Tikriausiai tiek pripasakojus apie pasiruošimą dvyliktoje klasėje tykantiems vargams ir džiaugsmams, būtų nemandagu nepaminėti visų vargų uždarymo ceremonijos, buitiškai dar vadinamos išleistuvėmis. Atvirai kalbant, kitu atveju apie tai nerašyčiau.
Kaip jau minėjau ankščiau, išleistuvių pasiruošimui priėmiau nemažą iššūkį iš tėvų kišenės neimti nė cento. Akivaizdu, kad kai visus pinigus tenka mokėti iš savo resursų, atsiranda dar didesnis noras prasisukti kuo taupiau ir ekonomiškiau. Dabar galiu drąsiai teigti, kad savo išleistuvių aprėdui neišleidau nė vieno papildomo lito: suknelę laimėjau Europos konkurse, batus pirkau praėjusiais metais (su intencija panaudoti juos išleistuvėms), delninukę nusipirkau, patampiau keletą valandų, kiek to reikalavo oficialiosios dalies etiketas, o kitą dieną grąžinau į parduotuvę. Gal kai kuriuos toks poelgis nustebins, tačiau paskutiniais metais tai pasidarė vieša paslaptis, o ne amoralus poelgis. Iki šiol tokia paslauga nesinaudojau, tačiau džiaugiuosi, kad yra tokia galimybė, leidžianti pernelyg stipriai neapkrauti namų nereikalingais proginiais aksesuarais ir nenuvarginti piniginės.
Apie pačias išleistuves daug netuščiažodžiausiu. Viskas praėjo greit ir sklandžiai. Gal nustebino tik tai, kad pakeliui į mokyklą buvau šventai įsitikinusi, kad girdėsiu daug už širdies griebiančių monologų: mokinių, mokytojų, mokyklos vadovybės. Klydau. Jokių banalių ar graudinančių kalbų. Taip pat stipriai erzino tai, kad iki to idealizuota diena (oro atžvilgiu), pasitaikė šlykščiai lietinga, tad į mokyklą žygiavau apsitaisiusi baisiausia pora guminių batų. Džiaugiuosi tik tuo, kad pusvalandį, skirtą bendroms nuotraukoms lauke, trumpam, išlindo saulė ir leido įsiamžinti prie mokyklos be pernelyg didelių aukų.
Fotoaparato pasiėmusi nebuvau. Nė vienas mano šeimos narys nemoka fotografuoti, o iš esmės ir nėra kuo: mano fotoaparatas išgyvena ne pačius palankiausius laikus. Ne kiekvienas technikos prietaisas gali pasigirti šešerių metų gyvavimu. Bijau, kad tai jau paskutiniai jo atodūsiai, priversiantys mane dūsauti kiekvieną kartą, kai pamatysiu palankią progą įamžinti kokias nors gyvenimo akimirkas. Iš visiškai nepažįstamo žmogaus sulaukiau replikos, kad jam nesuprantama, kaip galima nepasiimti fotoaparato į tokią šventę. Gūžtelėjau pečiais ir tiek. Ne prieš fotoobjektyvą staipytis ėjau, o atsiimto dvylikos metų pastangų reikalavusio popieriaus gabalo, kuris sėkmingai nugulė į tolimiausią stalčiaus kampą.
Daug privargau, kol įtikinau mamą nepirkti ir nenešti man gėlių. Juk ne laidotuvės. Nereikia man jų. Jau esu viešai išsakiusi požiūrį į gėlių verslą ir neketinu jo nei puoselėti, nei skatinti. Kaip alternatyvą pasiūliau padovanoti man naujuosius čiulpiamus saldainius TU-TU. Tikriausiai tokio noro nebūčiau nė turėjusi, jei ne kosminė vieno saldainio kaina. Nežinau, ar kaina didelė dėl savo ekologijos, rankų darbo, ar tiesiog skambaus vardo, man pagrindinė jų kūrėja - Juozo Statkevičiaus mylimiausias modelis Smiltė Bagdžiūnaitė. Nežinau, kaip Jums, bet man už saldainį mokėti 8 litus atrodo tiesiog apiplėšimas, kurį galima padaryti tik išleistuvių proga.
