ASMENIŠKUMAI: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto apžvalga iš arti

  Šios trys raidės vyresnio amžiaus žmonėms tikriausiai asocijuojasi su dar viena neaiškios kilmės narkotine medžiaga, tokia kaip LSD, STP,  DMT . Kiek jaunesni arba sekantys naujienas Lietuvos aukštojo mokslo plotmėje tikriausiai šių trijų raidžių nesumaišys nei su vienu iš minėtųjų narkotikų. ISM paprastai dar šifruojamas kaip Vadybos ir ekonomikos universitetas.
  Prieš keletą metų apie jį žinojau tik tiek, kad tai yra išpuikusių arogantiškų turčių mokymosi vieta, kur diplomai ne gaunami, o perkami, o kainos tokios kosminės, kad jas sumokėti yra įgalūs tik milijonieriai, kur žmogus, nevairuojantis Ferrari, yra laikoma benamiu, o mergina, kasdien nesilankanti grožio salone - pabaisa.
  Tačiau gyvenimas ir požiūris keičiasi, o aš, eilinį kartą prispjaudžiusi į dabartinį savo daržą, skubu griauti visuomenės išgalvotų mitų ir pateikti savo tiesos versiją. Šiuo metu esu ISM Vadybos ir ekonomikos pirmo kurso studentė ir be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo sprendimu.
  Įrašas vėluoja kone pusę metų ne be priežasties. Kaip žinia, įstojus į universitetą, pirmieji mėnesiai tėra viena didelė euforija, tad informacija, kurią būčiau pateikusi prieš keletą mėnesių, būtų stipriai iškraipyta.
  Šiuo metu jaučiuosi matanti pakankamai daug teigiamų ir neigiamų šio universiteto aspektų, tad manau, kad jau subrendau išsamiai ISM'o universiteto apžvalgai, kuri, tikiu, gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie Lietuvos universitetus ir padėti apsispręsti jauniesiems Lietuvos gelbėtojams, mąstantiems apie studijas užsienyje tik dėl to, kad "Lietuvoje mokytis neverta". 

Pagrindinė informacija, be kurios tolimesnė informacija praranda savo esmę. Norint trumpai apibūdinti patį universitetą, reikėtų pabrėžti, kad tai yra pirmoji Lietuvoje nevalstybinė aukštoji mokykla (dėl to Lietuvos universitetų reitinguose jis paprasčiausiai neegzistuoja), universitetas turi padalinius Vilniuje (Arklių g. 18) ir Kaune (E. Ožeškienės g. 18),  siūlo visų pakopų akredituotas studijas - bakalauro, magistro, daktaro; taip pat, skirtingai nei dauguma Lietuvos universitetų, ISM siūlo vadovų magistrantūrą ir mokymus - Executive school, ISM turi 84 mainų partnerius visame pasaulyje , taip pat galimybę sudalyvauti mainuose ir dvigubo diplomo programoje 39 skirtingose pasaulio šalyse. Universitete mokosi apie 2 000 studentų , taip pat turi 2 000 Alumnų.
  1999 m veiklą pradėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas buvo  įsteigtas BI Norwegian Business School  universiteto (šis pripažįstamas didžiausia verslo mokykla Europoje) ir Innovation Norway (svarbiausia Norvegijos vyriausybės finansinė institucija, skatinanti verslo inovacijas ir padedanti įgyvendinti pažangias verslo idėjas).
  Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui penktą kartą buvo skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių. Lietuvos universitetas išlieka tarp stipriausių dviejų šimtų verslo universitetų pasaulyje. ISM įvertinimas yra aukščiausias Lietuvoje ir vienas aukščiausių visame Vidurio bei Rytų Europos regione.
   Šiuo metu man, kaip ir daugeliui itin jaunų žmonių, pati aktualiausia informacija yra bakalauro studijos. Šiuo metu ISM siūlo penkias skirtingas bakalauro studijų programas: Tarptautinio verslo ir komunikacijos (anglų k.), Finansų, Ekonomikos, Ekonomikos ir politikos (anglų k.), Verslo vadybos ir analitikos.
  O dabar užteks akivaizdžių faktų ir peršokime į daug įdomesnius dalykus - asmeniškumus, universiteto veiklą ir realią situaciją.

