17.11.12
Blogosferinėje plotmėje nebe pirmą savaitę siaučia klausimynų virusas, vienu ar kitu būdu iš dalies užkrėtęs ir mane. Apie jį išsamiau nepasakosiu, nes iš esmės neatitinku pagrindinio žaidimo kriterijaus (tinklaraštis turi turėti mažiau nei 200 sekėjų), tuo tarpu mano sekėjų skaičius įspūdingas (be abejonės tuo labai džiaugiuosi ir nuoširdžiai didžiuojuosi), tad nesilaikysiu įprastinių žaidimui būdingų taisyklių ir interpretuosiu jį savaip, pasinaudodama man užduotais klausimais kaip šablonais. Už klausimų blokus ačiū: Emai, Ievai, Giedrei, Monikai, Agnei, Kristinai ir mergaitei be vardo.
Mylimiausias
metų laikas
Ruduo. Tikriausiai išliko nuo tų laikų, kai vaikai mylimiausiu metų laiku laikydavo tą metų laiką, kuriuo gimė (kadangi gimiau rugsėjį, visad mylėjau rudenį, bet ne tą darganotą, gražų, auksinį)
Kur ieškote įkvėpimo?
Kasdieniame gyvenime, žmonėse, kurie mane supa ir iš kurių galiu mokytis. Tačiau pabrėžiu žodį "ieškoti", o ne "įkvėpimas".
Žmogus, su kuriuo norėtumėte išgerti puodelį kavos
Leonardas da Vinčis.
Ką galvojate prieš užmiegant?
Dažnai nebeturiu jėgų jokiems apmąstymams, net neprisimenu, kaip užmiegu. Smingu negyva tą pačią sekundę, kai galva paliečia pagalvę. Užtat turiu problemų su ankstyvu pabudimu ir nesugebu daugiau užmigti.
Ką šiuo metu skaitote?
E.H. Gombrick "Meno istorija". Iš tiesų žavinga ir stipriai užkabinanti knyga, tačiau fundamentaliai neatitinka savo pavadinimo, mat visas 500 puslapių apimties meno istorijos raidos aprašymas pagrįstas absoliučiai subjektyviu kiekvieno laikmečio vertinimu iš autoriaus pusės, o ne konkrečiais faktais. Kitaip tariant tai visiška meno istorijos interpretacija. Žinoma, tokiam kūriniui parašyti reikia plačių ir gilių žinių menotyroje, bet prieš tai norėtųsi prisiminti sausus istorinius faktų. Mokykloje dailės pamokos (tad ir jos istorijos) neturėjau net ketverius paskutinius metus, dėl to kai kurių esminių dalykų nepamenu. Tai sudaro šokius tokius nepatogumus, tačiau nepaisant viso to, knyga tikrai verta dėmesio ir laiko.
Didžiausia pagunda?
Daryti psichologijos paskaitai skirtas užduotis (nors ir žinau, kad ir nedarydama jų turėsiu aukščiausius įvertinimus; tiesiog jaučiu malonumą jas atlikinėdama), vietoj to, kad koncentruočiausi į aukštąją matematiką ar matematiknę analizę (kas iš esmės yra mano specialybės pagrindas ir esminis mokslas). Pagundas dažniausiai identifikuoju kaip nesugebėjimą tinkamai paskirstyti prioritetų arba neteisingą laiko paskirstymą.
Kada keliatės rytais?
Priklauso nuo situacijos ir kitos dienos planų. Paprastai keliuosi labai anksti (šiandien nemiegu nuo 1:37), nes :
a) Kitą dieną turiu daug planų ir negaliu leisti sau ilgai miegoti.
b) Jei leidžiu sau miegoti kiek noriu, tuomet mane aplanko geriausioji mano draugė, tarp mirtingųjų dar vadinama nemiga, ir bet kokiu atveju nemiegu.
c)Mano superšaunūs kaimynai mėgsta linksmintis ištisą naktį, o mano nervai ne plieniniai. Šiandien vėl miegojau 2 valandas, mat aukštu aukščiau vyksta intensyvus pasisėdėjimas prie vyno ir kitų alkoholinių gėrimų, kurių vartojimas ankščiau ar vėliau priveda prie garsaus lėbavimo ir trukdymo aplinkiniams gyventojams.
d)Jei rytą reikia važiuoti į pirmą paskaitą, keliuosi 5h ryto. Manau tokį laiką galima laikyti mano kėlimosi vidurkiu.
Mylimiausias miestas?
