RENGINIAI: MADOS INFEKCIJA II

Antroji Mados infekcijos dalis jau užnugaryje. Teliko tik malonūs prisiminimai apie vakarą, priešingai nei pirmąjį, pralėkusį it reaktyvinis lėktuvas. Tikriausiai tai lėmė išankstinis psichologinis pasiruošimas prieš tai minėtiems minusams ir tiesiog pozityvus nusiteikimas bei malonūs žmonės, supę mane visas dvi dienas.

Temperatūra viso renginio metu buvo labai įvairi: visur stovėjo ledinį orą (nemeluoju) pučiantys ventiliatoriai, o bendrose patalpose tvanku ir karšta, kaip vasarą Sacharos dykumoje. Net pasimečiau ir pasiklydau savyje: šalta man ar karšta? Bet kokiu atveju, temperatūra nesukėlė didelio komforto, tačiau prisiminus praėjusių metų Mados Injekcijos minusinę renginio temperatūrą, šiam kartui entuziastingai keliu nykščius į viršų. Ir nors grįžau namo su vėl sunkiai veikiančiu garso aparatu gerklėje, suprantu, kad tai tik mano pačios kaltė: lapkričio mėnesio vidury lakstyti vienmarškinei po gerokai įsivakarojusį miestą tikrai nėra sumanus sprendimas.

Muzika buvo tas faktorius, kuris gelbėjo ne vieną nuobodulio akimirką, tiek kolekcijų pristatymo, tiek pertraukų metu. Nesu didelė melomanė, net negalėčiau išvardinti muzikos stilių ar atlikėjų, kuriuos laikau savo favoritais. Vis dėlto kone visa muzika, kurią girdėjau Mados infekcijos renginio metu buvo ypatingai švari, estetiška, elegantiška ir be galo subtili. Tiesa, antrosios dienos pabaigoje norėjosi ko nors aktyvesnio, intensyvesnio ir aštresnio. Gal dėl to, kad visas renginys man pasirodė gerokai pasyvus, tačiau nėra reikalo kritikuoti - ne į aerobikos salę pastriksėt susirinko, o naujų kolekcijų pristatymo pamatyti sugužėjo tauta.

Didžioji vakaro kulminacija, mano asmenine ir visiškai subjektyviai hyperaktyvia nuomone, buvo vieno dizainerio, tiksliau Sandros Straukaitės kolekcijos performansas. Nebedrįstu tai, ką pamačiau, vadinti pasirodymu, nes tai ką matėm, girdėjom ir jautėm, gerokai viršijo esminius sąvokos „pasirodymas“ limitus. Kad ir kokia nuvalkiota, banali ir tik visiškai pop kultūrai valgyti tinkama daina bebūtų, mano nuomone, PSY atliekama gangnam style buvo ypatingai laiku ir vietoje. Tikrai negaliu teigti, kad šis hitas užkariavo bent dalelę mano širdies, tačiau neabejotinai šis popsas, apvyniotas banalybe ir perriškas visišku nuvalkiojimu, buvo labai laiku ir vietoje. Širdis šokinėjo iš džiaugsmo, kai tokioje erdvėje, kaip mados pasaulis, kur sugužėjo susiraukę ir arogantiškais apsimetantys žmonės, kažkas įpūtė naujų ir entuziazmu kvepiančių vėjų. Nuostabus vaizdas matyti gangman style šokį šokančius modelius. Taip ir norėjosi mesti visa, ką tuo metu laikiau rankose ir lėkti prisijungti prie šokančiųjų gvardijos. Tiesa, pačios kolekcijos nemačiau, mačiau tik bendrą vaizdą, pozityvią energiją ir tobulą atmosferą, sklindančią iš modelių. Kartais tai daug svarbiau, nei preciziškas drabužio sukirpimas ar geniali idėja.

Pornografija kad ir kaip nemalonu apie tai kalbėti, tikriausiai yra vienas labiausiai gąsdinančių dalykų visoje mados industrijoje. Suprantu, kad menas ir nuogybė žengia koja kojon vienas su kitu ir kad daugeliui menininkų nuogas kūnas yra gražu. Tačiau maniškė filosofija kažkodėl nesutapo su realybe: jei dizaineriai kolekcijas kuria paprastiems žmonėms, mirtingiesiems, kurie jų drabužius nešios savo kasdieniame gyvenime, kokia prasmė ant podiumo kolekcijas demonstruoti ant visiškai nuogų merginų, kai iš po apačios šviečiasi net patys intymiausi moteriškumo reljefai? Suprantu, kad be apatinių kolekcija atrodo daug estetiškiau, o apatiniai suteikia nepageidaujamą drabužio kritimą ar formą, bet juk vėliau pirkėjas norės gauti panašų efektą, kokį matė ant podiumo, tik vargu, ar dėl to bus pasiryžęs atsisakyti savo įprastinės apatinės aprangos, tad akivaizdu, kad pirkėjas negaus pilno įspūdžio. O tai jau panašu į standartinius reklaminius triukus, kasdien matomus televizijoje.

 Žmonės taip pat buvo verti dėmesio objektai.  Buvo įdomu stebėti daugelio žmonių elgseną,  kalbėjimo manieras, taip pat išvaizdą. Mitas, kad Lietuvos žmonės neturi stiliaus, nemoka rengtis ar nesirūpina savo išvaizda liko visiškai paneigtas. Nepamenu, kada paskutinį kartą mačiau tiek daug gražių žmonių vienoje vietoje. Žinoma, netikrinau jų asmeninių savybių, bet fasadas tikrai kokybiškas. Taip pat likau rami, kad drabužių parduotuvių verslas Lietuvoje tikrai nemerdi, priešingai - klesti kaip niekad. Pliusas Lietuvos ekonomikos daržui. 

