18.11.12

Daugiau nei pusę metų negaliu išsirinkti tinkamo kvapo, kuriuo norėčiau kvepėti ilgiau, nei keletą minučių ir kuris, savo egzistavimu, neerzintų mano uoslės bei nedirgintų nervų sistemos. Kad ir kaip stengiausi išspręsti šią problemą, kuo toliau, tuo labiau jaučiu savo padidėjusį jautrumą bet kokiems kvepalams ir jų skleidžiamiems kvapams. Net ir tie, kuriuos pauosčius, norisi juos pauostyti antrąsyk, užsipurškus ant kūno ir pabuvus bent pusdienį, vėliau ima erzinti, negana to, pradeda skaudėti galvą ir pykinti. Nors kvepalai, kuriuos naudoja aplink mane esantys žmonės, manęs visiškai nedirgina, tačiau žinau, kad pati jais kvepėti ir gerai jaustis negalėčiau.
Visiškai netikėtai prieš daugiau nei du mėnesius atsidūriau Panoramoje įsikūrusioje parduotuvėje  Crème de la Crème  be jokio rimtesnio išankstinio tikslas. Tiesą sakant, vienintelė tikra priežastis tąkart buvo konsultacinė, padėti vienai pažįstamai išsirinkti naujus kvepalus. Žinoma, atradus keletą tinkamų kvapų ši pasinėrė į jų lyginimą, kuriame pašalinis žmogus jau nebegali patarti, tai pernelyg individualu. Tad likusį laiką išnaudojau asmeninėms kvepalų paieškoms, kurios, kad ir kaip bebūtų keista, buvo visiškai sėkmingos. Visai netyčia atradau kvapą, kuris idealiai atitiko mane, kuriuo kvepėti norėjau tiek dieną, tiek naktį, tiek visą likusį savo gyvenimą. Apimta visiškos euforijos, parodžiau jį draugei (vėliau ir mamai), o šios tik nusijuokė ir pasakė, kad kvapas kaip prabangaus tualeto gaiviklio: eilinis citrusinis, be jokių įmantrybių. Vis dėlto, kvepalai neišėjo iš galvos ilgą laiką, tačiau ten jie ir liko, mat kaina pasirodė šokiruojanti. Kad ir kaip norėčiau, 600lt už kvepalų buteliuką mokėti negaliu. O gaila.
Vis dėlto, jei kada nors gyvenime pagausiu fortūną ir gausiu papildomą milijoną pinigų asmeninėms reikmėms,  šie kvepalai bus pirmasis pirkinys.
Panaši fortūna šyptelėjo praėjusį savaitgalį, Panoramai švenčiant n-tąjį savo gimtadienį, kurio metu visos parduotuvės savo pirkėjus lepino gausiomis nuolaidomis, akcijomis ir dovanėlėmis. Ironiška, bet kuo didesnė kaina, tuo didesnę pinigų sumą galima sutaupyti perkant, tad pusiau ketindama pirkti, pusiau retoriškai svaičiodama, nudardėjau į Panoramą. Nudžiugau, sužinojusi, kad kone visiems Crème de la Crème gaminiams taikoma 25 procentų nuolaida. Galvoje jau sukiojosi planas chuliganas,  tačiau prastovėjusi gerą pusvalandį prie savo garbinamo Kotryniško kvapo, sužinojau, kad būtent tiems kvepalams nuolaida netaikoma. Žavu. Ir vėl likau it musę kandusi. Beliko tik guosti save, kad bet kokiu atveju, su nuolaida, ar be jos, tokius pinigus mokėti už kvepalus yra visiška beprotystė.
Tačiau ties šiuo nusivylimu istorija nesibaigė. Galiu kaltinti likimą, galiu dėkoti gyvenimui, tačiau faktas lieka faktu, kad radau kiek pigesnę, tačiau tikrai ne prastesnę alternatyvą, kuria ketinu naudotis ateinančius metus tol, kol jos resursai bus išnaudoti. O tai, drįstu teigti, įvyks negreit, mat naujųjų kvepalų tūris gigantiškai didelis. Pagaliau galiu džiaugtis naujai atrastu kvapu.

Marc Jacobs Cranberry tai limituoto leidimo purškalas, išleistas 2011 metų vasaros kolekcijoje, kurioje buvo pristatyti trys nauji kvapai: curacao (paieškojus informacijos paaiškėjo, kad šis kvapas įkvėptas apelsinų skonio likerio, gausiai paplitusio Karibų saloje Curacao), imbiero ir spanguolių. Pastarosios pasirodė labiausiai patrauklios, dėl savo uogoms priklausančių savybių, tačiau tuo pat metu ir uogoms nebūdingo stiprumo, kartumo ir.. vyriškumo.
