30.12.12
Rašydama šimtinį, ir, tikiuosi, paskutinį įrašą šiais metais tikriausiai pirmą kartą nebežinau, ką konkrečiai noriu pasakyti. Tikriausiai kiekvienų metų pabaigoje pasipila banalūs pasižadėjimai sau, metų apžvalgos ir ketinimas atversti naują gyvenimo lapą.
Iš vienos pusės, periodinės savo gyvenimo apžvalgos tikrai sveikas ir naudingas būdas susisteminti gyvenimą ir geriau pažinti save, suprasti, ko norime iš gyvenimo. Iš kitos pusės, metų pabaiga tikrai nėra kažkas unikalaus, dėl ko reikėtų prisiminti apie tokių dalykų egzistavimą. Tai reikia daryti nuolatos, o ne tik tam tikra proga.
Ir visgi, su šypsena žvelgiu į tinklaraščio įrašą, parašytą lygiai prieš metus. Kai kurie punktai šiuo metu kelia ne tik šypseną, bet ir juoką. Kai kurie verčia susimąstyti. Tai, kas tuo metu atrodė misija neįmanoma, dabar tapo kasdiene mano gyvenimo dalimi. Tiesa, dirbti dar yra ties kuo ir nė neketinu sustoti pildyti privalomų darbų sąrašo. Jei visų punktų per metus neišpildžiau, reikia pasidžiaugti, kad didžioji jų dalis iš tiesų sėkmingai pildosi arba jau išsipildė.
Šiais metais jokio specialaus sąrašo nepateiksiu. Svarbu pačiam žinoti savo tikslus ir jų tikslingai siekti, tad viešumas čia nereikalingas. Ir tik dar kartą pasidžiaugsiu, kad pagaliau išpildžiau vieną didžiausių savo tų metų tikslų - šypseną veidui, akims ir pačiam gyvenimui. Išsipildžius šiam punktui, visi likę pildosi tarytum savaime. Kodėl? Nes laimė, pilnatvė ir pasitikėjimas savimi tiesiog traukia teigiamus dalykus. Visom šiom saldžiai lipniom frazėm nė už ką nebūčiau patikėjusi, mat iš prigimties esu užkietėjusi jei ir ne pesimistė, tai realistė ir visiška sveiko proto šalininkė, nepripažįstanti tokios sąvokos, kaip svajonės, norai ir kitos švelnios atributikos. Tačiau..
Per pastaruosius metus teko patirti tiek daug skirtingų išgyvenimų, o jų amplitudė pasiekė visišką maksimumą, koks tik gali egzistuoti skaičiavimo sistemoje, dėl to dabar matau, kad turėti norų ir svajonių nėra taip blogai, o šypsotis praeiviams gatvėje bei sau pačiam, kai niekas to nemato - taip pat ne nuodėmė. Ir visas pozityvumas iš tiesų traukia sėkmę ir laimę. Tuo įsitikinau savo pačios kailiu.
Metų apžvalgos taip pat daryti neketinu, tam yra likę 99 įrašai tinklaraščio archyvuose, tad kam kartotis? Metai buvo kaip niekad spalvingi ir unikalūs, savo sėkmėm, nelaimėm, katastrofom, iššūkiais ir gyvenimo pamokom.
Aš naujo gyvenimo lapo ateinantiems metams neversiu, mat baltas lapas ir vėl lieka be išmoktų pamokų, o kai kurios, kurias teko išmokti šiais metais, tokios svarbios, kad patirties prarasti nenoriu. Geriau tiesiog gyventi toliau. Gyventi gražiau ir gyventi sau.
Kadangi jau perspėjau, jog metų apžvalgų nebus, tai ir vizualios medžiagos parodyti tiesiog neturiu ką. O tam, kad dar labiau sustiprinčiau meilę sau (kurios pastaruoju metu kiek trūksta), imsiu ir parodysiu, kaip šauniai funkcionuoja kompiuterinė kamera ir kaip gražu žiūrėti į savo pačios besikeičiančius skirtingus veidus, sukauptus per keturis mėnesius. Šiek tiek savanaudiška ir egoistiška, tačiau kas dar pakels katinui uodegą, jei ne jis pats?
ASMENIŠKUMAI: 100
Iš vienos pusės, periodinės savo gyvenimo apžvalgos tikrai sveikas ir naudingas būdas susisteminti gyvenimą ir geriau pažinti save, suprasti, ko norime iš gyvenimo. Iš kitos pusės, metų pabaiga tikrai nėra kažkas unikalaus, dėl ko reikėtų prisiminti apie tokių dalykų egzistavimą. Tai reikia daryti nuolatos, o ne tik tam tikra proga.
Ir visgi, su šypsena žvelgiu į tinklaraščio įrašą, parašytą lygiai prieš metus. Kai kurie punktai šiuo metu kelia ne tik šypseną, bet ir juoką. Kai kurie verčia susimąstyti. Tai, kas tuo metu atrodė misija neįmanoma, dabar tapo kasdiene mano gyvenimo dalimi. Tiesa, dirbti dar yra ties kuo ir nė neketinu sustoti pildyti privalomų darbų sąrašo. Jei visų punktų per metus neišpildžiau, reikia pasidžiaugti, kad didžioji jų dalis iš tiesų sėkmingai pildosi arba jau išsipildė.
Šiais metais jokio specialaus sąrašo nepateiksiu. Svarbu pačiam žinoti savo tikslus ir jų tikslingai siekti, tad viešumas čia nereikalingas. Ir tik dar kartą pasidžiaugsiu, kad pagaliau išpildžiau vieną didžiausių savo tų metų tikslų - šypseną veidui, akims ir pačiam gyvenimui. Išsipildžius šiam punktui, visi likę pildosi tarytum savaime. Kodėl? Nes laimė, pilnatvė ir pasitikėjimas savimi tiesiog traukia teigiamus dalykus. Visom šiom saldžiai lipniom frazėm nė už ką nebūčiau patikėjusi, mat iš prigimties esu užkietėjusi jei ir ne pesimistė, tai realistė ir visiška sveiko proto šalininkė, nepripažįstanti tokios sąvokos, kaip svajonės, norai ir kitos švelnios atributikos. Tačiau..
Per pastaruosius metus teko patirti tiek daug skirtingų išgyvenimų, o jų amplitudė pasiekė visišką maksimumą, koks tik gali egzistuoti skaičiavimo sistemoje, dėl to dabar matau, kad turėti norų ir svajonių nėra taip blogai, o šypsotis praeiviams gatvėje bei sau pačiam, kai niekas to nemato - taip pat ne nuodėmė. Ir visas pozityvumas iš tiesų traukia sėkmę ir laimę. Tuo įsitikinau savo pačios kailiu.
Metų apžvalgos taip pat daryti neketinu, tam yra likę 99 įrašai tinklaraščio archyvuose, tad kam kartotis? Metai buvo kaip niekad spalvingi ir unikalūs, savo sėkmėm, nelaimėm, katastrofom, iššūkiais ir gyvenimo pamokom.
Aš naujo gyvenimo lapo ateinantiems metams neversiu, mat baltas lapas ir vėl lieka be išmoktų pamokų, o kai kurios, kurias teko išmokti šiais metais, tokios svarbios, kad patirties prarasti nenoriu. Geriau tiesiog gyventi toliau. Gyventi gražiau ir gyventi sau.
Kadangi jau perspėjau, jog metų apžvalgų nebus, tai ir vizualios medžiagos parodyti tiesiog neturiu ką. O tam, kad dar labiau sustiprinčiau meilę sau (kurios pastaruoju metu kiek trūksta), imsiu ir parodysiu, kaip šauniai funkcionuoja kompiuterinė kamera ir kaip gražu žiūrėti į savo pačios besikeičiančius skirtingus veidus, sukauptus per keturis mėnesius. Šiek tiek savanaudiška ir egoistiška, tačiau kas dar pakels katinui uodegą, jei ne jis pats?
O Jums, mano mielosios skaitytojos ir šaunieji skaitytojai, palinkėsiu atrasti grožį savo pačių gyvenime, kuris neretai tapo toks savaime suprantamas dalykas, kad apie jo egzistavimą tiesiog pamirštam. Gyvenam tik sau, tai kodėl darom tai, kas mums nepatinka?
Susiraskit didelį popieriaus lapą arba tuščią sąsiuvinį ir surašykit 100 savo norų/svajonių/tikslų. Ir lai ne visi jie būna labai logiški. Rašykit tai, kas šauna į galvą ir nesistenkit savo svajonių racionalizuoti. Nustebsit, kaip greit svajonės gali pildytis, jei jas konkretizuosit!
Bučkis!
O aš keliauju pildyti savojo "norų sąrašo"
29.12.12
Sausio mėnesio Adorebox grožio dėžutę nutariau praleisti, mat žiemos išpardavimai bet kokiu atveju atima paskutines "kelnes" ( jei tokių lieka po Kalėdinių švenčių), o kosmetikos priemonių tikriausiai jau ir taip esu prikaupus daugiau, nei pelinis graužikas maisto atsargų žiemai. Dėl šios priežasties vieno mėnesio pertrauka man pasirodė puiki išeitis..
Tačiau kartais atrodo, kad nuo likimo nepabėgsi, tad šį kartą Adorebox, tiesa, kiek kitokios rūšies, gavau dovanų nuo močiučių. Paprastai šios dovanoja pinigus, tačiau šį kartą giminaitės parodė itin didelį inovatyvumą ir nusipelnė didelės mano pagarbos.
Tad, tęsdama tradiciją, rodau, kas paprastai slepiasi paslaptingose dėžėse. Tiesa, šios dėžės kaina kiek didesnė, nei įprastos(žinau, negražu tikrinti dovanų kainą, bet šiuo rinkiniu domėjausi jau seniau, tad kainas išvardyti galėčiau net pažadinta iš saldžiausių miegų), vieno mėnesio kaina siekia 59lt, tačiau neabejotinai, jei esate L'occitane priemonių gerbėjos - kaina atsiperka su dideliu kaupu.
Dėžutės turinys jau iš pirmo žvilgsnio pasirodė ypatingai vykęs, vien dėl to, kad visi gauti produktai yra paprastam kasdieniam naudojimui, tad bet kokiu atveju liks "suvalgyti", net jei šiuo metu panašaus pobūdžio priemonių turiu daugiau, nei maisto šaldytuve (nes šaldytuvas pustuštis).
Šiuo metu vis dar naudoju L'occitane rankų kremą su rožių ekstraktu, kurio kvapo negaliu pakęsti, tačiau rankų švelnumas, juo pasitepus, tiesiog nepaprastas. Kremo efektyvumą ant mano rankų įvertino net patys nepastabiausi asmenys. Taip pat privalumu laikau nedidelį kremo kiekį. Tokio dydžio pakuotė puikiai tinka kosmetinės turiniui papildyti.
Tikriausiai savo veikliosiomis medžiagomis šis kremas perspjovė net visų laikų čempioną The Body Shop HEMP rankų apsaugos priemonę. Taip pat L'occitane šiuo atveju yra pranašesnis dėl malonios ir lengviau įsigeriančios konsistencijos ir, be abejonės, kvapo.
Migdolų dušo aliejus (35ml kaina 12lt) savo sudėtyje turi kažko stebuklingo, kas aliejų, sąveikavus su vandeniu, paverčia kreminėmis putomis. Kaip ir priklauso aliejui, po tokių vonių oda tampa itin švelni ir elastinga. Jei iki šiol nebūčiau girdėjusi apie šią priemonę, tikriausiai būčiau pagalvojusi, kad nėra kvailesnio būdo išleisti 12lt, nei nupirkti aliejaus buteliuką, kuris išsinaudoja per vieną vartojimo kartą (na, galbūt du), tačiau Nereta sakė, kad tai pats geriausias produktas visoje L'occitane priemonių šeimynoje, o kadangi tokiu žmogumi tikiu, teko atsisakyti savo išankstinio nusistatymo ir išbandyti priemonę pačiai.
Vis dar nemanau, kad tokios funkcijos priemonė verta daugiau, nei kelių litų iš Maximos apatinės lentynėlės, kartais smagu pasimėgauti brangiu ir neeiliniu produktu.
Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias, produktas, kurį, giliai pasislėpusį juodose gelmėse, radau, tai Taukmedžių sviesto lūpų balzamas (3ml kaina 18lt). Tikriausiai tai yra pats mėgstamiausias ir labiausiai nusisekęs Loccitane dėžutės produktas, tačiau ne dėl to, kad jis pasižymėtų stebuklingu efektyvumu, o dėl to,kad nuo jaunystės turiu didelę aistrą lūpų balzamams ir vazelinams, kurios, pasirodo, vis dar nesu įgali išsigydyti.
Priemonė iš tiesų labai maloni, lengvai įsigeria į lūpas, greitai suminkština, nepalieka baltų žymių (ką neretai daro tokie balzamai). Vienas didžiausių šios priemonės privalumų - vazelinas bekvapis, tad šioje vietoje nebeturiu prie ko prisikabinti.
Taip pat dėžutėje radau įvairiausių rūšių mėginėlių, pradedant kremais ir sviestais, baigiant kvepalais. O visą kosmetikos karavaną vainikavo L'Occitane lojalumo kortelė, suteikianti papildomų privilegijų, perkant šioje parduotuvėje. Tiesa, artimiausiu metu šią parduotuvę planuoju apeiti dideliu lanku, kad nesusidomėčiau naujomis akcijomis-atrakcijomis.
Bendras vaizdas ir vertinimas labai teigiamas: visi produktai lengvai naudojami ir pritaikomi kasdieniame mirtingojo žmogaus gyvenime, o kaina, lyginant su kainomis lokalioje parduotuvėje, tikrai labai palanki (daugiau nei 90lt vertės produktai už 59lt kainą).
APŽVALGOS: ADOREBOX BY L'OCCITANE
Tačiau kartais atrodo, kad nuo likimo nepabėgsi, tad šį kartą Adorebox, tiesa, kiek kitokios rūšies, gavau dovanų nuo močiučių. Paprastai šios dovanoja pinigus, tačiau šį kartą giminaitės parodė itin didelį inovatyvumą ir nusipelnė didelės mano pagarbos.
Tad, tęsdama tradiciją, rodau, kas paprastai slepiasi paslaptingose dėžėse. Tiesa, šios dėžės kaina kiek didesnė, nei įprastos(žinau, negražu tikrinti dovanų kainą, bet šiuo rinkiniu domėjausi jau seniau, tad kainas išvardyti galėčiau net pažadinta iš saldžiausių miegų), vieno mėnesio kaina siekia 59lt, tačiau neabejotinai, jei esate L'occitane priemonių gerbėjos - kaina atsiperka su dideliu kaupu.
Dėžutės turinys jau iš pirmo žvilgsnio pasirodė ypatingai vykęs, vien dėl to, kad visi gauti produktai yra paprastam kasdieniam naudojimui, tad bet kokiu atveju liks "suvalgyti", net jei šiuo metu panašaus pobūdžio priemonių turiu daugiau, nei maisto šaldytuve (nes šaldytuvas pustuštis).
Stiprinamasis šampūnas ir kondicionierius (75ml po 19lt). Stiprinamasis sausų ir pažeistų plaukų šampūnas, kurio sudėtyje yra natūralios kilmės augalinio derinio iš 5 eterinių aliejų (šventagaršvių, levandų, snapučių, kvapiųjų kanagų, pačiulių) ir kviečių baltymų. Skirtas pažeistų plaukų atgaivinimui ir atstatymui. Kondicionierius aprašomas kaip "išpainiojantis ir atveliantis" susivėlusius ir išsausėjusius plaukus, maitina ir įsiskverbia giliai į plauko vidų (tikiu, kad šią funkciją atlieka visi kondicionieriai). Bet kokiu atveju, plaukai ištrinkti šiomis priemonėmis tampa švelnūs, lygūs ir malonūs. Kad ir kaip nemėgstu naudoti kondicionieriaus, turiu pripažinti, kad kondicionierius tikrai mažina plaukų vėlimąsi. Vienas geriausių dalykų - malonus priemonių kvapas. Aš, iškankinta įvairiausių MEDIMIX muilų ir kitų priemonių antikvapų, tiesiog svaigstu kiekvieną kartą, kai nebereikia kvėpuoti nemaloniais aromatais.
Kita priemonė, kurią atradau rausvojoje dėžėje - Migdolų rankų kremas "Delicious" (30ml kaina 24lt). Sudėtyje turi švelninamojo migdolų pieno ir migdolų baltymų. Kremas labai gerai drėkina ir švelnina rankų odą. Atvirai kalbant, jo aromatas manęs nesužavėjo. Prieš keletą savaičių lankiausi Loccitane parduotuvėje ir turiu pripažinti, kad radau daug malonesnių kvapų, nei pastarasis.Šiuo metu vis dar naudoju L'occitane rankų kremą su rožių ekstraktu, kurio kvapo negaliu pakęsti, tačiau rankų švelnumas, juo pasitepus, tiesiog nepaprastas. Kremo efektyvumą ant mano rankų įvertino net patys nepastabiausi asmenys. Taip pat privalumu laikau nedidelį kremo kiekį. Tokio dydžio pakuotė puikiai tinka kosmetinės turiniui papildyti.
Tikriausiai savo veikliosiomis medžiagomis šis kremas perspjovė net visų laikų čempioną The Body Shop HEMP rankų apsaugos priemonę. Taip pat L'occitane šiuo atveju yra pranašesnis dėl malonios ir lengviau įsigeriančios konsistencijos ir, be abejonės, kvapo.
Migdolų dušo aliejus (35ml kaina 12lt) savo sudėtyje turi kažko stebuklingo, kas aliejų, sąveikavus su vandeniu, paverčia kreminėmis putomis. Kaip ir priklauso aliejui, po tokių vonių oda tampa itin švelni ir elastinga. Jei iki šiol nebūčiau girdėjusi apie šią priemonę, tikriausiai būčiau pagalvojusi, kad nėra kvailesnio būdo išleisti 12lt, nei nupirkti aliejaus buteliuką, kuris išsinaudoja per vieną vartojimo kartą (na, galbūt du), tačiau Nereta sakė, kad tai pats geriausias produktas visoje L'occitane priemonių šeimynoje, o kadangi tokiu žmogumi tikiu, teko atsisakyti savo išankstinio nusistatymo ir išbandyti priemonę pačiai.
