Turiu pripažinti, kad šio straipsnio viešinimo klausimas
išliko itin komplikuotas iki pat paskutinės akimirkos, tačiau nusprendžiau
surizikuoti ir papasakoti apie dar vieną įvykdytą „socialinį tyrimą“, kurio
tiriamaisiais tapo galbūt to visiškai nenorėję žmonės. Iš anksto turiu įspėti
ir pabrėžti, kad tai tėra mano asmeninė nuomonė, kuriai esant kitokiai nei
galbūt daugelio kitų žmonių nereikėtų skubėti teisti ar daryti skubotų išvadų.
Taip pat įraše esanti sarkazmo gaida tėra mano būdas išreikšti ir geriau
apibendrinti tam tikrus reiškinius, tokiu būdu neketinu įžeisti ar pašiepti nė
vieno žmogaus, propoguojančio kitokį gyvenimo būdą ar turintį kitą nuomonę
aprašoma tema.
Vieno ekspresyvaus pokalbio su sena ir senai matyta drauge metu atitinkame
kontekste apie pasimatymus bei naujas pažintis iš mano lūpų išskriejo iki tol
pasąmonėje dažnai kartota frazė: „Nesuprantu, kaip stipriai gyvenimu ir savimi
turi būti nusivylęs žmogus, kad užsiregistruotų pažinčių portale ir naujų
kontaktų ieškotų būtent ten“. Draugei suglumus ir atšovus, jog tokiu
išsireiškimu metu akmenis į jos daržą supratau, kad galbūt vandenį šį kartą ir
vėl stipriai persūdžiau, o savo nuomonę
turėčiau pasilikti sau. Ir vis dėlto, galutiniu mūsų diskusijos kirčiu liko
faktas, jog nusprendžiau iškelti sau iššūkį – užsiregistruoti pažinčių portale,
patikrinti ten esančių žmonių kontingentą bei vyraujančias bendravimo
tendencijas ir.. nueiti į dešimt pasimatymų.
Įdomumai prasidėjo tą patį vakarą, naujų žinučių antpludžio iškamuota tą kartą
miegoti nuėjau 3h ryto – tiek
užtruko atrašyti visas gautas žinutes. Per pirmas keletą valandų sulaukiau virš 50 įvairaus plauko žinučių. Pasiūlymų
spektras pasirodo gali būti labai platus – nuo galimybės bendrauti su porele
atitinkamais tikslais ar atitinkamų lytinių organų rodymo, iki galimybės
pabendrauti su tėvo amžiaus vyrais, būti go go šokėja, dainininke (sakė,
nemokėjimas dainuoti – ne problema) renginiuose ar tiesiog pasiūlymo keliauti
paatostogauti į šiltuosius kraštus. Taip pat likau nustebusi, jog atsirado
žmonių, apkaltinusių mane įkėlus ne savo nuotrauką, pasivadinus ne savo vardu,
besipiktinančių mano slapyvardžiu (kaip ir pridera, pasivadinau valiūkiškai –
ožka3000). Buvo ir tokių, kurie kažkokiais, man nesuprantamais būdais, sugebėjo
atsekti asmeninius socialinius portalus su mano anketomis (kalbu apie visų
mylimą ir plačiai naudojamą facebook paskyrą, kurioje asmeninės informacijos
daug daugiau, nei norėtųsi rodyti nepažįstamiems asmenims), o taip pat
pasitaikė tokių, kurie skaito mano straipsnius (labas, jei skaitai šį
straipsnį).
Tikriausiai ne mažiau šokiravo ir įvairūs grafiniai bei pramoginiai portalo
atributai: už merginą (tikiu, kad ir vaikiną), galima balsuoti kaip už
„angeliuką“ arba „velniuką“ (neturiu nė žalio supratimo, ką toks balansas
turėtų parodyti ir kokiais kriterijais remtis turėtų balsuotojai), taip pat
galima kiekvienam nariui priskirti kažkokį atitinkamą epitetą (jų priskyrimo
priežastis ir vėl lieka neaiški) – 29 narių mane laiko uogyte, 12 amazone, 48
saulute (nuotraukoj labai gražiai šypsojausi.. gal dėl to), 52 katyte ir 29 deive. Sistemoje taip pat
galima balsuoti, su kuriuo iš vaikinų norėčiau nueiti į pasimatymą,
egzistuoja ir „vaikinų dvikovos“, kuriose reikia rinktis labiau patinkantį.
Tikriausiai visų pramogų nė neišvardinsiu (o dalis jų tikriausiai liko man
nesuprantamos). Be abejonės, norint pamatyti, kas kokį epitetą suteikė ar su
kuo galėčiau eiti į pasimatymą, reikia būti VIP nariu ir mokėti naystės
mokestį, tad hierarchija kaip ir visur – privilegijas gauna patys turtingiausi.