Galiausiai vakare visų abiturientų ir jų auklėtojų laukė vakarinė dalis, kuri vyko Vilniaus Forum Palace apartamentuose. Šventė, kaip ir įprasta jos tradicijoms, užsitęsė iki ryto. Teoriškai ji turėjo tęstis iki saulės patekėjimo, bet, kaip jau buvau numačiusi iš anksto, rytas buvo toks bjaurus ir apniukęs, kad saulės pamatyti neteko. Paryčiais grįžau namo, o visą savaitgalį praleidau bandydama išsimiegoti, bet žinant mano zuikio miegą, tam prireikė beveik trijų parų.
Kaip jau minėjau ankščiau, išleistuvių pasiruošimui priėmiau nemažą iššūkį iš tėvų kišenės neimti nė cento. Akivaizdu, kad kai visus pinigus tenka mokėti iš savo resursų, atsiranda dar didesnis noras prasisukti kuo taupiau ir ekonomiškiau. Dabar galiu drąsiai teigti, kad savo išleistuvių aprėdui neišleidau nė vieno papildomo lito: suknelę laimėjau Europos konkurse, batus pirkau praėjusiais metais (su intencija panaudoti juos išleistuvėms), delninukę nusipirkau, patampiau keletą valandų, kiek to reikalavo oficialiosios dalies etiketas, o kitą dieną grąžinau į parduotuvę. Gal kai kuriuos toks poelgis nustebins, tačiau paskutiniais metais tai pasidarė vieša paslaptis, o ne amoralus poelgis. Iki šiol tokia paslauga nesinaudojau, tačiau džiaugiuosi, kad yra tokia galimybė, leidžianti pernelyg stipriai neapkrauti namų nereikalingais proginiais aksesuarais ir nenuvarginti piniginės.
Apie pačias išleistuves daug netuščiažodžiausiu. Viskas praėjo greit ir sklandžiai. Gal nustebino tik tai, kad pakeliui į mokyklą buvau šventai įsitikinusi, kad girdėsiu daug už širdies griebiančių monologų: mokinių, mokytojų, mokyklos vadovybės. Klydau. Jokių banalių ar graudinančių kalbų. Taip pat stipriai erzino tai, kad iki to idealizuota diena (oro atžvilgiu), pasitaikė šlykščiai lietinga, tad į mokyklą žygiavau apsitaisiusi baisiausia pora guminių batų. Džiaugiuosi tik tuo, kad pusvalandį, skirtą bendroms nuotraukoms lauke, trumpam, išlindo saulė ir leido įsiamžinti prie mokyklos be pernelyg didelių aukų.
Daug privargau, kol įtikinau mamą nepirkti ir nenešti man gėlių. Juk ne laidotuvės. Nereikia man jų. Jau esu viešai išsakiusi požiūrį į gėlių verslą ir neketinu jo nei puoselėti, nei skatinti. Kaip alternatyvą pasiūliau padovanoti man naujuosius čiulpiamus saldainius TU-TU. Tikriausiai tokio noro nebūčiau nė turėjusi, jei ne kosminė vieno saldainio kaina. Nežinau, ar kaina didelė dėl savo ekologijos, rankų darbo, ar tiesiog skambaus vardo, man pagrindinė jų kūrėja - Juozo Statkevičiaus mylimiausias modelis Smiltė Bagdžiūnaitė. Nežinau, kaip Jums, bet man už saldainį mokėti 8 litus atrodo tiesiog apiplėšimas, kurį galima padaryti tik išleistuvių proga.
Bet kokios gražios išleistuvės! :)
ReplyDeletehttp://www.sousparapluie.blogspot.com/
Ačiū, Aušrine :)
ReplyDeleteTuo pačiu dar paklausiu - o skanūs ledinukai? :)
ReplyDeleteTikrai taip. Ir nors joks skonis nevertas tų aštuonių litų (kaina už vieną), yra keturi skoniai: obuolių, serbentų (šie pasirodė visiškai nuvalkioti), o kiti kiek originalesni : karšto cinamono , kavos su druska. Užsiprašiau pastarųjų. Tikrai unikalus skonis. Per savo beveik dvidešimt gyvavimo metų neteko tokių ragauti : )
ReplyDeleteKokia tu šaunuolė! Labai patiko mintys su delninuke ir saldainiais vietoj gėlių :D Beje, atrodei labai gražiai!