Myliu visus miestus. Taip pat mėgstu miestus, kuriuose lankausi kaip svečias. Tai susiję su psichologine būsena, jog bet kuriame kitame mieste (išskyrus gyvenamąjį), jautiesi laisviau, mat neturi jokių didesnių įsipareigojimų. Bet kokiu atveju, neretai meilę miestui lemia jame gyvenantys žmonės, o ne architektūriniai objektai.
Daina, kurią niūniuojat?
Šiuo metu niūniuoju ne konkrečią dainą, o didelę ir gražią keiksmažodžių puokštę mylimiesiems kaimynams. Paskutinė tikra niūniuota daina The fugees - ready or not
Ką labiausiai norėtum įvaldyti?
Absoliutų laiko valdymą ir planavimą, ugdyti ir tobulinti lyderystės įgūdžius, organizacinius ir struktūrinius ypatumus. Paprasčiau kalbant, norėčiau įvaldyti savo asmeninių smegenų valdymą ir panaudojimą, žmonės nėra kvaili, tiesiog neišnaudoja visų smegenų galimybių.
Ar turite talismaną/ laimės amuletą?
Neturiu. Laimę nešu pati sau, o ne kažkoks materialus daiktelis.
Kurio iš trijų tau šiuo metu
labiausiai trūksta: stiliaus, apsiskaitymo ar finansinės nepriklausomybės?
Vienareikšmiškai apsiskaitymo. Galiu dėl to kaltinti laiko stygių ar, kaip kad apie mane juokauja kursiokai, norą vienu užpakaliu apsėsti dešimt kėdžių, tačiau kad ir kokios būtų to priežastys, neretai jaučiu kompleksą dėl tam tikrų specifinių žinių stygiaus vienoje ar kitoje sferoje. Tai tikrai ištaisoma klaida, tačiau prieš pradedant ją koreguoti, reikėtų išsigryninti, kuriame dalyke noriu įgyti daugiausia žinių. Su stiliumi pykausi visą savo gyvenimą, nesu ypač stilinga, neturiu nei įgimto, nei įgyto stiliaus jausmo, bet dėl to pernelyg nepergyvenu, to nelaikau svarbiausiu dalyku. Gražus saldainio popieriukas nemažas privalumas, tačiau jis neturi įtakos saldainio skoniui, o skonį suteikia turinys ir apsiskaitymas. O dėl finansinės nepriklausomybės.. negaliu komentuoti ir lyginti to, ko nesu patyrusi. Vis dar gyvenu su tėvais, valgau tėvų maistą, naudojuosi visais komunaliniais privalumais ir už tai pati nemoku.
Vienas iš tavo tėvų nori
pasidaryti plastinę operaciją. Pritarsi ar bandysi atkalbėti? Kodėl?
Pritarsiu, nes tėvai, kaip ir mes, yra laisvi žmonės, turintys absoliučią teisę į savo kūną; Bandysiu atlakbėt, nes tai velniškai brangus dalykas, o tėvų gaunamas atlygis tiesiogiai daro įtaką mano išlikimui ir gyveno kokybei (jei kuris iš mano tėvų darytųsi plastinę operaciją, įtariu, likčiau badmiriaut)
Bevaikė pora prašo tavęs tapti
surogatine motina ir už tai siūlo didžiulius pinigus. Sutiksi?
Sutiksiu, jei pora pasirodys tinkama ateities kartos ugdymo atžvilgiu. Viskas priklauso nuo šeimos, kuriai turėčiau gimdyti vaiką, vertybių, asmeninių įsitikinimų, tradicijų, mentaliteto. Jei porą matau kaip potencialią perspektyvaus vaiko ugdytoją - taip.
Koks žmogus yra tavęs visiška
priešingybė?
Šiandien nebedrįsčiau įvardinti kažkokių asmeninių savybių, kurios man nebūtų būdingos, mat vienu ar kitu gyvenimo atveju, savyje galima atrasti tokių įdomių savybių, kurių net neįtariau egzistuojant. Vis dėlto kol kas nesijaučiu esanti didele lengvabūde, taip pat jaučiu improvizacijos ir spontanikos stoką savyje.
Kaip įsivaizduoji savo senatvę?
Ne tik pasenusios, bet ir suaugusios savęs neįsivaizduoju. Su kiekvienais metais jaučiuosi vis didesniu vaiku. Gyvenimo ironija. Nors visą gyvenimą sakydavau, kad vos pasensiu, ištremsiu save gyventi į vienkiemį, kad negadinčiau gyvenimo jauniems žmonėms savo pamokslais ir pabumbėjimais, ką šiuo metu neretai pastebiu pagyvenusių žmonių tarpe. Bet šiuo metu gyvenimo kaime idėja net ir pasenus atrodo utopinė. Kuo toliau, tuo labiau urbanizuoju savo pačios asmenybę ir gyvenimą. Taip ir vyksta esminiai asmenybės ir požiūrio pokyčiai. Iš dalies tai būtų galima vadinti neturėjimu tvirtų įsitikinimų, bet kokiais įsitikinimais galima laikyti trylikamečio paauglio nepagrįstą pasisakymą apie senatvę? Su laiku gyvenimas įsitikinimus pakeičia.
