ASMENIŠKUMAI: MAISTAS

Jau kurį laiką naudoju slaptą organizmo stiprinimo ginklą, apie kurio veikimo principus neturėjau laiko papasakoti viešai. Kiekvieną rytą, vos pramerkus akytes, lekiu šaldytuvo link ir dar ne visiškai blaiviu protu, refleksiškai tiesiu rankas vieno stiklinio butelio link. O butelyje - aliejus. Skamba iš tiesų šlykščiai, o skonis dar bjauresnis, nei galima įsivaizduoti, tačiau nauda, gaunama jį vartojant, neabejotinai atsveria nemalonų skonį, juolab, kad po pirmųjų savaičių skonio receptoriai apsipranta prie neįprastos konsistencijos ir skonio. Mokslininkai teigia, kad nuolat vartojant aliejų (patariama alyvuogių) mažėja rizika susirgti širdies ligomis, reguliuojamas kraujospūdis. Aliejus turtingas vitaminų A, D, K ir E. Vitaminas A būtinas akims, vitaminas D reguliuoja kalcio panaudojimą, tad yra svarbus kaulams ir dantims, o vitaminas E yra natūralus antioksidatorius, kuris apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Alyvuogių aliejus gali apsaugoti ir nuo nuo tulžies akmenligės, per didelio cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje, taip pat jis tinka žmonėms, kenčiantiems dėl sutrikusios žarnyno veiklos. Aliejus gali pagreitinti žaizdų gijimą, reguliuoti metabolizmą ir turėti net ir anticeliulitinį poveikį.

Aliejų gerti galima bet kokios rūšies (tačiau nepatariu naudoti to, kurį esate įpratę vartoti buityje). Geriausiu, žinoma, laikomas nerafinuotas šalto spaudimo alyvuogių aliejus, tačiau sugebėti jį gerti - jau aukštasis pilotažas, tad pradžiai įsigijau Graikinių riešutų aliejų. Neapsigaukite, nors pavadinimas skamba pakankamai patraukliai, skonis vis viena aliejiškas. Kiekvienoje didesnėje maisto parduotuvėje galima rasti tikrai didelį aliejų asortimentą, kainos svyruoja nuo 10 iki 25 lt už 500ml butelį. Kiekvienos rūšies aliejus turi savo unikalias savybes, maniškis graikinis pasižymi omega-3, gama-tokoferolio ir kitų aktyviųjų biologinių medžiagų teigiamu poveikiu širdies ir kraujotakos sistemai, medžiagų apykaitai, streso valdymui.
  Iki šiol pati tokiomis bobučių pasakomis netikėjau, tačiau kažkokiu stebuklingu būdu mama įtikino kiekvieną rytą pradėti gurkšneliu aliejaus ir jau po pirmosios dienos pastebėjau akivaizdžius skirtumus: visų pirma, susitvarkė visi žarnyno reikalai, pagerėjo žarnyno veikla. Visų antra, visą dieną skrandyje nejaučiamas joks sunkumas pavalgius, maistas tarytum slysta. Visų trečia, visiškai neslenka plaukai, jie pasidarė daug puresni, sveikesni ir labiau blizgantys. Visų ketvirta, nebeturiu absoliučiai nė vieno spuogo ant veido, veido ir kūno oda pasidarė minkštesnė, švelnesnė, visiškai nešerptetoja. Tikriausiai ne veltui sakoma, kad visi svarbiausi vitaminai turi būti vartojami ne tik išoriškai, tačiau ir iš vidaus. Šį kartą hipotezė pasiteisino su kaupu. Aš savąjį graikinių riešutų aliejų jau baiginėju ir planuoju kibti į kiek rimtesnį, tikiuosi pasiryžti alyvuogių aliejaus vartojimui.

 Kitas produktas, pastaruoju metu verčiantis mane varvinti seilę, yra greipfrutai. Jie padeda stiprinti imuninę sistemą, skatina hormonų gamybą.Valgant greipfrutus galima apsisaugoti nuo vasarą pasitaikančių peršalimų. Greipfrutai detoksikuoja žarnyną ir apsaugo žarnyno mikroflorą. Taip pat literatūroje galima rasti žinių, jog suvalgius po pusę grepfruto prieš kiekvieną valgį, akivaizdžiai sumažėja suvalgyto pagrindinio maisto kiekis, tad šie vaisiai laikomi vieni geriausiai padedančių lieknėjimui, svorio kontroliavimui ar tiesiog sveikai mitybai palaikyti. Dar prieš metus sakiau, kad jų visiškai nemėgstu dėl kartoko skonio, tačiau vėliau įsitikinau, kad būtent tas unikalus kartumo "ataskonis" sustabdo maniakišką norą valgyti net ir tada, kai organizmas to visiškai nenori, tačiau  to reikalauja mūsų refleksai. Šiomis dienomis greipfrutus laikau savo mėgstamiausiu citrusiniu vaisiumi ir kiekvieną dieną pradedu vienu arba dviem šiais vaisiais.

