RENGINIAI: RAMUNĖ PIEKAUTAITĖ CRUISE 2013

Ketvirtadienio vakarą į vieną prabangiausių Lietuvos viešbučių skubėjo ne viena tautos grietinė. Ir ne veltui. Kempinski Hotel Cathedral Square viešbutyje visų svetingai laukė daug gražių žmonių, fotoblykstės, prabangiai aristokratiškas interjeras ir stilingas maistas (šampanas su jau matytais macaroonsais, kurių idėja daug patrauklesnė, nei realus jų skonis). Viso ketvirtadieninio susirinkimo priežastis – vienos sėkmingiausios Lietuvos dizainerės Ramunės Piekautaitės naujosios tarpsezoninės kolekcijos pristatymas.

Į Ramunės Piekautaitės vasaros kolekcijos „Cruise“ pristatymą skubėjau ir aš: su nauju, vos prieš kelias akimirkas iš etikečių gniaužtų išvaduotu pavasariniu paltuku, nieko netalpinančia, bet labai „kokteiliškai“ atrodančia draugės delninuke ir spurdančia iš nekantrumo ir laimės širdimi. Nors mano pažintis su šia asmenybe nėra labai ilga, o įdėmiau į drabužių kūrėjus pradėjau žiūrėti vos prieš mėnesį, nuojauta sakė, kad nusimato skoningas renginys.

Renginys, kaip ir pridera, prasidėjo vėluodamas madingas 60 minučių. Ir nors tiesioginė transliacija internetu turėjo padėti išvengti šio netaktiško įpročio, panašu, kad gudri strategija nesuveikė. Prieš įžengiant į pristatymui skirtą erdvę, kiekvienas asmuo buvo kruopščiai patikrintas kvietimų sąrašuose ir kiekvienam asmeniškai buvo išaiškinta, kurią lokacijos poziciją galima užimti renginio metu. Aš gavau garbingą stovimą vietą bet kuriame laisvame kampe. Galiausiai, nepasirodžius keletui kviestinių svečių, maloniosios renginio organizatorės pakvietė užpildyti tuščias kėdes pagal mūsų pačių pageidavimą. Krestelėjau į antrą eilę ir su nekantrumu laukiau pasirodymo pradžios.

Kolekcija, kaip ir žadėjo pati kūrėja, dvelkė ypatinga prabanga, lengvumu ir moteriškumu. „Mano klientės vasarą turi tada, kada nori“. Panašu, kad šie dizainerės žodžiai tiesiai į lietuviškąją širdį – ne kiekvieną balandžio mėnesį tenka demonstruoti žieminio garderobo likučius. Tad vienintelis būdas išgyventi – inscenizuoti vasarą savo mintyse ir realizuoti ją stilistiškai.  Naujuose Piekautaitės kūriniuose vyravo šviesios, švelnios pastelinės spalvos. Mėgstamiausiais audiniais šį kartą tapo šilkas, oda, žoržetas. Šiems pagyvinti parinkta nėrinių, klosčių, sluoksnių ir raukinių kompozicijos. Kone kiekvienas apdaras turėjo Piekautaitišką „ataskonį“ -  dirželį, pabrėžiantį liauną merginos taliją ir atskiriantį viršutinę kūno dalį nuo apatinės. Tikriausiai didžiausią įspūdį paliko suknelių serija, puošta kaspino instaliacijomis nugaroje. Ne mažiau nuoširdaus pasigėrėjimo kėlė griežto kirpimo kombinezonai, šortai, kelnės. Kiekvienas drabužis atrodė stulbinančiai. Kolekcija daili ir užbaigta. Ir jei netyčia kada nors gyvenime turėsiu pakankamai resursų ir moteriškumo, tokius drabužius dėvėti norėsiu ir pati.

Organizacinę renginio pusę taip pat galima vertinti tik labai teigiamai. Nepaisant jau kasdienybe tapusio vėlavimo, daugiau priekaištų organizatoriams nėra. Aplinka idealiai tiko kolekcijos koncepcijos įspūdžiui sustiprinti, o ir žmonės, susirinkę į renginį, buvo suinteresuoti kolekcija, o ne savo „katės-voro“ kostiumo demonstravimu fotografams (t.y visai Lietuvai).

 Ir nors pristatymas praėjo sklandžiai ir sėkmingai, negaliu nepaminėti kelių įdomių faktų, susijusių su šiuo reiškiniu. 

Įdomybė mane pasiekė šiandienos rytą, įsijungus elektroninį paštą ir gavus žiniasklaidai skirtą pranešimą apie pristatymo metu įvykusią akiplėšišką vagystę. Pasirodo, iš Kempinski Hotel Cathedral Square viešbučio rūbinės buvo pavogtas unikalus, pagal individualų užsakymą siūtas Roberto Kalinkino paltukas. Nukentėjusioji - kelionių organizatoriaus "Voyage-Voyage" verslo plėtros vadovė (vargu, ar paprasto žmogaus drabužio netektis būtų sudominusi spaudą). Galvojau, galvojau ir nesugalvojau. Kaip įmanoma iš tokios prabangios ir akylai saugomos vietos išnešti muilą su akį rėžiančiais daiktais ir likti nepastebėtam? Kitas šios istorijos moralas - nesidžiauk radęs, neverk pametęs.Niekas nevyksta be priežasties. Karma, mielieji, karma. Ta pati karma dosniai atsidėkos vagiui ir atims kažką svarbaus jo gyvenime.

Tačiau nepaisant visų šių perliukų, renginys iš tiesų buvo nuostabus. Galiu tik pasidžiaugti gauta galimybe stebėti visą pristatymą iš arti ir padėkoti kiekvienam, prisidėjusiam prie šios gražios šventės.