atsakymas neturėtų nustebinti nė vieno žmogaus, kuris yra bent kiek domėjęsis sveika mityba, elementariomis mitybos taisyklėmis, maisto derinimu.

* Nė kąsnio į burną po 18h ( aš nevalgydavau po 19h, čia priklauso nuo gyvenimo tempo, kada einat miegoti, kada keliatės ir panašiai )

* Rytais - košės (grikiai, avižinės kruopos, ryžiai. Be sviesto. Su vandeniu nėra labai skanu, tad mama sugalvojo pagardinti šaukšteliu aliejaus. Vėliau palikti kelias minutes įsigerti ir jau galima valgyti)

*Atsikėlus dvi (arba trys) stiklinės vandens. Per parą išgerti apie 2-3l.(aš visad daug gerdavau, tad jokios problemos dėl to nebuvo. Žmonėms, nemėgstantiems gerti, bus sunkiau)

*Žalia arbata! (Atsisakyti kavos, jei esat nuo jos priklausomos, nebedėti pieno miltelių ir/ar cukraus)

*Pietums - balta mėsa (vištienos krūtinėlė, kalakutiena) su daržovėmis (priklausomai nuo metų laiko, vasarą valgau šviežias be nieko, žiemą gaminuosi salotas) arba žuvis (lašiša, tunas)

* TAIP sakome sriuboms (gink Dieve, ne "iš pakelio", o natūralioms, gamintoms namuose)

*Susitarimas su savimi dėl miltinių patiekalų (absoliučiai atsisakiau bet kokio batono, bandelių, sausainių, makaronų)

*NE bet kokiems gazuotiems gėrimams, be abejo atsisakom bet kokių vaisvandenių

*Vaisiai, nors ir gardu bei sveika, bet irgi turi nemažai kalorijų

*Jokios (akivaizdžios) chemijos savo racione netoleruoju (hamburgeriai, kebabai, kibinai, čipsai, bulvytės fri ir panašūs dalykai - ne man)

*Jokių ledų (skaudu, bet norint gerų rezultatų, teks ir jų atsikratyt), grietinėlės produktų

*Valgyti iš mažų lėkščių, jei yra galimybė, su mažais įrankiais

*Jokių pakramsnojimų, užkandžių ar pasiskaninimų tarp valgymų

*Iš namų visuomet išeiti normaliai pavalgius (svarbiausia geri pusryčiai)

*Vakarienei- kietai virtas kiaušinis (baltymas labai naudingas, galit valgyt į sveikatą)

*Norint numalšinti kirminą, galima pasimėgauti riešutais (labai naudingi mūsų organizmui savo aliejais ir kitomis maistinėmis medžiagomis) arba džiovintais vaisiais (atsargiai! Daug cukraus)

*Valgyti tam tikromis valandomis, kas keletą valandų (jokių nusukinėjimų, kad "dabar nevalgysiu, tai vėliau galėsiu sau leisti prisikirsti)

*Susiplanuoti dieną į priekį, įvesti savo organizmui bent jau elementarų rėžimą (kada kelsitės, kada eisite miegoti, ką kada valgysite, ką kada veiksite)

*Esat dideli smaližiai? Nustatyti saldumynų dienos normą (pvz. kiekvieną dieną po juostelę mėgstamo šokolado. Šokoladą pirkit brangesnį, nei įprasta, suveiks pasąmonėj įsikūrę psichologiniai veiksniai, kad brangiai pirktą produktą reikia valgyti su didesniu pasimėgavimu ir labiau taupant)

*Cukrų keičiam į medų (jei leidžia finansinė padėtis ir nesat alergiški)

*Mėgstat sportuoti? Bėgiokit, darykit atsilenkimus, šokit, važinėkit dviračiu, plaukiokit  (aš neturiu kantrybės, o praėjusią vasarą nelabai buvo jėgų)

*Ir tiesiog NUSTOKIT KIMŠT (maistas turi būt valgomas ne prie televizoriaus, ne prie kompiuterio, ne skaitant žurnalą ar knygą, o virtuvėje, prie stalo)

Žinoma, čia tik nedidelė dalis to, ką dariau, norėdama pasikeisti. Daugiausia reikia valios valios ir dar kartą valios. O dar daugiau reikia sveiko proto, kad žinotumėt kada jau laikas sustoti.Kitaip visi numesti kilogramai grįš savaime, organizmui visiškai išsekus, trūkus kantrybei, arba atsidūrus ligoninėj dėl pernelyg nualinto organizmo. Bet kokiu atveju, sveika mityba turi tapti gyvenimo būdu, o ne trumpalaikiu valgymo rėžimu, norint numesti svorį.Fizinis aktyvumas turi būti gyvenimo dalimi, o ne prievole (kol kas šio punkto pačiai įgyvendinti nepavyko, nes ir toliau tingiu pasiteisindama tuo, kad ir taip pakankamai kūda esu. Nors jau spėjau įsitikinti, kad fizinio krūvio reikia ne svorio metimui, o gerai savijautai palaikyti, svarbiausia rasti tinkančią ir patinkančia sporto šaką)

Gyvenu, kad valgyčiau, ar valgau, kad gyvenčiau? Čia jau kiekvieno mūsų asmeninis pasirinkimas, man mielesnis širdžiai pastarasis. Maistas turi būti pagalbinė priemonė, palaikyti kūną sveiką, o galvą švarią. Maistas neturi būti amžinu priešu, o svoris nuolatiniu galvos skausmu. Gyvenime yra begalės kitų dalykų, kurie tūkstančius kartų svarbesni, nei nereikalingi kilogramai ant užpakalio. Čia tik kvailas visuomenės įvarytas kompleksas ir iškreiptas vaizdas, kad neatsikračius kelių kilogramų, pasaulis pasidarys gražesnis, o pats tapsi gražesniu ir laimingesniu žmogumi. Nė velnio. Niekas nepasikeis. O tu liksi tokiu pačiu žmogumi. (išskyrus tai, kad tave greičiau nuo kalno stiprus nupūs vėjas, žiemą bus kelis kartus šalčiau, reikės rengtis daugiau ir storesnius megztinius, sunkiau rasi sau tinkamo dydžio rūbus) Ne maistas turi teikti malonumą, o mokėjimas džiaugtis gyvenimu.

Šiandien valgiau avižinę košę, sumaišytą su avižiniais dribsniais (pritaikytais vartoti kaip sausus pusryčius) su pieno milteliais. Tiksliau mama išvirė normalią košę ant vandens, o man ji pasirodė per skysta, tai privariau sausų pusryčių (kurie savyje turėjo pieno miltelių). Ir gavosi nesveikai skanus maistas! Uogas uždėjau tik tam, kad nuotrauka atrodytų gražiau, paprastai košę valgau su medumi (medų valgau visur, visada ir su viskuo).
Labai noriu parodyti nuotraukas, kuriose geriausiai matosi mano pasikeitimai. Nors labai sunku žiūrėti ankstyvos jaunystės nuotraukas, nes jos man varo vėžį. Labai akivaizdžiai matosi, kad pats didžiausias trūkumas slypi leškose, kurios atrodė kaip drambliai net tada, kai šonkauliai kyšojo

Išvados paprastos: genialu viskas, kas banalu ir nuvalkiota (kalbant apie mitybą). Jei kas nors turėsit dar kokių nors klausimų ar neaiškumų, visuomet rašykit;) Taip pat pasidalinkit savo patarimais, kaip išlaikyti kūno formas nepakitusias.