Geriausia, tavo manymu, profesija.
Ta, kuri idealiai atitinka žmogaus asmenybę ir padeda realizuoti save. Ne veltui Donelaitis sakė, kad darbas - viena didžiausių vertybių. Tik šiuo metu pačią darbo sąvoką neretai matau naudojamą neteisingai ir labai siaurai.
Įsivaizduok, kad dviems savaitėms
dingsta elektra. Ką veiksi tamsiais vakarais?
Apsigyvensiu universitete, ten tokių dalykų nepasitaiko. Jei visgi tokios galimybės nebūtų - užsidegčau daug žvakių ir skaitydama gadinčiau akis. Gal taip įgaučiau taip trokštamą apsiskaitymą?
Koks gyvūnas galėtų būti tavo
simboliu?
Žaltys. Juokauju. Ankščiau sakydavau apie save "tyli kiaulė gilią šaknį knisa". Tik kad šiuo metu ta kiaulė nebe tokia jau ir tyli, tad ir tas knisimas nebe toks efektyvus. Atvirai kalbant, naujo gyvūno nesusigalvojau.
Mėgstamiausias stalo žaidimas?
Mėgstamiausio stalo žaidimo neturiu, tačiau paskutinius keturis kartus žaistas stalo žaidimas buvo MADWISH
Gavai galimybę tiesiogiai
paklausti Dievo vieną klausimą. Koks tai būtų klausimas? (Jei netiki Dievu,
įsivaizduok, kad jis yra. Daugeliui tai pavyksta.)
Pasiteiraučiau, ar iš tiesų reikia jį taip stipriai ir demonstratyviai garbinti, kaip kad įprasta daryti krikščionių katalikų bendruomenėje. Suprantu, kad Dievas - teoriškai labai reikšmingas asmuo, sukūręs visatą ir pasaulį. Džiugu, bet dažniausiai rimti žmonės lieka savo išradimų (šiuo atveju išradimu laikyčiau patį pasaulio sukūrimą) šešėlyje, o ne kelia save į stabų vietą.
Tapai šalies diktatoriumi. Ką
visų pirma bandysi šalyje keisti?
Panaikinsiu vyraujančią demokratiją ir įvesiu absoliutų totalitarinį valdymą.
Mėgstamiausio papuošalo ir drabužio nuotrauka
Nemanau, kad kažkokį drabužį ar papuošalą reikėtų išskirti ir iškelti kaip mėgstamiausią, visi, kuriuos nešioju, yra mėgstami ir mylimi.
Koks juokingiausias ar keisčiausias nutikimas jums yra nutikęs?
Visuomet juokinga, kai gyvenimas priverčia kardinaliai keisti savo pačios įsitikinimus arba tiesiog pasielgti taip, kaip iki tol sakiau niekad nesielgsianti. Elementarus pavyzdys - prieš šešerius metus galėjau duoti galvą nukirsti, kad niekas gyvenime neprivers manęs dėvėti siaurėjančių kelnių. Sakiau, kad nėra nė menkiausios galimybės, kad baigus mokyklą, liksiu mokytis ir gyventi Lietuvoje. Ironiška, bet būtent tą ir darau.
Mėgstamiausia veikla
Ta, kuri nesukelia rutinos.
Koks jausmas jums labiausia patinka?
Kai jautiesi suvokęs gyvenime kažką naujo.
Ar norėtum tatuiruotės? Jei taip tai kokios?
Nenorėčiau
Nuobodžiausia pamoka?
Visų pirma, jau nebesimokau mokykloje. Bet jei reikėtų grįžti, manau nuobodžiausiomis laikyčiau tas, kurių metu nieko naujo nesužinočiau ir neišmokčiau. Nuobodulį kelia stagmatizmas ir tinginystė.
Ar esi buvus kitoje šalyje? Jei taip tai kokiose buvai?
Buvau Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Tunise, Anglijoje. Paskutinį kartą užsienio šalį lankiau prieš ketverius metus.
Kas tau visada praskaidrina nuotaiką?