ReplyDeleteAčiū, Deimante :) Iš tiesų tikėjausi būti išdėta į šuns dienas už tokius sprendimus :D
ReplyDeleteAš skintas gėlės vadinu lavonėliais. Prieš išleistuves giminaičiams kartojau, kad negadintų man nuotaikos su tom gėlėm, o jeigu taip nori tegu atneša vazoną su orchidėja. Likau nesuprasta ir vistiek gėlių nepavyko išvengti. Bet gera skaityt, kad esu ne viena "keistuolė", kuri kariauja su dovanojamomis gėlėmis :))
ReplyDeleteGail anebuvau ta savaitgali vilniuj, buciau atejus ir mielai tave nufotografavus :)))**
ReplyDeleteAtrodei labai graziai :)))
Aš tai labai mėgstu gėles. Ir gauti, ir dovanoti. Aišku smagiau vazonėliuose, kai jos ilgiau išlieka. Jei galvoti, kad miršta nuskinamas augalas, tai reiktų gailėtis tada ir visų daržovių, gyvūnų kurios valgome ir panašiai. Nors su saldainiais tikrai puikus sprendimas. Aš irgi užsinorėjau jų paragauti. :) Kaina mokama už originalią idėją, ne už skonį. :) Taip pat kaip ir už etiketes, o ne už drabužį. :)
ReplyDeleteLabai gražiai atrodei per išleistuves. Tikiuosi buvo smagu.
Sveikinu!
ReplyDeleteVis dėlto proga yra. Kad ir kaip kam atrodo :)
Šaunuolė, kad stengeisi išvengti pompastikos išleistuvėse. Aš su apranga irgi taip pat padariau ir esu laiminga, nes viskam išleidau 20lt, tiek kainavo mano auskarai. :) gėlių, tiesa, gavau, bet mano mamos neperkalbėsi.
ReplyDeleteO šiaip puiki idėja su delnine, aš beveik panašiai padariau. Pasidžiaugiau ja savaitę ir nusprendžiau, kad ji man vis dėlto netiks prie ansamblio ir grąžinau:DD
nu labai graziai visos panos foto atrodo, nei kazkokios super duper pompastikos, nei dar kokiu nesamoniu, sakyciau poziuris i isleistuves gerokai normaleja vis su metais :D bent jau isvaizdos prasme. tas bajeris su delninuke tai joooo, kodel as to nebuvau sugalvojus per savo isleistuves??? nors esu kazkada taip su suknele padarius. o dar be to uzsieniuose tai panos isvis turi tokius specialius aparaciukus, su kuriais prikabina nuplestas etiketes atgal prie rubu, ir panesiojusios savaite kita nesa grazint.
ReplyDeletekas liecia ledinukus- tai kaina tokia del to, kad Smilte pati savo ispuoseletom rankom juos gamina :D o ranku darbas ir ideja, kaip zinia, kainuoja brangiai :/
gražu labai,jau kartojausi, viskas super!
ReplyDeleteAš savo išleistuvėms norėjau kažko šviesaus , bet jums ir oras atitiko juodai suknelei! O dėl rankinės- iš dalies suprantu,taupymas ir pan,be to-rankinė, bet pvz tikrai nenorėčiau nusipirkti suknelės, kurią jau kažkas nešiojo ir mokėti pilną kainą... noriu nešiotų daiktų - ieškau humanose ar md,o ne brangiose parduotuvėse:)
Bet batai tavo man patiko labiausiai turbūt!