Vis dar nemanau, kad tokios funkcijos priemonė verta daugiau, nei kelių litų iš Maximos apatinės lentynėlės, kartais smagu pasimėgauti brangiu ir neeiliniu produktu.
Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias, produktas, kurį, giliai pasislėpusį juodose gelmėse, radau, tai Taukmedžių sviesto lūpų balzamas (3ml kaina 18lt). Tikriausiai tai yra pats mėgstamiausias ir labiausiai nusisekęs Loccitane dėžutės produktas, tačiau ne dėl to, kad jis pasižymėtų stebuklingu efektyvumu, o dėl to,kad nuo jaunystės turiu didelę aistrą lūpų balzamams ir vazelinams, kurios, pasirodo, vis dar nesu įgali išsigydyti.
Priemonė iš tiesų labai maloni, lengvai įsigeria į lūpas, greitai suminkština, nepalieka baltų žymių (ką neretai daro tokie balzamai). Vienas didžiausių šios priemonės privalumų - vazelinas bekvapis, tad šioje vietoje nebeturiu prie ko prisikabinti.
Taip pat dėžutėje radau įvairiausių rūšių mėginėlių, pradedant kremais ir sviestais, baigiant kvepalais. O visą kosmetikos karavaną vainikavo L'Occitane lojalumo kortelė, suteikianti papildomų privilegijų, perkant šioje parduotuvėje. Tiesa, artimiausiu metu šią parduotuvę planuoju apeiti dideliu lanku, kad nesusidomėčiau naujomis akcijomis-atrakcijomis.
Bendras vaizdas ir vertinimas labai teigiamas: visi produktai lengvai naudojami ir pritaikomi kasdieniame mirtingojo žmogaus gyvenime, o kaina, lyginant su kainomis lokalioje parduotuvėje, tikrai labai palanki (daugiau nei 90lt vertės produktai už 59lt kainą).
26.12.12
Šios trys raidės vyresnio amžiaus žmonėms tikriausiai asocijuojasi su dar viena neaiškios kilmės narkotine medžiaga, tokia kaip LSD, STP, DMT . Kiek jaunesni arba sekantys naujienas Lietuvos aukštojo mokslo plotmėje tikriausiai šių trijų raidžių nesumaišys nei su vienu iš minėtųjų narkotikų. ISM paprastai dar šifruojamas kaip Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Prieš keletą metų apie jį žinojau tik tiek, kad tai yra išpuikusių arogantiškų turčių mokymosi vieta, kur diplomai ne gaunami, o perkami, o kainos tokios kosminės, kad jas sumokėti yra įgalūs tik milijonieriai, kur žmogus, nevairuojantis Ferrari, yra laikoma benamiu, o mergina, kasdien nesilankanti grožio salone - pabaisa.
Tačiau gyvenimas ir požiūris keičiasi, o aš, eilinį kartą prispjaudžiusi į dabartinį savo daržą, skubu griauti visuomenės išgalvotų mitų ir pateikti savo tiesos versiją. Šiuo metu esu ISM Vadybos ir ekonomikos pirmo kurso studentė ir be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo sprendimu.
Įrašas vėluoja kone pusę metų ne be priežasties. Kaip žinia, įstojus į universitetą, pirmieji mėnesiai tėra viena didelė euforija, tad informacija, kurią būčiau pateikusi prieš keletą mėnesių, būtų stipriai iškraipyta.
Šiuo metu jaučiuosi matanti pakankamai daug teigiamų ir neigiamų šio universiteto aspektų, tad manau, kad jau subrendau išsamiai ISM'o universiteto apžvalgai, kuri, tikiu, gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie Lietuvos universitetus ir padėti apsispręsti jauniesiems Lietuvos gelbėtojams, mąstantiems apie studijas užsienyje tik dėl to, kad "Lietuvoje mokytis neverta".
Pagrindinė informacija, be kurios tolimesnė informacija praranda savo esmę. Norint trumpai apibūdinti patį universitetą, reikėtų pabrėžti, kad tai yra pirmoji Lietuvoje nevalstybinė aukštoji mokykla (dėl to Lietuvos universitetų reitinguose jis paprasčiausiai neegzistuoja), universitetas turi padalinius Vilniuje (Arklių g. 18) ir Kaune (E. Ožeškienės g. 18), siūlo visų pakopų akredituotas studijas - bakalauro, magistro, daktaro; taip pat, skirtingai nei dauguma Lietuvos universitetų, ISM siūlo vadovų magistrantūrą ir mokymus - Executive school, ISM turi 84 mainų partnerius visame pasaulyje , taip pat galimybę sudalyvauti mainuose ir dvigubo diplomo programoje 39 skirtingose pasaulio šalyse. Universitete mokosi apie 2 000 studentų , taip pat turi 2 000 Alumnų.
1999 m veiklą pradėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas buvo įsteigtas BI Norwegian Business School universiteto (šis pripažįstamas didžiausia verslo mokykla Europoje) ir Innovation Norway (svarbiausia Norvegijos vyriausybės finansinė institucija, skatinanti verslo inovacijas ir padedanti įgyvendinti pažangias verslo idėjas).
Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui penktą kartą buvo skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių. Lietuvos universitetas išlieka tarp stipriausių dviejų šimtų verslo universitetų pasaulyje. ISM įvertinimas yra aukščiausias Lietuvoje ir vienas aukščiausių visame Vidurio bei Rytų Europos regione.
Šiuo metu man, kaip ir daugeliui itin jaunų žmonių, pati aktualiausia informacija yra bakalauro studijos. Šiuo metu ISM siūlo penkias skirtingas bakalauro studijų programas: Tarptautinio verslo ir komunikacijos (anglų k.), Finansų, Ekonomikos, Ekonomikos ir politikos (anglų k.), Verslo vadybos ir analitikos.
O dabar užteks akivaizdžių faktų ir peršokime į daug įdomesnius dalykus - asmeniškumus, universiteto veiklą ir realią situaciją.
Stereotipai ir pirmieji įspūdžiai, vos nesugadinę mano gyvenimo . Rugsėjo 3 dieną į mokslo metų pradžios šventę ėjau gerokai sunerimusi: iš savo kurso nepažinojau nė vieno žmogaus, o atėjus mane pasitiko daug kostiumuotų vyriškių (reikia priminti, kad mano klasėje mokėsi 24 merginos ir 6 vaikinai, tad pastarosios lyties koncentracija man pasirodė stipriai šokiruojanti) pernelyg rimtais ir arogantiškais veidais, išpūsto etiketo normomis ir kvaila, vadybinėmis konstrukcijomis paremta, kalba. Po pirmųjų Rektoriaus ir kitų garbingų svečių sveikinamųjų žodžių likau tik dar labiau sumišusi: pasirodo, pakliuvau į arogantiškų ir į aukštybes save keliančių personų būrį. Tačiau nespėjusi nuskęsti panikos audroje ėmiausi atitinkamų priemonių ir pradėjau kurso draugų paieškas. Pasirodo visa, ką patyriau pirmosiomis mokslo metų šventės akimirkomis, tebuvo klaidingas įspūdis, kurį greit išsklaidė pirmakursinė studentiška euforija.
ASMENIŠKUMAI: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto apžvalga iš arti
Prieš keletą metų apie jį žinojau tik tiek, kad tai yra išpuikusių arogantiškų turčių mokymosi vieta, kur diplomai ne gaunami, o perkami, o kainos tokios kosminės, kad jas sumokėti yra įgalūs tik milijonieriai, kur žmogus, nevairuojantis Ferrari, yra laikoma benamiu, o mergina, kasdien nesilankanti grožio salone - pabaisa.
Tačiau gyvenimas ir požiūris keičiasi, o aš, eilinį kartą prispjaudžiusi į dabartinį savo daržą, skubu griauti visuomenės išgalvotų mitų ir pateikti savo tiesos versiją. Šiuo metu esu ISM Vadybos ir ekonomikos pirmo kurso studentė ir be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo sprendimu.
Įrašas vėluoja kone pusę metų ne be priežasties. Kaip žinia, įstojus į universitetą, pirmieji mėnesiai tėra viena didelė euforija, tad informacija, kurią būčiau pateikusi prieš keletą mėnesių, būtų stipriai iškraipyta.
Šiuo metu jaučiuosi matanti pakankamai daug teigiamų ir neigiamų šio universiteto aspektų, tad manau, kad jau subrendau išsamiai ISM'o universiteto apžvalgai, kuri, tikiu, gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie Lietuvos universitetus ir padėti apsispręsti jauniesiems Lietuvos gelbėtojams, mąstantiems apie studijas užsienyje tik dėl to, kad "Lietuvoje mokytis neverta".
1999 m veiklą pradėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas buvo įsteigtas BI Norwegian Business School universiteto (šis pripažįstamas didžiausia verslo mokykla Europoje) ir Innovation Norway (svarbiausia Norvegijos vyriausybės finansinė institucija, skatinanti verslo inovacijas ir padedanti įgyvendinti pažangias verslo idėjas).
Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui penktą kartą buvo skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių. Lietuvos universitetas išlieka tarp stipriausių dviejų šimtų verslo universitetų pasaulyje. ISM įvertinimas yra aukščiausias Lietuvoje ir vienas aukščiausių visame Vidurio bei Rytų Europos regione.
Šiuo metu man, kaip ir daugeliui itin jaunų žmonių, pati aktualiausia informacija yra bakalauro studijos. Šiuo metu ISM siūlo penkias skirtingas bakalauro studijų programas: Tarptautinio verslo ir komunikacijos (anglų k.), Finansų, Ekonomikos, Ekonomikos ir politikos (anglų k.), Verslo vadybos ir analitikos.
O dabar užteks akivaizdžių faktų ir peršokime į daug įdomesnius dalykus - asmeniškumus, universiteto veiklą ir realią situaciją.
Stereotipai ir pirmieji įspūdžiai, vos nesugadinę mano gyvenimo . Rugsėjo 3 dieną į mokslo metų pradžios šventę ėjau gerokai sunerimusi: iš savo kurso nepažinojau nė vieno žmogaus, o atėjus mane pasitiko daug kostiumuotų vyriškių (reikia priminti, kad mano klasėje mokėsi 24 merginos ir 6 vaikinai, tad pastarosios lyties koncentracija man pasirodė stipriai šokiruojanti) pernelyg rimtais ir arogantiškais veidais, išpūsto etiketo normomis ir kvaila, vadybinėmis konstrukcijomis paremta, kalba. Po pirmųjų Rektoriaus ir kitų garbingų svečių sveikinamųjų žodžių likau tik dar labiau sumišusi: pasirodo, pakliuvau į arogantiškų ir į aukštybes save keliančių personų būrį. Tačiau nespėjusi nuskęsti panikos audroje ėmiausi atitinkamų priemonių ir pradėjau kurso draugų paieškas. Pasirodo visa, ką patyriau pirmosiomis mokslo metų šventės akimirkomis, tebuvo klaidingas įspūdis, kurį greit išsklaidė pirmakursinė studentiška euforija.
Lokacija ir vidinė kontroversija .Vilniaus ISM universitetas įsikūręs labai unikalioje vietoje: iš vienos pusės tai yra pati Vilniaus senamiesčio širdis (iki Vilniaus rotušės ristele nusigauti sugebu per rekordinį, 3 minučių laiką), iš kitos - vos kelios minutės iki pramoninių rajonų ir geležinkelio stoties, pagarsėjusios įvairaus plauko ir elgesio personomis, besismaginančiomis nebūtinai teisėtomis veiklomis. Mane nuolatos kamuoja prieštaringi jausmai, tačiau paprastai nugali meilė vietai, kurioje įsikūręs universitetas, mat jį šiuo metu laikau nebe antraisiais, o pirmaisiais savo namais.
Atvirai kalbant, vietos, kuriomis tenka keliauti iki universiteto ir iš jo, nėra pačios saugiausios ir patraukliausios jaunai mergaitei. Reikia pripažinti, kad kiekvieną vakarą (įprastai namo iš universiteto grįžtu apie 20-21 valandą, nors būna ir išimčių) tenka praeiti pro įvairių architektūrinių formų ir dar įdomesnių paskirčių objektus, tad nenustebčiau, jei vieną vakarą tapsiu lengvu laimikiu asmenims, užsiimantiems prekyba žmonėmis ar kitomis subtiliomis pramogomis. (3,4,5,6,7 nuotraukose galite matyti mano kryžiaus kelią iki universiteto; paprastai tiek rytai, tiek vakarai atrodo vienodai).
Nepaisant išorinių priėjimo trukdžių, universiteto interjeras labai malonus, estetiškas ir patrauklus. Toks patrauklus, jog kartais jame tenka praleisti keletą savaitgalio parų ir dėl to širdies visiškai neskauda. Priešingai - grįžus į oficialiuosius savo namus, atrodo, jog daiktų aplink mane per daug, erdvės per mažai, o aplink nė su žiburiu nepavyksta rasti protingų žmonių, kurių apstu universiteto teritorijoje.
Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Tikriausiai šis pasakymas labiausiai atitinka universiteto studijų kokybę ir bendrą moto. Visų pirma dėl to, kad ISM neturi neakivaizdinės studijų programos, tad norint mokytis šiame universitete, į jį pūškuoti teks kiekvieną mielą dieną, o taip pat ir savaitgaliais, ko dažnai reikalauja įvairiausios komandinės užduotys. Paprastai daugelis studentų sugeba suderinti darbą visu etatu su studijomis, tačiau mokantis šiame universitete to padaryti beveik neįmanoma. Iš vienos pusės tai nėra labai sąžininga, tačiau kita vertus, puikiai suprantu tokį administracijos sprendimą, tokiu būdu siekiama suteikti studentui maksimalią žinių ir informacijos apimtį.
Taip pat viena šių metų naujovių, sulaukusių daug įvairių atsiliepimų - privalomas lankomumas pirmakursiams. Praleidus daugiau nei 20 procentų paskaitų, studentas gauna skolą ir yra priverstas kitais metais kursą kartoti iš naujo, o už kreditus paprašomas susimokėti beveik 1 500lt. Didžioji dalis studentų dėl tokio nuosprendžio yra stipriai pasipiktinę: studentai jau dideli žmonės, tad kvaila riboti jų teises ir laisves, juk tuo universitetas turėtų skirtis nuo mokyklos.. Vis dėlto, aš šiame sprendime tragedijos nematau, greičiau tragikomediją ir likimo ironiją: jei vidurinio išsilavinimo sistema neprivertė manęs išmokti pareigingo lankomumo, neabejotinai tai teko išmokti mokantis universitete. Negaliu patikėti, tačiau universitetas tapo pačia didžiausia vertybe ir prioritetu. Jei dvyliktoje klasėje, kol visi normalūs abiturientai motyvuotai mokėsi istorijos niuansų, mane buvo galima lengvai suvilioti socialiniais projektais pamokų metu, dabar atsisakau kone bet kokio pasiūlymo, kurio laikas kertasi su paskaitų laiku. Širdis kraujuoja nuolatos, tačiau žinau, kad man tai didelė pamoka, kurią ankščiau ar vėliau turėjau išmokti.
Vienas lauke - ne karys. Tikriausiai dėl tos priežasties universiteto programoje įtraukta daug intensyvaus darbo grupėse. Paprastai komandinis darbas daug sudėtingesnis, nei individualus, mat tenka taikstytis ne tik prie savo, bet ir prie kitų žmogaus principų. Taip pat daug sveikatos atima laiko planavimas, mat didžioji dalis studentų laiko sampratą supranta skirtingai. Tokiu būdu per pusę metų išmokau kantrybės, empatijos ir paprasčiausio supratingumo bei didesnės koncentracijos. Įdomu tai, kad dažniausiai darbo partnerius dėstytojai parenka atsitiktinai, tad dirbti tenka nebūtinai su mėgstamiausiais kurso draugais. Iškeikus ir išsiuntinėjus juos į visas pasaulyje esančias nuolatinių epitetų apipintas keiksmažodines vietas, galiausiai darbo pabaigoje širdį apima meilė, palengvėjimas ir dėkingumas dėstytojams, kurie privertė dėl projekto susijungti keletui priešingo charakterio žmonių. Mano atveju, dėl darbo grupėse atradau ne vieną žmogų, su kuriuo savo noru už jokius pasaulio pinigus nebūčiau bendravusi. Pasirodo, net ir pasipūtę povai gali būti mieli, malonūs, draugiški ir nuostabūs žmonės, o demonstratyvus ir egocentriškas žmogaus elgesys nebūtinai reiškia nemalonią asmenybę. Tiesa, ne visi komandiniai darbai pasibaigia laimingai: kartais dėl geresnio pažymio tenka dirbti vienai, o laurais dalintis su partneriu. Jei nesugebu jo priversti dirbti, o įvertinimo norisi labai gero, visus darbus tenka atlikti vienai ir pateikti juos kaip grupės.
Studijų kokybę vertinti ir lyginti su kitų universitetų panašios specialybės kokybe yra labai sudėtinga. Visų pirma dėl to, kad neturiu teisės lyginti to, ko pati nesu patyrusi, tad jei pati nesimokiau VU ekonomikoje, kvailai elgčiausi lygindama studijas VU ir ISM. Tačiau galiu užtikrinti, kad ISM universitete nėra nė vieno dėstytojo, kuris žemintų studentus ar nebūtų geranoriškas tiems, kurie nuoširdžiai domisi jo dėstomu dalyku. Dėstytojai, kuriuos turėjau garbės sutikti - visi iki vieno - tikri kosmopolitai, inovatyvūs, adaptyvūs ir lankstūs, į savo darbą žiūrintys ne tik kaip į papildomą pinigų šaltinį. Taip pat esu įsitikinusi, jog į kiekvieną jų galiu kreiptis bet kokiu gyvenimo klausimu ir tikėtis nuoširdaus atsakymo bei patarimo.