Gera nuotaika
Padaryk dabar savo nuotrauką
Normalūs žmonės laikmetį, kuriuo atsakinėju į klausimus, įvardija naktimi. Naktį, kaip man žinoma, matomumas ypatingai prastas. Nemanau, kad kam nors būtų įdomu žiūrėti į aklinos tamsos nuotrauką. Bet galiu įkelti prieš kelias valandas darytą. Jei netyčiom kiltų klausimas, kodėl ta nuotrauka buvo padaryta (man asmeniškai toks klausimas tikrai kiltų, mat nesu didelė fotografavimosi mėgėja), tai noriu pabrėžti, kad nuotraukoje buvo įamžinamas ne mano snukelis, o dokumentas, esantis mano rankose.
Kelios mėgstamiausios dainos
Paprastai dainų ar atlikėjų mėgstamiausiais ar klausomiausiais neįvardiju, tad tiesiog surašau šios nakties klausytų dainų sąrašą su nuorodomis į konkrečias dainas. Šiandienos duoklę atidaviau Sindikatui. Sindikatas, Parov Stelar, Major Lazer, Sindikatas, Old stars, Coolio-Gangster's Paradise, Sindikatas, Pieno Lazeriai, Daft Punk, Sindikatas, Dizzee Rascal, Skamp, Sindikatas, NRK1, OutKast, Sindikatas, TJR, Sindikatas, Afroman, Sindikatas, Theophilus London, Sindikatas, Saulės Kliošas, Sindikatas, JUJ, Sindikatas, Sindikatas
Kokia supergalią norėtum turėti?
Supergalios tik silpniesiems. Supergalia yra neturint supergalių padaryti kažką super galingo.
Mėgstamiausia knyga?
Ta, kurios dar neperskaičiau. Arba pernelyg mažai skaitau, arba neradau tokios knygos, kurią galėčiau laikyti visų laikų savo gyvenimo favorite. Skirtingi gyvenimo etapai davė skirtingų mėgstamiausių knygų, savo laikais dievinau ir garbinau Harį Poterį (pirmąją dalį skaičiau septynis kartus, o filmų žodžius mokėjau mintinai).
Šarmingiausias žmogus, kurį tu žinai
Nemanau, kad jo identifikavimas kažką pakeistų. Didžioji dalis (99proc.) žmonių jo nežino, tad nei vardas, nei pavardė nieko nesakys. Žaviuosi labai daugeliu žmonių iš universiteto ir kitų socialinių institucijų narių.
Mėgstamiausias kavos gėrimas
Gal kava?
Geriausia dovana, kokią esi gavusi
Taip jau gyvenimas susiklostė, kad aštuoniolikto gimtadienio išvakarėse susitikau su draugu, kurį paskutinį kartą mačiau prieš dvylika metų. Tikriausiai tai buvo didžiausia, geriausia ir reikšmingiausia dovana per visą mano gyvavimo laikotarpį.
Kas geriau: ZARA ar H&M?
Vertinu konkretų drabužį, o ne jo firmą (šiuo atveju tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu jos vienodos).
Mėgstamiausia kosmetikos firma
Naudoju produktus, o ne jų firmą. Kiekviena firma turi nusisekusių ir nevykusių gaminių. Išskirti vieną kaip mėgstamiausia būtų visiškai neracionalu.
Įkvepiantis žmogus
Tas, kuris savo paties veikla ir unikalumu sugeba motyvuoti aplinkinius.
Mėgstamiausios gėlės
Nemėgstu skintų gėlių. Visos gėlės gražios, jei jos auga žemėje. Nuskintos ar nupjautos jos nebetenka savo pagrindinės augimo funkcijos (man tai primena personifikuotą žmogžudystę). Be abejonės, galima veltis į ginčus ir diskusijas apie gyvūnų žudymą dėl mėsos, bet gėlių skynimas ir panaudojimas dekoravimo tikslais man atrodo dar beprasmiškesnis. Tai tik mano nuomonė ir jos niekam nebruku kaip vienintelės ir nenuginčijamos.
Lietus ar sniegas?
Lietus. Visų pirma dėl unikalaus ir paties skaniausio kvapo pasaulyje, visų antra dėl to, kad neapkenčiu žiemos.
Stiliaus ikona
Daug žmonių moka dailiai apsirengti, nenorėčiau išskirti vieno vienintelio, kaip stiliaus ikonos.
Didžiausias pasiektas tikslas
Kiekvienas tikslas, kurio siekiu, siekiamuoju momentu atrodo pats didžiausias ir reikšmingiausias. Kažkada tokiu laikiau įstojimą į dailės mokyklą, į norimą gimnaziją, vėliau patekimą į mokinių tarybą, po to sekė rinkimų į Lietuvos mokinių parlamentą laimėjimas, įstojimas į norimą universitetą, kelių atrankų perėjimas ir patekimas į AIESEC organizaciją ir daugelis kitų. Kiekvienas tikslas yra didelis ir reikšmingas, jei jo siekiama iš idėjos, o ne dėl aplinkinių nuomonės ar garbės.