Monika, prajuokinai : ) Na, iš tiesų, kaip matai, man visiškai to išvengti taip pat nepavyko, bet kol kas savo erezijų giminaičiams neskelbiu, tad gavau vieną gėlytę nuo aštuonių metų pusseserės ir vieną nuo draugės. Mama grasinosi nupirksianti milžinišką vazoną su orchidėja, bet išprašiau palikti vazoną parduotuvės ramybėje :D
ReplyDeleteSandrute, na juk neprilakstysi kiekvieną kartą :) Bet kokiu atveju, šią savaitę dar atsigriebsim :) AČIŪ ;*
ReplyDeleteLaurute, iš tiesų dėl tokios nuomonės ir gyvuoja visas gėlių pardavimo biznis : ) Kažkada ir aš buvau tokios pat nuomonės apie valgomą maistą, mėsą, žoleles. Vis dėlto, visa tai žmonės skynė, žudė dėl išgyvenimo, nes tai buvo būtina, norint išlikti gyvam. Kitais žodžiais tariant tai buvo vienintelė išlikimo ir prasimaitinimo galimybė, Tuo tarpu gėles skina dėl žmonių paikumo :) Bet čia tik mano nuomonė ir tikiu, kad ji bent jau artimiausiais laikais pasaulio neišgelbės ;)
ReplyDeletePS. Man nepatinka idėjiškas maistas. Maistą, kaip ir pirmykščiai žmonės, stengiuosi valgyti dėl naudos organizmui ir energijos palaikymo, tad į snobizmus nesu linkusi :D Gal čia per žiauriai išsireiškiau :) Ačiū, buvo tikrai smagu : )
Dieter, ačiū :) na iš tiesų, kalbant apie progas, manau, kad proga yra dar vienas žmonių (įtariu, kad verslininkų) prasimanymas. Progą galima susigalvoti bet kokią: nuo progos švęsti penktadienius, sekmadienius, savaitgalius, iki progos nevaržyti savęs savo noruose ir galimybėse. Čia jau vidinio žmogaus mentaliteto reikalas :)
ReplyDeleteGema, ačiū :) Šaunu, kad ne aš viena nesureikšminu stipriai šios šventės. Žinoma, paneigti fakto, kad tai yra šventė, man nepavyks, tačiau viską darant reikia turėti galvelę ir košelės joje :) Tikrai suprantu tave, sunku (o gal ir nereikia) pakeisti kitą žmogų ir jo mąstymą, tad tavo mama pasielgė taip, kaip jai atrodė teisinga. Man mama pusę dienos varkšleno, kaip blogai jaučiasi, nedovanodama man gėlių :D Šį kartą reikia pasidžiaugti, kad turiu ypatingai empatišką mamą, kuri labai stipriai atsižvelgia tiek į mano, kiek į brolio interesus ir pasaulėžiūrą. :)
ReplyDeletePS. O nekilo problemų su grąžinimu?:D
gegutėle, manau,kad tavo laikais vartotojų teisės buvo labai menkai žinomos ir viešai skelbiamos. O dabar Lietuva šią idėją pritaikė iš kitų Europos šalių. Nors, kaip jau ir pati minėjai, kitos šalyse tokie grąžinimai vyko kone nuolatos ir daug agresyviau, nei pas mus. Vis dažniau ir dažniau girdžiu apie grąžinamus drabužius.
ReplyDeleteO dėl išleistuvių tikriausiai ne tik laikai, bet ir mokykla turi tam įtakos. :)
Tikiuosi pajuokavai dėl Smiltės rankelių :DD
Indre, iš tiesų su juoda spalva turėjau daug vargo. Jei kas būtų ankščiau pasakęs, kad savo išleistuvėms rinksiuosi juodą suknelę, niekuomet nebūčiau patikėjus. Galvodavau apie ryškią, vasariškų spalvų arba šviesą, baltą arba kreminę. Tačiau su laiku vis dažniau tokius pat įnorius išgirdau iš kitų abiturienčių ir pagalvojau "kodėl gi nepadarius kitaip, nei visos?:D" nežinau, ar čia kažkoks maištininkės požiūris, ar dar kas. Žinoma, prisidėjo ir tai, kad pavyko ją laimėti Europos konkurse iš GUESS parduotuvės, tad rinkdamasi stengiausi išsirinkti tokią, kuri tiktų ir išleistuvėms, ir vestuvėms ir laidotuvėms. Taip sakant, visiems gyvenimo atvejams :D O oras tik dar labiau paskatino nesuabejoti savo sprendimu. : )
