RENGINIAI: DESIGNERS SHOPPING NIGHT 2012

Žinot, kai bloga nuotaika ir gyvenimas nelepina, sunku prisiversti išsikebaroti toliau savo kambario ribų. Ką jau kalbėti apie viešas erdves, pilnas pažįstamų ar visiškai nematytų žmonių. Tačiau būtent dėl tos priežasties dažniausiai slogutis ir nepraeina. Dažniausiai tiesiog leidžiame neigiamoms emocijoms naikinti mūsų gyvenimą, užuot susitaikę su savimi ir leidę keletą akimirkų sau nuoširdžiai paliūdėti, o vėliau vėl jaustis gerai. Rašau apie tai ne šiaip sau. Pastaruosius mėnesius iš tiesų suabejojau gyvenimo prasme ir žmogaus, kaip būtybės egzistencija. Vis dėlto, Galiausiai, ankščiau ar vėliau, reikia susikauti su visais demonais, tūnančiais viduje, nes nors problemų ignoravimas yra pats patogiausia ir mažiausiai skausmo kelianti išeitis, jos nauda labai trumpalaikė ir visiškai nenaudinga. Vėliau ignoruojamos problemos kaupiasi, didėja, o galiausiai, žmogui palūžus, kaip pūliuojantis spuogas, išsitaško į visas įmanomas puses keleto kilometrų spinduliu. Bet net ir sprogus visoms emocijoms nevalia pasiduoti negatyvui. Būtent taip  padariau ir aš pati. Spontaniškumu nepasižymiu, dėl to džiaugiuosi bet kokiu bent kiek mažiau apgalvotu poelgiu. Ypatingai vakarykščiu sprendimu apsilankyti "Designer night shopping", į kurį užsiregistravau likus keletui valandų iki renginio pradžios. Tik įžengus į ankštą, kaip triušio urvas, erdvę, pranyko visos blogos mintys, besilankančios mano galvoje jau pusmetį, o pamačius jau pažįstamus veidelius, ir manąjį papuošė plati šypsena. Ir vėl susitikome su Toma , Sandra ir pagaliau susipažinau su Ugne. Atvirai kalbant, vis dar sunku patikėti, kaip jokių tiesioginių sąsajų neturintys žmonės gali taip puikiai bendrauti. Kavinėj užsipliurpėm tarsi pažinotumėm viena kitą metų metus. Kas liečia patį renginį, nelikau nei sužavėta, nei nusivylusi. Džiaugiuosi, jog tai buvo priežastis visoms susibėgti, susimatyti, aptarti naujausius įvykius, vykstančius gyvenime ir tiesiog smagiai pasibūti kartu. O drabužių ir daiktų, parduodamų renginyje, tikriausiai nepirkčiau net ir tuo atveju, jei būčiau milijonierė. Sutinku, kad buvo ne vienas akį patraukęs modelis, tačiau 800 lt už pačios prasčiausios medžiagos švarkelį arba 270 lt už paprasčiausią apyrankę iš stikliukų? Na, kol kas man tai neatrodo pats protingiausias pirkinys. Nors Aisčio Mickevičiaus pristatomi kvepalai net mane privertė svaičioti iš malonumo. Kainos nusprendžiau neklausti, kad nesugadinčiau gražios akimirkos, kuri susigadina kaskart, išgirdus nepalankią ir neprieinamą pinigų sumą, kurios reikalaujama ne laiku ir ne vietoje. Renginyje taip pat buvo galima išbandyti Mary Kay kosmetikos (apie ją plačiau galėsiu papasakoti kitą kartą, jei bus poreikis), tačiau net ir kosmetika manęs nesužavėjo. Ir ne dėl to, kad nemėgčiau šios firmos. Tiesiog visas MK subtilybes žinau ne prasčiau, nei pačios konsultantės, tad klausytis tos pačios informacijos tikrai nebuvo prasmės. Bet kokiu atveju, namo grįžau švytinti, kokios manęs mama nematė jau ilgą laiką. 

Ir dar žinot ką? Jau nebe pirmą kartą pastebiu, jog vienas paprasčiausių skausmo mažinimo būtų yra puoštis. Žinoma, tam turi būti laikas ir vieta: kas vaikšto su balinėm suknelėm kaimo vidury. Tačiau net ir menkiausia smulkmena gali padėti pasijusti bent kiek geriau. Ir visiškai nesvarbu, kad tai yra banalu, tuščia, kvaila ir paviršutiniška. Jei tai padeda bent kelioms akimirkoms vėl pasijusti žmogumi-PIRMYN. Už troškimą jaustis normaliu, niekas neturi teisės trenkti per galvą. Net ir tie, kuriems tai atrodo paika. 

Norėjau papasakoti kažką gražaus ir teigiamo, bet.. pamiršau. Na, kai prisiminsiu, duosiu žinią.

O ką tokią nuostabiai pavasarišką vidurpavasario šeštadienio popietę veikiate Jūs? 

Šįkart bučių ir linkėjimų nesiunčiu, kad neapsikrėstumėt jokiom depresijos apraiškom :D