Vis dėlto, vien aliejumi gyvas žmogus nebus, tad dienos viduryje būtina pavalgyti sočiau,kad energijos ir "kuro" užtektų iki pat kito ryto, dėl to pietums dažniausiai renkuosi baltą mėsą, o tiksliau, vištienos krūtinėlę. Esu užkietėjusi mėsaėdė ir artimiausiu metu neketinu atsisakyto šio statuso, tačiau jau prieš du-tris metus pastebėjau, kad didžioji dalis mėsos apsunkina mano organizmą ir paverčia mane tingiu, vangiu žmogumi. Vištiena, tunas, kalakutiena, lašiša ir kitos žuvys šio poveikio nedaro, tad nutariau pasigilinti į šių produktų vartojimą. Pastaruoju metu dažniausiai valgau vištienos krūtinėlę. Kai kurie žmonės sako, kad ji labai brangi. Taip, ji brangesnė, nei kaina, kurią sumokate už paprastą vištą, tačiau dažnai žmonės pamiršta, kad perkant visą vištą, pusę nupirkto svorio tenka iš mesti, mat jį sudaro kaulai, kremzlės, oda (odos valdyti nepatariama, nes joje daug cholesterolio, kurio perteklius kenkia mūsų sveikatai (nesu kompetetinga medikė, dėl to kai kurios savokos gali šiek tiek neatitikti realybės, tačiau akivaizdu, kad mėsos odelių vartojimas nėra labai naudingas mūsų organizmui. Tai žinoti pakanka). Vištiena - geriausias visaverčių baltymų šaltinis Pavyzdžiui, 100 g kiaulienos yra 10-15 proc., o vištienoje - 20-23 proc. baltymų. Ši mėsa mažiau kaloringa ir mažiau riebi. Ypač vertingos vištų krūtinėlės, jose yra net 92 proc. visaverčių (raumeninių) baltymų ir tik 8 proc. jungiamojo audinio baltymų. Kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų (fosforo, geležies) vištienoje yra net 3 kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje.Kaip ir nuo kitos mėsos, nuo vištienos pasisotinama daug greičiau, nei nuo "triušių maisto", o energijos antplūdis išlieka kone visą likusią dienos dalį. Dažniausiai pietus valgau apie 4-6 valandą po pietų, ir įprastai tai būna paskutinis mano maistas tą dieną. Nors tai nėra pats geriausias ir sveikiausias maitinimosi būdas (dažnumo atžvilgiu), per eilę metų nusistačiau mano organizmui tinkančius metodus, tad rytais tenka pavalgyti tris kartus daugiau, nei valgo normalūs žmonės, o vakarienės man nebereikia. Žmogaus mitybos įpročiai turi tarnauti jam asmeniškai, o ne kokioms nors nusistovėjusioms komercinėms taisyklėms, tad patartina mitybą derinti prie savo asmeninio gyvenimo tempo.

  Nepaisant išsireiškimo apie triušių maistą, paskutiniu metu pradėjau valgyti daugiau įvairių žalių daržovių, į savo racioną įjungiau net salotas, kurių neapkenčiau visa savo širdimi visą savo gyvenimą. Pasirodo, salotas valgyti gali būti labai smagu. Nebūtina galintis kokių nors ypatingų patiekalų, pakanka iš daržo nuskintas salotas nuplauti, apšlakstyti aliejumi (kurį geriate kiekvieną rytą) ir apibarstyti kokiomis nors žolelėmis. papildomų priedų ar prieskonių dėti nebūtina - visą šį darbą už juos atliks unikalus vištienos skonis. 

Galiausiai, tačiau visų svarbiausiai, kiekvieną vasaros dieną, mano manymu, svarbiausią vietą mūsų širdyje, skrandyje ir šaldytuve turi užimti VANDUO. Dėl karšto oro organizmas dažniau prakaituoja, o su prakaitu pasišalina ir didelė dalis skysčių, kurie yra pagrindinė mūsų kūno sudedamoji dalis. Žmogus, netekęs daug skysčių, dehidratuoja, darosi vangus, pavargęs, nedarbingas. Dėl to BŪTINA gerti kuo daugiau vandens. Kiek turime suvartoti vandens priklauso nuo klimato, darbo intensyvumo, fizinės organizmo būklės. Esant padidintam fiziniam apkrovimui arba aukštai temperatūrai prakaituodamas žmogaus organizmas pašalina ir druskas. Todėl tokiais atvejais reikia gerti truputį pasūdytą vandenį.
  Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija rekomenduoja skaičiuoti vandens vartojimą atsižvelgiant į kūno masę. Suaugusiam ir sveikam žmogui per parą būtina suvartoti 30 mililitrų skysčių kiekvienam kūno masės kilogramui. Lieknesniems žmonėms ekspertai siūlo kitą formulę: 100 ml pirmiems 10 kūno masės kilogramams, 50 ml kitiems 10 kilogramų ir 15 ml – likusiam svoriui. Kiekis padidėja esant karštesniems, nei įprastai orams. 

Kad ir kur keliaujate, visuomet rankinėje turėkite bent mažą buteliuką vandens. Būtinai pasirūpinkite, kad juo aprūpinti būtų vyresni žmonės, taip pat jauni vaikai. Aš dažniausiai geriu paprastą vandenį, karštą vasaros dieną pašaldytą šaldytuve. Neretai alkio jausmas yra painiojamas su troškuliu, tad prieš pradedant kirsti mėsainius su bulvėmis ir pomidorų padažu, išgerkite bent vieną stiklinę vandens. Gal iš tiesų organizmas teprašė atsigerti?