ReplyDeleteDėl grąžinimo visiškai tave suprantu. Lietuvos ekonominė padėtis vis dar prasta, retas kuris iš tautiečių gali leisti pinigus pirkiniams švaistyti į kairę ir į dešinę, neįsigilinęs į perkamo daikto būklę. Aš taip pat norėčiau, kad daiktas, kurį perku kaip naują, ir būtų NAUJAS. Juo labiau, kad dažniausiai tokie pirkiniai pareikalauja nemažų santaupų ir pastangų tuos pinigus gaunant. Kitaip tariant, priešingai, nei užsieniečiams, mums daugelis naujų daiktų tampa tarsi auksiniais. Tačiau yra ir kita šio reikalo pusė. Visų pirma, šiuo atveju, delninę pirkau ne normalioje parduotuvėje, o APRANGOS Išparduotuvėje. Visų antra, pirkdama jau mačiau labai akivaizdžias nešiojimo žymes. Visų trečia, ji buvo nežinia kurios praėjusios ZARA kolekcijos. Visų ketvirta jos kaina, kurią mokėjau, buvo 50 LT didesnė, nei ta, kuri buvo nurodyta prieš keletą metų ZAROJE. Tikriausiai už tą mažesnę sumą dar būčiau pasvarsčiusi apie rankinės pasilikimą sau. Tačiau šį kartą man kaina nepatiko :D Kadangi prekybininkai peržengė savo ribas, gaila, bet šį kartą kitos išeities tiesiog nemačiau. Vis dėlto, nenorėčiau,kai tai taptų nuolatiniu mano gyvenimo įpročiu : )
ai come on, as dar ne tokia sena, kai mokykla buvau LT jau i ES buvo istojusi :D... o del Smiltes tai rimtai, nezinau kaip dabar, bet pacioj pradzioj tai tikrai pati viska gamino. kai sutiksiu paklausiu :)) bet jokio fabriko tai tikrai ner :D
ReplyDeleteSveikinu,atrodo,jog šventė buvo vykusi ;) Beje, į kokį universitetą ketini įstoti? Aistė.
ReplyDeletePrabangiai jūs Vilniaus Furum palce švęsti ;oo Mes apsiribojom mokyklos valgykla :D
ReplyDeleteKotryna, aš manau, kad susigalvoti progą 'švęsti savaitgalius' gali kiekvienas ir bet kada :) O mokykla vis dėlto yra baigiamą vieną vienintelį kartą (bakalaurų gali baigt kiek širdis geidžia ir piniginė leidžia). Ir tai ne visi sugeba tai padaryt (pas mus buvo tokių kurie vidurinės kursą tik išklausė) :)
ReplyDeleteO aš išleistuvėms išleidau per 1 000 LT ir visai nesigailiu, nes atrodžiau nuostabiai, sulaukiau kokio 100+n komplimentų tą dieną ir dar po to, turiu labai gražias nuotraukas, nuostabius atsiminimus, savo pirmąją dizainerės suknelę... :) kai pagalvoju apie tą dieną, užplūsta geros emocijos ir nostalgija.
ReplyDeleteAtrodei gražiai, bet neslėpsiu, juoda spalva man ne prie širdies, ypač per išleistuves...
gegute, žinok tos mados keičiasi ypatingai greit, tad net ir vieneri metai gali būti svarbūs išleistuvinių suknelių madų tendencijose :D
ReplyDeleteO dėl ledinukų žinok permečiau akimis, kur juos platina, tai platinimo vietų tikrai nemažai, abejoju, ar ji pati sugebėtų tiek pagaminti, gal tiesiog iš pat pradžių, kai vyko bandymai, ir pridėjo savo rankeles prie gaminimo :) bet kokiu atveju, kavos ir druskos skonis tikai originalus :)
Aiste, Ačiū, stoju į ISM ekonomiką ; )
ReplyDeleteEleonora, jūsų variantas taip pat neblogas ir tikiu, kad daug pigesnis, nei mūsiškis. Vis dėlto, Vilniuje gyvenantys mokiniai turi tokią galimybę, dėl to ir naudojasi ja :)
ReplyDeleteDieter, mano senojoje mokykloje taip pat pasitaikė tokių, kurie neišleikė lietuvių VBE, o kaip jiems toliau susiklostė gyvenimas, neįsivaizduoju., Kiekvienas renkasi savo gyvenimo kelią pats :)
ReplyDeleteAnkščiau, iki dvyliktos klasės, ir aš idealizavau išleistuves. TAčiau šiais metais, kai visas gyvenimas taip stipriai ir kardinaliai vartaliojosi milijonus kartų, toks dalykas pasidarė tiesiog paprasta, tačiau šiek tiek didingesnė, nei eilinė, diena ;)
Ieva, iš tiesų per savo išleistuves atrodei tiesiog stulbinamai :) Ir tikrai išskirtinai, bet tuo pačiu ir subtiliai. Jei ne paslaptis, kokios dizainerės suknelę dėvėjai?