Ką šiuo
metu nešiojiesi rankinėj?
Pirštines, piniginę, raktus, telefoną, telefoną, veidrodėlį, darbo kalendorių, vandens buteliuką, rankų kremą, tušinuką, segtuvą su svarbiausiais universitetiniais dokumentais, dėstytojų dekano pažymėjima, laišką mamai (paėmiau iš pašto dėžutės ir pamiršau atiduoti).
Blogiausias pažymys
Aštuntoje klasėje gavau vienetą iš fizikos (iki to laiko neigiamo pažymio neturėjau). Turėjom unikalų fizikos mokytoją, stipriai įkopusį į trečią dešimtį, tačiau vis dar neišaugantį iš vietinio rajono vidutinės mokyklos mokinio amžiaus. Šiuo metu jis savo laisvą laiką leidžia girtuokliaudamas su mokyklinio amžiaus žmonėmis. Žavu.
Daiktas,
kurį turi nuo vaikystės (brangiausias ne materialine prasme)
Stalinė lempa. Ne dėl to, kad ji būtų brangiausia, kaip vertybė, o dėl to, kad kiti daiktai iš vaikystės laikų neišliko. Darydama savo kambario perversmą (šeštoje klasėje) nepalikau nieko, kas primintų vaikystę.
Ko dabar
norėtum?
Atsigulti į lovą ir sugebėti išmiegoti mažiausiai dešimt valandų be pertraukos.
Kaip tu
vertini vegetarizmą?
Pats vegetarizmas kaip procesas (arba tam tikro proceso nebuvimas) nėra blogas. Viskas priklauso nuo jo panaudojimo aplinkybių ir priežasčių. Aš ne vegetarė, bet mėsą valgau gal kartą per du mėnesius. Nemėgstu žmonių, ypač stipriai pabrėžiančių savo vegetarizmą, abstinentizmą ar kitą -izmą. Tai - asmeninis įsitikinimas, nebūtina jo afišuoti taip garsiai ir demonstratyviai.
Ar
manai, jog kultūros lygis Lietuvoje mažesnis, negu turėtų būti?
Kultūros (kaip ir intelekto, mentaliteto ir etikos) lygis visuomet galėtų būti didesnis (nors labiau tiktų žodis aukštesnis-žemesnis), nei yra dabar, jei žiūrime iš filosofinės / idealistinės pusės. Viskas priklauso nuo asmeninio mentaliteto lygio, kuriam galbūt įtakos gali turėti valstybė. Tačiau vis viena viskas priklauso nuo auklėjimo ir aplinkos, kurioje žmogus auga.
Kokia
tavo nuomonė apie "pasaulio pabaigą"?
Negaliu turėti nuomonės apie kažką, ko nepatyriau, lygiai kaip negaliu apibūdinti ledų skonio, jei jų neragavau. Jei visgi sulauksim pasaulio pabaigos, būsiu įgali atsakyti į šį klausimą. Kokias knygas rekomenduoji perskaityti?
Visos knygos iš privalomo perskaityti literatūros sąrašo yra rekomenduojamos. Su laiku darosi vis aiškiau, kodėl jas skaityti privaloma. Tai vienas iš metodų ugdyti teisingomis vertybėmis gyvenančią ateities kartą. Tačiau ar prievarta yra teisinga priemonė ir ar tikslas pateisina priemones.. Čia jau kitas klausimas.
Mėgstamiausias stiliaus namų vardas
Akropolis. Juokauju. Nesidomiu mada taip stipriai, kad galėčiau įvardinti kažkuriuos madų namus kaip mėgstamiausiais.
Didžiausia baimė
Neturėti baimių. Neturėdamas baimių žmogus tampa visiškai nejautriu. Nejautra siejama su stagmatizmu ir užsistovėjimu vienoje vietoje. O tai kvepia gyvenimiška ir egzistencine prapultim.
Ko gyvenime niekada
neatsisakytum?
Visko galėčiau atsisakyti, jei tam būtų svari priežastis.
Mylimiausia frazė
Nėra jokio posakio, kurį galėčiau įvardinti kaip vienu vieninteliu, frazių daug, jų panaudojimas priklauso nuo situacijos. Paskutiniu metu neretai tenka susidurti su posakio "Kitą savaitę krizės negali būti. Mano
dienotvarkė jau užpildyta" pritaikymu savo gyvenime. Dažniausiai tiesiogiai.
Filmas, kurio NIEKADA
nepamiršite
Visi filmai pamirštami, nemanau, kad po 80 metų prisiminsiu kažkokį filmą ir gebėsiu atkartoti visą jo siužetą.