Stereotipai ir pirmieji įspūdžiai, vos nesugadinę mano gyvenimo . Rugsėjo 3 dieną į mokslo metų pradžios šventę ėjau gerokai sunerimusi: iš savo kurso nepažinojau nė vieno žmogaus, o atėjus mane pasitiko daug kostiumuotų vyriškių (reikia priminti, kad mano klasėje mokėsi 24 merginos ir 6 vaikinai, tad pastarosios lyties koncentracija man pasirodė stipriai šokiruojanti) pernelyg rimtais ir arogantiškais veidais, išpūsto etiketo normomis ir kvaila, vadybinėmis konstrukcijomis paremta, kalba. Po pirmųjų Rektoriaus ir kitų garbingų svečių sveikinamųjų žodžių likau tik dar labiau sumišusi: pasirodo, pakliuvau į arogantiškų ir į aukštybes save keliančių personų būrį. Tačiau nespėjusi nuskęsti panikos audroje ėmiausi atitinkamų priemonių ir pradėjau kurso draugų paieškas. Pasirodo visa, ką patyriau pirmosiomis mokslo metų šventės akimirkomis, tebuvo klaidingas įspūdis, kurį greit išsklaidė pirmakursinė studentiška euforija.

Lokacija ir vidinė kontroversija .Vilniaus ISM universitetas įsikūręs labai unikalioje vietoje: iš vienos pusės tai yra pati Vilniaus senamiesčio širdis (iki Vilniaus rotušės ristele nusigauti sugebu per rekordinį, 3 minučių laiką), iš kitos - vos kelios minutės iki pramoninių rajonų ir geležinkelio stoties, pagarsėjusios įvairaus plauko ir elgesio personomis, besismaginančiomis nebūtinai teisėtomis veiklomis. Mane nuolatos kamuoja prieštaringi jausmai, tačiau paprastai nugali meilė vietai, kurioje įsikūręs universitetas, mat jį šiuo metu laikau nebe antraisiais, o pirmaisiais savo namais. 

 Atvirai kalbant, vietos, kuriomis tenka keliauti iki universiteto ir iš jo, nėra pačios saugiausios ir patraukliausios jaunai mergaitei. Reikia pripažinti, kad  kiekvieną vakarą (įprastai namo iš universiteto grįžtu apie 20-21 valandą, nors būna ir išimčių) tenka praeiti pro įvairių architektūrinių formų ir dar įdomesnių paskirčių objektus, tad nenustebčiau, jei vieną vakarą tapsiu lengvu laimikiu asmenims, užsiimantiems prekyba žmonėmis ar kitomis subtiliomis pramogomis. (3,4,5,6,7 nuotraukose galite matyti mano kryžiaus kelią iki universiteto; paprastai tiek rytai, tiek vakarai atrodo vienodai).

 Nepaisant išorinių priėjimo trukdžių, universiteto interjeras labai malonus, estetiškas ir patrauklus. Toks patrauklus, jog kartais jame tenka praleisti keletą savaitgalio parų ir dėl to širdies visiškai neskauda. Priešingai - grįžus į oficialiuosius savo namus, atrodo, jog daiktų aplink mane per daug, erdvės per mažai, o aplink nė su žiburiu nepavyksta rasti protingų žmonių, kurių apstu universiteto teritorijoje.

Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Tikriausiai šis pasakymas labiausiai atitinka universiteto studijų kokybę ir bendrą moto. Visų pirma dėl to, kad ISM neturi neakivaizdinės studijų programos, tad norint mokytis šiame universitete, į jį pūškuoti teks kiekvieną mielą dieną, o taip pat ir savaitgaliais, ko dažnai reikalauja įvairiausios komandinės užduotys. Paprastai daugelis studentų sugeba suderinti darbą visu etatu su studijomis, tačiau mokantis šiame universitete to padaryti beveik neįmanoma. Iš vienos pusės tai nėra labai sąžininga, tačiau kita vertus, puikiai suprantu tokį administracijos sprendimą, tokiu būdu siekiama suteikti studentui maksimalią žinių ir informacijos apimtį.