ReplyDeleteBet kokiu atveju, kiekvieno žmogaus situacija skirtinga ir aš dabar jau negalėčiau įsivaizduoti savęs kitokios spalvos suknele, nei buvau tą dieną ;)
Džiugu,kad bent tau išleistuvės buvo vykusios ,manosios buvo tragiškos. Oficialioji dalis praėjo ganėtinai sklandžiai, o antroji -siaubingai,pati kaip pelenė išmušus dvyliktai išskubėjau namo..Noras buvo puikus švesti išleistuves mokykloje, tačiau direktorius sugriovė šventę savo iš piršto laužtais reikalavimais..
ReplyDeleteKamile, ohh, kaip liūdna. O kas nutiko? :O
ReplyDeleteNa direktorius pareikalavo-jokių samdomų muzikantų ir vedėjų ,jokių dovanų auklėtojoms ,prie durų-policininkai,po vidurnakčio turėjo likti stebėti aplinką tėvai,o svarbiausia jog tai kaikurie sužinojo tik likus 3 dienoms iki išleistuvių.Kurie iš anksto gavo informaciją spėjo atsiimti pinigus ir surengti šventę kaip norėjo,o pusė-liko ant ledo..
ReplyDelete:D geras, kur cia direktoriai tokie tironai :D
ReplyDeleteman labai fainos amerikieciu isleistuves, kur per filmus rodo- mokyklos sporto salese.. bet deja daugumoj lietuvisku mokyklu to neimanoma padaryt, nes 1. signalizacija automatiskai isijungia vakare, 7 ar 8val, zodziu per anksti kad baigt svente 2. pagal LR istatymus alkoholi draudziama vartoti mokyklose :D
Kamile , iš tiesų liūdna, kai net paskutinį kartą mokyklos vadovybė neleidžia pasilinksminti :/
ReplyDeletegegute, manau įstatymai labai teisingai draudžia vartoti alkoholį nepilnamečių mokymosi įstaigose :D Dar galėčiau pridėti, kad man atrodo lietuviški ekonominiai sumetimai neleistų padaryti tokių dekoracijų :D
ReplyDeletetai kad ten is popieriniu geliu visokiu ir shuduku daro jas patys mokiniai :)) nu cheerleader'iu dar sluotos tos :D..
ReplyDeleteNesupyk Kotryna,bet iš paskutinių savo įrašų atrodai per ne lyg konservatyvi.Dingo visas tavo jaunatviškumas.Taip pat įrašuose atsispindi ironija ir lyg mažas smerkimas ant tų,kurios elgiasi priešinagai nei tu,šiuo atveju makiažai ir puošmenos per išleistuves.Tikiuos tavęs neįžeidžiau.
ReplyDeleteGintarė
Gintare, kiekvienas žmogus jaunatviškumą jaučia skirtingai. Ir jei aš nesu linkusi svaigintis, staipytis ant stulpų ar per naktis valkiotis po rajonus, dar nereiškia, kad esu konservatyvi (nors kažkokių konservatyvizmo užuomazgų tikrai yra).
