ASMENIŠKUMAI: arba kaip priimti save

                                                                                                                       LAIKRODIS: MICHAEL KORS| PALAIDINĖ: VERA & LUCY| MARŠKINIAI: COSTES| BATAI: ASICS| KELNĖS: STRADIVARIUS| RANKINĖ: TED BAKER

 Šį kartą norėtųsi pagveldenti temą apie tai, kokie faktoriai gyvenime mus daro "fotogeniškais" ir kas priverčia patikėti, jog esame nesukurti objektyvams. Sakysite - vieni žmonės tiesiog fotogeniški, o kiti tiesiog ne? Šiuo klausimu sudvejočiau - panašu tai, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pasitikėjimo savimi ir nuotraukose atsispindinčio saviraiškos reflekso.

Šiam klausimui panagrinėti egzistuoja du gyvi pavyzdžiai - mergina X ir mergina Y. Abi merginos turi išskirtinius ir savitus veido bruožus, unikalias asmenybes ir skirtingus kūno sudėjimus. Tačiau abi merginos nuotraukose save matys priešingai - mergina X yra įsitikinusi, kad yra absoliučiai nefotogeniška, tad visos nuotraukose atsispindinčios išraiškos byloja apie jos nepasitikėjimą savimi bei sunkiai atsiskleidžiantį asmeninį grožį, kurį užgožusi baimė atsipalaiduoti ir būti savimi. Galutinis rezultatas - mergina realybėje jaučiasi kur kas gražesnė, nei save mato nuotraukose ir visa tai teisina savo nefotogeniškumu. Tuo tarpu mergina Y - unikali ir išsiskirianti būtent savo ypatingu pasitikėjimu savimi. Tokiu, apie kurį paprastai esame įpratę skaityti knygas, tačiau kurio nesutinkame savo kelyje arba kasdienėse gatvėse. Mergina nebijo išsišokti, nebijo maivytis, įsikūnyti į skirtingus vaidmenis ir visiškai atsipalaiduoti prieš objektyvą. Ši mėgaujasi kiekviena gyvenimo sekunde ne tik prieš objektyvą, bet ir už jo. Niekuomet nenustoja tikėti savimi ir savo sėkme, kad ir ką bedarytų. Galutinis rezultatas - nuotraukose ši save mato visiškai kitokią, kokią yra įpratusi matyti veidrodyje. Nuotraukas pastaroji apibūdina kaip gražesnį realybės atspindį, mat čia ji jaučiasi esą gražesnė nei tikrame gyvenime. Tačiau dėl to nė kiek nesigraužia, o džiaugiasi turinti daug gražiš ir skirtingų gyvenimo epochų įkūnijančių nuotraukų.

Ar žinote, nuo ko priklauso mūsų fotogeniškumas? Nuo to, kaip tuo metu sugebame atsipalaiduoti ir parodyti tikrąjį aš - kad ir kokiu aš tuo metu besijaustume.

Kodėl apie tai kalbu? Nes gerus dvidešimt metų laikiau save pakankamai nefotogeniška. Kodėl? Nes sunkiai atsipalaiduodavau, visuomet stengdavausi kontroliuoti situaciją ir pervertinti daugelį nereikšmingų aspektų. Viskas pasikeitė tuomet, kai nusprendžiau ir sugebėjau atleisti kontrolės ir įtampos vadeles. Pamažu ne tik smegenų ląstelės, bet ir veido raumenys atsipalaidavo, o veidą papuošė didelė šypsena. Nuo to laiko, kai pradėjau šypsotis nuotraukose pradėjau matyti didelį pokytį savo pačios gyvenime, šis tapo kur kas lengvesnis, o ir pasitikėti savimi tapo kiek lengviau. Galiausiai pradėjau džiaugtis kiekviena gyvenimą įamžinančia fotografija.

Už poros metų, žvelgiant į visas praeities fotografijas matysime vienintelį dalyką - jaunystę ir entuziasmą, o ne apvalų veidą, ne taip sukritusius plaukus ar, gink dieve, storą šlaunį. Džiaukimės ir vertinkime dabartį, nes kažkada pastaroji gali tapti sena nostalgiška istorija, kurią gyventi buvo taip sunku, tačiau į kurią norėsis grįžti atgal. 

Bučkiai,

Uogintaitė