 Taip pat viena šių metų naujovių, sulaukusių daug įvairių atsiliepimų - privalomas lankomumas pirmakursiams. Praleidus daugiau nei 20 procentų paskaitų, studentas gauna skolą ir yra priverstas kitais metais kursą kartoti iš naujo, o už kreditus paprašomas susimokėti beveik 1 500lt. Didžioji dalis studentų dėl tokio nuosprendžio yra stipriai pasipiktinę: studentai jau dideli žmonės, tad kvaila riboti jų teises ir laisves, juk tuo universitetas turėtų skirtis nuo mokyklos.. Vis dėlto, aš šiame sprendime tragedijos nematau, greičiau tragikomediją ir likimo ironiją: jei vidurinio išsilavinimo sistema neprivertė manęs išmokti pareigingo lankomumo, neabejotinai tai teko išmokti mokantis universitete. Negaliu patikėti, tačiau universitetas tapo pačia didžiausia vertybe ir prioritetu. Jei dvyliktoje klasėje, kol visi normalūs abiturientai motyvuotai mokėsi istorijos niuansų, mane buvo galima lengvai suvilioti socialiniais projektais pamokų metu, dabar atsisakau kone bet kokio pasiūlymo, kurio laikas kertasi su paskaitų laiku. Širdis kraujuoja nuolatos, tačiau žinau, kad man tai didelė pamoka, kurią ankščiau ar vėliau turėjau išmokti. 

Vienas lauke - ne karys. Tikriausiai dėl tos priežasties universiteto programoje įtraukta daug intensyvaus darbo grupėse. Paprastai komandinis darbas daug sudėtingesnis, nei individualus, mat tenka taikstytis ne tik prie savo, bet ir prie kitų žmogaus principų. Taip pat daug sveikatos atima laiko planavimas, mat didžioji dalis studentų laiko sampratą supranta skirtingai. Tokiu būdu per pusę metų išmokau kantrybės, empatijos ir paprasčiausio supratingumo bei didesnės koncentracijos. Įdomu tai, kad dažniausiai darbo partnerius dėstytojai parenka atsitiktinai, tad dirbti tenka nebūtinai su mėgstamiausiais kurso draugais. Iškeikus ir išsiuntinėjus juos į visas pasaulyje esančias nuolatinių epitetų apipintas keiksmažodines vietas, galiausiai darbo pabaigoje širdį apima meilė, palengvėjimas ir dėkingumas dėstytojams, kurie privertė dėl projekto susijungti keletui priešingo charakterio žmonių. Mano atveju, dėl darbo grupėse atradau ne vieną žmogų, su kuriuo savo noru už jokius pasaulio pinigus nebūčiau bendravusi. Pasirodo, net ir pasipūtę povai gali būti mieli, malonūs, draugiški ir nuostabūs žmonės, o demonstratyvus ir egocentriškas žmogaus elgesys nebūtinai reiškia nemalonią asmenybę. Tiesa, ne visi komandiniai darbai pasibaigia laimingai: kartais dėl geresnio pažymio tenka dirbti vienai, o laurais dalintis su partneriu. Jei nesugebu jo priversti dirbti, o įvertinimo norisi labai gero, visus darbus tenka atlikti vienai ir pateikti juos kaip grupės.

 Studijų kokybę vertinti ir lyginti su kitų universitetų panašios specialybės kokybe yra labai sudėtinga. Visų pirma dėl to, kad neturiu teisės lyginti to, ko pati nesu patyrusi, tad jei pati nesimokiau VU ekonomikoje, kvailai elgčiausi lygindama studijas VU ir ISM. Tačiau galiu užtikrinti, kad ISM universitete nėra nė vieno dėstytojo, kuris žemintų studentus ar nebūtų geranoriškas tiems, kurie nuoširdžiai domisi jo dėstomu dalyku. Dėstytojai, kuriuos turėjau garbės sutikti - visi iki vieno - tikri kosmopolitai, inovatyvūs, adaptyvūs ir lankstūs, į savo darbą žiūrintys ne tik kaip į papildomą pinigų šaltinį. Taip pat esu įsitikinusi, jog į kiekvieną jų galiu kreiptis bet kokiu gyvenimo klausimu ir tikėtis nuoširdaus atsakymo bei patarimo. 