Vertinimo sistema stipriai skiriasi nuo mokyklinės - gavus mažiau, nei 5, pažymys konvertuojamas į 0, o likusi pažymių dalis nėra apvalinama ir rašoma su dviem skaičiais po kablelio. Kartais dėl tokios sistemos studentai lieka stipriai nuskriausti, o kartais - priešingai. Daugiau apie vertinimo sistemą nepasakosiu, esant reikalui apie ją galima sužinoti patiems.
Taip pat į mokymosi programą įtraukta begalės viešojo kalbėjimo darbų bei viešų prezentacijų, tad nori nenori tenka išlipti iš komforto zonos, perlipti per save ir savo kompleksus ir išmokti tai, ką ligšiol daryti buvo baugu. Studentai yra supažindinami su pagrindinėmis pristatymų struktūromis, formomis bei subtilybėmis, kurias vėliau galima taikyti bet kurioje gyvenimo situacijoje (man šias žinias pavyko pritaikyti jau po pirmųjų savaičių mokymosi universitete).
Jau pirmojo studijų pusmečio metu turėjau parašyti rašto darbą pagal bakalaurinio darbo struktūrą ir reikalavimus, vertinimas taip pat buvo pagrįstas bakalaurinio darbo gynimo principu, tad viskas, kas studentų laukia ateityje, yra pristatoma ir supažindinama kaip įmanoma ankščiau. Studentas visuomet gauna visa reikiamą informaciją ir reikalingą literatūrą, ISM veikia elektroninė knygų užsakymo sistema, o tikroji biblioteka dirba nuo 9 ryto iki 21h vakaro, taip pat ir savaitgaliais. Sesijų metu planuojama darbo laiką pratęsti mažiausiai iki vidurnakčio.
Taip pat ne mažiau patogi ir elektroninė studijų vertinimo ir informacijos sistema, kurioje galima rasti visus mokymosi rezultatus, dėstytojų kontaktus ir kiekvieno dalyko aprašą.
Mano studijų programa formaliai yra lietuvių kalba, tačiau 60 procentų paskaitų vyksta angliškai. Iš pradžių buvo baisu, tačiau dabar išgirdus anglų kalbą net nesuvokiu, kad kalbama ne gimtąja kalba. Visgi sklandžiai ir greitai kalbėti angliškai dar negaliu (gvildenant labai aktualią temą turiu įprotį įsijausti taip stipriai, kad kalbėjimo greitis pasiekia apogėjų, tad aplinkiniai nesupranta nė žodžio). Nuo trečio kurso visos ISM bakalauro programos konvertuojasi į angliškas, tad iki trečiųjų metų šios problemos ketinu greitai atsisakyti.
Vadyba ir menas - suderinama? Kaip ir kiekviename (tikiuosi) universitete, kiekvieną pusmetį yra galimybę pasirinkti papildomą dalyką. Normalūs ir motyvuoti žmonės paprastai renkasi užsienio kalbas (ispanų, norvegų, kiniečių, prancūzų, vokiečių, rusų), o mėgstantys iššūkius ir norintys spalvų savo gyvenime, renkasi tokius dalykus, kaip sociologija, kultūra ir menas, abstrakcija ir realybė, filosofija, vadybinė teorija, tarptautiniai santykiai, politikos įvadas, ekonominė geigrafija, liginamoji istorija, kūrybiškumo vystymas, tarpkultūrinė komunikacija, efektyvioji komunikacija, Lietuvos ir visuomenės evoliucija, asmeninis efektyvumas, mokslinių tyrimų metodai, nekilnojamojo turto ekonomika, projektų vadyba, operacijų valdymas, lyderystė, investicijų vadyba, tarptautiniai finansai, finansinės rizikos valdymas, finansų elgesys, finansinė gerovė, konkurencijos teorija, tarptautinė prekyba, ES ekonomika, bankininkystė ir kt. (pastaba: visi modulių pavadinimai buvo versti iš anglų kalbos, dėl to galimas jų neatitikimas su tiksliais pavadinimais; šie moduliai galioja ekonomikos studijų programai, kitos programos turi jų specialybę atitinkančius modulius).
Aš, nuvarginta dvylikos metų prievartinio užsienio kalbų brukimo, nutariau surizikuoti ir pasirinkau egzotišką paskaitą - abstrakciją ir realybę. Kas tai yra? Sunku pasakyti, menininkams ribų ir rėmų nėra, tad ir paskaitos labai įdomios, verčiančios išlipti iš Bolcano koši teoremų, sąlyginių ekstremumų, Gini indeksų, Lagranžo metodų ir kitų keiksmažodžių. Paskaitos metu mokėmės meno istorijos pagrindų ir subtilybių, analizavom meno kūrinius, kūrėm savo abstrakcijas ir kitas meno formas. Vienas geriausių dalykų visame ISM universitete - erdvi meno studija, kurioje savo fantazijas galima realizuoti ne tik pasirinkusiems šią paskaitą, bet ir kitiems, turintiems noro, polėkio ir įkvėpimo. Be abejonės, tokia programa ekonomikos ir vadybos universitete tikriausiai rizikingas dalykas, tačiau būtent dėl tos priežasties lenkiu žemai galvą prieš tuos, kas nutarė įdiegti tokią įdomų ir išbandymams atsparų aukštosios matematikos papildinį.
Nori mokytis ISM? parduok inkstą. Iš dalies juokauju, iš kitos - ne. Eiliniams mirtingiesiems studijų kaina gali pasirodyti kiek šokiruojanti. Vienų studijų metų kaina svyruoja nuo 10 800lt iki 13 000lt. Kiek daugoka, tiesa? Tačiau, kita vertus, norint mokytis Vilniaus Pedagoginiame universitete kūno kultūros ar biologijos specialybės, teks pakloti 8 000lt per metus.. Taip skaičiuojant kaina pasidaro nebe tokia baisi.
Kadangi universiteteas nėra valstybinis, įstoti su visišku valstybės finansavimu neįmanoma, tačiau asmenys, turintys aukštesnį nei 18 konkursinį balą, gauna dalinį valstybės finansavimą (apie 4 000lt), o abiturientai, kurių konkurisinis balas gerokai viršija 20, patenka į 100 talentų programą, tad jų studijų kainą apmoka įmonės, bendradarbiaujančios su universitetu ir dalyvaujančios 100 talentų programoje .
Tiesa, preliminari, nors ir ne visiškai tiksli, vienos paskaitos kaina apie 40 litų, tad jei iki tol dar buvo minčių apie paskaitų praleidinėjimą "šiaip sau", sužinojus šią sumą, mintys kaip mat išgaruoja. Nors motyvacijos pagrindas neturėtų būti finansinis, kartais tiesiog gerai, kad jis iš viso yra.
Papildoma veikla, kurią siūlo ISM universitetas - labai plati : ISM SA, AIESEC, Irkluotojų klubas, investuotojų klubas, rinkodara, debatų klubas, politikos klubas, universiteto ansamblis ir kitos veiklos, kurias tiesiog pamiršau paminėti.. rinktis tikrai yra iš ko. Kalbant apie Studentų atstovybę, reikia paminėti, kad ISM turi ypatingai stiprią SA, kuri savo struktūra nenusileidžia ir pačioms gigantiškiausioms verslo įmonėms. Man pačiai teko garbė sudalyvauti ISM SA organizuotame renginyje - studentų rektorate, kurio metu vieną savaitę universiteto valdymo vairalazdė buvo atiduota išrinktiesiems studentams. Man fortūna nusišypsojo dirbti dėstytojų dekano pareigose. Esu be proto laiminga ir dėkinga už gautą patirtį, mat tokie renginiai padeda geriau suprasti ne tik studentų, bet ir darbuotojų darbo pobūdį ir skatina tarpusavio empatiją. (Viršuje matote universiteto darbuotojų kabineto pavyzdį, kuriame turėjau garbės dirbti).
Esant aktyviam ne tik universitetinėje, bet ir papildomoje veikloje, pažadu, universitetas gali tapti namais iš didžiosios raidės.
Taip pat tikriausiai neturėjau galimybės pasidžiaugti esanti išrinkta savo kurso seniūne, tad turėjau galimybę susipažinti su kiekvienu savo bendrakursiu asmeniškai. Ir išsireiškimai apie tai, kad antrame ar trečiame kurse studentai vis dar nepažįsta savo kursiokų, man atrodo mažų mažiausiai keisti: jau antrąją mokslo metų savaitę žinojau kiekvieno vardą, veidą, pavardę ir visus reikalingus kontaktinius duomenis.
Užsienis gimtinėje. Taip galėčiau pavadinti visą universitetą. Tiek dėl bendros tarpkultūrinės ir tarptautinės atmosferos, tiek dėl nuolatos atvykstančių užsienio svečių, tiek dėl kitataučių dėstytojų. Daugelis abiturientų į svečias šalis vyksta dėl noro išmokti anglų kalbą. Pasirodo, tai galima padaryti net ir Lietuvoje. O esant dideliam norui, galima nesunkiai išvykti pagal mainų programą ERASMUS (ar kitas mainų programas, kurios egzistuoja, tačiau apie jas niekas garsiai nekalba), o gabiausiems ir geriausiai besimokantiems studentams yra suteikiamos galimybės išvykti mokytis į Norvegiją, BI Norwegian Business School ir taip įgauti dvigubą diplomą. Apie jo naudą ir reikšmę daug kalbėti negaliu, nes pati šio dalyko nesimokiau, tad išankstiniai atsiliepimai tebūtų kvaili, naivūs ir visiškai nepagrįsti. Bet kokiu atveju, daugiau nei pusė ISM universiteto studentų ankščiau ar vėliau išvyksta į užsienio universitetus, pasinaudoję mainų programomis.
Mentalitetas. Prieš pildydama dokumentus ir bandydama padaryti vieną svarbiausių savo jaunystės gyvenimo sprendimų, su tėvais diskutavau labai mažai. Mano apsisprendimui artimieji iš esmės įtakos neturėjo, tačiau stengiausi kaip galėdama labiau informuoti juos apie savo pasirinkimo galimybes, universitetų, studijų ir jų programų privalumus ir trūkumus. Apie šį universitetą mano tėvai sužinojo prieš mažiau nei metus, man užsiminus, jog tai vienintelė vieta, kur matau save, jei lieku Lietuvoje. Tėvai mano sprendimui neprieštaravo, tačiau mama švelniai paklausė, ar nejausiu didelio diskomforto dėl pernelyg didelio socialinio kontrasto. Reikia pripažinti, jog kalbos, apie turtuolių vaikučius, besimokančius ISMe, negalėjo būti ištrauktos iš oro, o kiekvienas mitas turi savo pagrindą. Tąkart kiek sunerimau, tačiau pasakiau sau, kad einu mokytis, o ne draugų ieškoti, o grupės draugai, važinėjantys naujausios markės automobiliais, manęs nejaudins ir morališkai nesužlugdys.
Mitas iš dalies nėra iš piršto laužtas - universitete daugiau nei 50 procentų studentų iš auksinio elitinio jaunimėlio, laisvalaikį leidžiančio ten, kur galbūt aš gyvenime neturėsiu galimybės pabuvoti, tačiau tuo ir baigiasi minėtasis mitas. Dalis tokios liaudies pirmaisiais metais iš universiteto lekia dėl prasto mokymosi ar motyvacijos stokos ar neišlaikę egzaminų (dėstytojai šiuo klausimu tikrai profesionalūs ir kompetentingi, ir jiems nerūpi, kokias pareigas užima studento artimieji), kita dalis auksinio jaunimo tiesiog laiku susiima ir visą savo potencialą sugeba panaudoti tikslingai (juk jei tėvai turtingi, tai tikriausiai savo laiku buvo gudrūs ir talentingi, tad ir intelektas bei kiti sugebėjimai dažnai lieka paveldėti, tačiau ne visuomet teisingai panaudoti). O likę studentai tiesiog itin gabūs ar stipriai motyvuoti ir savo ateitimi besirūpinantys žmonės.
Tiesa, džiaugiuosi turėdama galimybę mokytis ir būti tarp tų žmonių, kurių apsuptyje esu dabar. Žmonės, tarp kurių esu dabar, išsiskiria savo kultūra ir etiketu. Niekuomet neturėjau galimybės pajausti, ką reiškia, kai vaikinai atidaro duris merginoms ir palaukia, kol jos sueis į auditoriją ar pastatą, į kurį eina. Atrodo smulkmena, tačiau būnant tokioje aplinkoje pradedi galvoti, kad savo ateitį, aplinką, kultūrą ir mentalitetą kuriame mes patys. O juk taip ir yra, tiesiog neretai stokojam gyvų pavyzdžių.
Kiekvienas žmogus, sutiktas šiame universitete, tarytum atskiras ir unikalus gyvenimo pavyzdys, iš kiekvieno studento norisi išmokti geriausių jo savybių, kurių kiekvienas turi apsčiai ir pasimokyti jo išmoktų gyvenimo pamokų. Tokio spalvoto žmonių ir kultūros rinkinio iki tol neteko matyti niekur kitur.
Studentavimas tikriausiai kiekvienam daug maž asocijuojasi su tais pačiais dalykais: nuolatiniais lėbavimais, linkmybėmis, alkoholiu ir kitais kvaišalais, bemiegėmis naktimis ir dienomis, arba nuolatiniu miegu dieną ir paskaitų metu, gerokai varginamu organizmu ir imunitetu, garsia muzika, vakarėliais. Iš tiesų panašiai yra ir realybėje, tačiau kaip ir visuomet, kiekvienas žmogus turi teisę nusistatyti savo asmenines padorumo ir principines ribas.
Bemiegės naktys, negrįžimas namo vidury savaitės ir keliavimas į universitetą po valandos miego turi savotiško žavesio. Naktiniai pasivaikščiojimai centrinėmis Vilniaus gatvėmis, laukiant pirmųjų rytinių autobusų taip pat dvelkia egzotika ir iššūkiais, kuriuos prisiminus veidą papuošia šypsena, tikiu, ji neišblės ir po penkiasdešimties metų.
Vis dar nevartoju alkoholio ir daugeliui žmonių atrodau visiškas zombis, tačiau to stipriai nesureikšminu, o besilinksminant linksmų (dažnai kiek pasivaišinusių) žmonių būryje, galiausiai ir pats gali pasijausti labiau atsipalaidavęs, net jei tam nėra jokios fizinės prasmės. Viskas priklauso nuo pasąmonės ir asmeninio įsitikinimo.
Vienintelis studentavimo trūkumas - finansiniai resursai, kuriuos linksmybės išnaudoja nė nemirktelėjusios ir kurioms atstatyti prireikia ne vienos savaitės. Džiaugiuosi, kad mano atveju pinigų išsileidžia nepalyginamai mažiau, nei daugeliui vartojančių alkoholį.
Bet kokiu atveju, studentavimas išgyvenamas itin intensyviai tik pirmaisiais studijų metais, vėliau pirmenybė atiduodama pareigingumui, darbui, mokslams, žinioms. Galbūt tai priklauso ir nuo asmeninių žmogaus savybių: pirmus mėnesius tikriausiai nebuvo nė vieno savaitgalio, kurio metu būčiau sėdėjusi namuose, tačiau vėliau pastebėjau, kad tai gerokai kenkia bendrai savijautai, sveikatai ir iš esmės mokslams, tad grįžau į kiek atsakingesnį, nors ir ne tokį įspūdingą gyvenimą, kuris labiau tinka mano asmenybei ir yra priimtinesnis mano organizmui.
Ir nors kartais, nesibaigiančių darbų užklupta, jaučiuosi blogiau, nei tas benamis, troleibuse gurkšnojanti upokšnį, vis dar žinau, padariusi vieną geriausių sprendimų gyvenime. O į užsienį dar išvažiuosiu, tiesiog tam dar nebuvau subrendusi.
Papasakokite apie savo studijų pasirinkimus ir pasirinkimų motyvus!
18.12.12
Jau seniai norėjau pasidalinti patirtimi, kokią kosmetiką naudoju pastaruoju metu,tačiau pirmenybę dažniausiai tenka atiduoti kitoms veikloms, tad įrašas nusikėlė.. mėnesiui ar dviems.
Šį kartą nenorėčiau teisintis. Vien dėl to, kad nėra prasmės to daryti. Už rašymą man niekas nemoka, tad būtų beprotiška rašyti tik dėl to, kad reikia, o ne dėl to, kad norisi.
Vis dėlto, mokslai iš tiesų daro savo ir po kone viso savaitgalio, praleisto universitete dėl laukiančio projekto pristatymo tikriausiai išsunkė ne tik jėgas, bet ir sklandaus rašymo bei aiškaus minčių dėstymo sugebėjimą.
Tad šį snieguotą vakarą nutariau pamiklinti savo dailiuosius pirštelius ir papasakoti apie tai, apie ką pasakoti linksmiausia - kosmetikos priemones, kurias naudojau pastaruoju metu.
Prieš bet kokį špakliaus integravimą į savo odą, stengiuosi veidą sudrėkinti paprastu drėkinamuoju kremu (žiemą mėgdavau vietoj kremo rinktis aliejų ar riebų kremą). Kurį laiką drėkinimui naudojau visų garsiai išgirtą CLINIQUE dramatically different moisturizing lotion. Iš tiesų produktas tikrai vertas pagyrų, tačiau mano asmenine nuomone jį geriausia naudoti šiltuoju metų laiku. Žiemą, deja, jo poveikio neužtenka, odai reikia papildomos priežiūros ir papildomo drėkinimo bei maitinimo.
Taip pat reikia pripažinti, kad kaina nėra racionali, geram drėkinimui tikrai galima rasti daug pigesnių (ir veiksmingesnių) alternatyvų.
Po drėkinamojo kremo metas veidą padengti kremine pudra. Labai svarbu, kad pudros atspalvis atitiktų veido odos spalvą. Man šis kriterijus kelia nemažų problemų, mat didžioji dalis pudrų būna per tamsios arba tiesiog netinkamo rausvo ar gelsvo atspalvio. Paskutiniu metu itin pamėgau Dior Nude pudrą, apie kurią girdėjau daug teigiamų atsiliepimų iš riebios veido odos savininkių. Taip pat labai džiugina idealiai tinkantis 010 pudros atspalvis.