O dabar laikas bene pačiai įdomiausiai įrašo tematikai – pasimatymams. Praėjus
idėjiniam entuziazmui apie savo „socialinį tyrimą“ supratau, kad į susitikimus
su nepažįstamais žmonėmis, turinčiais abejotinų tikslų, eiti nesu pasiruošusi
morališkai. Vien mintis apie tokius susitikimus gąsdino. Ir vis dėlto, aptarus
saugumo sumetimais reikalingas detales su papildomais žmonėmis, nusprendžiau
savo idėjos neišsižadėti ir tesėti sau duotą dešimties pasimatymų pažadą.
Pasimatymų maratonas, o kartu ir asmenų lūkesčių aiškinimasis prasidėjo!
Galimų kandidatų pasimatymams pasirodė esant daugiau, nei fiziškai būtų galima
atlaikyti. Tiesa, maždaug devyni iš potencialių kandidatų pasirodė esą ne
visiškai išprusę, nemokantys taisyklingos lietuvių kalbos, “miauksintys”, arti
pilnametystės vaikščiojantys “straipsniai” arba tiesiog ne tokie, su kokiais
galėčiau išgyventi tą vieną pasimatymui skirtą valandą. Tad pritaikius
savotišką filtravimo metodą asmenų stipriai apmažėjo, o įvedus ir minimalią
mentaliteto kartelę, pastarųjų skaičius pasidarė visiškai padorus.
Kiekvieno pasimatymo detaliai aprašyti neketinu – tikiu, kad tokiu būdu iš dalies
pažeisčiau juose dalyvavusius asmenis ir jų privatų gyvenimą. Iš dešimties
įvykusių pasimatymų galiu spręsti, kad vis dėl to ir tokiuose portaluose yra ne
tik beviltiškų, bet ir be galo įdomių, protingų ir išsilavinusių žmonių. O
susitikimų metu išsirutuliojus diskusijai apie šių portalų reikšmingumą įgavau
daug platesnį požiūrį tiek į pačią koncepciją, tiek į asmenis, besilankančius
juose. Be abejonės, susitikimų metu pasitaikė visko: ir pasibaisėtinai prėsko
humoro jausmo (pykit nepykę, tačiau savo humoro jausmą laikau pakankamai
plačiai išvystytu ir kitokio toleruoti nematau reikalo), ir nejaukių tylos
momentų, kai pasibaigus pagrindinėms gyvenimo peripetijoms aptarti skirtoms
temoms, tiesiog nebelikdavo apie ką kalbėti, ir visiško bendrų temų nebuvimo ar
kardinalaus požiūrio išsiskyrimo tam tikrais klausimais.
O išvados tikriausiai labai paprastos ir daugeliui puikiai žinomos – nespręsti
apie knygą pagal viršelį, nevertinti žmogaus pagal jo naudojamas susipažinimo
priemones ir nenurašyti pažinčių portalų į intelekto sužalotų asmenų lankytinas
erdves (tokių taip pat yra, tačiau kam stereotipizuoti sau gyvenimą). Kiekvienoje
šieno kupetoje gali slypėti aukso luitas, tereikia papildomos kantrybės ir
psichologinio atsparumo piktžolėms. Tiesa, vis dėlto itin jauniems žmonėms
tokių portalų nerekomenduočiau saugumo ir kitais edukaciniais sumetimais,
tačiau likusiems tai turėtų būti asmeninio pasirinkimo reikalas.
Anketą vos
pasibaigus pasimatymų maratonui ištryniau ir daugiau į panašaus pobūdžio
portalus keliauti neplanuoju jokiais, nei asmeniniais, nei socialiniais
tikslais, tačiau nuo šiol jais besinaudojančių žmonių nevadinu “nusivylusiais
gyvenimu” ir kritiškai tokio kirpimo portalų koncepcijos nevertinu. Tegu tai
lieka asmeniniu kiekvieno žmogaus pasirinkimu, o aš, pasiliksiu prie
senamadiškų susipažinimo būdų ir pažinčių neieškosiu. Lai jos atsiranda
natūraliai.

Super įrašas. Perskaičiau su šypsena, kaip labai smagų romaną. :)
ReplyDeletePastebėjimai vietomis prajuokino, bet turiu pasakyti, kad kazkada perlipti per save ir uzsiregistruoti tokio pobudzio portaluose pavyko, bet ir ačiū Dievui neilgam :) Pasilieku prie senamadiškų susipažinimo būdų :)
ReplyDeletePaauglystėj labai mėgau tokio pobūdžio svetaines, dabar prisiminus juokas ima :)bet iš savos patirties galiu pasakyt, kad ten tikrai radau ir labai įdomių žmonių,matyt, nuo kiekvieno temperamento ir drąsos priklauso, kaip susipažinti - ar kažką užkalbinti "gyvai", ar internetu :)
ReplyDeleteGeras straipsnis :) Su savo vaikinu susipažinome būtent pažinčių portale. Aišku nei vienas nieko rimto iš pradžių negalvojom, tik šiaip dėl įdomumo susitikom.. O gavosi taip, kad jau beveik du metus draugaujam :) Ir šiaip aš tai nieko blogo nematau susipažinti tokiu būdu. Taip gal net paprasčiau, juk ne visi turi drąsos užkalbinti patinkantį žmogų gatvėj ar bare.. ;)
ReplyDelete