  Vertinimo sistema stipriai skiriasi nuo mokyklinės - gavus mažiau, nei 5, pažymys konvertuojamas į 0, o likusi pažymių dalis nėra apvalinama ir rašoma su dviem skaičiais po kablelio. Kartais dėl tokios sistemos studentai lieka stipriai nuskriausti, o kartais - priešingai. Daugiau apie vertinimo sistemą nepasakosiu, esant reikalui apie ją galima sužinoti patiems.

  Taip pat į mokymosi programą įtraukta begalės viešojo kalbėjimo darbų bei viešų prezentacijų, tad nori nenori tenka išlipti iš komforto zonos, perlipti per save ir savo kompleksus ir išmokti tai, ką ligšiol daryti buvo baugu. Studentai yra supažindinami su pagrindinėmis pristatymų struktūromis, formomis bei subtilybėmis, kurias vėliau galima taikyti bet kurioje gyvenimo situacijoje (man šias žinias pavyko pritaikyti jau po pirmųjų savaičių mokymosi universitete).

Jau pirmojo studijų pusmečio metu turėjau parašyti rašto darbą pagal bakalaurinio darbo struktūrą ir reikalavimus, vertinimas taip pat buvo pagrįstas bakalaurinio darbo gynimo principu, tad viskas, kas studentų laukia ateityje, yra pristatoma ir supažindinama kaip įmanoma ankščiau. Studentas visuomet gauna visa reikiamą informaciją ir reikalingą literatūrą, ISM veikia elektroninė knygų užsakymo sistema, o tikroji biblioteka dirba nuo 9 ryto iki 21h vakaro, taip pat ir savaitgaliais. Sesijų metu planuojama darbo laiką pratęsti mažiausiai iki vidurnakčio. 

  Taip pat ne mažiau patogi ir elektroninė studijų vertinimo ir informacijos sistema, kurioje galima rasti visus mokymosi rezultatus, dėstytojų kontaktus ir kiekvieno dalyko aprašą. 

  Mano studijų programa formaliai yra lietuvių kalba, tačiau 60 procentų paskaitų vyksta angliškai. Iš pradžių buvo baisu, tačiau dabar išgirdus anglų kalbą net nesuvokiu, kad kalbama ne gimtąja kalba. Visgi sklandžiai ir greitai kalbėti angliškai dar negaliu (gvildenant labai aktualią temą turiu įprotį įsijausti taip stipriai, kad kalbėjimo greitis pasiekia apogėjų, tad aplinkiniai nesupranta nė žodžio). Nuo trečio kurso visos ISM bakalauro programos konvertuojasi į angliškas, tad iki trečiųjų metų šios problemos ketinu greitai atsisakyti.

Vadyba ir menas - suderinama? Kaip ir kiekviename (tikiuosi) universitete, kiekvieną pusmetį yra galimybę pasirinkti papildomą dalyką. Normalūs ir motyvuoti žmonės paprastai renkasi užsienio kalbas (ispanų, norvegų, kiniečių, prancūzų, vokiečių, rusų), o mėgstantys iššūkius ir norintys spalvų savo gyvenime, renkasi tokius dalykus, kaip sociologija,  kultūra ir menas, abstrakcija ir realybė, filosofija, vadybinė teorija, tarptautiniai santykiai, politikos įvadas, ekonominė geigrafija, liginamoji istorija, kūrybiškumo vystymas, tarpkultūrinė komunikacija, efektyvioji komunikacija, Lietuvos ir visuomenės evoliucija, asmeninis efektyvumas, mokslinių tyrimų metodai, nekilnojamojo turto ekonomika, projektų vadyba, operacijų valdymas, lyderystė, investicijų vadyba, tarptautiniai finansai, finansinės rizikos valdymas, finansų elgesys, finansinė gerovė, konkurencijos teorija, tarptautinė prekyba, ES ekonomika, bankininkystė ir kt. (pastaba: visi modulių pavadinimai buvo versti iš anglų kalbos, dėl to galimas jų neatitikimas su tiksliais pavadinimais; šie moduliai galioja ekonomikos studijų programai, kitos programos turi jų specialybę atitinkančius modulius).