Savanoriai puikiai dirbo savo darbą, kiekvienas meno centro kampelis buvo akylai prižiūrimas ir saugomas, visur stovėjo bent po porą žmonių, nuolat pasiruošusių padėti, patarti ir pagelbėti, iškilus keisčiausioms dilemoms.

Pažintys tikrai nebuvo kažkas, dėl ko būtų galima eiti į tokį renginį, kaip Mados Infekcija, bet buvo labai smagu pagaliau susipažinti su nuostabiąją Nereta, kuri vienaip ar kitaip jau daugiau nei metus išlieka pati geriausia minimalizmo karalienė visoje lietuviškojoje blogosferoje. Tikriausiai dėl šios oficialios pažinties džiūgavau labiausiai. Taip pat ne mažiau gera sutikti žmones, kuriuos teoriškai žinojau, tačiau realiai niekuomet neturėjau galimybės susipažinti. Ypatingai teigiamą įspūdį padarė mieloji Simona. 

Kainos vietiniame bufete jau nebestebino, tiesiog ėjau ironiškai išsišiepus, jog norint pagerti kažko daugiau, nei lašelį mineralinio, kainuojančio 5 litus, neabejotinai tektų išleisti mažiausiai 100 litų. Dar gėdingiau pasirodė tai, kad žmonės, norėdami sumokėti krūvas pinigų ir beverčius produktus, turėjo stovėti puskilometrio ilgio eilėje prie baro. Dar kartą apsidžiaugiau savo įprastiniu skūpumu, kuris mane tiesiogine to žodžio išgelbėjo nuo nesibaigiančio laukimo eilėse, priminusio priešistorinius laikus vidurinių mokyklų valgyklose, ilgųjų pertraukų metu. 

Lokacija šį kartą buvo tiesiogiai susijusi su kainomis bare. Vis dėlto Mados infekcijos strateginė vieta tiesiog nuostabi, mat tokiems biedniams, kaip aš, buvo suteikta galimybė pertraukų metu pasprukti į lauką ir nulėkti iki artimiausio prekybos centro, kur kainos gerokai skyrėsi nuo prieš tai minėtųjų.
Likimo ironija šį kartą atsisuko prieš mano ironijos ir gailesčio kupinas replikas apie tai, kad didžioji dalis apavo, demonstruoto renginyje, buvo tiesiog siaubingai aukšta pakulne, o daugiau nei pusė merginų nesugebėjo paeiti ant standartinių aukštakulnių. Tačiau prisiminus save suvokiau, kad tikriausiai panašiai atrodžiau ir aš, atestatų teikimo iškilmėse. Empatija suveikė ir daugiau replikų apie siaubingą merginų eiseną nebemėčiau.

Bendras vertinimas iš mano daržo yra teigiamas teigiamas ir tik teigiamas. Galbūt toks nebūtų, jei būčiau kreipus dėmesį į minusus, nesusipratimus ir neaiškumus, tačiau visas dvi dienas jaučiausi besimėgaujanti renginiu ir gyvenimu. Man buvo be galo gera ir smagu, džiaugėsi ir akys, ir pilvas, ir širdis. O juk tai ir yra svarbiausia.

Asmeniškumai kaip visuomet yra didysis mano varikliukas, mat objektyviai rašyti nemoku, o gal tiesiog man tai yra neįdomu. Labai džiaugiuosi šiuometiniu Mados Infekcijos renginiu ir su nekantrumu laukiu ateinančių pasirodymų. Nors tai tebuvo antras kartas, kai savo nosį kišu į tokio lygio renginį, labai nuoširdžiai tikiuosi, kad jis nebus paskutinis. 

 Kas liečia mano pačios aprangą, įspūdžiu ar originalumu eilinį kartą nei pasigirti, nei pasidžiaugti negalėčiau. Kiekvieną kartą, prieš keliaudama į tokį renginį, pasižadu sau šį kartą atrodyti gerai, tačiau visi pažadai baigiasi vos atsidarius drabužių spintą ar išsiplovus galvą. Visų pirma dėl to, kad man kone visuomet šalta, o šaltis priverčia mano rudnosiuko nosytę dar labiau raudonuoti, tad esu priversta rengtis šiltai. Taip pat mano nesugebėjimas pasidaryti jokios įmantresnės šukuosenos mane veda į neviltį, tad vienintelis dalykas, ką galiu parodyti žmonijai, tai savo nupiepusius ir tiesius kaip šiaudų kupeta plaukus. Vienintelis dalykas, privertęs mane jaustis ypatingai išsidabinusia, buvo šarkos spindesio delninė. Nesu didelė elegancijos šalininkė, tad jaučiausi tikrai ypatingai, negalėdama padoriai nešti rankinės. Dėl nuolatinio akių dažymo pasibaigė visi akių ir makiažo valymo įrankiai, tad bijau, kad metas baigti savo pasakojimus ir keliauti į prekybos centrą, ieškoti nuolaidų vatos padeliams, mat ateinančią savaitę man jų tikrai prireiks.

Pasidalinkite savo įspūdžiais apie Mados infekciją. Ar buvote? Ar patiko? Į ką Jūs atkreipiate dėmesį tokiuose renginiuose?