Jei reikėtų apibūdinti kvapą, viršutinę natą geriausiai apibūdina vaisių ir šviežios medienos dvelksmas.  Kiek mažiau procentų kvape užima muskuso ir citrusinių vaisių kvapas, galiausiai viską vainikuoja kur buvus kur nebuvus rūgštuma. Kvepalų kūrėjas Richard Herpin šį kvapą išrado sumaišęs spanguolių, mandarinų ir apelsinų ekstraktą su sausmedžiu, raudonaisiais serbentais, muskusu ir mediena. Bendras kvepalų kvapas visiškai neutralus, be jokių užuomazgų į moteriškumą (atitinkamai ir vyriškumą), tad idealiai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Paklausus vyriškos nuomonės sužinojau, kad kvapas iš tiesų idealiai atitinka tiek vyriškuosius, tie moteriškuosius standartus.
Kvapas tikrai nėra ypatingai sunkus, tad geriausias jo naudojimo laikas - diena, o idealus metų laikas - vasara. Kaip žinia, didžioji dalis citrusinių ir medienos kvapų nėra linkę išlikti dienų dienas, tačiau manęs ši žinia negąsdina ir aš esu pasiryžusi priimti iššūkį šių kvepalų naudojimui žiemos periodu.
Ne mažiau nei ekstraktų pasirinkimas, mane pribloškė ir buteliuko dydis bei talpa. Šį kvapą galima įsigyti tik 300 ml talpos pakuotėje, tačiau priešingai, nei didžioji dalis Marc Jacobs kvepalų, kaina nėra tokia didelė. Už 300ml kvepalus tektų pakloti 68 dolerius (apie 183 litus), taigi 100ml to paties kvapo kainuoja 23 dolerius (apie 62 lt.) tuo tarpu standartinės Marc Jacobs kvepalų kainos gerokai didesnės, už 100ml Marc Jacobs Oh Lola tektų pakloti 350 litų. Apsimoka? Akivaizdu, kad taip.
Vienintelis minusas yra tai, kad nei šių, nei kitų limituoto leidimo kvapų Lietuvos kosmetikos parduotuvėse įsigyti nepavyks, tad už siuntimą gali tekti pakloti papildomą pinigų sumą, o nežinant kvapo ir neturint galimybės jo išmėginti ant savo kūno, visuomet yra nemaža rizika, kad kvapas "netiks prie asmenybės"
Be abejonės pliusą turiu duoti nuostabiam kvepalų buteliuko dizainui. Būdama jaunesnė kvepalus visuomet rinkdavausi pagal pakuotę. Žinoma, nereikia naiviai tikėtis, kad pakuotės grožis yra svarbiausias kriterijus kvepalų rinkimuisi, tačiau neabejoju, kad parduotuvėje uostyti įprasta tuos kvapus, kurių buteliukai patraukia dėmesį. Į neišvaizdžius buteliukus nė nekreipiama dėmesio (tik žinoma šioje vietoje reikėtų stabtelėti ir priminti, kad "išvaizdus buteliukas" ar "patraukli pakuotė" yra visiškai subjektyvu, tad jei vieno dizaino kvepalų išvaizda nepriimtina vienam žmogui, kitam gali pasirodyti itin patraukli). Taip pat reikėtų pripažinti, kad pakuotės, į kurias kreipdavau daugiausia dėmesio ankščiau, dabar neatrodo tokios patrauklios ("kuo daugiau rožinės, tuo geriau"). Šiuo metu labiausiai akį traukia paprastos ir primityvios formos.
Bet kokiu atveju aš savo naujaisiais kvepalais esu itin patenkinta ir vis dažniau galiu džiaugtis išsiugdžius idealią uoslę pirkiniams, tad tiek kosmetiką, tiek kvepalus, tiek drabužius ar avalynę galiu pirkti nė nesimatavus ir netikrinus. Kad ir kaip dažnai pykstu ant savęs dėl nuolatinių pirkinių, akivaizdu, kad pirkimo įgūdžiai gali padėti apsisaugoti nuo netinkamų pirkinių ir bereikalingo pinigų mėtymo į balą.
APŽVALGOS: COCTAIL SPLASH CRANBERRY BY MARC JACOBS

17.11.12

Blogosferinėje plotmėje nebe pirmą savaitę siaučia klausimynų virusas, vienu ar kitu būdu iš dalies užkrėtęs ir mane. Apie jį išsamiau nepasakosiu, nes iš esmės neatitinku pagrindinio žaidimo kriterijaus (tinklaraštis turi turėti mažiau nei 200 sekėjų), tuo tarpu mano sekėjų skaičius įspūdingas (be abejonės tuo labai džiaugiuosi ir nuoširdžiai didžiuojuosi), tad nesilaikysiu įprastinių žaidimui būdingų taisyklių ir interpretuosiu jį savaip, pasinaudodama man užduotais klausimais kaip šablonais. Už klausimų blokus ačiū: Emai, Ievai, Giedrei, Monikai, Agnei, Kristinai ir mergaitei be vardo.  
