ASMENIŠKUMAI: Ei man(ne)tas pats

ŠĮ ĮRAŠĄ PRAŠAU PERSKAITYTI IR PASIDALINTI SU KUO DAUGIAU ŽMONIŲ, NES KIEKVIENO MŪSŲ PARAMA GALI PADĖTI IŠGELBĖTI JAUNO ŽMOGAUS GYVYBĘ

 Vis dažniau susimąstau, kad išgyvenu patį gražiausią gyvenimo laikotarpį-jaunystę. Tai metas, kai galime veikti spontaniškai,abejoti, klysti, negalvodami apie pasekmes. Ir niekas mūsų neteis, nes mes jauni. Veikti tiek, kad vėliau, gilioje senatvėje, turėtume ką papasakoti savo anūkams. Tos istorijos nebūtinai bus įkvepiančios ar pavyzdinės, tačiau bus kupinos nuostabiausių prisiminimų ir didelės meilės gyvenimui. 

 Tačiau ne visiems jauniems žmonėms ši prigimtinė teisė į gyvybę ir gyvenimą, lengvai pasiekiama. Ne, neketinu kalbėti nei apie badaujančius vaikus Afrikoje, nei apie skurstančiuosius kituose pasaulio regionuose. Tam skirta begalės įvairiausių fondų ir organizacijų. Jei tik turėsiu pakankamai  gyvasties ir energijos, pati kokiems metams išvažiuosiu savanoriauti į trečiąsias pasaulio šalis tam, kad patenkinčiau savo egoistišką troškimą pasaulyje nuveikti kažką gražaus ir gero, prisidėti prie darnesnio gyvenimo kūrimo. Tačiau tai tik ateities planai. Kol kas reikia išgyventi dabartį, kuri yra daug kraupesnė, nei galima įsivaizduoti. Kadaise Stalinas ištarė genealiai žiaurią frazę "Vieno žmogaus mirtis yra tragedija, o milijonų-statistika". Nieko nuostabaus, juk artimųjų nelaimės visuomet išgyvenamos skaudžiau, nei didžiosios statistikos.

 Šį kartą ketinu kalbėti apie savo artimą draugą, Lietuvos Mokinių Parlamento narį, kuris jau beveik pusę metų guli be ryškesnių gyvybės ženklų. Daugiau nei keturis mėnesius Eimantas Kinderys po smegenyse trūkusios aunerizmos guli komoje. Per tiek laiko jam buvo atlikta ne viena skrandžio ir galvos operacija, iš kaukolės pašalinta dalis kaulo, o vėliau, prasidėjus komplikacijoms, prisidėjo ir plaučių uždegimas,ir plaučių stafilokoko virusas. Gegužės 18 dieną Eimantui sueis 19 metų. Tai amžius, kai gyvenimas nebestovi vietoje, o žmogus daro bene svarbiausius sprendimus savo gyvenime. Deja, dabar Eimantas nebesprendžia nieko. Nebeatstovauja Lietuvos Mokinių interesų, nes negali atstovauti net savųjų.

Ligoninė tapo antraisiais Eimanto namais, tačiau net ir tai nepadeda kiekvieną dieną blogėjančiai Eimanto būklei. Jam reikalinga vis didesnė pagalba, kurios Lietuvos ligoninės jau nebenori padėti.  Dėl to visi turime ištiesti pagalbos ranką, be kurios kiekvienas įkvėpimas Eimantui gali būti paskutinis. 

Ir ne, aš neprašysiu aukoti pinigų. Daugeliui mūsų pinigai šiuo metu ant medžių neauga. Tačiau yra galimybė 2 proc. pajamų mokestį paaukoti būtent šio nuostabaus žmogaus slaugai ir gydymui. Tai padaryti gali kiekvienas dirbantis žmogus, užpildydamas deklaraciją Labdaros ir Paramos fondui "Mūsų fondas". 

Deklaraciją galima pildyti internetu, jei naudojatės elektronine bankininkyste.