ReplyDeleteVisų antra tikrai nesmerkiu tų, kurios elgiasi priešingai. (kalbame konkrečiai apie išleistuves ir apdarus,o ne svaiginimąsi ir kitus "jaunatviškus" poelgius) Tai tėra mano subjektyvi nuomonė, kurios padarinys yra tai, kaip atrodžiau per savo šventę. Nesmerkiu ir nemenkinu kitų žmonių už jų nuomonę, jei ji yra pagrįsta ir argumentuota. Yra merginų, kurios atrodė nuostabiai ir neišleido daug pinigų, o yra tokių, kurios išleido daug, tačiau atrodė taip pat nepakartojamai. Nesijaučiu didi filosofė ar gyvenimo guru, įrašuose pasakoju savo SUBJEKTYVIĄ pasaulėžiūrą (subjektyvią ne dėl to, kad esu konservatyvi, liberali ar demokratiška, o dėl to, kad kiekvieno žmogaus požiūris nėra objektyvus, kad ir kaip jis stengtųsi). Mano įrašuose pateikta informacija tėra mano gyvenimo būdo paaiškinimas, o ne kitų kritikavimas. O jei kažkas jaučiasi sukritikuotas, čia jau to žmogaus problema : )
Tikiuosi aiškiai išsakiau tai, ką norėjau, kad suprastum:) Bet kokiu atveju, jei įsižeidžiau, tai jau mano asmeninis negebėjimas valdyti savęs :)
Aš neturėjau galvoje pasivalkiojimų naktimis ir panašių dalykų apie kuriuos kalbėjai.Per daug aštriai sureagavai.Aš tik norėjau pasakyti,kas anksčiau buvai daug malonesnė,dabar atrodo,kad pasenai 10 metų ir tik priešiniesi jaunatviškam maximalizmui
ReplyDeleteGintarė
Priverstinai jam nesipriešinu, o ir priešintis būtų beviltiška, juo labiau, kad bet kokiu atveju maištavimo antplūdžiai kartas nuo karto pasireiškia, tačiau ne taip stipriai ir ne tokia kryptimi, kaip kitiems mano bendraamžiams.
ReplyDeleteNors reikia sutikti, kad per šiuos metus išgyvenau tikriausiai daugiau, nei per visą savo gyvenimą kartu sudėjus, tad natūralu, kad kasdienybėje pasikeitė begalės dalykų.
O dėl aštraus reagavimo tiesiog norėjau parodyti ką šiais laikais reiškia jaunatviškas maksimalizmas. Nežinau, kiek tau metų ir kiek to jaunystės polėkio pažįsti. Bet kokiu atveju, man jis niekuomet nebuvo priimtinas. Tiesiog ankščiau mažiau leisdavausi į subjektyvumus. Vis stengiuosi jų mažinti, tačiau, akivaizdu, kad nesėkmingai :)
PS. Labai smagu, kai po kiekvienu komentaru pasirašai vardą, be galo gera žinoti, su kuo bendrauju :)
nenorėjau pasirodyti,kaip anonimė,kuriai svarbu tik savo bjaurią nuomonę išsakyti.Kadangi neturiu nei google paskyros,nei blogger,tenka identifikuotis tokiu būdu :)
ReplyDeleteGintarė
Juk ne visi anonimai pikti:) Tiesiog man juos pateikia kaip vieną vienintelį "anonimiškas", tad kartais sunku sureaguoti, ar kalbu su vienu ir tuo pačiu, ar su keliais skirtingais žmonėmis : )
ReplyDeletesveika, cia Morning Barbie. Jeigu sekei mane anksciau, tai noriu pasakyti, kad susikuriau nauja bloga - www.princessofcalifornia.blogspot.com
ReplyDeletebutu smagu sulaukt nauju followeriu! :) buckis!
Sveika, Monika : ) Ačiū už pranešimą, būtinai seksiu Tavo nuotykius Amerikoje : )
ReplyDeleteLinkėjimai ;*
Aš dar norėjau pridurti, kad labai gerbiu tave už savo nuomonės turėjimą ir vertybių formavimą tokiam jaunam amžiuje. Nors manau, kad gyvenimas jas anksčiau ar vėliau kiek koreaguos, tačiau turint tokias tvirtas nuostatas neprapulsi bet kokiu atveju. Man atrodo jau kažkada tą sakiau. Daug kartų beskaitydama tavo blogą pagalvodavau, kad pagal savo amžių esi labai subrendusi. Ir jau geriau toks vadinamasis 'konservatyvizmas', nei savęs išsvaistymas netikriems ir laikiniems dalykams. :)
ReplyDeleteNors mano pačios požiūris kiek skiriasi ir dėl gėlių, ir dėl mėgavimosi maistu (vadinamojo snobizmo, turbūt įskaitant ir tuos saldainius už nemažą kainą), bet džiaugiuosi, kad yra žmonių mąstančių kitaip. Ir manau, kad toks mąstymas kaip tavo išeina į gerą visuomenei. Na aišku, gal ne tai vartotojiškai visuomenei...