Ką darytumėte ir kaip
praleistumėte laiką, jei sužinotumėte šiandien, kad mirsite lygiai po 3
mėnesių?
Viską, ką dariau iki šiol, tik dar daugiau mokyčiausi. Nenoriu mirti kvaila.
Įsivaizduokite, kad gavote vieną
norą iš džino. Galite prašyti bet ko. Koks
vienintelis dalykas, kurio paprašytumėte, jei žinotumėte, kad tai bus
išpildyta.
Tokiu būdu pildomi norai praranda savo prasmę. Nebent paprašyčiau, kad tokie džinai dingtų iš žmonijos visiems laikams. Žmonės patys turi gyventi savo gyvenimus ir gyvendinti savo tikslus, o ne prašyti, kad už juos tai padarytų kažkas kitas. Norrs, visai paprašyčiau padidinti valandų skaičių paroje. Man jų dažniausiai nepakanka.
Kokius penkis dalykus
labiausiai vertinate gyvenime?
Gyvenime vertinu daugiau, nei penkis dalykus.
Ką manote apie gyvenimą po
mirties?
Pasakysiu, kai numirsiu.
Ar tikite antgamtinėmis galiomis?
Netikiu. Tikiu žmogaus proto, sąmonės ir pasąmonės galia.
Dėvėtų drabužių ar brangi parduotuvė?
Tiek vienose, tiek kitose parduotuvėse drabužiai tie patys. Skiriasi tik jų kainos ir kolekcijų pristatymo data.
Didžiausia svajonė
Svajonių neturiu, turiu tik tikslus, o ir tie šiuo metu migloti.
Didžiausia pinigų suma, išleista drabužiui
350 lt žieminiam paltui iš Zaros, nešioju jau trečius metus ir nė neketinu sustoti.
Ar kokia nors svajonė iš vaikystės jau išsipildė?
Vaikystėj svajojau pradėti eiti į mokyklą - išsipildė. Vėliau svajojau baigti mokyklą - išsipildė. Svajojau tapti pilnamete - išsipildė. Iš esmės nuo pat gimimo visi mano norai ir svajonės buvo labai racionalios ir realistiškos. Apie stebuklingą lazdelę ar fėjas niekad nesvajodavau.
3 dalykai, nuolatos esantys su tavimi (telefonas ir piniginė nesiskaito)?
Raktai. Kitų daiktų galiu ir neturėti. Tai didelio diskomforto nesukels.
Mėgstamiausias gėrimas
Vanduo ir žalia arbata. Kritiniais atvejais maukiu kavą, kuri jokio efekto mano organizmui neduoda, tačiau šį įprotį,kaip koks užkietėjęs narkomanas, stengiuosi suvaldyti ir gerokai apmažinti jo apimtį.
Kiek laiko rašai tinklaraštį?
Nuo 2011.01.22, po aštuonių su puse metų bus dešimt metų, kaip jį rašau.
5 Tinklapiai, kuriuose lankaisi dažniausiai
Štai taip įsivaizduoju klausimų ir atsakymų ryšį. O jūs, jei vis dėlto ištvėrėte visą įrašą ir nepasidavėte nuoboduliui jį skaitydami (visgi asmeniškumus skaityti gali stipriai pabosti), primenu apie konkursą, kuriame be vargo galima laimėti naują L'Oréal blakstienų tušą, o laimingųjų net trys! Laimėtojas skelbsiu Lapkričio 19d, facebook puslapyje. Nepraleiskite progos pasidaryti sau išankstines Kalėdas!
13.11.12
Niekuomet nebuvau didelė delninių rankinių gerbėja, gal dėl to, kad man jos atrodo nepatogios, neekonomiškos ir visiškai nenaudingos. Visuomet pirmenybę teikiau didelėms, erdvioms, talpioms ir prie visko tinkančioms "terboms", tad šį kartą įsigyti delninukę man pasirodė tikras išbandymas. Tikriausiai nebūčiau nė mėginusi jos ieškoti, tačiau prieš beveik pusmetį vykusios išleistuvės pamokė, kad bent vieną mažą rankinę turėti tikrai reikėtų. Tą kartą visą savaitę teko ieškoti delninės, tiksiančios prie niūriai juodos suknelės, o galiausiai išsirinkau kone pirmą, likus dienai iki išleistuvių, negana to, likus valandai iki parduotuvės darbo laiko pabaigos, mat nė viena taip ir nepatraukė mano dėmesio. Tiesa, tąkart su nevykusiu pirkiniu pabuvau pusvalandį, o kitą dieną atidaviau parduotuvei. Poelgis gal ne pats oriausias, tačiau negalėjau leisti sau turėti daikto, kuris man visiškai nemielas. Užtat pamoka liko išmokta ir nuo to laiko pradėjau atkreipti dėmesį net ir į tokias nepraktiškas rankines, kaip šios. Džiugu, kad laimė nusišypsojo ir radau ją. Mados Infekcijos metu mane ji gelbėjo nuo tinginystės sindromo, kurio dėka abi dienas mūvėjau kasdienius džinsus. Kol kas savo sprendimu nesigailiu, tik juokiuosi, kad kiekvienas mėginimas pereiti prie bent kiek minimalistinio daiktų dizaino baigiasi dar viena nesėkme. Šį kartą delninė nusagstyta auksiniais blizgiais žvynais, kurie nė iš tolo nekvepia nei minimalizmu, nei paprastumu.
