ASMENIŠKUMAI: SBA

Kadangi esu įpratusi rytais budintis prie kompiuterio beskaitinėdama naujausias pasaulio naujienas ar aktualijas ir betikrinandama elektroninius paštus, šį rytą mane pažadino puiki žinia: Nereta (http://neretos.wordpress.com) Stylish blogger awards žaidime nominavo mane ir mano rašymo stilių! Po keletos minučių euforija praėjo, mat suvokiau, kad turėsiu žaisti pagal žaidimo taisykles: paviešinti septynis nenuginčijamus (ir gal kompromituojančius) faktus apie save.

1. Esu šiek tiek perfekcionistė, su muilu plaunu rašalinius parkerius, spalvoti tušinukai ir apatiniai rūbai dažniausiai būna sudėlioti pagal spalvas ir atspalvius, o senus žurnalus rūšiuoju pagal išleidimo metus ir mėnesį. Neretai atsikeliu vidury nakties, nes užsinoriu sutvarkyti vieną ar kitą stalčių. Galiausiai lieku visiškai nemiegojusi, mat po pirmojo seka antras, ir taip be galo, kol sutvarkau kiekvieną kambario centimetrą.
2. Būdama jaunesnė į sąsiuvinį perrašinėjau Hario Poterio knygas ir šiaip labai daug skaičiau: pradinėse klasėse per dieną perskaitydavau visą knygą (ach, tas sportininko interesas..) Pastaraisiais metais retai kada savo noru rašau ranka: apsiriboju peržiūrėtų filmų perskaitytų knygų ir nusipirktų daiktų sąrašėliais ( o jie irgi gigantiški)
3. Vis dar nepripažįstu jokių gyvūnų, kurie yra moteriškos lyties. (Nors pati auginu katę. Kita vertus, anokia ten katė, greičiau jau supersajanas, nes šokinėja ir laipioja durų staktom kaip Mauglis) Man mielesni "šuniukai, kačiukai ir papūgėniukai". Kiekvieną kartą gavusi gyvūną jį laikau vyriškos lyties. Dėl to kaime vienuoliką metų gyvenusi kalytė visiems tapo "Džeriu".. aš taip giliai tikėjau, kad ten berniukas, kad visi tiesiog įprato tokiu laikyti.. Manęs labai nemyli žuvytės (pamirštu jas pamaitinti) ir gyvendamos pas mane mirė keturios papūgėlės (dvi nuo senatvės, o kitos dvi tikriausiai nuo širdies smūgio, kurį įvarė mano išprotėjus katė). Mane mėgsta šunys, tačiau aš šunų.. Hmm, nelabai. Man priimtinesni katinukai.
4.Geriu be proto daug vandens ir žalios arbatos. Arbatą geriu tik visiškai verdančią (tokią, nuo kurios kiti žmonės nusipliko liežuvį o begeriant visą veidą išmuša raudonis). Tai yra labai blogas įprotis, mat gadinu savo skrandį. Vis dėlto, visą kaltę verčiu paveldimumui: mano prosenelis gerdavo lygiai taip pat, kaip kad aš dabar. Aplinkiniai gąsdina, kad toks skysčių kiekis nesveika kepenims. Šiuo klausimu tik gūžteliu pečiais: o kas šiais laikais sveika.
5. Absoliučiai nevartoju jokio alkoholio ir tabako gaminių. Dažnai dėl to turiu didelių nemalonumų, mat daugumai žmonių nelabai priimtina nevartojantys, tad tarp vartojančių (kurių yra absoliuti dauguma) jaučiuosi kaip juoda avis baltų avių bandoj. Sumažėja bendrų temų ir interesų (tikriausiai dėl tos priežasties tiek mažai draugų turiu :D) Natūralu, kad retai kada būnu itin linksma ar atsipalaidavusi. Iš kitos pusės, jei jau tokia būnu, tai bent jau žinau, kad tokia jaučiuosi, o ne kad mane tokią padarė kažkokios psichiką veikiančios ar alkoholinės medžiagos.
6. Mano gyvenimas suplanuotas minučių ir sekundžių tiklsumu. Mažai kur vėluoju (nebent žinau, kad pavėlavusi vis vien atvyksiu pirma ir dar valandą lauksiu kito vėluojančio). Jei pramiegu (o taip būna retai) arba atsikeliu bent keliom minutėm vėliau nei planavau (irgi retas atvejis), geriau jau neisiu į mokyklą, nei bėgsiu, skubėsiu arba važiuosiu neplauta galva. Ne dėl to, kad įvaizdis man labai svarbu: kaip tik, mokykloj dažnai atrodau nuvargus, užsimiegojus ar dar kokia. Bet taip atrodau dėl to, kad taip jaučiuosi ir dėl to, kad pati noriu taip atrodyti, o ne dėl to, kad kažko nespėju. Skubėjimas mano gyvenime irgi planuotinas dalykas. Negaliu skubėti, jei to nenumačiau iš anksto. Blogai jaučiuosi, kai neturiu planų (tada apima didelė apatija ir depresija) arba reikia veikti ekspromtu (jaučiuosi neužtikrintai).
7. Būdama jaunesnė paniškai bijojau berniukų (jau geriau mane būtų uždarę į kambarį pilną vilkų, nei su klasioku). Trečioje klasėje per klasės diskoteką klasiokas pakvietė šokti. Aš taip išsigandau, kad pabėgau į mergaičių tualetą ir ten lindėjau gerą pusvalandį. Po to dar ilgai rankos drebėjo. Iki šiol pradedu bijot berniukų, jei jie pradeda rodyti kažkokius interesus. Kitaip tariant, galiu su jais bendrauti tol, kol jie manęs nekabina. O kai pradeda, tuomet "viso gero, draugyste". Įtariu, kad ateityje gali tekti stoti į vienuolyną..


Negana to, dar turiu nominuoti kitus asmenis. Pastaruoju metu labai padaugėjo įdomiai rašančių lietuvaičių (arba tiesiog aš pati į juos pradėjau kreipti dėmesį). Tad be proto sunku kažką išskirti.
Aušra  už itin šmaikščiius pamąstymus apie madą. "Just because you ate some glass doesn't mean you are window" (vien blogo pavadinimas vertas milijono!)
Ieva  už labai taiklius pastebėjimus ir savitą požiūrį į gyvenimą.
Sandra už protingas mintis (kai kurie straipsniai net ir dabar neduoda ramybės)
Margarita už neišblėstančią energiją atrodyti stilingai ir meilę madai
Gabrielė už užsienietišką lietuvaitės gyvenimą Anglijoje ir ilgas ilgas modelio kojas

Be paminėtųjų tinklaraščių yra begalės kitų, kuriuos be proto mėgstu ir nepraleidžiu nė vieno įrašo. Tiesiog taisyklės yra taisyklės. Kitą kartą ketinu pristatyti daugiau skaitomiausių tinklapių. O apdovanojimai nėra būtini, norint pasipasakoti apie savo gyvenimo ypatybes. Papasakokit apie savo ypatybes ir mylimiausius "blogus" :)