ASMENIŠKUMAI: Canon EOS 1000d arba kodėl aš negeriu ir nerūkau

Tikriausiai pavadinimas šiek tiek keistai suraizgytas, tačiau šiuose keliuose žodžiuose atsispindi visa pastarojo įrašo esmė. Taip, Savo pačios pastangomis įsigijau naują foto aparatą, mat maniškiui senukui neseniai sukako šešeri. Kaip žinia, technika tobulėja ypatingai greit, o dar greičiau genda ir sensta morališkai bei fiziškai, tad pastarąjį pusmetį fotografuoti man buvo vienas vargas: visiškai iš rikiuotės išėjusi matrica trukdė gyvent jau ilgą laiką.
Nors fotoaparatuose išmanau mažiau, nei musė apie ekonominę krizę, vis dėlto net ir aš suvokiu, kad naujasis mano fotomonstras iš tiesų įmantrus: su atskirai pirktu straubliu-objektyvu ir dar kalnus pinigų kainavusiu dėklu.
Neabejoju, jog daug kam kils klausimas, kaip žmogus, neturintis jokių pastovių (ar kintamų) pajamų, gali sau leisti tokią prabangos prekę, kaip CANON  EOS 1000d. O atsakymas tikrai labai paprastas, nors, tikiu, kad daugelį skaitytojų gali kiek nustebinti.
Tikriausiai niekuomet neminėjau, jog visiškai nevartoju jokių alkoholinių gėrimų ir nerūkau. Ir taip, žinau, kad dabartinėje visuomenėje šis mano pasirinkimas atrodo mažų mažiausiai nepopuliariai, lėkštai ir keistai, o garsiai jį išsakiusi galiu prarasti didžiąją dalį skaitytojų, užkietėjusių gėrikų ar rūkalių, tačiau jaučiu, kad subrendau išdėstyti savo šį požiūrį viešai, nepriklausomai nuo to, ar jis bus priimtas palankiai, ar ne.
Kodėl aš taip elgiuosi? Tikriausiai savo laiku nepabandžiau to, ką bandė visi mano bendraamžiai, o vėliau bandyti, kai visi buvo įjunkę į nuolatinį svaigalų vartojimo liūną, buvo tiesiog neprotinga. Galiausiai, sulaukusi 16-17 metų nutariau dėl idėjos laikyti blaivybę bent iki pilnametystės. Tačiau suėjus aštuoniolikai supratau, kad man to nereikia: nei rūkalų, nei alkoholio, nei kitų kvaišalų.
Jei reikėtų įvardinti kitas priežastis, kodėl taip elgiuosi, tikriausiai vienas svarbiausių atsakymų būtų tas, kad visa tai skaudžiai atsieina žmogaus piniginei. Visų pirma, man tiesiog per brangu arba pinigus leisti norėčiau kiek kitaip, nei tokiu būdu vartojamiems produktams.  Visų antra, visiems tiems, ką šiuo metu svilina noras rėžti apie tai, kad alkoholis padeda atsipalaiduoti, o nikotinas - nusiraminti, galiu tik palinguoti galva iš liūdesio ir užuojautos. Liūdna, kad visus šiuos potyrius galite pajusti tik kažkokių cheminių medžiagų veikiami.  Aš noriu būti atsakinga už savo veiksmus ir kalbas. Ir visa, ką darau geros nuotaikos, visuomet yra mano pačios veiksmai, o ne kažkas, ką išprovokavo didelė alkoholio koncentracija mano kraujyje. Taip pat ir rūkymas man atrodo pakankamai paikas užsiėmimas. Tai tėra fiziologinis veiksmas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis - kvėpavimas. O giliai kvėpuoti (ir taip atsipalaiduoti bei nusiraminti) aš sugebu ir nenuodydama savo plaučių ar negaišindama piniginės resursų.
Tai tokia trumpa pasakėlė apie mano asmeninį gyvenimą ir tvirtas pažiūras šiuo klausimu, kad ir kokios nepopuliarios ar nepriimtinos jos bebūtų. Be abejonės, tenka pripažinti, kad studentavimo metai tik prasideda, tad negaliu tvirtai teigti, jog ir toliau sėkmingai plėtosiu savo blaivybės idėją, tačiau džiaugiuosi, kad iki šiol sugebėjau atsilaikyti prieš tai stipriai brukamą pasilinksminimo būdą ir išlikti pakankamai padoriu žmogumi. Ir nesistebėčiau, jei šį požiūrį keturi studijavimo metai pakeis kardinaliai: juk visko būna, tačiau didžiuojuosi savimi, jog ankstyvame amžiuje netapau dar viena statistine nepilnamete, nesugebančia laikytis elementariausių valstybės taisyklių.
O čia mano kūdikis, kurį pavyko išgimdyti per visus šiuos  metus, taupant pinigus, kuriuos eiliniai normalūs pacukai įpratę leisti svaigalams ir kitoms neteisėtoms prekėms. 

Kad ir kaip ironiškai ar pašiepiančiai nuskambėjo pastarasis mano įrašas, noriu pabrėžti, kad viešai neteisiu ir nesmerkiu žmonių, kurie elgiasi kitaip, nei aš. Tai kiekvieno mūsų pasirinkimas. Tiesiog mano sprendimas buvo toks, koks buvo ir aš vis dar juos džiaugiuosi. Džiaugiuosi ir tuo, kad sugebėjau išaugti tokia, kokia esu dabar, ir sugebėjau sėkmingai socializuotis visuomenėje be jokių apsimestinių priemonių. Tiesiog nereikia pamiršti to, kad vartoti šias priemones neturint pilnametystės yra Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas, ir, mano nuomone, paika frazė, kad įstatymai sukurti tam, kad juos laužytume, čia tikrai netinka, Šiuo atveju įstatymas sukurtas dėl fiziologinių ir psichologinių priežasčių, kad tokio amžiaus jaunuolis nėra morališkai subrendęs tokiam veiksmui, nei jo organizmas, nei jo smegenys neveikia taip, kad jis pats galėtų reguliuoti alkoholio kiekį ir tinkamai suvokti jo poveikį.
Jūsų teisė rinktis, kaip norite nugyventi savo gyvenimą ir kokie yra pagrindiniai jūsų gyvenimo tikslai. Kiekvienas gyvename sau, tad vertinti ar teisti kitų žmonių poelgius yra tiesiog kvaila. Žiūrėkim į save. Sutaupysim daug laiko ir energijos. Svarbiausia tai, kad kiekvienas mūsų poelgis turėtų argumentuotą paaiškinimą, kodėl mes taip elgiamės.
Būkit laimingi savo pačių dėka, o ne alkoholio padedami.

Aš keliauju mokytis naudotis naujuoju savo supermonstru, o jums palieku vietos naujai diskusijai apie tai, koks jūsų požiūris į alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas? Taip pat būtų labai įdomu sužinoti (manau ne man vienai), kelių metų pradėjote savo žalingų įpročių karjerą(jei tokių yra, žinoma)?