Mylimiausias metų laikas 
Ruduo. Tikriausiai išliko nuo tų laikų, kai vaikai mylimiausiu metų laiku laikydavo tą metų laiką, kuriuo gimė (kadangi gimiau rugsėjį, visad mylėjau rudenį, bet ne tą darganotą, gražų, auksinį) 
Kur ieškote įkvėpimo? 
Kasdieniame gyvenime, žmonėse, kurie mane supa ir iš kurių galiu mokytis. Tačiau pabrėžiu žodį "ieškoti", o ne "įkvėpimas".
 Žmogus, su kuriuo norėtumėte išgerti puodelį kavos
 Leonardas da Vinčis.
Ką galvojate prieš užmiegant? 

 Dažnai nebeturiu jėgų jokiems apmąstymams, net neprisimenu, kaip užmiegu. Smingu negyva tą pačią sekundę, kai galva paliečia pagalvę. Užtat turiu problemų su ankstyvu pabudimu ir nesugebu daugiau užmigti.
Ką šiuo metu skaitote?
 E.H. Gombrick "Meno istorija". Iš tiesų žavinga ir stipriai užkabinanti knyga, tačiau fundamentaliai neatitinka savo pavadinimo, mat visas 500 puslapių apimties meno istorijos raidos aprašymas pagrįstas absoliučiai subjektyviu kiekvieno laikmečio vertinimu iš autoriaus pusės, o ne konkrečiais faktais. Kitaip tariant tai visiška meno istorijos interpretacija. Žinoma, tokiam kūriniui parašyti reikia plačių ir gilių žinių menotyroje, bet prieš tai norėtųsi prisiminti sausus istorinius faktų. Mokykloje dailės pamokos (tad ir jos istorijos) neturėjau net ketverius paskutinius metus, dėl to kai kurių esminių dalykų nepamenu. Tai sudaro šokius tokius nepatogumus, tačiau nepaisant viso to, knyga tikrai verta dėmesio ir laiko.
Didžiausia pagunda?
Daryti psichologijos paskaitai skirtas užduotis (nors ir žinau, kad ir nedarydama jų turėsiu aukščiausius įvertinimus; tiesiog jaučiu malonumą jas atlikinėdama), vietoj to, kad koncentruočiausi į aukštąją matematiką ar matematiknę analizę (kas iš esmės yra mano specialybės pagrindas ir esminis mokslas). Pagundas dažniausiai identifikuoju kaip nesugebėjimą tinkamai paskirstyti prioritetų arba neteisingą laiko paskirstymą.
Kada keliatės rytais?
Priklauso nuo situacijos ir kitos dienos planų. Paprastai keliuosi labai anksti (šiandien nemiegu nuo 1:37), nes :
a) Kitą dieną turiu daug planų ir negaliu leisti sau ilgai miegoti.
b) Jei leidžiu sau miegoti kiek noriu, tuomet mane aplanko geriausioji mano draugė, tarp mirtingųjų dar vadinama nemiga, ir bet kokiu atveju nemiegu.
c)Mano superšaunūs kaimynai mėgsta linksmintis ištisą naktį, o mano nervai ne plieniniai. Šiandien vėl miegojau 2 valandas, mat aukštu aukščiau vyksta intensyvus pasisėdėjimas prie vyno ir kitų alkoholinių gėrimų, kurių vartojimas ankščiau ar vėliau priveda prie garsaus lėbavimo ir trukdymo aplinkiniams gyventojams.  
d)Jei rytą reikia važiuoti į pirmą paskaitą, keliuosi 5h ryto. Manau tokį laiką galima laikyti mano kėlimosi vidurkiu. 
Mylimiausias miestas?
Myliu visus miestus. Taip pat mėgstu miestus, kuriuose lankausi kaip svečias. Tai susiję su psichologine būsena, jog bet kuriame kitame mieste (išskyrus gyvenamąjį), jautiesi laisviau, mat neturi jokių didesnių įsipareigojimų. Bet kokiu atveju, neretai meilę miestui lemia jame gyvenantys žmonės, o ne architektūriniai objektai.
Daina, kurią niūniuojat? 
Šiuo metu niūniuoju ne konkrečią dainą, o didelę ir gražią keiksmažodžių puokštę mylimiesiems kaimynams. Paskutinė tikra niūniuota daina The fugees - ready or not
Ką labiausiai norėtum įvaldyti?