  Aš, nuvarginta dvylikos metų prievartinio užsienio kalbų brukimo, nutariau surizikuoti ir pasirinkau egzotišką paskaitą - abstrakciją ir realybę. Kas tai yra? Sunku pasakyti, menininkams ribų ir rėmų nėra, tad ir paskaitos labai įdomios, verčiančios išlipti iš Bolcano koši teoremų, sąlyginių ekstremumų, Gini indeksų, Lagranžo metodų ir kitų keiksmažodžių. Paskaitos metu mokėmės meno istorijos pagrindų ir subtilybių, analizavom meno kūrinius, kūrėm savo abstrakcijas ir kitas meno formas. Vienas geriausių dalykų visame ISM universitete - erdvi meno studija, kurioje savo fantazijas galima realizuoti ne tik pasirinkusiems šią paskaitą, bet ir kitiems, turintiems noro, polėkio ir įkvėpimo. Be abejonės, tokia programa ekonomikos ir vadybos universitete tikriausiai rizikingas dalykas, tačiau būtent dėl tos priežasties lenkiu žemai galvą prieš tuos, kas nutarė įdiegti tokią įdomų ir išbandymams atsparų aukštosios matematikos papildinį.

Nori mokytis ISM? parduok inkstą. Iš dalies juokauju, iš kitos - ne. Eiliniams mirtingiesiems studijų kaina gali pasirodyti kiek šokiruojanti. Vienų studijų metų kaina svyruoja nuo 10 800lt iki 13 000lt. Kiek daugoka, tiesa? Tačiau, kita vertus, norint mokytis Vilniaus Pedagoginiame universitete kūno kultūros ar biologijos specialybės, teks pakloti 8 000lt per metus.. Taip skaičiuojant kaina pasidaro nebe tokia baisi. 

  Kadangi universiteteas nėra valstybinis, įstoti su visišku valstybės finansavimu neįmanoma, tačiau asmenys, turintys aukštesnį nei 18 konkursinį balą, gauna dalinį valstybės finansavimą (apie 4 000lt), o abiturientai, kurių konkurisinis balas gerokai viršija 20, patenka į 100 talentų programą, tad jų studijų kainą apmoka įmonės, bendradarbiaujančios su universitetu ir dalyvaujančios 100 talentų programoje . 

 Tiesa, preliminari, nors ir ne visiškai tiksli, vienos paskaitos kaina apie 40 litų, tad jei iki tol dar buvo minčių apie paskaitų praleidinėjimą "šiaip sau", sužinojus šią sumą, mintys kaip mat išgaruoja. Nors motyvacijos pagrindas neturėtų būti finansinis, kartais tiesiog gerai, kad jis iš viso yra.

 Papildoma veikla, kurią siūlo ISM universitetas - labai plati : ISM SA, AIESEC, Irkluotojų klubas, investuotojų klubas, rinkodara, debatų klubas, politikos klubas, universiteto ansamblis ir kitos veiklos, kurias tiesiog pamiršau paminėti.. rinktis tikrai yra iš ko. Kalbant apie Studentų atstovybę, reikia paminėti, kad ISM turi ypatingai stiprią SA, kuri savo struktūra nenusileidžia ir pačioms gigantiškiausioms verslo įmonėms. Man pačiai teko garbė sudalyvauti ISM SA organizuotame renginyje - studentų rektorate, kurio metu vieną savaitę universiteto valdymo vairalazdė buvo atiduota išrinktiesiems studentams. Man fortūna nusišypsojo dirbti dėstytojų dekano pareigose. Esu be proto laiminga ir dėkinga už gautą patirtį, mat tokie renginiai padeda geriau suprasti ne tik studentų, bet ir darbuotojų darbo pobūdį ir skatina tarpusavio empatiją. (Viršuje matote universiteto darbuotojų kabineto pavyzdį, kuriame turėjau garbės dirbti).