Tikriausiai makiažo pagrindas yra vienintelė priemonė, kurios pigios alternatyvos atrasti dar nepavyko. Vis dar taikausi išmėginti Revlon pudrą, tačiau šiuo metu nematau prasmės pirkti dar vienos..
Ir nors daug kas teigia, jog būtent šios rūšies makiažo pagrindas pakankamai stipriai sausina odą, mano patirtis rodo, jog pasirūpinus veidu iš anksto, sausinimo tikrai nesijaučia. Maskuoja ji ypatingai stipriai, tačiau nepalieka sunkumo pojūčio. Išlieka visą dieną (apie 8-9 valandas), tik tokiu atveju, jei po jos makiažas užtvirtinamas kita, biria pudra. Šiuo metu užtvirtinimui naudodavau Christian Dior Nudre birią pudrą, tačiau pastaruoju metu jos naudojimą sumažinau, mat man ji pasidarė pernelyg tamsi.
Birios pudros padengimui naudoju The body shop kabuki šepetėlį mineralinei pudrai. Turiu pripažinti, kad tai vienas iš nedaugelio šepetėlių, kuris man į širdį įstrigo labai seniai ir, įtariu, ilgam. Nežinau, ar jį naudoju pagal paskirtį, tačiau birios pudros aplikacijai man jis tinka idealiai.
Akių paišaliotis nemėgstu ir dažniausiai to nedarau dėl keleto priežasčių: turiu riebokus akių vokus, nuo kurių makiažas kaip mat nubėga, jei prieš tai nenaudoju jokio šešėlių pagrindo, dažnai pritrūkstu laiko tokiems žaidimams rytais, nematau prasmės kasdien dabintis tarsi į balių ir tiesiog pati sau atrodau daug dailiau be akių šešėlių.
Vis dėlto, ypatingomis progomis labai smagu savo veidelį papuošti kažkuo ypatingu, tad tokiais atvejais dažniausiai renkuosi juodos spalvos akių plunksnelę (nuotraukoje matomas Guerlain firmos "laineris", o šiuo metu išbandžiau L'oreal naujieną - akių flomasterį: rezultatas iš tiesų puikus!)
Jei vis dėlto esu pasiryžusi akis padabinti šešėliais - dažniausiai renkuosi neutralius rusvos spalvos tonus. Tiesa, prieš keletą mėnesių pasakojau apie nuostabią Urban Decay NAKED 2 paletę, dėl kurios eina iš proto pusė pasaulio merginų, tačiau reikia pripažinti, kad Inglot firmos akių šešėliai nenusileidžia nei kokybe, nei pigmentacija. Vienintelis skirtumas - kaina. Inglot šešėlių kaina tikriausiai triskart mažesnė, nei NAKED paletės. Tad visoms, svaigstančioms dėl Naked 2 paletės galiu tik nuoširdžiai paplekšnoti per petį ir paraginti keliauti į Inglot parduotuvę, kurioje atspalvių pasirinkimas ne prastesnis, nei URBAN DECAY.
Taip pat esant reikalui, prieš aplikuojant šešėlius, akių vokus tenka padengti specialiu šešėlių pagrindu. Jau ilgą laiką naudoju tą pačią Too faced produkto miniatiūrą. Padengus šiuo produktu makiažas išsilaiko beveik visą vakarą, tačiau kaina iš tiesų šiurpi, tad šį produktą tenka stipriai pataupyti. Būtų smagu atrasti pigesnę alternatyvą, tačiau iki šiol jos surasti nepavyko.
Tikriausiai vienas mėgstamiausių kosmetikos priemonių ir produktų yra skaistalai, mat šie leidžia atrodyti žvalesnei, nei esu iš tiesų ir tiesiog suteikia veidui papildomo atspalvio, bei žaismingumo. Jei reikėtų rinktis vieną dekoratyvinės kosmetikos priemonę, be kurios nenorėčiau gyventi, nedvejojusi rinkčiausi skaistalus.
Gerą pusmetį naudojau dviejų firmų skaistalus ir kiekvienas jų turi savo privalumą, kurio neturi kitas. O tas slaptas privalumas - atspalvis. Skaistalų atspalvių pasirinkimas parduotuvėse iš tiesų labai platus, tačiau tikrai ne su kiekviena spalva pavyksta susigyventi taip, kad nebesinori jos paleisti iš savo kosmetikos resursų. Visuomet labai žavėjausi persikinės spalvos žandais, tačiau turiu pripažinti, kad vienintelė spalva, kuri man tinka, deja, yra rausva.
Patys mylimiausi skaistalai - Smashbox duo, ir e.l.f. Pastarieji nuotraukoje atrodo gerokai padoriau, nei realybėje, mat šiuo metu jų belikę apie 10procentų. Nežinau, kaip reikės gyventi be jų,mat atspalvio pavadinimo nežinau, o šios firmos kosmetikos Lietuvoje pirkti nėra.
Tiesa, jei kas negirdėjote apie e.l.f kosmetiką - turiu priminti, kad tai viena pigiausių dekoratyvinės kosmetikos priemonių parduotuvė, savo produkciją parduodanti vos už kelis dolerius (maniškių skaistalų kaina nesiekė 10 litų ribos).
Smashbox žavi dvigubu spalvos pasirinkimu. Taip pat patogu tai, kad viena spalva matinė, kita - perlamutrinė, tad jas abi galima naudoti skirtingais tikslais. Taip pat privalumu galima laikyti šių skaistalų kiekį, kuris akivaizdžiai yra keletą kartų didesnis, nei e.l.f
Blakstienų tušo aplikavimo tikriausiai nemėgstu labiausiai. Nors, tiesą pasakius, labiau nei jo aplikavimo nemėgstu tušo nuvalymo vakarais. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad akys, paryškintos šiuo kosmetikos stebuklu, atrodo nepalyginamai gyvesnės, atviresnės ir ryškesnės.
Nuotraukoje matomas YSL akių blakstienų tušas, kurio parodymas prieš keletą mėnesių sukėlė begales neigiamų ir piktokų komentarų apie pajamas, kurias turėčiau gauti. Na, tiesa buvo ta, kad tušą gavau dovanų nuo tetos mokyklos baigimo proga. Negana to, jį gavau tik todėl, kad pati teta tiesiog nesidažo, tad, turiu įtarimą, jog tiesiog atidavė nenaudojamą dovanai gautą daiktą. Štai ir atskleista mano brangiojo tušo paslaptis.
Iš tiesų džiaugiuosi turinti galimybę palyginti skirtingų kainų ir skirtingos kokybės tušų gaminius. Taip pat turiu pasakyti, jog tušas, kad ir koks prabangus jo dizainas bebūtų, tikrai nėra stebuklingas ar stipriai išsiskiriantis savo kokybe iš kitų, paprastų blakstienų tušų. Šiuo atveju Maybelline volume Colossal mascara tikrai puiki alternatyva, nuolaidų metu kainuojanti iki 20 litų.
Dar prieš metus nesugebėjau savęs prisiversti juo naudotis kiekvieną dieną. Dabar, kaip senas krienas, galiu tik pasijuokti iš savo nesėkmių. Tikriausiai viskas gyvenime ateina savo laiku, nepriklausomai nuo mūsų norų.
Dabar akis tušu perbraukiu kone kiekvieną rytą. Tiesa, ne tik dėl vizualaus vaizdo, bet ir dėl vidinės savijautos. Paryškinus akis pakyla nuotaika ir iš dalies pakyla savivertė. Tuščia, naivoka ir kvaila? Sutinku. Tačiau jei tai yra vienas lengviausių būdų katinui pasikelti uodegą nenukandant kitam sprando - kodėl gi ne?
O pabaigai - lūpų priežiūra. Iš tiesų pripažįstu tik dviejų rūšių lūpų priemones: permatomus lūpų blizgius (vazelinus/balzamus) arba avietinės spalvos lūpų dažus/ blizgius. Kitų atspalvių priemonės dažniausiai ankščiau ar vėliau keliauja į pardavimų skyrelį.
Too faced Mood Swing lūpų blizgis savo sudėtyje turi tiek chemijos, kad jos pagalba iš permatomo blizgio ant lūpų jis tampa atitinkamo atspalvio dažu. Maniškis visuomet būna ryškiai rožinis. Įdomu tai, kad tas pats produktas ant kiekvieno žmogaus atrodo skirtingai. Teko matyti ne vieną žmogų, kuriam šis blizgis suteikia vos vos matomą spalvą, tuo tarpu aš tiesiog šviečiu iš ryškumo.
Lancome Juicy tubes lūpų blizgis iš tiesų turi kuo didžiuotis: ypatingai ilgai išsilieka, labai stipriai maitina ir drėkina lūpas, tačiau man būtent šis blizgis neįtiko tuo, kad jame buvo daug smulkių blizgučių. Turiu nepaaiškinamą fobiją - negaliu naudoti blizgių, turinčių blizgiųjų dalelių.
Lip Balm permatomas ir visiškai neutralus lūpų balzamas tikriausiai vienas mėgstamiausių visų mano pasirinkimų, nes.. jo paprasčiausiai nesimato ir nesijaučia.
Viską apibendrinus reikėtų priminti, kad nėra tokios kosmetikos priemonės be kurios negalėčiau gyventi. Visos jos tėra malonus būdas pakoreguoti veido bruožus ir paslėpti veido trūkumus.
Taip pat reikia prisiminti, kad pikto, pavargusio ir negatyvaus žmogaus neužmaskuos jokia kosmetikos priemonė. Tad pirmiausia gyvenimą reikia gerinti iš vidaus, o ne pulti maskuoti išorinių defektų.
Ir nepaisant to, kokia kosmetikos priemonė jums priimtiniausia?
ASMENIŠKUMAI: NAUJAS VEIDAS
Šį kartą nenorėčiau teisintis. Vien dėl to, kad nėra prasmės to daryti. Už rašymą man niekas nemoka, tad būtų beprotiška rašyti tik dėl to, kad reikia, o ne dėl to, kad norisi.
Vis dėlto, mokslai iš tiesų daro savo ir po kone viso savaitgalio, praleisto universitete dėl laukiančio projekto pristatymo tikriausiai išsunkė ne tik jėgas, bet ir sklandaus rašymo bei aiškaus minčių dėstymo sugebėjimą.
Tad šį snieguotą vakarą nutariau pamiklinti savo dailiuosius pirštelius ir papasakoti apie tai, apie ką pasakoti linksmiausia - kosmetikos priemones, kurias naudojau pastaruoju metu.
Prieš bet kokį špakliaus integravimą į savo odą, stengiuosi veidą sudrėkinti paprastu drėkinamuoju kremu (žiemą mėgdavau vietoj kremo rinktis aliejų ar riebų kremą). Kurį laiką drėkinimui naudojau visų garsiai išgirtą CLINIQUE dramatically different moisturizing lotion. Iš tiesų produktas tikrai vertas pagyrų, tačiau mano asmenine nuomone jį geriausia naudoti šiltuoju metų laiku. Žiemą, deja, jo poveikio neužtenka, odai reikia papildomos priežiūros ir papildomo drėkinimo bei maitinimo.
Taip pat reikia pripažinti, kad kaina nėra racionali, geram drėkinimui tikrai galima rasti daug pigesnių (ir veiksmingesnių) alternatyvų.
Tikriausiai makiažo pagrindas yra vienintelė priemonė, kurios pigios alternatyvos atrasti dar nepavyko. Vis dar taikausi išmėginti Revlon pudrą, tačiau šiuo metu nematau prasmės pirkti dar vienos..
Ir nors daug kas teigia, jog būtent šios rūšies makiažo pagrindas pakankamai stipriai sausina odą, mano patirtis rodo, jog pasirūpinus veidu iš anksto, sausinimo tikrai nesijaučia. Maskuoja ji ypatingai stipriai, tačiau nepalieka sunkumo pojūčio. Išlieka visą dieną (apie 8-9 valandas), tik tokiu atveju, jei po jos makiažas užtvirtinamas kita, biria pudra. Šiuo metu užtvirtinimui naudodavau Christian Dior Nudre birią pudrą, tačiau pastaruoju metu jos naudojimą sumažinau, mat man ji pasidarė pernelyg tamsi.
Birios pudros padengimui naudoju The body shop kabuki šepetėlį mineralinei pudrai. Turiu pripažinti, kad tai vienas iš nedaugelio šepetėlių, kuris man į širdį įstrigo labai seniai ir, įtariu, ilgam. Nežinau, ar jį naudoju pagal paskirtį, tačiau birios pudros aplikacijai man jis tinka idealiai.
Vis dėlto, ypatingomis progomis labai smagu savo veidelį papuošti kažkuo ypatingu, tad tokiais atvejais dažniausiai renkuosi juodos spalvos akių plunksnelę (nuotraukoje matomas Guerlain firmos "laineris", o šiuo metu išbandžiau L'oreal naujieną - akių flomasterį: rezultatas iš tiesų puikus!)
Jei vis dėlto esu pasiryžusi akis padabinti šešėliais - dažniausiai renkuosi neutralius rusvos spalvos tonus. Tiesa, prieš keletą mėnesių pasakojau apie nuostabią Urban Decay NAKED 2 paletę, dėl kurios eina iš proto pusė pasaulio merginų, tačiau reikia pripažinti, kad Inglot firmos akių šešėliai nenusileidžia nei kokybe, nei pigmentacija. Vienintelis skirtumas - kaina. Inglot šešėlių kaina tikriausiai triskart mažesnė, nei NAKED paletės. Tad visoms, svaigstančioms dėl Naked 2 paletės galiu tik nuoširdžiai paplekšnoti per petį ir paraginti keliauti į Inglot parduotuvę, kurioje atspalvių pasirinkimas ne prastesnis, nei URBAN DECAY.
Taip pat esant reikalui, prieš aplikuojant šešėlius, akių vokus tenka padengti specialiu šešėlių pagrindu. Jau ilgą laiką naudoju tą pačią Too faced produkto miniatiūrą. Padengus šiuo produktu makiažas išsilaiko beveik visą vakarą, tačiau kaina iš tiesų šiurpi, tad šį produktą tenka stipriai pataupyti. Būtų smagu atrasti pigesnę alternatyvą, tačiau iki šiol jos surasti nepavyko.
Gerą pusmetį naudojau dviejų firmų skaistalus ir kiekvienas jų turi savo privalumą, kurio neturi kitas. O tas slaptas privalumas - atspalvis. Skaistalų atspalvių pasirinkimas parduotuvėse iš tiesų labai platus, tačiau tikrai ne su kiekviena spalva pavyksta susigyventi taip, kad nebesinori jos paleisti iš savo kosmetikos resursų. Visuomet labai žavėjausi persikinės spalvos žandais, tačiau turiu pripažinti, kad vienintelė spalva, kuri man tinka, deja, yra rausva.
Patys mylimiausi skaistalai - Smashbox duo, ir e.l.f. Pastarieji nuotraukoje atrodo gerokai padoriau, nei realybėje, mat šiuo metu jų belikę apie 10procentų. Nežinau, kaip reikės gyventi be jų,mat atspalvio pavadinimo nežinau, o šios firmos kosmetikos Lietuvoje pirkti nėra.
Tiesa, jei kas negirdėjote apie e.l.f kosmetiką - turiu priminti, kad tai viena pigiausių dekoratyvinės kosmetikos priemonių parduotuvė, savo produkciją parduodanti vos už kelis dolerius (maniškių skaistalų kaina nesiekė 10 litų ribos).
Smashbox žavi dvigubu spalvos pasirinkimu. Taip pat patogu tai, kad viena spalva matinė, kita - perlamutrinė, tad jas abi galima naudoti skirtingais tikslais. Taip pat privalumu galima laikyti šių skaistalų kiekį, kuris akivaizdžiai yra keletą kartų didesnis, nei e.l.f
Nuotraukoje matomas YSL akių blakstienų tušas, kurio parodymas prieš keletą mėnesių sukėlė begales neigiamų ir piktokų komentarų apie pajamas, kurias turėčiau gauti. Na, tiesa buvo ta, kad tušą gavau dovanų nuo tetos mokyklos baigimo proga. Negana to, jį gavau tik todėl, kad pati teta tiesiog nesidažo, tad, turiu įtarimą, jog tiesiog atidavė nenaudojamą dovanai gautą daiktą. Štai ir atskleista mano brangiojo tušo paslaptis.
Iš tiesų džiaugiuosi turinti galimybę palyginti skirtingų kainų ir skirtingos kokybės tušų gaminius. Taip pat turiu pasakyti, jog tušas, kad ir koks prabangus jo dizainas bebūtų, tikrai nėra stebuklingas ar stipriai išsiskiriantis savo kokybe iš kitų, paprastų blakstienų tušų. Šiuo atveju Maybelline volume Colossal mascara tikrai puiki alternatyva, nuolaidų metu kainuojanti iki 20 litų.
Dar prieš metus nesugebėjau savęs prisiversti juo naudotis kiekvieną dieną. Dabar, kaip senas krienas, galiu tik pasijuokti iš savo nesėkmių. Tikriausiai viskas gyvenime ateina savo laiku, nepriklausomai nuo mūsų norų.
Dabar akis tušu perbraukiu kone kiekvieną rytą. Tiesa, ne tik dėl vizualaus vaizdo, bet ir dėl vidinės savijautos. Paryškinus akis pakyla nuotaika ir iš dalies pakyla savivertė. Tuščia, naivoka ir kvaila? Sutinku. Tačiau jei tai yra vienas lengviausių būdų katinui pasikelti uodegą nenukandant kitam sprando - kodėl gi ne?
Too faced Mood Swing lūpų blizgis savo sudėtyje turi tiek chemijos, kad jos pagalba iš permatomo blizgio ant lūpų jis tampa atitinkamo atspalvio dažu. Maniškis visuomet būna ryškiai rožinis. Įdomu tai, kad tas pats produktas ant kiekvieno žmogaus atrodo skirtingai. Teko matyti ne vieną žmogų, kuriam šis blizgis suteikia vos vos matomą spalvą, tuo tarpu aš tiesiog šviečiu iš ryškumo.