Absoliutų laiko valdymą ir planavimą, ugdyti ir tobulinti lyderystės įgūdžius, organizacinius ir struktūrinius ypatumus. Paprasčiau kalbant, norėčiau įvaldyti savo asmeninių smegenų valdymą ir panaudojimą, žmonės nėra kvaili, tiesiog neišnaudoja visų smegenų galimybių.
Ar turite talismaną/ laimės amuletą?
Neturiu. Laimę nešu pati sau, o ne kažkoks materialus daiktelis.
Kurio iš trijų tau šiuo metu labiausiai trūksta: stiliaus, apsiskaitymo ar finansinės nepriklausomybės?
Vienareikšmiškai apsiskaitymo. Galiu dėl to kaltinti laiko stygių ar, kaip kad apie mane juokauja kursiokai, norą vienu užpakaliu apsėsti dešimt kėdžių, tačiau kad ir kokios būtų to priežastys, neretai jaučiu kompleksą dėl tam tikrų specifinių žinių stygiaus vienoje ar kitoje sferoje. Tai tikrai ištaisoma klaida, tačiau prieš pradedant ją koreguoti, reikėtų išsigryninti, kuriame dalyke noriu įgyti daugiausia žinių. Su stiliumi pykausi visą savo gyvenimą, nesu ypač stilinga, neturiu nei įgimto, nei įgyto stiliaus jausmo, bet dėl to pernelyg nepergyvenu, to nelaikau svarbiausiu dalyku. Gražus saldainio popieriukas nemažas privalumas, tačiau jis neturi įtakos saldainio skoniui, o skonį suteikia turinys ir apsiskaitymas. O dėl finansinės nepriklausomybės.. negaliu komentuoti ir lyginti to, ko nesu patyrusi. Vis dar gyvenu su tėvais, valgau tėvų maistą, naudojuosi visais komunaliniais privalumais ir už tai pati nemoku.
 Vienas iš tavo tėvų nori pasidaryti plastinę operaciją. Pritarsi ar bandysi atkalbėti? Kodėl?
Pritarsiu, nes tėvai, kaip ir mes, yra laisvi žmonės, turintys absoliučią teisę į savo kūną; Bandysiu atlakbėt, nes tai velniškai brangus dalykas, o tėvų gaunamas atlygis tiesiogiai daro įtaką mano išlikimui ir gyveno kokybei (jei kuris iš mano tėvų darytųsi plastinę operaciją, įtariu, likčiau badmiriaut)
 Bevaikė pora prašo tavęs tapti surogatine motina ir už tai siūlo didžiulius pinigus. Sutiksi?
Sutiksiu, jei pora pasirodys tinkama ateities kartos ugdymo atžvilgiu. Viskas priklauso nuo šeimos, kuriai turėčiau gimdyti vaiką, vertybių, asmeninių įsitikinimų, tradicijų, mentaliteto. Jei porą matau kaip potencialią perspektyvaus vaiko ugdytoją - taip.
 Koks žmogus yra tavęs visiška priešingybė?
Šiandien nebedrįsčiau įvardinti kažkokių asmeninių savybių, kurios man nebūtų būdingos, mat vienu ar kitu gyvenimo atveju, savyje galima atrasti tokių įdomių savybių, kurių net neįtariau egzistuojant. Vis dėlto kol kas nesijaučiu esanti didele lengvabūde, taip pat jaučiu improvizacijos ir spontanikos stoką savyje. 
 Kaip įsivaizduoji savo senatvę? 
Ne tik pasenusios, bet ir suaugusios savęs neįsivaizduoju. Su kiekvienais metais jaučiuosi vis didesniu vaiku. Gyvenimo ironija. Nors visą gyvenimą sakydavau, kad vos pasensiu, ištremsiu save gyventi į vienkiemį, kad negadinčiau gyvenimo jauniems žmonėms savo pamokslais ir pabumbėjimais, ką šiuo metu neretai pastebiu pagyvenusių žmonių tarpe. Bet šiuo metu gyvenimo kaime idėja net ir pasenus atrodo utopinė. Kuo toliau, tuo labiau urbanizuoju savo pačios asmenybę ir gyvenimą. Taip ir vyksta esminiai asmenybės ir požiūrio pokyčiai. Iš dalies tai būtų galima vadinti neturėjimu tvirtų įsitikinimų, bet kokiais įsitikinimais galima laikyti trylikamečio paauglio nepagrįstą pasisakymą apie senatvę? Su laiku gyvenimas įsitikinimus pakeičia.
Geriausia, tavo manymu, profesija.
Ta, kuri idealiai atitinka žmogaus asmenybę ir padeda realizuoti save. Ne veltui Donelaitis sakė, kad darbas - viena didžiausių vertybių. Tik šiuo metu pačią darbo sąvoką neretai matau naudojamą neteisingai ir labai siaurai.