Ai tiesa, norėjau paklausit. O eglutės per Kalėdas tikriausiai irgi tikros nepuošiat? Man visą laiką būna gaila eglučių... :)
Laurute, be abejonės, kad daugelį nusistatymų ir principų (nors stengiuosi jų neturėti) pakoreguos laikas ir gyvenimas. Nuomonę teks dar keisti ne kartą ir ne du, o dabartinė pasaulėžiūra kada nors atrodys tiesiog juokinga. Bet geriau kažkokia, negu jokios : )
ReplyDeleteVienas protingas žmogus pasakė vieną puikią mintį, kuria stengiuosi naudotis kiekvieną sekundę, kad ir kaip tai būtų sudėtinga : "kritikuoju ne žmogų, o nuomonę/mintį/idėją ir nieko asmeniško tame nėra". Taip kad nieko blogo, jei nuomonės vienu ar kitu klausimu nesutampa, svarbu žinoti, kokia Tavo asmeninė nuomonė, o jos neturint, po truputį semti informaciją ir iš lėto formuoti. Galbūt kada nors ir aš mėgausiuosi brangiausiu maistu ir matysiu tame prasmę, o gėlės man taps labiausiai laimę teikiančia dovana. Tačiau šiuo metu yra kiek kitaip. :)
O dėl eglučių pataikei labai taikliai: eglutės namuose neturime gal jau šešis metus. Tačiau ne dėl ekologinių sumetimų. Tiesiog mūsų svetainė labai nedidelė (joje gyvena tėvai), tad ta netikra eglutė prastai atrodo ir taip pilname kambaryje. Taip pat tam įtakos turėjo ir dar vienas šeimos augintinis - išprotėjusi katė, kuri, kai tik randa galimybę, įsikebaroja į kiekvieną medžio (ar plastmasės) gabalą, tad jau ne kartą turėjome problemų su eglutės dekoracijomis ir kitais namų apyvokos daiktais. Bet kokiu atveju per Kalėdas dažniausiai būname ne namuose, o kaime. Tačiau kartais simboliškai papuošiame kokią šakelę arba namuose išdėliojame kalėdinių dekoracijų :)
PS. Per savo (ir šeimos) gyvenimą nesu pirkusi nė vienos gyvos eglutės. :)
Kotryna, ačiū už pagyrimus:))))) You made my day! Suknelė buvo Dianos Paukštytės. Labai labai patinka man jos suknelės ir kuo toliau tuo labiau ji tobulėja. Paskutinė jos kolekcija Mados Infekcijoje buvo stulbinanti. Jeigu ji išlaikys savo stilių ir toliau galvoju, kad mano vestuvinės suknelės autorė turėtų būti taip pat Diana Paukštytė:p
ReplyDeleteIeva, iš tiesų ši dizainerė tobulėja ne dienom, o valandom ir šių metų kolekcija iš tiesų buvo stulbinanti :) Tik jei tokiais šuorais šuoliuos, gali neįpirkti ateityje jos kūrinių. O kiek mokėjai, jei ne paslaptis?:)
ReplyDeleteKadangi prikau suknelę per Mados Infekcijos inventorizaciją, kur parduodami modeliai tiesiai nuo podiumo, tai paprašė 700 LT, dar kiek nusidėrėjome:) tikrai nedaug kaip už dizainerės vienetinį kūrinį. Šiaip juokinga truputį buvo, kai pamatėme dvi paneles su vienodomis suknelėmis iš Cop.Copine už 800 LT. Kai žinai kur ieškoti, tada laimi.
ReplyDeleteSmiltė Bagdžiūnė, beje;)
ReplyDelete