Lancome Juicy tubes lūpų blizgis iš tiesų turi kuo didžiuotis: ypatingai ilgai išsilieka, labai stipriai maitina ir drėkina lūpas, tačiau man būtent šis blizgis neįtiko tuo, kad jame buvo daug smulkių blizgučių. Turiu nepaaiškinamą fobiją - negaliu naudoti blizgių, turinčių blizgiųjų dalelių.
Lip Balm permatomas ir visiškai neutralus lūpų balzamas tikriausiai vienas mėgstamiausių visų mano pasirinkimų, nes.. jo paprasčiausiai nesimato ir nesijaučia.
Taip pat reikia prisiminti, kad pikto, pavargusio ir negatyvaus žmogaus neužmaskuos jokia kosmetikos priemonė. Tad pirmiausia gyvenimą reikia gerinti iš vidaus, o ne pulti maskuoti išorinių defektų.
Ir nepaisant to, kokia kosmetikos priemonė jums priimtiniausia?
11.12.12
Įprastai tokiam iššūkiui nepasirašyčiau, tačiau situacija susiklostė tokia, kad kitos išeities neturėjau. Loreal padovanojo išmėginimui naujus nagų lipdukus, kurie manęs iki šiol nė kiek nežavėjo. Tiesa, idėja tikrai labai originali ir graži, taip pat lipdukų raštai tokie, kokius pačiam pasidaryti būtų sudėtinga, tačiau mane visuomet labiausiai viliojo paprastu nagų laku spalvoti nagai.
Tikriausiai viskas būtų buvę kitaip, jei nebūčiau ištisus metus nagų spalvojusi mylimiausiais tamsiais nagų lakais, nuo kurių nagų plokštelės pagelto ir pasidarė labai nemalonios spalvos.
Tad sugalvojau, kad šie nagų lipdukai galėtų būti puiki išeitis atstatyti normalią nagų plokštelių spalvą ir leisti pailsėti nagams nuo nagų lako. Visą mėnesį ketinu paaukoti šiam nagų dekoravimo būdui ir labai nuoširdžiai tikiuosi, kad po keturių savaičių mano nagai atrodys geriau, nei atrodo dabar. Taip pat mane suviliojo faktas, kad lipdukus užsilipinti turėtų būti daug paprasčiau, nei lakuotis nagų laku: nereikia švaistyti laiko nagų džiovinimui, nereikia naudoti nagų valiklio (maniškis kaip tik pasibaigė), nėra rizikos "užeiti už nago krašto" ar kitaip negražiai susitvarkyti nagus, tereikia užsiklijuoti ir visas kriukis baigtas. Deja, ne viskas auksas, kas auksu žiba..
Pirmą kartą pamėginau lipdukus užsiklijuoti vakar vakare. Pirmasis įspūdis - katastrofa. Užsiklijuoti ir pritaikyti lipduką pagal savo nago formą ir dydį pakankamai sudėtinga, užklijuoti taip, kad neliktų jokių oro tarpelių tarp lipduko ir nago - misija beveik neįmanoma, o pats jausmas, užsiklijavus lipdukus, nėra labai malonus.. atrodo, kad atliekant bet kokį darbą, jie kabinasi į drabužius, plaukus, už popierių ir pan. Kiekvieną judesį lydi jausmas, kad mano rankose apsigyveno antikūnis, trukdantis gyventi įprastinį gyvenimą.
Taip pat turiu pastebėti, kad po pirmosios dienos atplyšo trys "nago viršūnėlės", nors reklama teigia, kad lipdukai vietoje išsilaiko 10 dienų.. Na, man estetiškai išlaikė vos vieną, o po jos teko keletą lipdukų keisti naujais.. Tiesa, nulupant lipduką nuo nago nusilupo ir įtartinai plonas sluoksnis natūralaus nago, likęs nagas liko šiurkštus ir pašerpetojęs. Nemanau, kad tai geras ženklas.
Vis dėlto reikėtų paminėti pliusą, kad pakuotėje yra ne 10, o 18 vienetų lipdukų, tad 8 vienetai yra paskirti įvairioms korekcijoms (kurios man prireikė jau po pirmosios dienos)
Ir paskutinis kirtis šiam produktui, tai jo kaina. Nemanau, kad ji objektyviai adekvati. 25 lt už vienos dienos prabangą? Na, brangoka..
Bet kokiu atveju iššūkį priimu ir mėginsiu šį išradimą naudoti visą mėnesį. Gal pirmieji įspūdžiai klaidingi?
O ar jūs bandėte panašaus pobūdžio išradimą?
APŽVALGOS: L'OREAL
Tikriausiai viskas būtų buvę kitaip, jei nebūčiau ištisus metus nagų spalvojusi mylimiausiais tamsiais nagų lakais, nuo kurių nagų plokštelės pagelto ir pasidarė labai nemalonios spalvos.
Tad sugalvojau, kad šie nagų lipdukai galėtų būti puiki išeitis atstatyti normalią nagų plokštelių spalvą ir leisti pailsėti nagams nuo nagų lako. Visą mėnesį ketinu paaukoti šiam nagų dekoravimo būdui ir labai nuoširdžiai tikiuosi, kad po keturių savaičių mano nagai atrodys geriau, nei atrodo dabar. Taip pat mane suviliojo faktas, kad lipdukus užsilipinti turėtų būti daug paprasčiau, nei lakuotis nagų laku: nereikia švaistyti laiko nagų džiovinimui, nereikia naudoti nagų valiklio (maniškis kaip tik pasibaigė), nėra rizikos "užeiti už nago krašto" ar kitaip negražiai susitvarkyti nagus, tereikia užsiklijuoti ir visas kriukis baigtas. Deja, ne viskas auksas, kas auksu žiba..
Taip pat turiu pastebėti, kad po pirmosios dienos atplyšo trys "nago viršūnėlės", nors reklama teigia, kad lipdukai vietoje išsilaiko 10 dienų.. Na, man estetiškai išlaikė vos vieną, o po jos teko keletą lipdukų keisti naujais.. Tiesa, nulupant lipduką nuo nago nusilupo ir įtartinai plonas sluoksnis natūralaus nago, likęs nagas liko šiurkštus ir pašerpetojęs. Nemanau, kad tai geras ženklas.
Vis dėlto reikėtų paminėti pliusą, kad pakuotėje yra ne 10, o 18 vienetų lipdukų, tad 8 vienetai yra paskirti įvairioms korekcijoms (kurios man prireikė jau po pirmosios dienos)
Ir paskutinis kirtis šiam produktui, tai jo kaina. Nemanau, kad ji objektyviai adekvati. 25 lt už vienos dienos prabangą? Na, brangoka..
Bet kokiu atveju iššūkį priimu ir mėginsiu šį išradimą naudoti visą mėnesį. Gal pirmieji įspūdžiai klaidingi?
O ar jūs bandėte panašaus pobūdžio išradimą?
9.12.12
Praėjusį mėnesį gavusi Adorebox dėžutę buvau pradėjusi nerimauti, kad manęs ši paslauga nebetraukia ir produktai, esantys viduje, pasidarė visiškai nepatrauklūs, nepriimtini; tad šį mėnesį su nerimu laukiau naujojo siuntinio, mat tokiu būdu sprendėsi tolimesnė mano ir šios dėžės draugystė.
Šiandien, sąmoningai užklydus į atraskgrozi.lt internetinį puslapį, supratau, kur slypėjo ligšiolinės mano bėdos: pasirodo grožio profilis per eilę mėnesių spėjo gerokai atsinaujinti, tad mano profilis nebuvo pilnai užpildytas. Natūralu, kad atspėti, kokie žmogaus lūkesčiai yra neįmanoma.
Šis penktadienis man buvo ypatingai sėkmingas: turėjau tik vieną, bet labai efektyvią paskaitą, atkeliavo mano Adorebox dėžė (o kurjeris, kurio skambučio priimti negalėjau, parašė man sms žinutę, tad dėl atsiėmimo susitarėme itin operatyviai), konkurse laimėjau neskaitomą žurnalą (o nukeliavusi jo atsiimti, gavau keletą praėjusių mėnesių numerių), vakare keliavau į Lietuvos Mokinių Parlamento VII kadencijos rinkimus prižiūrėti rinkimų proceso, o dar labiau vakare manęs laukė dar vienas išbandymas - naktis universitete, kurios metu sugebėjau eilinį kartą prarasti balsą, nusivaryti nuo kojų, o paryčiais, važiuojant į namus, pavyko gauti baudą už važiavimą Rotušės aikštės gatve (pasirodo, naktimis ten važiuoti leidžiama tik viešajam transportui ir aptarnavimo sektoriui priklausančiam transportui). Pamiegojus dvi valandas teko keltis ir šuoliuoti į universitetą, nepaisant šeštadieninio fakto, man mūsų laukė neeilinė Studentų atstovybės konferencija Kaune. Viešnagės Kaune metu sugebėjau nusipirkti išankstinę kalėdinę dovaną sau, tačiau apie ją noriu niekam nepasakoti ir džiaugtis visiškai egoistiškai (galbūt švenčių metu papasakosiu apie ją plačiau).
Sekmadienio rytas tikriausiai pats geriausias išsamiam kosmetikos produktų tyrimui ir analizavimui, tad tą ir darau.
Kita vertus, galbūt išsami analizė sekmadienio rytą tėra eilinis išsisukinėjimas iš kitų begalės darbų, kuriuos turėsiu šiandien atlikti, tad mažiau tuščiažodžiavimo!
Jei dar negirdėjote apie šį analogų
neturintį projektą (ir paslaugą) Lietuvoje, trumpai papasakosiu
pagrindinius idėjos bruožus. Adorebox – unikalus būdas išbandyti
begales prabangios kosmetikos priemonių, tam neišleidžiant begalės
pinigų! Kiekvieną mėnesį Adorebox dėžutę
užsisakiusios prenumeratorės gauna kosmetikos ir grožio bei stiliaus
gaminių rinkinį. Dėžutė išsiunčiama kiekvieno mėnesio 5 dieną (jeigu 5
diena yra nedarbo diena, dėžutė išsiunčiama artimiausią darbo
dieną) Tiesa, nereikia pamiršti, kad siuntimas šiek tiek užtrunka, tad kartas penktoji diena gali kiek užsitęsti. Dėžutėje pateikiami įvairiausi grožio priemonių produktai –
dekoratyvinė ir priežiūros kosmetika (pilno dydžio, kelioninio dydžio
produktai + kosmetikos mėginėlių priedai) bei grožio ir stiliaus prekės.
Mėnesinė Adorebox dėžutės kaina 39lt (prieš keletą mėnesių dar buvo 29lt, tad tos, kurios užsisakė pusmečiui ar metams į priekį, neabejotinai išlošė). Kainos kilimą laikau teigiamu veiksniu, mat nuo tada, kai kaina pakilo, priemonių kokybė ir gaminių savikaina neabejotinai išaugo. Tiesa, šiuo metu prenumeruojant dėžutę metams, mėnesinė jos kaina išlieka tie patys 29 litai. Ar apsimoka? Taip, jei esate inovatyvios, smalsios ir kruopščios.
Nepatingėkite kruopščiai ir atidžiai užpildyti grožio profilio, kurio neužpildžius arba užpildžius nepilnai, jūsų komodą gali papildyti nereikalingos kosmetikos priemonės, kaip kad nutiko man, praėjusį mėnesį.
Tuo tarpu šio mėnesio Adorebox dėžė buvo kaip niekad sunki. Kaip visuomet, jos viduje radau mielą ir dailų sveikinimą, taip pat keletą nuolaidų kuponų, kurie eilinį kartą liks nepanaudoti (jei kam nors iš jūsų reikia Femina Bona "Makiažo SAU kursų" su 50LT nuolaida-kreipkitės!)
Mano akį kaip mat patraukė KEUNE produkcija, kurios iki šiol naudoti neteko dėl itin aukštos priemonių kainos. Šį kartą fortūna aplankė ir mane, gavau Spalvą apsaugantį šampūną, kurio vertė 30lt ir panašios vertės spalvą apsaugančio kondicionieriaus.
Gaila, kad mano natūralius ir nedažytus plaukus šį kartą teks lepinti dažytiems plaukams skirta linija, tačiau naiviai tikiuosi, kad nieko blogo neatsitiks: KEUNE So pure kondicionieriuje esama saulėgrąžų sėklų ekstrakto ir amilozės, kurie sumažina plaukų spalvos blukimą bei apsaugo plaukus. Įdomu, ar nuo blukimo apsaugoti gali ir nedažytus plaukus? Vargu. Bet kokiu atveju, tikiu, kad šio produkto dėka mano plaukai taps labai gražūs ir žvilgantys.
KEUNE So Pure Šampūno aprašymas teigia, kad jo padedama, aš išlaikysiu savo karčius švelnius ir žvilgančius. Taip pat šis produktas padės atstatyti natūralų drėgnumo balansą. Dėl jo sudėtyje esančių saulėgrąžų sėklų ekstraktų ir amilozės, turėtų būti užtikrinama maksimali spalvos apsauga ir plaukų kondicionavimas. Deja, ši funkcija mano plaukuose nebus matoma, mat jie paprasčiausiai nedažyti.
BIOK dantų pasta Ecodenta su maltuoju moliu, propoliu ir dar bala žino kokiom priemaišom (10ml). Tai ekologiška trejopo poveikio dantų pasta su baltuoju moliu, kuris padeda atkurti dantų emalio mineralus. Propolis pasižymi dantenų kraujavimą mažinančiu ir jautrumą silpninančiu poveikiu, tad puikiai tinka parodantozės profilaktikai. O Teavigo TM ingredientas dantis saugo nuo apnašų susidarytmo, suteikia ilgai išliekantį švaros pojūtį. 97 procentai šios dantų pastos ingredientų yra sertifikuoti ECOCERT ženklu arba yra visiškai natūralios prigimties. Taip pat produktasi įvertintas sveikatos mokslų universiteto mokslininkų. Nors visa tai skamba labai gražiai, man šiame produkte trūksta to, ką suteikia amerikoniškos dantų pastos - ilgalaikio gaivumo pojūčio. Dėl šios priežasties, ateityje šios priemonės naudoti neketinu.
Stage Line profesionalus akių ir lūpų pieštukas (26lt), slepiasi po ECODENTA tūbele. Šios firmos kosmetikos vartoti dar neteko, tad nei teigiamo, nei neigiamo išankstinio nusistatymo ar asmeninės patirties neturiu. Stage Line - profesionali ispaniškos kosmetikos linija, kuri savo grožio priemonėse mėgina sujungti gydomuosius kosmetikos pigmentus ir vizualizaciją. Ši nauja technologija sklandžiai taikoma tam, kad būtų išvengta žalos odai bei priešlaikinio odos senėjimo. Ypač aukštos kokybės profesionali dekoratyvinė kosmetika pagaminta iš gydomųjų pigmentų ir natūralių ingredientų, kuri vienu metu ne tik idealiai padengia odą, bet ir ją apsaugo. Šį kartą man teko pilkos spalvos akių (tikiu, kad ne lūpų) pieštukas. Nežinau, kaip galima suderinti podiuminę dekoratyvinę kosmetiką ir gydomąsias medžiagas, tad daug nekomentuosiu. Man tai atrodo tiesiog neįmanoma. Tiesa, pats pieštukas tikrai minkštas, maloniai aplikuojasi ant odos, nėra stipriai pigmentuotas, tad spalva nėra labai ryški ar rėkianti.
Ir pabaigai - pats geriausias produktas, kurį galiu drąsiai laikyti visų laikų ADOREBOX projekto atradimu - antiperspirantas Perspi-Guard. Šio gaminio miniatiūrą jau vieną kartą gavau vasaros Adorebox dėžutėje ir tai buvo pats didžiausias atradimas visoje antiperspirantų eroje. Iki tol pakankamai kritiškai žiūrėjusi į panašios paskirties "vandenukus", turėjau galimybę pati įsitikinti šio stebuklingo produkto veiksmingumu. Turiu patvirtinti, kad Perspi-Guard leidžia pamiršti visus prakaitavimo keliamus rūpesčius: panaikina net itin stiprų bet kurios kūno vietos (pažastų, pėdų, delnų, liemens, krūtinės ir t.t.) prakaitavimą. Vieną kartą pasitepus šiuo produktu jo poveikis buvo jaučiamas beveik ištisą savaitę, tad gautų 5ml miniatiūra mano gyevnime tarnauti gali ilgiau, nei mėnesį.
Tiesa, iki tol šio produkto buvo galima įsigyti tik internetinėse parduotuvėse, tačiau jau šį rudenį pastebėjau jį ant kai kurių kosmetikos parduotuvių lentynų( konkrečiai - kosmetikos išparduotuvėse, esančiose Vilniuje) . Žinoma, kaina pakankamai šokiruojanti - už 50ml teks pakloti maždaug 60 litų, tačiau be abejonės tai puiki investicija į savo gyvenimo gerovę. Dar nežinau nė vieno žmogaus, kuris mėgautųsi gausiu prakaitavimu ir nemėgintų jo sumažinti.
O jūsų norėjau paklausti, kaip vertinate nedažytų plaukų priežiūrą dažytiems plaukams skirtomis priemonėmis?
APŽVALGOS: ADOREBOX GRUODIS
Šiandien, sąmoningai užklydus į atraskgrozi.lt internetinį puslapį, supratau, kur slypėjo ligšiolinės mano bėdos: pasirodo grožio profilis per eilę mėnesių spėjo gerokai atsinaujinti, tad mano profilis nebuvo pilnai užpildytas. Natūralu, kad atspėti, kokie žmogaus lūkesčiai yra neįmanoma.