Įsivaizduok, kad dviems savaitėms dingsta elektra. Ką veiksi tamsiais vakarais?
Apsigyvensiu universitete, ten tokių dalykų nepasitaiko. Jei visgi tokios galimybės nebūtų - sidegčau daug žvakių ir skaitydama gadinčiau akis. Gal taip įgaučiau taip trokštamą apsiskaitymą?
Koks gyvūnas galėtų būti tavo simboliu?
Žaltys. Juokauju. Ankščiau sakydavau apie save "tyli kiaulė gilią šaknį knisa". Tik kad šiuo metu ta kiaulė nebe tokia jau ir tyli, tad ir tas knisimas nebe toks efektyvus. Atvirai kalbant, naujo gyvūno nesusigalvojau.
 Mėgstamiausias stalo žaidimas?
Mėgstamiausio stalo žaidimo neturiu, tačiau paskutinius keturis kartus žaistas stalo žaidimas buvo MADWISH
Gavai galimybę tiesiogiai paklausti Dievo vieną klausimą. Koks tai būtų klausimas? (Jei netiki Dievu, įsivaizduok, kad jis yra. Daugeliui tai pavyksta.)
Pasiteiraučiau, ar iš tiesų reikia jį taip stipriai ir demonstratyviai garbinti, kaip kad įprasta daryti krikščionių katalikų bendruomenėje. Suprantu, kad Dievas - teoriškai labai reikšmingas asmuo, sukūręs visatą ir pasaulį. Džiugu, bet dažniausiai rimti žmonės lieka savo išradimų (šiuo atveju išradimu laikyčiau patį pasaulio sukūrimą) šešėlyje, o ne kelia save į stabų vietą. 
Tapai šalies diktatoriumi. Ką visų pirma bandysi šalyje keisti? 
Panaikinsiu vyraujančią demokratiją ir įvesiu absoliutų totalitarinį valdymą. 
Mėgstamiausio papuošalo ir drabužio nuotrauka
Nemanau, kad kažkokį drabužį ar papuošalą reikėtų išskirti ir iškelti kaip mėgstamiausią, visi, kuriuos nešioju, yra mėgstami ir mylimi.
Koks juokingiausias ar keisčiausias nutikimas jums yra nutikęs?
 Visuomet juokinga, kai gyvenimas priverčia kardinaliai keisti savo pačios įsitikinimus arba tiesiog pasielgti taip, kaip iki tol sakiau niekad nesielgsianti. Elementarus pavyzdys - prieš šešerius metus galėjau duoti galvą nukirsti, kad niekas gyvenime neprivers manęs dėvėti siaurėjančių kelnių. Sakiau, kad nėra nė menkiausios galimybės, kad baigus mokyklą, liksiu mokytis ir gyventi Lietuvoje. Ironiška, bet būtent tą ir darau.
Mėgstamiausia veikla
Ta, kuri nesukelia rutinos.
Koks jausmas jums labiausia patinka?
Kai jautiesi suvokęs gyvenime kažką naujo. 
Ar norėtum tatuiruotės? Jei taip tai kokios?
Nenorėčiau
Nuobodžiausia pamoka?
Visų pirma, jau nebesimokau mokykloje. Bet jei reikėtų grįžti, manau nuobodžiausiomis laikyčiau tas, kurių metu nieko naujo nesužinočiau ir neišmokčiau. Nuobodulį kelia stagmatizmas ir tinginystė.
Ar esi buvus kitoje šalyje? Jei taip tai kokiose buvai?
Buvau Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Tunise, Anglijoje. Paskutinį kartą užsienio šalį lankiau prieš ketverius metus.
Kas tau visada praskaidrina nuotaiką? 
Gera nuotaika
Padaryk dabar savo nuotrauką
Normalūs žmonės laikmetį, kuriuo atsakinėju į klausimus, įvardija naktimi. Naktį, kaip man žinoma, matomumas ypatingai prastas. Nemanau, kad kam nors būtų įdomu žiūrėti į aklinos tamsos nuotrauką. Bet galiu įkelti prieš kelias valandas darytą. Jei netyčiom kiltų klausimas, kodėl ta nuotrauka buvo padaryta (man asmeniškai toks klausimas tikrai kiltų, mat nesu didelė fotografavimosi mėgėja), tai noriu pabrėžti, kad nuotraukoje buvo įamžinamas ne mano snukelis, o dokumentas, esantis mano rankose.