 Esant aktyviam ne tik universitetinėje, bet ir papildomoje veikloje, pažadu, universitetas gali tapti namais iš didžiosios raidės.

 Taip pat tikriausiai neturėjau galimybės pasidžiaugti esanti išrinkta savo kurso seniūne, tad turėjau galimybę susipažinti su kiekvienu savo bendrakursiu asmeniškai. Ir išsireiškimai apie tai, kad antrame ar trečiame kurse studentai vis dar nepažįsta savo kursiokų, man atrodo mažų mažiausiai keisti: jau antrąją mokslo metų savaitę žinojau kiekvieno vardą, veidą, pavardę ir visus reikalingus kontaktinius duomenis. 

Užsienis gimtinėje. Taip galėčiau pavadinti visą universitetą. Tiek dėl bendros tarpkultūrinės ir tarptautinės atmosferos, tiek dėl nuolatos atvykstančių užsienio svečių, tiek dėl kitataučių dėstytojų. Daugelis abiturientų į svečias šalis vyksta dėl noro išmokti anglų kalbą. Pasirodo, tai galima padaryti net ir Lietuvoje. O esant dideliam norui, galima nesunkiai išvykti pagal mainų programą ERASMUS (ar kitas mainų programas, kurios egzistuoja, tačiau apie jas niekas garsiai nekalba), o gabiausiems ir geriausiai besimokantiems studentams yra suteikiamos galimybės išvykti mokytis į Norvegiją,  BI Norwegian Business School ir taip įgauti dvigubą diplomą. Apie jo naudą ir reikšmę daug kalbėti negaliu, nes pati šio dalyko nesimokiau, tad išankstiniai atsiliepimai tebūtų kvaili, naivūs ir visiškai nepagrįsti. Bet kokiu atveju, daugiau nei pusė ISM universiteto studentų ankščiau ar vėliau išvyksta į užsienio universitetus, pasinaudoję mainų programomis.

 Mentalitetas. Prieš pildydama dokumentus ir bandydama padaryti vieną svarbiausių savo jaunystės gyvenimo sprendimų, su tėvais diskutavau labai mažai. Mano apsisprendimui artimieji iš esmės įtakos neturėjo, tačiau stengiausi kaip galėdama labiau informuoti juos apie savo pasirinkimo galimybes, universitetų, studijų ir jų programų privalumus ir trūkumus. Apie šį universitetą mano tėvai sužinojo prieš mažiau nei metus, man užsiminus, jog tai vienintelė vieta, kur matau save, jei lieku Lietuvoje. Tėvai mano sprendimui neprieštaravo, tačiau mama švelniai paklausė, ar nejausiu didelio diskomforto dėl pernelyg didelio socialinio kontrasto. Reikia pripažinti, jog kalbos, apie turtuolių vaikučius, besimokančius ISMe, negalėjo būti ištrauktos iš oro, o kiekvienas mitas turi savo pagrindą. Tąkart kiek sunerimau, tačiau pasakiau sau, kad einu mokytis, o ne draugų ieškoti, o grupės draugai, važinėjantys naujausios markės automobiliais, manęs nejaudins ir morališkai nesužlugdys.

Mitas iš dalies nėra iš piršto laužtas - universitete daugiau nei 50 procentų studentų iš auksinio elitinio jaunimėlio, laisvalaikį leidžiančio ten, kur galbūt aš gyvenime neturėsiu galimybės pabuvoti, tačiau tuo ir baigiasi minėtasis mitas. Dalis tokios liaudies pirmaisiais metais iš universiteto lekia  dėl prasto mokymosi ar motyvacijos stokos ar neišlaikę egzaminų (dėstytojai šiuo klausimu tikrai profesionalūs ir kompetentingi, ir jiems nerūpi, kokias pareigas užima studento artimieji), kita dalis auksinio jaunimo tiesiog laiku susiima ir visą savo potencialą sugeba panaudoti tikslingai (juk jei tėvai turtingi, tai tikriausiai savo laiku buvo gudrūs ir talentingi, tad ir intelektas bei kiti sugebėjimai dažnai lieka paveldėti, tačiau ne visuomet teisingai panaudoti). O likę studentai tiesiog itin gabūs ar stipriai motyvuoti ir savo ateitimi besirūpinantys žmonės.