Šis penktadienis man buvo ypatingai sėkmingas: turėjau tik vieną, bet labai efektyvią paskaitą, atkeliavo mano Adorebox dėžė (o kurjeris, kurio skambučio priimti negalėjau, parašė man sms žinutę, tad dėl atsiėmimo susitarėme itin operatyviai), konkurse laimėjau neskaitomą žurnalą (o nukeliavusi jo atsiimti, gavau keletą praėjusių mėnesių numerių), vakare keliavau į Lietuvos Mokinių Parlamento VII kadencijos rinkimus prižiūrėti rinkimų proceso, o dar labiau vakare manęs laukė dar vienas išbandymas - naktis universitete, kurios metu sugebėjau eilinį kartą prarasti balsą, nusivaryti nuo kojų, o paryčiais, važiuojant į namus, pavyko gauti baudą už važiavimą Rotušės aikštės gatve (pasirodo, naktimis ten važiuoti leidžiama tik viešajam transportui ir aptarnavimo sektoriui priklausančiam transportui). Pamiegojus dvi valandas teko keltis ir šuoliuoti į universitetą, nepaisant šeštadieninio fakto, man mūsų laukė neeilinė Studentų atstovybės konferencija Kaune. Viešnagės Kaune metu sugebėjau nusipirkti išankstinę kalėdinę dovaną sau, tačiau apie ją noriu niekam nepasakoti ir džiaugtis visiškai egoistiškai (galbūt švenčių metu papasakosiu apie ją plačiau).
Sekmadienio rytas tikriausiai pats geriausias išsamiam kosmetikos produktų tyrimui ir analizavimui, tad tą ir darau.
Kita vertus, galbūt išsami analizė sekmadienio rytą tėra eilinis išsisukinėjimas iš kitų begalės darbų, kuriuos turėsiu šiandien atlikti, tad mažiau tuščiažodžiavimo!
Mėnesinė Adorebox dėžutės kaina 39lt (prieš keletą mėnesių dar buvo 29lt, tad tos, kurios užsisakė pusmečiui ar metams į priekį, neabejotinai išlošė). Kainos kilimą laikau teigiamu veiksniu, mat nuo tada, kai kaina pakilo, priemonių kokybė ir gaminių savikaina neabejotinai išaugo. Tiesa, šiuo metu prenumeruojant dėžutę metams, mėnesinė jos kaina išlieka tie patys 29 litai. Ar apsimoka? Taip, jei esate inovatyvios, smalsios ir kruopščios.
Nepatingėkite kruopščiai ir atidžiai užpildyti grožio profilio, kurio neužpildžius arba užpildžius nepilnai, jūsų komodą gali papildyti nereikalingos kosmetikos priemonės, kaip kad nutiko man, praėjusį mėnesį.
Tuo tarpu šio mėnesio Adorebox dėžė buvo kaip niekad sunki. Kaip visuomet, jos viduje radau mielą ir dailų sveikinimą, taip pat keletą nuolaidų kuponų, kurie eilinį kartą liks nepanaudoti (jei kam nors iš jūsų reikia Femina Bona "Makiažo SAU kursų" su 50LT nuolaida-kreipkitės!)
Gaila, kad mano natūralius ir nedažytus plaukus šį kartą teks lepinti dažytiems plaukams skirta linija, tačiau naiviai tikiuosi, kad nieko blogo neatsitiks: KEUNE So pure kondicionieriuje esama saulėgrąžų sėklų ekstrakto ir amilozės, kurie sumažina plaukų spalvos blukimą bei apsaugo plaukus. Įdomu, ar nuo blukimo apsaugoti gali ir nedažytus plaukus? Vargu. Bet kokiu atveju, tikiu, kad šio produkto dėka mano plaukai taps labai gražūs ir žvilgantys.
KEUNE So Pure Šampūno aprašymas teigia, kad jo padedama, aš išlaikysiu savo karčius švelnius ir žvilgančius. Taip pat šis produktas padės atstatyti natūralų drėgnumo balansą. Dėl jo sudėtyje esančių saulėgrąžų sėklų ekstraktų ir amilozės, turėtų būti užtikrinama maksimali spalvos apsauga ir plaukų kondicionavimas. Deja, ši funkcija mano plaukuose nebus matoma, mat jie paprasčiausiai nedažyti.
SEBOCALM šį kartą pasiūlė visą veido priežiūros rinkinį: drėkinamąjį kremą (15ml 20lt), valomąjį kremą (50ml-18lt) ir trejopo poveikio kremą su SPF 29 (15ml-25lt). Šią produkciją teko išmėginti dar prieš gerą pusmetį, tad smagu iš patirties žinoti produktų efektyvumą.
SEBOCALM drėkinamasis kremas itin tinka riebios odos priežiūrai, taip pat jis reguliuoja drėgmės balansą bei riebalinių liaukų veiklą, augalų ekstraktai drėkina, padeda kuo ilgiau išlaikyti drėgmę odoje, kremas lengvos konsistencijos, lengvai įsigeria į odą, suteikia matiškumo ir neapsunkina veido.
SEBOCALM valomasis kremas pasirodo esantis dvejopo naudojimo, mat jį galima naudoti kaip valomąjį kremą makiažui šalinti arba praustis su vandeniu (iš esmės atlieka to paties prausiklio funkciją). Kruopščiai valo odos nešvarumus, atstato pažeistą odos apsauginė hidrolipidinę plėvelę. Kadangi yra bemuilis (t.y ir neputoja, kaip daugelis prausiklių), savo sudėtyje neturi Sodiom lauryk sulfate, nedirgins ir nesausins odos. Hidrofilinio aliejaus ir vandens formulė bei įvairiausio plauko vitaminai, aliejai, išsaugo odos drėgmę.
Aprašymas teigė, kad tinkamas naudoti įvairių odos tipų odai, taip pat vartotojų amžiaus grupė nėra tinksliai identifikuota. Man šiuo atveju tai atrodo mėginimas įsiteikti kuo įvairiausioms vartotojų grupėms. Šį kartą noriu padėti minusą - mėginimas įsiteikti visoms odos tipų ir amžiaus grupėms tiesiog rodo, kad nė vienai specifinei vartotojų grupei jis neužtikrins maksimalaus rezultato.
Taip pat pareiškimas, kad šis valomasis kremas puikiai tiks ne tik paprastam makiažui valyti, bet ir vandeniui atspariam - yra tikrų tikriausi pramanai. Vandeniui atspariam makiažui valyti ši priemonė visiškai netinka. Tačiau standartinį makiažo valiklį šis produktas atstoja kuo puikiausiai.
SEBOCALM trejopo poveikio kremas su SPF 29 tikriausiai vienas smagiausių produktų, mat jis ne tik drėkina, bet ir suteikia veidui šiokį tokį, nors ir visiškai minimalų, atspalvį. Drėkinimas ir veido apsauga garantuota visos dienos laikotarpiu, tačiau iš patirties tenka pasakyti, kad ši priemonė suteikia veidui nereikalingo ir neestetiško blizgesio, veidas atrodo tiesiog riebaluotas. Tokiu atveju patepus veidą kremu reikėtų naudoti kokią nors blizgesį mažinančią priemonę (kad ir birią ar kompaktinę pudrą, matiškumui suteikti ar specialius veido blizgesį šalinančius lapelius). Pliusą tenka duoti idėjai , kad šį kremą galima rinktis iš dviejų atspalvių, tad tiek Snieguolėms, tiek Pokahontoms nereikia rūpintis dėl netinkamos veido spalvos. Taip pat smagu, kad šiame produkte esantis SPF 29 padeda apsaugoti odą nuo kenksmingų saulės spindulių, mat vis dar nepriprantu prie produktų, skirtų apsaugoti odą nuo saulės. Turiu vis dar neišgydytą paranoją, Visi produktai, kurių paskirtis yra apsaugoti nuo neigiamo saulės poveikio, kemša veido odos poras labiau, nei tai daro dekoratyvinė kosmetika. Žinau, kad tai tikrų tikiausia nesąmonė, tačiau tuo ir skiriasi paranoja nuo loginio mąstymo.
Stage Line profesionalus akių ir lūpų pieštukas (26lt), slepiasi po ECODENTA tūbele. Šios firmos kosmetikos vartoti dar neteko, tad nei teigiamo, nei neigiamo išankstinio nusistatymo ar asmeninės patirties neturiu. Stage Line - profesionali ispaniškos kosmetikos linija, kuri savo grožio priemonėse mėgina sujungti gydomuosius kosmetikos pigmentus ir vizualizaciją. Ši nauja technologija sklandžiai taikoma tam, kad būtų išvengta žalos odai bei priešlaikinio odos senėjimo. Ypač aukštos kokybės profesionali dekoratyvinė kosmetika pagaminta iš gydomųjų pigmentų ir natūralių ingredientų, kuri vienu metu ne tik idealiai padengia odą, bet ir ją apsaugo. Šį kartą man teko pilkos spalvos akių (tikiu, kad ne lūpų) pieštukas. Nežinau, kaip galima suderinti podiuminę dekoratyvinę kosmetiką ir gydomąsias medžiagas, tad daug nekomentuosiu. Man tai atrodo tiesiog neįmanoma. Tiesa, pats pieštukas tikrai minkštas, maloniai aplikuojasi ant odos, nėra stipriai pigmentuotas, tad spalva nėra labai ryški ar rėkianti.
Ir pabaigai - pats geriausias produktas, kurį galiu drąsiai laikyti visų laikų ADOREBOX projekto atradimu - antiperspirantas Perspi-Guard. Šio gaminio miniatiūrą jau vieną kartą gavau vasaros Adorebox dėžutėje ir tai buvo pats didžiausias atradimas visoje antiperspirantų eroje. Iki tol pakankamai kritiškai žiūrėjusi į panašios paskirties "vandenukus", turėjau galimybę pati įsitikinti šio stebuklingo produkto veiksmingumu. Turiu patvirtinti, kad Perspi-Guard leidžia pamiršti visus prakaitavimo keliamus rūpesčius: panaikina net itin stiprų bet kurios kūno vietos (pažastų, pėdų, delnų, liemens, krūtinės ir t.t.) prakaitavimą. Vieną kartą pasitepus šiuo produktu jo poveikis buvo jaučiamas beveik ištisą savaitę, tad gautų 5ml miniatiūra mano gyevnime tarnauti gali ilgiau, nei mėnesį.
Tiesa, iki tol šio produkto buvo galima įsigyti tik internetinėse parduotuvėse, tačiau jau šį rudenį pastebėjau jį ant kai kurių kosmetikos parduotuvių lentynų( konkrečiai - kosmetikos išparduotuvėse, esančiose Vilniuje) . Žinoma, kaina pakankamai šokiruojanti - už 50ml teks pakloti maždaug 60 litų, tačiau be abejonės tai puiki investicija į savo gyvenimo gerovę. Dar nežinau nė vieno žmogaus, kuris mėgautųsi gausiu prakaitavimu ir nemėgintų jo sumažinti.
Taip pat gavau du mėginukus, kurie keliaus tiesiai į mėginukų stalčiuką. Šį stalčiuką itin mėgstu tuomet, kai tenka išvažiuoti iš namų ilgesniam nei vienos paros laikotarpiui : ir vietos daug neužima, ir išnaudoti kažką naujo labai smagu.
Taip pat pamiršau atskirai nufotografuoti Hugo Boss Hugo XX kūno losjoną (apie 25lt), kvepiantį tuo pačiu pavadinimu pavadintu kvepalų aromatu ir žėrintį nedideliais blizgučiais. Kvepalais dvelkiantis losjonas - pats geriausias būdas sustiprinti kvepalų aromatą. Kadangi šių kvepalų paprastai nenaudoju, nežinau, ką šiuo metu turėčiau stiprinti..
Šį kartą už 39 litus buvo galima gauti kosmetikos už maždaug 190 litų. Nežinau, ar visi produktai pasiteisins ir ar kiekvienas jų vertas tos kainos, už kokią yra parduodamas, tačiau neabejotinai toks jų išmėginimas apsimoka labiau, nei pilnos pakuotės tiesioginis pinigų išmetimas į balą, jei produktas netinka.O jūsų norėjau paklausti, kaip vertinate nedažytų plaukų priežiūrą dažytiems plaukams skirtomis priemonėmis?
2.12.12
Pradėjus skaičiuoti pirmąsias žiemos dienas, mano kosmetikos lentynėlėje patogiai įsitaisė nauji veido odos priežiūros produktai. Iki tol intensyviai naudota Uoga Uoga kosmetika iškvėpė paskutinius savo atodūsius, tad teko intensyviai ieškoti naujos aukos. Kad ir kaip mėgčiau natūralią (ar jos pagrindu sudarytą) kosmetiką, žiemą savo snukeliu rūpintis tenka kiek atidžiau, nei įprasta, tad šiuos tris mėnesius ketinu praleisti kiek labiau chemiškos kosmetikos apsuptyje.
Šiam periodui pasirinkau Mary Kay Botanical Effects produktų liniją. Apie ją ir jos poveikį žinojau dar praėjusią vasarą, tačiau tuo metu stipriai pagailėjau pinigų ir nukėliau jos naudojimą ateičiai.
I žingsnis: Valymas. Valomoji želė puikiai valo poras ir visą veido odą, taip pat gali būti naudojama makiažui šalinti (žinoma, ne akių srities kosmetikai naikinti, tam jau teks įsigyti papildomą priemonę). Sudėtyje šis produktas turi kažkokio augalinio komplekso, kuris pašalina odos riebalų perteklių ir suteikia švaros bei gaivos pojūtį. Taip pat reikėtų pridėti, jog nuvalius odą šia priemone, jaučiamas lengvas tempimas. To bijoti nereikėtų, tačiau nereikia pamiršti, kad tai įspėjimas, jog oda prašo papildomo drėkinimo.
18.11.12
Daugiau nei pusę metų negaliu išsirinkti tinkamo kvapo, kuriuo norėčiau kvepėti ilgiau, nei keletą minučių ir kuris, savo egzistavimu, neerzintų mano uoslės bei nedirgintų nervų sistemos. Kad ir kaip stengiausi išspręsti šią problemą, kuo toliau, tuo labiau jaučiu savo padidėjusį jautrumą bet kokiems kvepalams ir jų skleidžiamiems kvapams. Net ir tie, kuriuos pauosčius, norisi juos pauostyti antrąsyk, užsipurškus ant kūno ir pabuvus bent pusdienį, vėliau ima erzinti, negana to, pradeda skaudėti galvą ir pykinti. Nors kvepalai, kuriuos naudoja aplink mane esantys žmonės, manęs visiškai nedirgina, tačiau žinau, kad pati jais kvepėti ir gerai jaustis negalėčiau.
Visiškai netikėtai prieš daugiau nei du mėnesius atsidūriau Panoramoje įsikūrusioje parduotuvėje Crème de la Crème be jokio rimtesnio išankstinio tikslas. Tiesą sakant, vienintelė tikra priežastis tąkart buvo konsultacinė, padėti vienai pažįstamai išsirinkti naujus kvepalus. Žinoma, atradus keletą tinkamų kvapų ši pasinėrė į jų lyginimą, kuriame pašalinis žmogus jau nebegali patarti, tai pernelyg individualu. Tad likusį laiką išnaudojau asmeninėms kvepalų paieškoms, kurios, kad ir kaip bebūtų keista, buvo visiškai sėkmingos. Visai netyčia atradau kvapą, kuris idealiai atitiko mane, kuriuo kvepėti norėjau tiek dieną, tiek naktį, tiek visą likusį savo gyvenimą. Apimta visiškos euforijos, parodžiau jį draugei (vėliau ir mamai), o šios tik nusijuokė ir pasakė, kad kvapas kaip prabangaus tualeto gaiviklio: eilinis citrusinis, be jokių įmantrybių. Vis dėlto, kvepalai neišėjo iš galvos ilgą laiką, tačiau ten jie ir liko, mat kaina pasirodė šokiruojanti. Kad ir kaip norėčiau, 600lt už kvepalų buteliuką mokėti negaliu. O gaila.
Vis dėlto, jei kada nors gyvenime pagausiu fortūną ir gausiu papildomą milijoną pinigų asmeninėms reikmėms, šie kvepalai bus pirmasis pirkinys.
Panaši fortūna šyptelėjo praėjusį savaitgalį, Panoramai švenčiant n-tąjį savo gimtadienį, kurio metu visos parduotuvės savo pirkėjus lepino gausiomis nuolaidomis, akcijomis ir dovanėlėmis. Ironiška, bet kuo didesnė kaina, tuo didesnę pinigų sumą galima sutaupyti perkant, tad pusiau ketindama pirkti, pusiau retoriškai svaičiodama, nudardėjau į Panoramą. Nudžiugau, sužinojusi, kad kone visiems Crème de la Crème gaminiams taikoma 25 procentų nuolaida. Galvoje jau sukiojosi planas chuliganas, tačiau prastovėjusi gerą pusvalandį prie savo garbinamo Kotryniško kvapo, sužinojau, kad būtent tiems kvepalams nuolaida netaikoma. Žavu. Ir vėl likau it musę kandusi. Beliko tik guosti save, kad bet kokiu atveju, su nuolaida, ar be jos, tokius pinigus mokėti už kvepalus yra visiška beprotystė.
Tačiau ties šiuo nusivylimu istorija nesibaigė. Galiu kaltinti likimą, galiu dėkoti gyvenimui, tačiau faktas lieka faktu, kad radau kiek pigesnę, tačiau tikrai ne prastesnę alternatyvą, kuria ketinu naudotis ateinančius metus tol, kol jos resursai bus išnaudoti. O tai, drįstu teigti, įvyks negreit, mat naujųjų kvepalų tūris gigantiškai didelis. Pagaliau galiu džiaugtis naujai atrastu kvapu.
Marc Jacobs Cranberry tai limituoto leidimo purškalas, išleistas 2011 metų vasaros kolekcijoje, kurioje buvo pristatyti trys nauji kvapai: curacao (paieškojus informacijos paaiškėjo, kad šis kvapas įkvėptas apelsinų skonio likerio, gausiai paplitusio Karibų saloje Curacao), imbiero ir spanguolių. Pastarosios pasirodė labiausiai patrauklios, dėl savo uogoms priklausančių savybių, tačiau tuo pat metu ir uogoms nebūdingo stiprumo, kartumo ir.. vyriškumo.
Jei reikėtų apibūdinti kvapą, viršutinę natą geriausiai apibūdina vaisių ir šviežios medienos dvelksmas. Kiek mažiau procentų kvape užima muskuso ir citrusinių vaisių kvapas, galiausiai viską vainikuoja kur buvus kur nebuvus rūgštuma. Kvepalų kūrėjas Richard Herpin šį kvapą išrado sumaišęs spanguolių, mandarinų ir apelsinų ekstraktą su sausmedžiu, raudonaisiais serbentais, muskusu ir mediena. Bendras kvepalų kvapas visiškai neutralus, be jokių užuomazgų į moteriškumą (atitinkamai ir vyriškumą), tad idealiai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Paklausus vyriškos nuomonės sužinojau, kad kvapas iš tiesų idealiai atitinka tiek vyriškuosius, tie moteriškuosius standartus.
