ASMENIŠKUMAI: 100

Rašydama šimtinį, ir, tikiuosi, paskutinį įrašą šiais metais tikriausiai pirmą kartą nebežinau, ką konkrečiai noriu pasakyti. Tikriausiai kiekvienų metų pabaigoje pasipila banalūs pasižadėjimai sau, metų apžvalgos ir ketinimas atversti naują gyvenimo lapą.
  Iš vienos pusės, periodinės savo gyvenimo apžvalgos tikrai sveikas ir naudingas būdas susisteminti gyvenimą ir geriau pažinti save, suprasti, ko norime iš gyvenimo. Iš kitos pusės, metų pabaiga tikrai nėra kažkas unikalaus, dėl ko reikėtų prisiminti apie tokių dalykų egzistavimą. Tai reikia daryti nuolatos, o ne tik tam tikra proga.
  Ir visgi, su šypsena žvelgiu į tinklaraščio įrašą, parašytą lygiai prieš metus. Kai kurie punktai šiuo metu kelia ne tik šypseną, bet ir juoką. Kai kurie verčia susimąstyti. Tai, kas tuo metu atrodė misija neįmanoma, dabar tapo kasdiene mano gyvenimo dalimi. Tiesa, dirbti dar yra ties kuo ir nė neketinu sustoti pildyti privalomų darbų sąrašo. Jei visų punktų per metus neišpildžiau, reikia pasidžiaugti, kad didžioji jų dalis iš tiesų sėkmingai pildosi arba jau išsipildė.
  Šiais metais jokio specialaus sąrašo nepateiksiu. Svarbu pačiam žinoti savo tikslus ir jų tikslingai siekti, tad viešumas čia nereikalingas. Ir tik dar kartą pasidžiaugsiu, kad pagaliau išpildžiau vieną didžiausių savo tų metų tikslų - šypseną veidui, akims ir pačiam gyvenimui. Išsipildžius šiam punktui, visi likę pildosi tarytum savaime. Kodėl? Nes laimė, pilnatvė ir pasitikėjimas savimi tiesiog traukia teigiamus dalykus. Visom šiom saldžiai lipniom frazėm nė už ką nebūčiau patikėjusi, mat iš prigimties esu užkietėjusi jei ir ne pesimistė, tai realistė ir visiška sveiko proto šalininkė, nepripažįstanti tokios sąvokos, kaip svajonės, norai ir kitos švelnios atributikos. Tačiau..
  Per pastaruosius metus teko patirti tiek daug skirtingų išgyvenimų, o jų amplitudė pasiekė visišką maksimumą, koks tik gali egzistuoti skaičiavimo sistemoje, dėl to dabar matau, kad turėti norų ir svajonių nėra taip blogai, o šypsotis praeiviams gatvėje bei sau pačiam, kai niekas to nemato - taip pat ne nuodėmė. Ir visas pozityvumas iš tiesų traukia sėkmę ir laimę. Tuo įsitikinau savo pačios kailiu.
  Metų apžvalgos taip pat daryti neketinu, tam yra likę 99 įrašai tinklaraščio archyvuose, tad kam kartotis?  Metai buvo kaip niekad spalvingi ir unikalūs, savo sėkmėm, nelaimėm, katastrofom, iššūkiais ir gyvenimo pamokom.
  Aš naujo gyvenimo lapo ateinantiems metams neversiu, mat baltas lapas ir vėl lieka be išmoktų pamokų, o kai kurios, kurias teko išmokti šiais metais, tokios svarbios, kad patirties prarasti nenoriu. Geriau tiesiog gyventi toliau. Gyventi gražiau ir gyventi sau.
  Kadangi jau perspėjau, jog metų apžvalgų nebus, tai ir vizualios medžiagos parodyti tiesiog neturiu ką. O tam, kad dar labiau sustiprinčiau meilę sau (kurios pastaruoju metu kiek trūksta), imsiu ir parodysiu, kaip šauniai funkcionuoja kompiuterinė kamera ir kaip gražu žiūrėti į savo pačios besikeičiančius skirtingus veidus, sukauptus per keturis mėnesius. Šiek tiek savanaudiška ir egoistiška, tačiau kas dar pakels katinui uodegą, jei ne jis pats?

 

O Jums, mano mielosios skaitytojos ir šaunieji skaitytojai, palinkėsiu atrasti grožį savo pačių gyvenime, kuris neretai tapo toks savaime suprantamas dalykas, kad apie jo egzistavimą tiesiog pamirštam. Gyvenam tik sau, tai kodėl darom tai, kas mums nepatinka? 

Susiraskit didelį popieriaus lapą arba tuščią sąsiuvinį ir surašykit 100 savo norų/svajonių/tikslų. Ir lai ne visi jie būna labai logiški. Rašykit tai, kas šauna į galvą ir nesistenkit savo svajonių racionalizuoti. Nustebsit, kaip greit svajonės gali pildytis, jei jas konkretizuosit!

Bučkis!

O aš keliauju pildyti savojo "norų sąrašo"