Vos įkėlus koją į parduotuvę, mane pasitiko be galo draugiškai nusiteikusi mergina, pasiūliusi nusirengti žieminius drabužius, atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis paruoštomis vaišėmis. Nuo tos sekundės supratau - čia bus smagu. Ir neklydau. Su kiekviena minute mano veide šypsena vis platėjo, kol, pasiekus tam tikrą ribą, pajaučiau, jog nuo pernelyg didelės šypsenos mano veido raumenys pradėjo drebėti ir degti iš skausmo.
Viso susitikimo metu dizainerė dalijosi savo mintimis ir pastebėjimais apie naują tarpsezoninę Cruise kolekciją, dedikuotą vasarai, prabangai, atostogoms, prabangioms kelionėms ir savimi pasitikinčiai moteriai. (Vadinasi, ne man, tačiau pažiūrėti ir periodiškai pamankštinti vaizduotę - privalu). Visi, besidomintys šios nuostabios dizainerės kūryba, Cruise kolekcijoje puikiai atpažins pagrindinius "Piekautaitės" bruožus - lengvų audinių, pastelinių spalvų ir diržų, skirtų atlikti ne akcento, o visumos užbaigimo vaidmenį, sintezę. O tie, kas iki šiol mada domėjosi tiek pat kiek aš, turės puikią galimybę susipažinti su "piekautaitiškais" motyvais.
Ir taip tobulus modelių veidus tobulins Make Up For Ever makiažo meistrai bei atitinkamo prekinio ženklo kosmetika. Makiaže pastarieji ketina derinti jau klasika tapusį rusvą dūminį akių makiažą, skaisčią veido odą ir ryškias lūpas, kuriančias itin ryškų kontrastą tarp švelnių spalvų, pastelinių suknelių ir ryškių, liepsnojančių lūpų.
Klausinėti galėjome į valias, ko tik širdis geidžia. Išsiklausinėjau visko - nuo to, kiek modelių bus pristatoma kolekcijoje, iki to, kaip sekasi prekyba užsienio šalių parodose bei kuo skiriasi Lietuvos ir užsienio klientų poreikiai. Buvo be galo gera jausti itin didelę meilę kūrybai, atliekamam darbui bei neaprėpiamą pagarbą moteriškumui, elegancijai ir inteligentijai.
Ir jei prieš susitikimą jaučiau ledą po kojomis, o žandus kandžiojo šaltukas, išėjusi iš butiko temačiau vaiskiai šviečiančią saulę ir vis labiau bundančią gamtą. Nežinau, kokiu būdu, bet ši asmenybė sugebėjo įpūsti meilę sau ir pasijausti gražia. Mistika, mielieji, mistika.
Panašu, kad mėgautis Ramunės Piekautaitės kūryba ir asmenybės skleidžiamu grožiu galėsiu ir kitą savaitę vyksiančiame Cruise kolekcijos pristatyme.
Ir pamenat, kaip mėgstu burbėti dėl menininkų ir kitų kūrybingų žmonių įpročio vėluoti? Idėja, kurią išgirdau šį kartą, verta šimto balų iš mano pagyrų klėčio. Organizatoriai nutarė priimti iššūkį, tad visas renginys Balandžio 4 dieną bus transliuojamas tiesiogiai. 19.30 į internetines naršykles įveskite portalo "Žmonės" adresą ir stebėkite kolekcijos pristatymą tiesiogiai! Ir jei renginys vėluos - galėsim bambėti visi kartu!
Nuotraukos: Eglė Jociūtė (Pix studija), Ieva Ukanytė, Daria.
Niekada negalvojai parasyti knyga(apie ka nors:D)? As pas nieka taip neskaitau blog postu kaip pas tave..
ReplyDeleteGiedre, perskaičiusi tavo komentarą užuot mokiusis rytojaus business english egzaminui pradėsiu fantazuoti apie įsivaizduojamą knygą :D Tiesą sakant, tai tikriausiai pats gražiausias komentaras ir komplimentas, kokį esu kada nors gavusi!