Kvapas tikrai nėra ypatingai sunkus, tad geriausias jo naudojimo laikas - diena, o idealus metų laikas - vasara. Kaip žinia, didžioji dalis citrusinių ir medienos kvapų nėra linkę išlikti dienų dienas, tačiau manęs ši žinia negąsdina ir aš esu pasiryžusi priimti iššūkį šių kvepalų naudojimui žiemos periodu.
Ne mažiau nei ekstraktų pasirinkimas, mane pribloškė ir buteliuko dydis bei talpa. Šį kvapą galima įsigyti tik 300 ml talpos pakuotėje, tačiau priešingai, nei didžioji dalis Marc Jacobs kvepalų, kaina nėra tokia didelė. Už 300ml kvepalus tektų pakloti 68 dolerius (apie 183 litus), taigi 100ml to paties kvapo kainuoja 23 dolerius (apie 62 lt.) tuo tarpu standartinės Marc Jacobs kvepalų kainos gerokai didesnės, už 100ml Marc Jacobs Oh Lola tektų pakloti 350 litų. Apsimoka? Akivaizdu, kad taip.
Vienintelis minusas yra tai, kad nei šių, nei kitų limituoto leidimo kvapų Lietuvos kosmetikos parduotuvėse įsigyti nepavyks, tad už siuntimą gali tekti pakloti papildomą pinigų sumą, o nežinant kvapo ir neturint galimybės jo išmėginti ant savo kūno, visuomet yra nemaža rizika, kad kvapas "netiks prie asmenybės"
Be abejonės pliusą turiu duoti nuostabiam kvepalų buteliuko dizainui. Būdama jaunesnė kvepalus visuomet rinkdavausi pagal pakuotę. Žinoma, nereikia naiviai tikėtis, kad pakuotės grožis yra svarbiausias kriterijus kvepalų rinkimuisi, tačiau neabejoju, kad parduotuvėje uostyti įprasta tuos kvapus, kurių buteliukai patraukia dėmesį. Į neišvaizdžius buteliukus nė nekreipiama dėmesio (tik žinoma šioje vietoje reikėtų stabtelėti ir priminti, kad "išvaizdus buteliukas" ar "patraukli pakuotė" yra visiškai subjektyvu, tad jei vieno dizaino kvepalų išvaizda nepriimtina vienam žmogui, kitam gali pasirodyti itin patraukli). Taip pat reikėtų pripažinti, kad pakuotės, į kurias kreipdavau daugiausia dėmesio ankščiau, dabar neatrodo tokios patrauklios ("kuo daugiau rožinės, tuo geriau"). Šiuo metu labiausiai akį traukia paprastos ir primityvios formos.
Bet kokiu atveju aš savo naujaisiais kvepalais esu itin patenkinta ir vis dažniau galiu džiaugtis išsiugdžius idealią uoslę pirkiniams, tad tiek kosmetiką, tiek kvepalus, tiek drabužius ar avalynę galiu pirkti nė nesimatavus ir netikrinus. Kad ir kaip dažnai pykstu ant savęs dėl nuolatinių pirkinių, akivaizdu, kad pirkimo įgūdžiai gali padėti apsisaugoti nuo netinkamų pirkinių ir bereikalingo pinigų mėtymo į balą.
APŽVALGOS: COCTAIL SPLASH CRANBERRY BY MARC JACOBS
Visiškai netikėtai prieš daugiau nei du mėnesius atsidūriau Panoramoje įsikūrusioje parduotuvėje Crème de la Crème be jokio rimtesnio išankstinio tikslas. Tiesą sakant, vienintelė tikra priežastis tąkart buvo konsultacinė, padėti vienai pažįstamai išsirinkti naujus kvepalus. Žinoma, atradus keletą tinkamų kvapų ši pasinėrė į jų lyginimą, kuriame pašalinis žmogus jau nebegali patarti, tai pernelyg individualu. Tad likusį laiką išnaudojau asmeninėms kvepalų paieškoms, kurios, kad ir kaip bebūtų keista, buvo visiškai sėkmingos. Visai netyčia atradau kvapą, kuris idealiai atitiko mane, kuriuo kvepėti norėjau tiek dieną, tiek naktį, tiek visą likusį savo gyvenimą. Apimta visiškos euforijos, parodžiau jį draugei (vėliau ir mamai), o šios tik nusijuokė ir pasakė, kad kvapas kaip prabangaus tualeto gaiviklio: eilinis citrusinis, be jokių įmantrybių. Vis dėlto, kvepalai neišėjo iš galvos ilgą laiką, tačiau ten jie ir liko, mat kaina pasirodė šokiruojanti. Kad ir kaip norėčiau, 600lt už kvepalų buteliuką mokėti negaliu. O gaila.
Vis dėlto, jei kada nors gyvenime pagausiu fortūną ir gausiu papildomą milijoną pinigų asmeninėms reikmėms, šie kvepalai bus pirmasis pirkinys.
Panaši fortūna šyptelėjo praėjusį savaitgalį, Panoramai švenčiant n-tąjį savo gimtadienį, kurio metu visos parduotuvės savo pirkėjus lepino gausiomis nuolaidomis, akcijomis ir dovanėlėmis. Ironiška, bet kuo didesnė kaina, tuo didesnę pinigų sumą galima sutaupyti perkant, tad pusiau ketindama pirkti, pusiau retoriškai svaičiodama, nudardėjau į Panoramą. Nudžiugau, sužinojusi, kad kone visiems Crème de la Crème gaminiams taikoma 25 procentų nuolaida. Galvoje jau sukiojosi planas chuliganas, tačiau prastovėjusi gerą pusvalandį prie savo garbinamo Kotryniško kvapo, sužinojau, kad būtent tiems kvepalams nuolaida netaikoma. Žavu. Ir vėl likau it musę kandusi. Beliko tik guosti save, kad bet kokiu atveju, su nuolaida, ar be jos, tokius pinigus mokėti už kvepalus yra visiška beprotystė.
Tačiau ties šiuo nusivylimu istorija nesibaigė. Galiu kaltinti likimą, galiu dėkoti gyvenimui, tačiau faktas lieka faktu, kad radau kiek pigesnę, tačiau tikrai ne prastesnę alternatyvą, kuria ketinu naudotis ateinančius metus tol, kol jos resursai bus išnaudoti. O tai, drįstu teigti, įvyks negreit, mat naujųjų kvepalų tūris gigantiškai didelis. Pagaliau galiu džiaugtis naujai atrastu kvapu.
Jei reikėtų apibūdinti kvapą, viršutinę natą geriausiai apibūdina vaisių ir šviežios medienos dvelksmas. Kiek mažiau procentų kvape užima muskuso ir citrusinių vaisių kvapas, galiausiai viską vainikuoja kur buvus kur nebuvus rūgštuma. Kvepalų kūrėjas Richard Herpin šį kvapą išrado sumaišęs spanguolių, mandarinų ir apelsinų ekstraktą su sausmedžiu, raudonaisiais serbentais, muskusu ir mediena. Bendras kvepalų kvapas visiškai neutralus, be jokių užuomazgų į moteriškumą (atitinkamai ir vyriškumą), tad idealiai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Paklausus vyriškos nuomonės sužinojau, kad kvapas iš tiesų idealiai atitinka tiek vyriškuosius, tie moteriškuosius standartus.
Kvapas tikrai nėra ypatingai sunkus, tad geriausias jo naudojimo laikas - diena, o idealus metų laikas - vasara. Kaip žinia, didžioji dalis citrusinių ir medienos kvapų nėra linkę išlikti dienų dienas, tačiau manęs ši žinia negąsdina ir aš esu pasiryžusi priimti iššūkį šių kvepalų naudojimui žiemos periodu.
Ne mažiau nei ekstraktų pasirinkimas, mane pribloškė ir buteliuko dydis bei talpa. Šį kvapą galima įsigyti tik 300 ml talpos pakuotėje, tačiau priešingai, nei didžioji dalis Marc Jacobs kvepalų, kaina nėra tokia didelė. Už 300ml kvepalus tektų pakloti 68 dolerius (apie 183 litus), taigi 100ml to paties kvapo kainuoja 23 dolerius (apie 62 lt.) tuo tarpu standartinės Marc Jacobs kvepalų kainos gerokai didesnės, už 100ml Marc Jacobs Oh Lola tektų pakloti 350 litų. Apsimoka? Akivaizdu, kad taip.
Vienintelis minusas yra tai, kad nei šių, nei kitų limituoto leidimo kvapų Lietuvos kosmetikos parduotuvėse įsigyti nepavyks, tad už siuntimą gali tekti pakloti papildomą pinigų sumą, o nežinant kvapo ir neturint galimybės jo išmėginti ant savo kūno, visuomet yra nemaža rizika, kad kvapas "netiks prie asmenybės"
Be abejonės pliusą turiu duoti nuostabiam kvepalų buteliuko dizainui. Būdama jaunesnė kvepalus visuomet rinkdavausi pagal pakuotę. Žinoma, nereikia naiviai tikėtis, kad pakuotės grožis yra svarbiausias kriterijus kvepalų rinkimuisi, tačiau neabejoju, kad parduotuvėje uostyti įprasta tuos kvapus, kurių buteliukai patraukia dėmesį. Į neišvaizdžius buteliukus nė nekreipiama dėmesio (tik žinoma šioje vietoje reikėtų stabtelėti ir priminti, kad "išvaizdus buteliukas" ar "patraukli pakuotė" yra visiškai subjektyvu, tad jei vieno dizaino kvepalų išvaizda nepriimtina vienam žmogui, kitam gali pasirodyti itin patraukli). Taip pat reikėtų pripažinti, kad pakuotės, į kurias kreipdavau daugiausia dėmesio ankščiau, dabar neatrodo tokios patrauklios ("kuo daugiau rožinės, tuo geriau"). Šiuo metu labiausiai akį traukia paprastos ir primityvios formos.
17.11.12
Blogosferinėje plotmėje nebe pirmą savaitę siaučia klausimynų virusas, vienu ar kitu būdu iš dalies užkrėtęs ir mane. Apie jį išsamiau nepasakosiu, nes iš esmės neatitinku pagrindinio žaidimo kriterijaus (tinklaraštis turi turėti mažiau nei 200 sekėjų), tuo tarpu mano sekėjų skaičius įspūdingas (be abejonės tuo labai džiaugiuosi ir nuoširdžiai didžiuojuosi), tad nesilaikysiu įprastinių žaidimui būdingų taisyklių ir interpretuosiu jį savaip, pasinaudodama man užduotais klausimais kaip šablonais. Už klausimų blokus ačiū: Emai, Ievai, Giedrei, Monikai, Agnei, Kristinai ir mergaitei be vardo.
Mylimiausias
metų laikas
Ruduo. Tikriausiai išliko nuo tų laikų, kai vaikai mylimiausiu metų laiku laikydavo tą metų laiką, kuriuo gimė (kadangi gimiau rugsėjį, visad mylėjau rudenį, bet ne tą darganotą, gražų, auksinį)
Kur ieškote įkvėpimo?
Kasdieniame gyvenime, žmonėse, kurie mane supa ir iš kurių galiu mokytis. Tačiau pabrėžiu žodį "ieškoti", o ne "įkvėpimas".
Žmogus, su kuriuo norėtumėte išgerti puodelį kavos
Leonardas da Vinčis.
Ką galvojate prieš užmiegant?
Dažnai nebeturiu jėgų jokiems apmąstymams, net neprisimenu, kaip užmiegu. Smingu negyva tą pačią sekundę, kai galva paliečia pagalvę. Užtat turiu problemų su ankstyvu pabudimu ir nesugebu daugiau užmigti.
Ką šiuo metu skaitote?
E.H. Gombrick "Meno istorija". Iš tiesų žavinga ir stipriai užkabinanti knyga, tačiau fundamentaliai neatitinka savo pavadinimo, mat visas 500 puslapių apimties meno istorijos raidos aprašymas pagrįstas absoliučiai subjektyviu kiekvieno laikmečio vertinimu iš autoriaus pusės, o ne konkrečiais faktais. Kitaip tariant tai visiška meno istorijos interpretacija. Žinoma, tokiam kūriniui parašyti reikia plačių ir gilių žinių menotyroje, bet prieš tai norėtųsi prisiminti sausus istorinius faktų. Mokykloje dailės pamokos (tad ir jos istorijos) neturėjau net ketverius paskutinius metus, dėl to kai kurių esminių dalykų nepamenu. Tai sudaro šokius tokius nepatogumus, tačiau nepaisant viso to, knyga tikrai verta dėmesio ir laiko.
Didžiausia pagunda?
Daryti psichologijos paskaitai skirtas užduotis (nors ir žinau, kad ir nedarydama jų turėsiu aukščiausius įvertinimus; tiesiog jaučiu malonumą jas atlikinėdama), vietoj to, kad koncentruočiausi į aukštąją matematiką ar matematiknę analizę (kas iš esmės yra mano specialybės pagrindas ir esminis mokslas). Pagundas dažniausiai identifikuoju kaip nesugebėjimą tinkamai paskirstyti prioritetų arba neteisingą laiko paskirstymą.
Kada keliatės rytais?
Priklauso nuo situacijos ir kitos dienos planų. Paprastai keliuosi labai anksti (šiandien nemiegu nuo 1:37), nes :
a) Kitą dieną turiu daug planų ir negaliu leisti sau ilgai miegoti.
b) Jei leidžiu sau miegoti kiek noriu, tuomet mane aplanko geriausioji mano draugė, tarp mirtingųjų dar vadinama nemiga, ir bet kokiu atveju nemiegu.
c)Mano superšaunūs kaimynai mėgsta linksmintis ištisą naktį, o mano nervai ne plieniniai. Šiandien vėl miegojau 2 valandas, mat aukštu aukščiau vyksta intensyvus pasisėdėjimas prie vyno ir kitų alkoholinių gėrimų, kurių vartojimas ankščiau ar vėliau priveda prie garsaus lėbavimo ir trukdymo aplinkiniams gyventojams.
d)Jei rytą reikia važiuoti į pirmą paskaitą, keliuosi 5h ryto. Manau tokį laiką galima laikyti mano kėlimosi vidurkiu.
Mylimiausias miestas?
Myliu visus miestus. Taip pat mėgstu miestus, kuriuose lankausi kaip svečias. Tai susiję su psichologine būsena, jog bet kuriame kitame mieste (išskyrus gyvenamąjį), jautiesi laisviau, mat neturi jokių didesnių įsipareigojimų. Bet kokiu atveju, neretai meilę miestui lemia jame gyvenantys žmonės, o ne architektūriniai objektai.
Daina, kurią niūniuojat?
Šiuo metu niūniuoju ne konkrečią dainą, o didelę ir gražią keiksmažodžių puokštę mylimiesiems kaimynams. Paskutinė tikra niūniuota daina The fugees - ready or not
Ką labiausiai norėtum įvaldyti?
Absoliutų laiko valdymą ir planavimą, ugdyti ir tobulinti lyderystės įgūdžius, organizacinius ir struktūrinius ypatumus. Paprasčiau kalbant, norėčiau įvaldyti savo asmeninių smegenų valdymą ir panaudojimą, žmonės nėra kvaili, tiesiog neišnaudoja visų smegenų galimybių.
Ar turite talismaną/ laimės amuletą?
Neturiu. Laimę nešu pati sau, o ne kažkoks materialus daiktelis.
Kurio iš trijų tau šiuo metu
labiausiai trūksta: stiliaus, apsiskaitymo ar finansinės nepriklausomybės?
Vienareikšmiškai apsiskaitymo. Galiu dėl to kaltinti laiko stygių ar, kaip kad apie mane juokauja kursiokai, norą vienu užpakaliu apsėsti dešimt kėdžių, tačiau kad ir kokios būtų to priežastys, neretai jaučiu kompleksą dėl tam tikrų specifinių žinių stygiaus vienoje ar kitoje sferoje. Tai tikrai ištaisoma klaida, tačiau prieš pradedant ją koreguoti, reikėtų išsigryninti, kuriame dalyke noriu įgyti daugiausia žinių. Su stiliumi pykausi visą savo gyvenimą, nesu ypač stilinga, neturiu nei įgimto, nei įgyto stiliaus jausmo, bet dėl to pernelyg nepergyvenu, to nelaikau svarbiausiu dalyku. Gražus saldainio popieriukas nemažas privalumas, tačiau jis neturi įtakos saldainio skoniui, o skonį suteikia turinys ir apsiskaitymas. O dėl finansinės nepriklausomybės.. negaliu komentuoti ir lyginti to, ko nesu patyrusi. Vis dar gyvenu su tėvais, valgau tėvų maistą, naudojuosi visais komunaliniais privalumais ir už tai pati nemoku.
Vienas iš tavo tėvų nori
pasidaryti plastinę operaciją. Pritarsi ar bandysi atkalbėti? Kodėl?
Pritarsiu, nes tėvai, kaip ir mes, yra laisvi žmonės, turintys absoliučią teisę į savo kūną; Bandysiu atlakbėt, nes tai velniškai brangus dalykas, o tėvų gaunamas atlygis tiesiogiai daro įtaką mano išlikimui ir gyveno kokybei (jei kuris iš mano tėvų darytųsi plastinę operaciją, įtariu, likčiau badmiriaut)
Bevaikė pora prašo tavęs tapti
surogatine motina ir už tai siūlo didžiulius pinigus. Sutiksi?
Sutiksiu, jei pora pasirodys tinkama ateities kartos ugdymo atžvilgiu. Viskas priklauso nuo šeimos, kuriai turėčiau gimdyti vaiką, vertybių, asmeninių įsitikinimų, tradicijų, mentaliteto. Jei porą matau kaip potencialią perspektyvaus vaiko ugdytoją - taip.
Koks žmogus yra tavęs visiška
priešingybė?