Belieka gūžtelti pečiais ir tikėtis, kad šarkos sindromas praeis.
11.11.12
Antroji Mados infekcijos dalis jau užnugaryje. Teliko tik malonūs prisiminimai apie vakarą, priešingai nei pirmąjį, pralėkusį it reaktyvinis lėktuvas. Tikriausiai tai
lėmė išankstinis psichologinis pasiruošimas prieš tai minėtiems minusams ir
tiesiog pozityvus nusiteikimas bei malonūs žmonės, supę mane visas dvi dienas.
Temperatūra viso renginio metu buvo labai įvairi: visur
stovėjo ledinį orą (nemeluoju) pučiantys ventiliatoriai, o bendrose patalpose
tvanku ir karšta, kaip vasarą Sacharos dykumoje. Net pasimečiau ir
pasiklydau savyje: šalta man ar karšta? Bet kokiu atveju, temperatūra nesukėlė
didelio komforto, tačiau prisiminus praėjusių metų Mados Injekcijos minusinę
renginio temperatūrą, šiam kartui entuziastingai keliu nykščius į viršų. Ir nors
grįžau namo su vėl sunkiai veikiančiu garso aparatu gerklėje, suprantu, kad tai
tik mano pačios kaltė: lapkričio mėnesio vidury lakstyti vienmarškinei po
gerokai įsivakarojusį miestą tikrai nėra sumanus sprendimas.
Muzika buvo tas faktorius, kuris gelbėjo ne vieną nuobodulio
akimirką, tiek kolekcijų pristatymo, tiek pertraukų metu. Nesu didelė melomanė,
net negalėčiau išvardinti muzikos stilių ar atlikėjų, kuriuos laikau savo
favoritais. Vis dėlto kone visa muzika, kurią girdėjau Mados infekcijos
renginio metu buvo ypatingai švari, estetiška, elegantiška ir be galo subtili.
Tiesa, antrosios dienos pabaigoje norėjosi ko nors aktyvesnio, intensyvesnio
ir aštresnio. Gal dėl to, kad visas renginys man pasirodė gerokai pasyvus, tačiau
nėra reikalo kritikuoti - ne į aerobikos salę pastriksėt susirinko, o naujų
kolekcijų pristatymo pamatyti sugužėjo tauta.
Didžioji vakaro kulminacija, mano asmenine ir visiškai
subjektyviai hyperaktyvia nuomone, buvo vieno dizainerio, tiksliau Sandros
Straukaitės kolekcijos performansas. Nebedrįstu tai, ką pamačiau, vadinti
pasirodymu, nes tai ką matėm, girdėjom ir jautėm, gerokai viršijo esminius sąvokos
„pasirodymas“ limitus. Kad ir kokia nuvalkiota, banali ir tik visiškai pop
kultūrai valgyti tinkama daina bebūtų, mano nuomone, PSY atliekama gangnam
style buvo ypatingai laiku ir vietoje. Tikrai negaliu teigti, kad šis hitas
užkariavo bent dalelę mano širdies, tačiau neabejotinai šis popsas, apvyniotas
banalybe ir perriškas visišku nuvalkiojimu, buvo labai laiku ir vietoje. Širdis
šokinėjo iš džiaugsmo, kai tokioje erdvėje, kaip mados pasaulis, kur sugužėjo
susiraukę ir arogantiškais apsimetantys žmonės, kažkas įpūtė naujų ir
entuziazmu kvepiančių vėjų. Nuostabus vaizdas matyti gangman style šokį šokančius
modelius. Taip ir norėjosi mesti visa, ką tuo metu laikiau rankose ir lėkti
prisijungti prie šokančiųjų gvardijos. Tiesa, pačios kolekcijos nemačiau, mačiau
tik bendrą vaizdą, pozityvią energiją ir tobulą atmosferą, sklindančią iš
modelių. Kartais tai daug svarbiau, nei preciziškas drabužio sukirpimas ar
geniali idėja.