 Kelios mėgstamiausios dainos
Paprastai dainų ar atlikėjų mėgstamiausiais ar klausomiausiais neįvardiju, tad tiesiog surašau šios nakties klausytų dainų sąrašą su nuorodomis į konkrečias dainas. Šiandienos duoklę atidaviau Sindikatui. Sindikatas, Parov Stelar, Major Lazer, Sindikatas, Old stars, Coolio-Gangster's Paradise, Sindikatas, Pieno Lazeriai, Daft Punk, Sindikatas, Dizzee Rascal, Skamp, Sindikatas, NRK1, OutKast, Sindikatas, TJR, Sindikatas, Afroman, Sindikatas, Theophilus London, Sindikatas, Saulės Kliošas, Sindikatas, JUJ, Sindikatas, Sindikatas
Kokia supergalią norėtum turėti?
 Supergalios tik silpniesiems. Supergalia yra neturint supergalių padaryti kažką super galingo.

Mėgstamiausia knyga?
Ta, kurios dar neperskaičiau. Arba pernelyg mažai skaitau, arba neradau tokios knygos, kurią galėčiau laikyti visų laikų savo gyvenimo favorite. Skirtingi gyvenimo etapai davė skirtingų mėgstamiausių knygų, savo laikais dievinau ir garbinau Harį Poterį (pirmąją dalį skaičiau septynis kartus, o filmų žodžius mokėjau mintinai).
Šarmingiausias žmogus, kurį tu žinai 
 Nemanau, kad jo identifikavimas kažką pakeistų. Didžioji dalis (99proc.) žmonių jo nežino, tad nei vardas, nei pavardė nieko nesakys. Žaviuosi labai daugeliu žmonių iš universiteto ir kitų socialinių institucijų narių.
Mėgstamiausias kavos gėrimas
Gal kava? 
Geriausia dovana, kokią esi gavusi
 Taip jau gyvenimas susiklostė, kad aštuoniolikto gimtadienio išvakarėse susitikau su draugu, kurį paskutinį kartą mačiau prieš dvylika metų. Tikriausiai tai buvo didžiausia, geriausia ir reikšmingiausia dovana per visą mano gyvavimo laikotarpį.
Kas geriau: ZARA ar H&M?
Vertinu konkretų drabužį, o ne jo firmą (šiuo atveju tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu jos vienodos).
Mėgstamiausia kosmetikos firma
 Naudoju produktus, o ne jų firmą. Kiekviena firma turi nusisekusių ir nevykusių gaminių. Išskirti vieną kaip mėgstamiausia būtų visiškai neracionalu. 
Įkvepiantis žmogus
Tas, kuris savo paties veikla ir unikalumu sugeba motyvuoti aplinkinius.
Mėgstamiausios gėlės
Nemėgstu skintų gėlių. Visos gėlės gražios, jei jos auga žemėje. Nuskintos ar nupjautos jos nebetenka savo pagrindinės augimo funkcijos (man tai primena personifikuotą žmogžudystę). Be abejonės, galima veltis į ginčus ir diskusijas apie gyvūnų žudymą dėl mėsos, bet gėlių skynimas ir panaudojimas dekoravimo tikslais man atrodo dar beprasmiškesnis. Tai tik mano nuomonė ir jos niekam nebruku kaip vienintelės ir nenuginčijamos. 
Lietus ar sniegas?
Lietus. Visų pirma dėl unikalaus ir paties skaniausio kvapo pasaulyje, visų antra dėl to, kad neapkenčiu žiemos. 
Stiliaus ikona
Daug žmonių moka dailiai apsirengti, nenorėčiau išskirti vieno vienintelio, kaip stiliaus ikonos.
Didžiausias pasiektas tikslas
Kiekvienas tikslas, kurio siekiu, siekiamuoju momentu atrodo pats didžiausias ir reikšmingiausias. Kažkada tokiu laikiau įstojimą į dailės mokyklą, į norimą gimnaziją, vėliau patekimą į mokinių tarybą, po to sekė rinkimų į Lietuvos mokinių parlamentą laimėjimas, įstojimas į norimą universitetą, kelių atrankų perėjimas ir patekimas į AIESEC organizaciją ir daugelis kitų. Kiekvienas tikslas yra didelis ir reikšmingas, jei jo siekiama iš idėjos, o ne dėl aplinkinių nuomonės ar garbės.
 Ką šiuo metu nešiojiesi rankinėj?
Pirštines, piniginę, raktus, telefoną, telefoną, veidrodėlį, darbo kalendorių, vandens buteliuką, rankų kremą, tušinuką, segtuvą su svarbiausiais universitetiniais dokumentais, dėstytojų dekano pažymėjima, laišką mamai (paėmiau iš pašto dėžutės ir pamiršau atiduoti).
 Blogiausias pažymys
Aštuntoje klasėje gavau vienetą iš fizikos (iki to laiko neigiamo pažymio neturėjau). Turėjom unikalų fizikos mokytoją, stipriai įkopusį į trečią dešimtį, tačiau vis dar neišaugantį iš vietinio rajono vidutinės mokyklos mokinio amžiaus. Šiuo metu jis savo laisvą laiką leidžia girtuokliaudamas su mokyklinio amžiaus žmonėmis. Žavu.