ReplyDeleteIr labai tikiuosi, kad toliau išlaikysiu poziciją "skaitomiausių" sąraše :D
Labai pritariu Giedrei. Vos vakar atradusi tavo blog'ą, jau baigiu perskaityti bemaž visus įrašus - labai patinka tai, kaip išreiški savo nuomonę, dėlioji mintis. Šaunuolė:)
ReplyDeleteAiste, kad ir kaip nekenčiu šios frazės, tačiau "Practice makes perfect" pasiteisina su kaupu. Visuomet mėgau rašyti ir dariau tai savo malonumui, visgi pasiskaičiusi ankstesnius savo tinklaraščio įrašus, suprantu, kad ne visuomet buvo "taip gerai". Visgi tobulėjam ten, kur dedam pastangų :) Rašytoja nebūsiu, tačiau savo pačios pažanga šioje srityje džiaugiuosi :) Ir dar labiau džiaugiuosi tokiomis mielomis skaitytojomis :)
ReplyDeleteKyla baltas pavydas žiūrint į tobulo dizaino ryšskiaspalves taures ir visa kita aplink - nepaprastai skoninga ir stilinga, pavydžiu galimybės kartais į savo buitį įnešti sveikos prabangos. Pakritikuosiu, kad blogerių būrelis šalia spinduliuojančios dizainerės neatrodo gerai - sako, tamsios spalvos yra klasikinės, bet kartais šalia galima taikyti sąvoką 'pilka masė' - tik draugiškas pastebėjimas, tiesiog patraukė akį:)
ReplyDeletePataisysiu, kad būrelis, matomas nuotraukoje, nėra grynakraujų blogerių, jų būryje įsipainioję ir paprasti žmonės, tad juodos spalvos bumas garderobe nėra vien tinklaraštininkų ar kitų specialybių žmonių problema (jei galima tai vadinti problema). Greičiau visos visuomenės "blogas įprotis" klasika laikyti visa, kas tamsu ir niūru. Kita vertus, nežinau, kaip kitos merginos, tačiau man per dieną tenka suderinti ne vieną skirtingo pobūdžio "darbą", tad ir drabužius tenka rinktis atitinkamus, derančius prie tos dienos darbų ir jų diktuojančio "aprangos kodekso" .
ReplyDeleteO pabūti tokioje prabangoje iš tiesų smagu! Pirmą kartą gyvenime ragavau garsiųjų "macaroonsų". Žinai, ką galiu pasakyti? Nėra jie tokie nuostabūs, kokie atrodė. Skanus saldėsis ir tiek :D
Aš mėgstu juodą spalvą. Bet jau tada visiškai juoda, viskas juoda, nuo galvos iki kojų. Ir labai juodos akys :) man kaip gražu, niekaip negaliu iš to išlipti.
ReplyDeletePiekautaitė tai man čia taip gražiai atrodo :)
O toj nuotraukoj, kur stovi dviejų modelių nugaros, dešinioji suknelė nereali. Aš grįžau kelis kartus į ją pažiūrėti ir dar neatsižiūrėjau :)
Haneriete, man nuo mažų dienų buvo diegiama apie tai, kad "juoda - ne spalva". Tai puikiai žino visi, kam teko lankyti dailės mokyklą ir visas tapybos ar kompozicijos pamokas. Su tokiu požiūriu užaugau, jį išsaugojau iki šiol. Ir vis dar teigiu, kad juodų drabužių nemėgstu, tačiau spintos turinys sako priešingai - daugiau nei pusė jame joje esančių drabužių juodi (likusi dalis pilka arba balta)..
ReplyDeleteO Piekautaitės suknelės iš tiesų stebuklingos :) ypatingai ta, kurią minėjai, kaip tik ją pusę susitikimo laiko aptarinėjom su viena mergina ir negalėjom atsistebėti, kokia graži!
Nezinau kaip as sugebejau visa sita reikala praziopsot, bet matosi turejo but laabai smagu :))
ReplyDeleteTavo tiesa, Sandra :)
ReplyDeleteMan macaroon'sai irgi anaiptol nėra kažkoks nežemiškas stebuklas, greičiau madingas maistas, kuriam skonio priduoda idėja, kur ir kaip jis valgomas.:)
ReplyDeleteO darsyk dėl aprangos - visi žmonės, suprantama, kad nėra galimybių per dieną persirenginėti penketą kartų ir iš paskos tampytis savo pamainos laukiančias atlasines sukneles...:D
o tu matai, kokia tavo pudra tamsi? :D ar cia pries pavasari isbalai? :))
ReplyDeleteHuston, nėra jie ir blogi - saldus maistas ir tiek. Tačiau didelis populiarumo burbulas išpūstas be reikalo :)
ReplyDeletegegute, pudra mano šviesi (bent jau buvo iki šiol, kol kas jos dar nekeičiau), tačiau jaučiu, jog po pusės valandos nuo užtepimo, ji pakeičia spalvą ir tampu negriuku :( nežinau, ar iš cheminės pusės tai įmanoma, tačiau tikiuosi kuo greičiau išspręsti šią problemą :D
ReplyDeleteVisuomet malonu skaityti blog'us, kuriuose naudojama graži ir rišli kalba.Šaunu! Linkiu neprarast įkvėpimo :)
ReplyDeleteAčiū!
ReplyDeletesiaip buna, kad pudros oksiduojasi-patamseja, susimaisiusios su veido riebalais, bet man rodos, kad jeigu oksiduojasi, tai nuo pat pradziu naudojimo :)..
ReplyDeleteGirdėjau ir aš tokį faktą, bet didžiausia mistika ta, kad iki šiol pudros atspalvis tiko pakankamai gerai (pats šviesiausias L'orealio, apie kurį pasakojau prieš keletą mėnesių, šios spalvos paprastai Lietuvos parduotuvėse net nebūna.)
ReplyDeleteBet kokiu atveju, faktas išlieka tas, kad metas keisti pudrą (arba pasideginti iki padoraus atspalvio). :)