Tiesa, džiaugiuosi turėdama galimybę mokytis ir būti tarp tų žmonių, kurių apsuptyje esu dabar. Žmonės, tarp kurių esu dabar, išsiskiria savo kultūra ir etiketu. Niekuomet neturėjau galimybės pajausti, ką reiškia, kai vaikinai atidaro duris merginoms ir palaukia, kol jos sueis į auditoriją ar pastatą, į kurį eina. Atrodo smulkmena, tačiau būnant tokioje aplinkoje pradedi galvoti, kad savo ateitį, aplinką, kultūrą ir mentalitetą kuriame mes patys. O juk taip ir yra, tiesiog neretai stokojam gyvų pavyzdžių.

Kiekvienas žmogus, sutiktas šiame universitete, tarytum atskiras ir unikalus gyvenimo pavyzdys, iš kiekvieno studento norisi išmokti geriausių jo savybių, kurių kiekvienas turi apsčiai ir pasimokyti jo išmoktų gyvenimo pamokų. Tokio spalvoto žmonių ir kultūros rinkinio iki tol neteko matyti niekur kitur.

Studentavimas tikriausiai kiekvienam daug maž asocijuojasi su tais pačiais dalykais: nuolatiniais lėbavimais, linkmybėmis, alkoholiu ir kitais kvaišalais, bemiegėmis naktimis ir dienomis, arba nuolatiniu miegu dieną ir paskaitų metu, gerokai varginamu organizmu ir imunitetu, garsia muzika, vakarėliais. Iš tiesų panašiai yra ir realybėje, tačiau kaip ir visuomet, kiekvienas žmogus turi teisę nusistatyti savo asmenines padorumo ir principines ribas. 

Bemiegės naktys, negrįžimas namo vidury savaitės ir keliavimas į universitetą po valandos miego turi savotiško žavesio. Naktiniai pasivaikščiojimai centrinėmis Vilniaus gatvėmis, laukiant pirmųjų rytinių autobusų taip pat dvelkia egzotika ir iššūkiais, kuriuos prisiminus veidą papuošia šypsena, tikiu, ji neišblės ir po penkiasdešimties metų.

Vis dar nevartoju alkoholio ir daugeliui žmonių atrodau visiškas zombis, tačiau to stipriai nesureikšminu, o besilinksminant linksmų (dažnai kiek pasivaišinusių) žmonių būryje, galiausiai ir pats gali pasijausti labiau atsipalaidavęs, net jei tam nėra jokios fizinės prasmės. Viskas priklauso nuo pasąmonės ir asmeninio įsitikinimo.

 Vienintelis studentavimo trūkumas - finansiniai resursai, kuriuos linksmybės išnaudoja nė nemirktelėjusios ir kurioms atstatyti prireikia ne vienos savaitės. Džiaugiuosi, kad mano atveju pinigų išsileidžia nepalyginamai mažiau, nei daugeliui vartojančių alkoholį.

 Bet kokiu atveju, studentavimas išgyvenamas itin intensyviai tik pirmaisiais studijų metais, vėliau pirmenybė atiduodama pareigingumui, darbui, mokslams, žinioms. Galbūt tai priklauso ir nuo asmeninių žmogaus savybių: pirmus mėnesius tikriausiai nebuvo nė vieno savaitgalio, kurio metu būčiau sėdėjusi namuose, tačiau vėliau pastebėjau, kad tai gerokai kenkia bendrai savijautai, sveikatai ir iš esmės mokslams, tad grįžau į kiek atsakingesnį, nors ir ne tokį įspūdingą gyvenimą, kuris labiau tinka mano asmenybei ir yra priimtinesnis mano organizmui.

Ir nors kartais, nesibaigiančių darbų užklupta, jaučiuosi blogiau, nei tas benamis, troleibuse gurkšnojanti upokšnį, vis dar žinau, padariusi vieną geriausių sprendimų gyvenime. O į užsienį dar išvažiuosiu, tiesiog tam dar nebuvau subrendusi.

Papasakokite apie savo studijų pasirinkimus ir pasirinkimų motyvus!