Šiandien nebedrįsčiau įvardinti kažkokių asmeninių savybių, kurios man nebūtų būdingos, mat vienu ar kitu gyvenimo atveju, savyje galima atrasti tokių įdomių savybių, kurių net neįtariau egzistuojant. Vis dėlto kol kas nesijaučiu esanti didele lengvabūde, taip pat jaučiu improvizacijos ir spontanikos stoką savyje.
Kaip įsivaizduoji savo senatvę?
Ne tik pasenusios, bet ir suaugusios savęs neįsivaizduoju. Su kiekvienais metais jaučiuosi vis didesniu vaiku. Gyvenimo ironija. Nors visą gyvenimą sakydavau, kad vos pasensiu, ištremsiu save gyventi į vienkiemį, kad negadinčiau gyvenimo jauniems žmonėms savo pamokslais ir pabumbėjimais, ką šiuo metu neretai pastebiu pagyvenusių žmonių tarpe. Bet šiuo metu gyvenimo kaime idėja net ir pasenus atrodo utopinė. Kuo toliau, tuo labiau urbanizuoju savo pačios asmenybę ir gyvenimą. Taip ir vyksta esminiai asmenybės ir požiūrio pokyčiai. Iš dalies tai būtų galima vadinti neturėjimu tvirtų įsitikinimų, bet kokiais įsitikinimais galima laikyti trylikamečio paauglio nepagrįstą pasisakymą apie senatvę? Su laiku gyvenimas įsitikinimus pakeičia.
Geriausia, tavo manymu, profesija.
Ta, kuri idealiai atitinka žmogaus asmenybę ir padeda realizuoti save. Ne veltui Donelaitis sakė, kad darbas - viena didžiausių vertybių. Tik šiuo metu pačią darbo sąvoką neretai matau naudojamą neteisingai ir labai siaurai.
Įsivaizduok, kad dviems savaitėms
dingsta elektra. Ką veiksi tamsiais vakarais?
Apsigyvensiu universitete, ten tokių dalykų nepasitaiko. Jei visgi tokios galimybės nebūtų - užsidegčau daug žvakių ir skaitydama gadinčiau akis. Gal taip įgaučiau taip trokštamą apsiskaitymą?
Koks gyvūnas galėtų būti tavo
simboliu?
Žaltys. Juokauju. Ankščiau sakydavau apie save "tyli kiaulė gilią šaknį knisa". Tik kad šiuo metu ta kiaulė nebe tokia jau ir tyli, tad ir tas knisimas nebe toks efektyvus. Atvirai kalbant, naujo gyvūno nesusigalvojau.
Mėgstamiausias stalo žaidimas?
Mėgstamiausio stalo žaidimo neturiu, tačiau paskutinius keturis kartus žaistas stalo žaidimas buvo MADWISH
Gavai galimybę tiesiogiai
paklausti Dievo vieną klausimą. Koks tai būtų klausimas? (Jei netiki Dievu,
įsivaizduok, kad jis yra. Daugeliui tai pavyksta.)
Pasiteiraučiau, ar iš tiesų reikia jį taip stipriai ir demonstratyviai garbinti, kaip kad įprasta daryti krikščionių katalikų bendruomenėje. Suprantu, kad Dievas - teoriškai labai reikšmingas asmuo, sukūręs visatą ir pasaulį. Džiugu, bet dažniausiai rimti žmonės lieka savo išradimų (šiuo atveju išradimu laikyčiau patį pasaulio sukūrimą) šešėlyje, o ne kelia save į stabų vietą.
Tapai šalies diktatoriumi. Ką
visų pirma bandysi šalyje keisti?
Panaikinsiu vyraujančią demokratiją ir įvesiu absoliutų totalitarinį valdymą.
Mėgstamiausio papuošalo ir drabužio nuotrauka
Nemanau, kad kažkokį drabužį ar papuošalą reikėtų išskirti ir iškelti kaip mėgstamiausią, visi, kuriuos nešioju, yra mėgstami ir mylimi.
Koks juokingiausias ar keisčiausias nutikimas jums yra nutikęs?
Visuomet juokinga, kai gyvenimas priverčia kardinaliai keisti savo pačios įsitikinimus arba tiesiog pasielgti taip, kaip iki tol sakiau niekad nesielgsianti. Elementarus pavyzdys - prieš šešerius metus galėjau duoti galvą nukirsti, kad niekas gyvenime neprivers manęs dėvėti siaurėjančių kelnių. Sakiau, kad nėra nė menkiausios galimybės, kad baigus mokyklą, liksiu mokytis ir gyventi Lietuvoje. Ironiška, bet būtent tą ir darau.
Mėgstamiausia veikla
Ta, kuri nesukelia rutinos.
Koks jausmas jums labiausia patinka?
Kai jautiesi suvokęs gyvenime kažką naujo.
Ar norėtum tatuiruotės? Jei taip tai kokios?
Nenorėčiau
Nuobodžiausia pamoka?
Visų pirma, jau nebesimokau mokykloje. Bet jei reikėtų grįžti, manau nuobodžiausiomis laikyčiau tas, kurių metu nieko naujo nesužinočiau ir neišmokčiau. Nuobodulį kelia stagmatizmas ir tinginystė.
Ar esi buvus kitoje šalyje? Jei taip tai kokiose buvai?
Buvau Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Tunise, Anglijoje. Paskutinį kartą užsienio šalį lankiau prieš ketverius metus.
Kas tau visada praskaidrina nuotaiką?
Gera nuotaika
Padaryk dabar savo nuotrauką
Normalūs žmonės laikmetį, kuriuo atsakinėju į klausimus, įvardija naktimi. Naktį, kaip man žinoma, matomumas ypatingai prastas. Nemanau, kad kam nors būtų įdomu žiūrėti į aklinos tamsos nuotrauką. Bet galiu įkelti prieš kelias valandas darytą. Jei netyčiom kiltų klausimas, kodėl ta nuotrauka buvo padaryta (man asmeniškai toks klausimas tikrai kiltų, mat nesu didelė fotografavimosi mėgėja), tai noriu pabrėžti, kad nuotraukoje buvo įamžinamas ne mano snukelis, o dokumentas, esantis mano rankose.
Kelios mėgstamiausios dainos
Paprastai dainų ar atlikėjų mėgstamiausiais ar klausomiausiais neįvardiju, tad tiesiog surašau šios nakties klausytų dainų sąrašą su nuorodomis į konkrečias dainas. Šiandienos duoklę atidaviau Sindikatui. Sindikatas, Parov Stelar, Major Lazer, Sindikatas, Old stars, Coolio-Gangster's Paradise, Sindikatas, Pieno Lazeriai, Daft Punk, Sindikatas, Dizzee Rascal, Skamp, Sindikatas, NRK1, OutKast, Sindikatas, TJR, Sindikatas, Afroman, Sindikatas, Theophilus London, Sindikatas, Saulės Kliošas, Sindikatas, JUJ, Sindikatas, Sindikatas
Kokia supergalią norėtum turėti?
Supergalios tik silpniesiems. Supergalia yra neturint supergalių padaryti kažką super galingo.
Mėgstamiausia knyga?
Ta, kurios dar neperskaičiau. Arba pernelyg mažai skaitau, arba neradau tokios knygos, kurią galėčiau laikyti visų laikų savo gyvenimo favorite. Skirtingi gyvenimo etapai davė skirtingų mėgstamiausių knygų, savo laikais dievinau ir garbinau Harį Poterį (pirmąją dalį skaičiau septynis kartus, o filmų žodžius mokėjau mintinai).
Šarmingiausias žmogus, kurį tu žinai
Nemanau, kad jo identifikavimas kažką pakeistų. Didžioji dalis (99proc.) žmonių jo nežino, tad nei vardas, nei pavardė nieko nesakys. Žaviuosi labai daugeliu žmonių iš universiteto ir kitų socialinių institucijų narių.
Mėgstamiausias kavos gėrimas
Gal kava?
Geriausia dovana, kokią esi gavusi
Taip jau gyvenimas susiklostė, kad aštuoniolikto gimtadienio išvakarėse susitikau su draugu, kurį paskutinį kartą mačiau prieš dvylika metų. Tikriausiai tai buvo didžiausia, geriausia ir reikšmingiausia dovana per visą mano gyvavimo laikotarpį.
Kas geriau: ZARA ar H&M?
Vertinu konkretų drabužį, o ne jo firmą (šiuo atveju tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu jos vienodos).
Mėgstamiausia kosmetikos firma
Naudoju produktus, o ne jų firmą. Kiekviena firma turi nusisekusių ir nevykusių gaminių. Išskirti vieną kaip mėgstamiausia būtų visiškai neracionalu.
Įkvepiantis žmogus
Tas, kuris savo paties veikla ir unikalumu sugeba motyvuoti aplinkinius.
Mėgstamiausios gėlės
Nemėgstu skintų gėlių. Visos gėlės gražios, jei jos auga žemėje. Nuskintos ar nupjautos jos nebetenka savo pagrindinės augimo funkcijos (man tai primena personifikuotą žmogžudystę). Be abejonės, galima veltis į ginčus ir diskusijas apie gyvūnų žudymą dėl mėsos, bet gėlių skynimas ir panaudojimas dekoravimo tikslais man atrodo dar beprasmiškesnis. Tai tik mano nuomonė ir jos niekam nebruku kaip vienintelės ir nenuginčijamos.
Lietus ar sniegas?
Lietus. Visų pirma dėl unikalaus ir paties skaniausio kvapo pasaulyje, visų antra dėl to, kad neapkenčiu žiemos.
Stiliaus ikona
Daug žmonių moka dailiai apsirengti, nenorėčiau išskirti vieno vienintelio, kaip stiliaus ikonos.
Didžiausias pasiektas tikslas
Kiekvienas tikslas, kurio siekiu, siekiamuoju momentu atrodo pats didžiausias ir reikšmingiausias. Kažkada tokiu laikiau įstojimą į dailės mokyklą, į norimą gimnaziją, vėliau patekimą į mokinių tarybą, po to sekė rinkimų į Lietuvos mokinių parlamentą laimėjimas, įstojimas į norimą universitetą, kelių atrankų perėjimas ir patekimas į AIESEC organizaciją ir daugelis kitų. Kiekvienas tikslas yra didelis ir reikšmingas, jei jo siekiama iš idėjos, o ne dėl aplinkinių nuomonės ar garbės.
Ką šiuo
metu nešiojiesi rankinėj?
Pirštines, piniginę, raktus, telefoną, telefoną, veidrodėlį, darbo kalendorių, vandens buteliuką, rankų kremą, tušinuką, segtuvą su svarbiausiais universitetiniais dokumentais, dėstytojų dekano pažymėjima, laišką mamai (paėmiau iš pašto dėžutės ir pamiršau atiduoti).
Blogiausias pažymys
Aštuntoje klasėje gavau vienetą iš fizikos (iki to laiko neigiamo pažymio neturėjau). Turėjom unikalų fizikos mokytoją, stipriai įkopusį į trečią dešimtį, tačiau vis dar neišaugantį iš vietinio rajono vidutinės mokyklos mokinio amžiaus. Šiuo metu jis savo laisvą laiką leidžia girtuokliaudamas su mokyklinio amžiaus žmonėmis. Žavu.
Daiktas,
kurį turi nuo vaikystės (brangiausias ne materialine prasme)
Stalinė lempa. Ne dėl to, kad ji būtų brangiausia, kaip vertybė, o dėl to, kad kiti daiktai iš vaikystės laikų neišliko. Darydama savo kambario perversmą (šeštoje klasėje) nepalikau nieko, kas primintų vaikystę.
Ko dabar
norėtum?
Atsigulti į lovą ir sugebėti išmiegoti mažiausiai dešimt valandų be pertraukos.
Kaip tu
vertini vegetarizmą?
Pats vegetarizmas kaip procesas (arba tam tikro proceso nebuvimas) nėra blogas. Viskas priklauso nuo jo panaudojimo aplinkybių ir priežasčių. Aš ne vegetarė, bet mėsą valgau gal kartą per du mėnesius. Nemėgstu žmonių, ypač stipriai pabrėžiančių savo vegetarizmą, abstinentizmą ar kitą -izmą. Tai - asmeninis įsitikinimas, nebūtina jo afišuoti taip garsiai ir demonstratyviai.
Ar
manai, jog kultūros lygis Lietuvoje mažesnis, negu turėtų būti?
Kultūros (kaip ir intelekto, mentaliteto ir etikos) lygis visuomet galėtų būti didesnis (nors labiau tiktų žodis aukštesnis-žemesnis), nei yra dabar, jei žiūrime iš filosofinės / idealistinės pusės. Viskas priklauso nuo asmeninio mentaliteto lygio, kuriam galbūt įtakos gali turėti valstybė. Tačiau vis viena viskas priklauso nuo auklėjimo ir aplinkos, kurioje žmogus auga.
Kokia
tavo nuomonė apie "pasaulio pabaigą"?
Negaliu turėti nuomonės apie kažką, ko nepatyriau, lygiai kaip negaliu apibūdinti ledų skonio, jei jų neragavau. Jei visgi sulauksim pasaulio pabaigos, būsiu įgali atsakyti į šį klausimą. Kokias knygas rekomenduoji perskaityti?
Visos knygos iš privalomo perskaityti literatūros sąrašo yra rekomenduojamos. Su laiku darosi vis aiškiau, kodėl jas skaityti privaloma. Tai vienas iš metodų ugdyti teisingomis vertybėmis gyvenančią ateities kartą. Tačiau ar prievarta yra teisinga priemonė ir ar tikslas pateisina priemones.. Čia jau kitas klausimas.
Mėgstamiausias stiliaus namų vardas
Akropolis. Juokauju. Nesidomiu mada taip stipriai, kad galėčiau įvardinti kažkuriuos madų namus kaip mėgstamiausiais.
Didžiausia baimė
Neturėti baimių. Neturėdamas baimių žmogus tampa visiškai nejautriu. Nejautra siejama su stagmatizmu ir užsistovėjimu vienoje vietoje. O tai kvepia gyvenimiška ir egzistencine prapultim.
Ko gyvenime niekada
neatsisakytum?
Visko galėčiau atsisakyti, jei tam būtų svari priežastis.
Mylimiausia frazė
Nėra jokio posakio, kurį galėčiau įvardinti kaip vienu vieninteliu, frazių daug, jų panaudojimas priklauso nuo situacijos. Paskutiniu metu neretai tenka susidurti su posakio "Kitą savaitę krizės negali būti. Mano
dienotvarkė jau užpildyta" pritaikymu savo gyvenime. Dažniausiai tiesiogiai.
Filmas, kurio NIEKADA
nepamiršite
Visi filmai pamirštami, nemanau, kad po 80 metų prisiminsiu kažkokį filmą ir gebėsiu atkartoti visą jo siužetą.
Ką darytumėte ir kaip
praleistumėte laiką, jei sužinotumėte šiandien, kad mirsite lygiai po 3
mėnesių?
Viską, ką dariau iki šiol, tik dar daugiau mokyčiausi. Nenoriu mirti kvaila.
Įsivaizduokite, kad gavote vieną
norą iš džino. Galite prašyti bet ko. Koks
vienintelis dalykas, kurio paprašytumėte, jei žinotumėte, kad tai bus
išpildyta.
Tokiu būdu pildomi norai praranda savo prasmę. Nebent paprašyčiau, kad tokie džinai dingtų iš žmonijos visiems laikams. Žmonės patys turi gyventi savo gyvenimus ir gyvendinti savo tikslus, o ne prašyti, kad už juos tai padarytų kažkas kitas. Norrs, visai paprašyčiau padidinti valandų skaičių paroje. Man jų dažniausiai nepakanka.
Kokius penkis dalykus
labiausiai vertinate gyvenime?
Gyvenime vertinu daugiau, nei penkis dalykus.
Ką manote apie gyvenimą po
mirties?
Pasakysiu, kai numirsiu.
Ar tikite antgamtinėmis galiomis?
Netikiu. Tikiu žmogaus proto, sąmonės ir pasąmonės galia.
Dėvėtų drabužių ar brangi parduotuvė?
Tiek vienose, tiek kitose parduotuvėse drabužiai tie patys. Skiriasi tik jų kainos ir kolekcijų pristatymo data.
Didžiausia svajonė
Svajonių neturiu, turiu tik tikslus, o ir tie šiuo metu migloti.
Didžiausia pinigų suma, išleista drabužiui
350 lt žieminiam paltui iš Zaros, nešioju jau trečius metus ir nė neketinu sustoti.
Ar kokia nors svajonė iš vaikystės jau išsipildė?
Vaikystėj svajojau pradėti eiti į mokyklą - išsipildė. Vėliau svajojau baigti mokyklą - išsipildė. Svajojau tapti pilnamete - išsipildė. Iš esmės nuo pat gimimo visi mano norai ir svajonės buvo labai racionalios ir realistiškos. Apie stebuklingą lazdelę ar fėjas niekad nesvajodavau.
3 dalykai, nuolatos esantys su tavimi (telefonas ir piniginė nesiskaito)?
Raktai. Kitų daiktų galiu ir neturėti. Tai didelio diskomforto nesukels.
Mėgstamiausias gėrimas
Vanduo ir žalia arbata. Kritiniais atvejais maukiu kavą, kuri jokio efekto mano organizmui neduoda, tačiau šį įprotį,kaip koks užkietėjęs narkomanas, stengiuosi suvaldyti ir gerokai apmažinti jo apimtį.
Kiek laiko rašai tinklaraštį?
Nuo 2011.01.22, po aštuonių su puse metų bus dešimt metų, kaip jį rašau.
5 Tinklapiai, kuriuose lankaisi dažniausiai
Štai taip įsivaizduoju klausimų ir atsakymų ryšį. O jūs, jei vis dėlto ištvėrėte visą įrašą ir nepasidavėte nuoboduliui jį skaitydami (visgi asmeniškumus skaityti gali stipriai pabosti), primenu apie konkursą, kuriame be vargo galima laimėti naują L'Oréal blakstienų tušą, o laimingųjų net trys! Laimėtojas skelbsiu Lapkričio 19d, facebook puslapyje. Nepraleiskite progos pasidaryti sau išankstines Kalėdas!
Subscribe to:
Posts (Atom)