Daiktas, kurį turi nuo vaikystės (brangiausias ne materialine prasme)
Stalinė lempa. Ne dėl to, kad ji būtų brangiausia, kaip vertybė, o dėl to, kad kiti daiktai iš vaikystės laikų neišliko. Darydama savo kambario perversmą (šeštoje klasėje) nepalikau nieko, kas primintų vaikystę.
Ko dabar norėtum?
Atsigulti į lovą ir sugebėti išmiegoti mažiausiai dešimt valandų be pertraukos.
Kaip tu vertini vegetarizmą?
Pats vegetarizmas kaip procesas (arba tam tikro proceso nebuvimas) nėra blogas. Viskas priklauso nuo jo panaudojimo aplinkybių ir priežasčių. Aš ne vegetarė, bet mėsą valgau gal kartą per du mėnesius. Nemėgstu žmonių, ypač stipriai pabrėžiančių savo vegetarizmą, abstinentizmą ar kitą -izmą. Tai - asmeninis įsitikinimas, nebūtina jo afišuoti taip garsiai ir demonstratyviai.
Ar manai, jog kultūros lygis Lietuvoje mažesnis, negu turėtų būti?
Kultūros (kaip ir intelekto, mentaliteto ir etikos) lygis visuomet galėtų būti didesnis (nors labiau tiktų žodis aukštesnis-žemesnis), nei yra dabar, jei žiūrime filosofinės / idealistinės pusės. Viskas priklauso nuo asmeninio mentaliteto lygio, kuriam galbūt įtakos gali turėti valstybė. Tačiau vis viena viskas priklauso nuo auklėjimo ir aplinkos, kurioje žmogus auga.
Kokia tavo nuomonė apie "pasaulio pabaigą"?
 Negaliu turėti nuomonės apie kažką, ko nepatyriau, lygiai kaip negaliu apibūdinti ledų skonio, jei jų neragavau. Jei visgi sulauksim pasaulio pabaigos, būsiu įgali atsakyti į šį klausimą. 
Kokias knygas rekomenduoji perskaityti? 
Visos knygos iš privalomo perskaityti literatūros sąrašo yra rekomenduojamos. Su laiku darosi vis aiškiau, kodėl jas skaityti privaloma. Tai vienas iš metodų ugdyti teisingomis vertybėmis gyvenančią ateities kartą. Tačiau ar prievarta yra teisinga priemonė ir ar tikslas pateisina priemones.. Čia jau kitas klausimas.
Mėgstamiausias stiliaus namų vardas
Akropolis. Juokauju. Nesidomiu mada taip stipriai, kad galėčiau įvardinti kažkuriuos madų namus kaip mėgstamiausiais.
 Didžiausia baimė
Neturėti baimių. Neturėdamas baimių žmogus tampa visiškai nejautriu. Nejautra siejama su stagmatizmu ir užsistovėjimu vienoje vietoje. O tai kvepia gyvenimiška ir egzistencine prapultim.
 Ko gyvenime niekada neatsisakytum?
 Visko galėčiau atsisakyti, jei tam būtų svari priežastis.
 Mylimiausia frazė
 Nėra jokio posakio, kurį galėčiau įvardinti kaip vienu vieninteliu, frazių daug, jų panaudojimas priklauso nuo situacijos. Paskutiniu metu neretai tenka susidurti su posakio "Kitą savaitę krizės negali būti. Mano dienotvarkė jau užpildyta" pritaikymu savo gyvenime. Dažniausiai tiesiogiai.
Filmas, kurio NIEKADA nepamiršite
Visi filmai pamirštami, nemanau, kad po 80 metų prisiminsiu kažkokį filmą ir gebėsiu atkartoti visą jo siužetą. 
Ką darytumėte ir kaip praleistumėte laiką, jei sužinotumėte šiandien, kad mirsite lygiai po 3 mėnesių?
Viską, ką dariau iki šiol, tik dar daugiau mokyčiausi. Nenoriu mirti kvaila.
Įsivaizduokite, kad gavote vieną norą iš džino. Galite prašyti bet ko. Koks vienintelis dalykas, kurio paprašytumėte, jei žinotumėte, kad tai bus išpildyta.
 Tokiu būdu pildomi norai praranda savo prasmę. Nebent paprašyčiau, kad tokie džinai dingtų iš žmonijos visiems laikams. Žmonės patys turi gyventi savo gyvenimus ir gyvendinti savo tikslus, o ne prašyti, kad už juos tai padarytų kažkas kitas. Norrs, visai paprašyčiau padidinti valandų skaičių paroje. Man jų dažniausiai nepakanka.