O jei jūs, kaip ir aš, vis dar neturite galimybės dirbti, uždirbti ir savo pajamų deklaruoti, yra kita išeitis, kuria aš jau pasinaudojau ir nuoširdžiai skatinu pasinaudoti Jus. Kiekvienas jaunesnio amžiaus žmogus apie šią nelaimę gali papasakoti savo tėvams ir paprašyti, kad jie savo 2 procentus paaukotų būtent šio vaikino gyvybei atstatyti. Taip pat paplatinti šią žinią savo bendraamžiams ir paskatinti juos nelikti abejingais. Eimanto vietoje galėjome ir vis dar galime būti kiekvienas mūsų. Visa tai tebuvo didelio streso ir pernelyg įtempto darbo padarinys. O stresas dažnas mūsų gyvenimo palydovas.Kartais nė patys nepajaučiame, kaip perlenkiame lazdą ir nejučia pradedame kenkti patys sau. Ši istorija taip pat pamoko, jog kiekvieno mūsų gyvenimas labai trumpas ir trapus, dėl to turime daryti viską, kad palaikytume savo sveikatą kuo geresnę. Atvirai pasakius, mane labai stipriai palietė šio žmogaus nelaimė. O labiausiai graužia sąžinėje kirbanti mintis, kad Eimantas savo gyvenimą išnaudotų begales kartų geriau, naudingiau ir linksmiau, nei kad naudoju aš. Ir gal tai tik liūdnas periodas, besitęsiantis jau pusmetį, bet jau gerą pusmetį kaip užsuktas viščiukas kartoju sau, kad su malonumu savo teisę gyventi atiduočiau būtent jam. Nes jis ŽINOJO, KAIP TINKAMAI IŠNAUDOTI VISAS GYVENIMO TEIKIAMAS GALIMYBES. Taip, neabejodama keisčiausi su juo vietomis, nes šis žmogus visuomet tryško džiaugsmu ir meile gyvenimui bei kiekvienam žmogui. Tai buvo vienas tų žmonių, kurie priversdavo nusišypsoti net patį didžiausią bambeklį, prajuokindavo net liūdniausią akimirką ir įkvėpdavo optimizmo bei motyvuodavo dirbti, atsižvelgdamas į kiekvieno žmogaus unikalius sugebėjimus. Ir galiausiai jis nusipelnė gyventi visavertį gyvenimą. 

Visa tai rašau tikrai ne iš skautiškos pareigos, bet dėl to, kad šis žmogus man tikrai rūpi, ir jis reikalingas ne tik man, bet dar mažiausiai 95 Lietuvos Mokinių parlamento nariams, kurie visi kartu per nepilnus dvejus metus tapo tikra šeima.

1. Nueiti į www.deklaravimas.vmi.lt

2. Prisijungti prie sistemos per savo elektroninę bankininkystę

3. Prisijungę vmi puslapyje pasirinkri skiltį paslaugos

4. Tuomet pasirinkti Pildyti portale

5. Susirasti sąraše formą numeris  FR0512 v.2

6. Užpildyti formą pagal pateiktą pavyzdį. Jei paramą norite skirti vieneriems metams, laukelyje E5 pasirinkite 2012 metus

Reikalingi nurodyti rekvizitai:

Paramos gavėjo kodas :  302449064

Pavadinimas: Lpf „Mūsų fondas“.

Buveinės adresas: Architektų g. 81-51, Vilnius.

Kam reikės deklaracijos formos, atsiųsiu el. paštu, parašykite man kotryna.uogintaite@gmail.com Taip pat drąsiai galite kreiptis į mūsų pirmininką Paulių Kazakevičių el. paštu kazakeviciuspaulius@gmail.com

Pridedu deklaracijos formą ir pavyzdį. Asmens kodą ir telefono numerį užtušavau dėl visiems puikiai suprantamos priežasties, žmogaus privatumo.

Jei negalite prisidėti, būkite geri, pasidalinkite šia žinia su visais, kuriuos pažįstate.