PAPLEPĖJIMAI: ZARA - NAUJAS MADOS KULTAS

Prieš porą dienų Manodrabužiai portale pardavinėdama vieną rankinę sulaukiau klausimo, kodėl ant mano parduodamosios rankinės nėra Zara ženkliuko,patvirtinančio jos autentiškumą, nors aprašyme gaminio firmą buvau nurodžiusi būtent ją. Ir nors iki šiol žinojau, kad reikalai prasti, tą akimirką suvokiau, kad mados, kokybės ir prestižo sampratos situacija šiuo metu yra itin blogoje padėtyje.

Teoriškai, didžioji dalis multinacionalinės UAB Inditex  drabužių parduotuvių (tokių kaip Zara, Pull and Bear, Bershka, Massimo Dutti, Stradivarius, Oysho, Zara Home) yra subalansuotos vidutines pajamas gaunantiems Europos šalių gyventojams, atsižvelgiant į europinio standarto vidutines mėnesines kiekvieno dirbančio asmens pajamas. Kitų šalių gyventojai UAB Inditex valdomas drabužių parduotuves laiko įprastomis, niekuo neišsiskiriančiomis iš kitų drabužių parduotuvių, apsipirkimo vietomis. Bet nebūtumėm lietuviais, jei visos situacijos neišverstumėm priešingai..

Lietuvoje ZARA tapo kultu - ignoruoti fakto, kad pagal gaunamas minimalias pajamas Lietuvoje ir visoje Europoje, Lietuvos kainos šiems drabužiams yra kone tris/keturis kartus didesnės ( per mėnesį uždirbant 800 eurų užsienyje, puošnesnė palaidinė kainuos 30 eurų, kai Lietuvos 800 litų minimalus atlyginimas toje parduotuvėje turi daug silpnesnę perkamąją galią, mat ta pati palaidinė Lietuvoje kainuos 110 litų). Proporcijos žvėriškos - už tą patį gaminį užsienio pilietis sumokės 1/26 dalį savo atlyginimo, tuo tarpu biednas lietuviukas yra priverstas pakloti 1/7 dalį savo viso mėnesio juodo darbo. Nepaisant šio graudaus fakto, eilės prie Inditex valdomų parduotuvių kasų niekuo nenusileidžia žmonių pulkams, kuriuos tenka sutikti prie Humanos, pirmąją asortimento dieną, dar neprasidėjus darbo valandoms. Dar blogiau - vakar, važiuodama Gedimino prospektu, pastebėjau identiškas eiles prie minėtosios centrinės Zara parduotuvės Vilniuje, žmonės pulkeliu stovėjo prie parduotuvės durų ir laukė jos atidarymo.. Ir užbėgdama pateisinimams už akių pasakysiu, kad ne, vakar jokių nukainavimų, nuolaidų ar akcijų parduotuvė nevykdė.

Tad kokia šizofrenijos forma įsirangė į lietuviškąjį identitetą, kad neturėdami jokio finansinio stabilumo, ugdome priklausomybę fiktyviam prabangos prekių suvokimui?

Dauguma atsakytų, kad Zara siūlo puikų kokybės ir kainos santykį. Jei jus ZARA drabužių kokybė tenkina, esu didžiai nustebusi ir iš dalies džiaugiuosi dėl jūsų laimės, mat mano gyvenimo laimė Zaros vardo nepripažįsta.

Mano patirtis kiek kitokia - už 129lt įsigyti džinsai išsitampė per lygiai 3 valandas (manau,kad drabužio padidėjimą trimis dydžiais reikia įvardyti būtent "išsitampymu", mat kitokios sąvokos savame žodyne rasti nesugebėjau), o kitą dieną nunešus juos į parduotuvę gabiosios ir darbščiosios pardavėjos pasakė, kad drabužis dėvėtas, tad jo pakeisti tinkamu dydžiu ar grąžinti pinigų nepavyks.

Tad kas gi užhipnotizavo mūsų gurduolius lietuviukus tokiam smegenų plovimui, kad per dieną vienos parduotuvės apyvarta ne išpardavimų metu siekia 13 000lt?

						Zara žino, ko reikia jaunam žmogui. Žino, kaip pačią prasčiausios kokybės (atleiskite už išsireiškimą) "drapaną" pateikti tarytum aukščiausios prabos gaminį. Baisiausia tai, kad gerai paieškojus internetiniuose saituose, ZARA drabužių ir aksesuarų analogų atrasti galima daugiau nei garsiųjų mados firmų.  ZARA tapo prestižo reikalu. O tai jau, atleiskite dar kartą, yra juokinga. Kita vertus, nereikia smerkti, iki prestižo kažkokiu būdu irgi  reikėjo prieiti. O iki jo galima prieiti tik vienu būdu - didele paklausa ir palankiomis prekybos sąlygomis, ką Zaros vadybininkai ir padarė. Drabužėliai iš tiesų paprasti, tačiau kažkuo labai traukiantys. Kad ir kaip nenorom, nejučia kiekvieną kartą turėdama galimybę, užsuku į šią parduotuvę pasigrožėti naujais drabužiais ir pasiputoti dėl pernelyg užkeltų ir visiškai lietuviškiems atlyginimams neatitinkančiomis kainomis (kalbu apie pradines kainas). Žinant, kad už tą pačią (o gal net mažesnę) kainą drabužį galima pasisiūti individualiai pas Lietuvos dizainerius (ne, apie Statkevičius ir Piekautaites nekalbu, kalbu apie talentingus jaunus Lietuvos dizainerius, dar tik startuojančius savo karjeroje) fenomeno keistumas tik dar labiau išryškėja - didžioji dalis tautos geriau vaikščios masinei prekybai skirtais apdarais (yra ne vienas drabužio ar aksesuaro modelis, kurį nešioja lygiai kas antra atitinkamo amžiaus lietuvos mergina).Ir nepaisant visų nepasitenkinimų, kuriuos jaučiu Zarai, vis viena laikau ją viena populiariausių ir sėkmingiausių drabužių parduotuvę Lietuvos jaunimo tarpe. Kitoms parduotuvėms tereikia mokytis vadybinių triukų, kaip pigiai ir nekokybiškai pagamintus drabužius parduoti už absoliučiai neadekvačius pinigus. Dešimt balų už verslo strategiją ir minusinis įvertinimas mums, mirtingiesiems, už tai, kad neužuodžiam to, kas turėtų smirdėti.