Kokius penkis dalykus labiausiai vertinate gyvenime?
Gyvenime vertinu daugiau, nei penkis dalykus.
Ką manote apie gyvenimą po mirties?
Pasakysiu, kai numirsiu.
Ar tikite antgamtinėmis galiomis? 
Netikiu. Tikiu žmogaus proto, sąmonės ir pasąmonės galia.
Dėvėtų drabužių ar brangi parduotuvė?  
Tiek vienose, tiek kitose parduotuvėse drabužiai tie patys. Skiriasi tik jų kainos ir kolekcijų pristatymo data.
Didžiausia svajonė
 Svajonių neturiu, turiu tik tikslus, o ir tie šiuo metu migloti.

Didžiausia pinigų suma, išleista drabužiui
350 lt žieminiam paltui iš Zaros, nešioju jau trečius metus ir nė neketinu sustoti.
Ar kokia nors svajonė iš vaikystės jau išsipildė?
 Vaikystėj svajojau pradėti eiti į mokyklą - išsipildė. Vėliau svajojau baigti mokyklą - išsipildė. Svajojau tapti pilnamete - išsipildė. Iš esmės nuo pat gimimo visi mano norai ir svajonės buvo labai racionalios ir realistiškos. Apie stebuklingą lazdelę ar fėjas niekad nesvajodavau.
3 dalykai, nuolatos esantys su tavimi (telefonas ir piniginė nesiskaito)?
Raktai. Kitų daiktų galiu ir neturėti. Tai didelio diskomforto nesukels.
Mėgstamiausias gėrimas
 Vanduo ir žalia arbata. Kritiniais atvejais maukiu kavą, kuri jokio efekto mano organizmui neduoda, tačiau šį įprotį,kaip koks užkietėjęs narkomanas, stengiuosi suvaldyti ir gerokai apmažinti jo apimtį.
Kiek laiko rašai tinklaraštį?
Nuo 2011.01.22, po aštuonių su puse metų bus dešimt metų, kaip jį rašau.
5 Tinklapiai, kuriuose lankaisi dažniausiai

Štai taip įsivaizduoju klausimų ir atsakymų ryšį. O jūs, jei vis dėlto ištvėrėte visą įrašą ir nepasidavėte nuoboduliui jį skaitydami (visgi asmeniškumus skaityti gali stipriai pabosti), primenu apie konkursą, kuriame be vargo galima laimėti naują L'Oréal blakstienų tušą, o laimingųjų net trys! Laimėtojas skelbsiu Lapkričio 19d, facebook puslapyje. Nepraleiskite progos pasidaryti sau išankstines Kalėdas! 

ASMENIŠKUMAI: ĮKVĖPIMAI

13.11.12

Niekuomet nebuvau didelė delninių rankinių gerbėja, gal dėl to, kad man jos atrodo nepatogios, neekonomiškos ir visiškai nenaudingos. Visuomet pirmenybę teikiau didelėms, erdvioms, talpioms ir prie visko tinkančioms "terboms", tad šį kartą įsigyti delninukę man pasirodė tikras išbandymas. Tikriausiai nebūčiau nė mėginusi jos ieškoti, tačiau prieš beveik pusmetį vykusios išleistuvės pamokė, kad bent vieną mažą rankinę turėti tikrai reikėtų. Tą kartą visą savaitę teko ieškoti delninės, tiksiančios prie niūriai juodos suknelės, o galiausiai išsirinkau kone pirmą, likus dienai iki išleistuvių, negana to, likus valandai iki parduotuvės darbo laiko pabaigos, mat nė viena taip ir nepatraukė mano dėmesio. Tiesa, tąkart su nevykusiu pirkiniu pabuvau pusvalandį, o kitą dieną atidaviau parduotuvei. Poelgis gal ne pats oriausias, tačiau negalėjau leisti sau turėti daikto, kuris man visiškai nemielas. Užtat pamoka liko išmokta ir nuo to laiko pradėjau atkreipti dėmesį net ir į tokias nepraktiškas rankines, kaip šios. Džiugu, kad laimė nusišypsojo ir radau ją. Mados Infekcijos metu mane ji gelbėjo nuo tinginystės sindromo, kurio dėka abi dienas mūvėjau kasdienius džinsus. Kol kas savo sprendimu nesigailiu, tik juokiuosi, kad kiekvienas mėginimas pereiti prie bent kiek minimalistinio daiktų dizaino baigiasi dar viena nesėkme. Šį kartą delninė nusagstyta auksiniais blizgiais žvynais, kurie nė iš tolo nekvepia nei minimalizmu, nei paprastumu. 
Belieka gūžtelti pečiais ir tikėtis, kad šarkos sindromas praeis. 

ZARA sequin clutch
© 2016 Kotryna Uogintaite