Pornografija kad ir kaip nemalonu apie tai kalbėti, tikriausiai yra vienas labiausiai gąsdinančių dalykų visoje mados industrijoje. Suprantu, kad menas ir nuogybė žengia koja kojon vienas su kitu ir kad daugeliui menininkų nuogas kūnas yra gražu. Tačiau maniškė filosofija kažkodėl nesutapo su realybe: jei dizaineriai kolekcijas kuria paprastiems žmonėms, mirtingiesiems, kurie jų drabužius nešios savo kasdieniame gyvenime, kokia prasmė ant podiumo kolekcijas demonstruoti ant visiškai nuogų merginų, kai iš po apačios šviečiasi net patys intymiausi moteriškumo reljefai? Suprantu, kad be apatinių kolekcija atrodo daug estetiškiau, o apatiniai suteikia nepageidaujamą drabužio kritimą ar formą, bet juk vėliau pirkėjas norės gauti panašų efektą, kokį matė ant podiumo, tik vargu, ar dėl to bus pasiryžęs atsisakyti savo įprastinės apatinės aprangos, tad akivaizdu, kad pirkėjas negaus pilno įspūdžio. O tai jau panašu į standartinius reklaminius triukus, kasdien matomus televizijoje.
Žmonės taip pat buvo verti dėmesio objektai. Buvo įdomu stebėti daugelio žmonių elgseną, kalbėjimo manieras, taip pat išvaizdą. Mitas, kad Lietuvos žmonės neturi stiliaus, nemoka rengtis ar nesirūpina savo išvaizda liko visiškai paneigtas. Nepamenu, kada paskutinį kartą mačiau tiek daug gražių žmonių vienoje vietoje. Žinoma, netikrinau jų asmeninių savybių, bet fasadas tikrai kokybiškas. Taip pat likau rami, kad drabužių parduotuvių verslas Lietuvoje tikrai nemerdi, priešingai - klesti kaip niekad. Pliusas Lietuvos ekonomikos daržui.
Savanoriai puikiai dirbo savo darbą, kiekvienas meno centro kampelis buvo akylai prižiūrimas ir saugomas, visur stovėjo bent po porą žmonių, nuolat pasiruošusių padėti, patarti ir pagelbėti, iškilus keisčiausioms dilemoms.
Pažintys tikrai nebuvo kažkas, dėl ko būtų galima eiti į tokį renginį, kaip Mados Infekcija, bet buvo labai smagu pagaliau susipažinti su nuostabiąją Nereta, kuri vienaip ar kitaip jau daugiau nei metus išlieka pati geriausia minimalizmo karalienė visoje lietuviškojoje blogosferoje. Tikriausiai dėl šios oficialios pažinties džiūgavau labiausiai. Taip pat ne mažiau gera sutikti žmones, kuriuos teoriškai žinojau, tačiau realiai niekuomet neturėjau galimybės susipažinti. Ypatingai teigiamą įspūdį padarė mieloji Simona.
Kainos vietiniame bufete jau nebestebino, tiesiog ėjau ironiškai išsišiepus, jog norint pagerti kažko daugiau, nei lašelį mineralinio, kainuojančio 5 litus, neabejotinai tektų išleisti mažiausiai 100 litų. Dar gėdingiau pasirodė tai, kad žmonės, norėdami sumokėti krūvas pinigų ir beverčius produktus, turėjo stovėti puskilometrio ilgio eilėje prie baro. Dar kartą apsidžiaugiau savo įprastiniu skūpumu, kuris mane tiesiogine to žodžio išgelbėjo nuo nesibaigiančio laukimo eilėse, priminusio priešistorinius laikus vidurinių mokyklų valgyklose, ilgųjų pertraukų metu.
Lokacija šį kartą buvo tiesiogiai susijusi su kainomis bare. Vis dėlto Mados infekcijos strateginė vieta tiesiog nuostabi, mat tokiems biedniams, kaip aš, buvo suteikta galimybė pertraukų metu pasprukti į lauką ir nulėkti iki artimiausio prekybos centro, kur kainos gerokai skyrėsi nuo prieš tai minėtųjų.
Likimo ironija šį kartą atsisuko prieš mano ironijos ir gailesčio kupinas replikas apie tai, kad didžioji dalis apavo, demonstruoto renginyje, buvo tiesiog siaubingai aukšta pakulne, o daugiau nei pusė merginų nesugebėjo paeiti ant standartinių aukštakulnių. Tačiau prisiminus save suvokiau, kad tikriausiai panašiai atrodžiau ir aš, atestatų teikimo iškilmėse. Empatija suveikė ir daugiau replikų apie siaubingą merginų eiseną nebemėčiau.
Likimo ironija šį kartą atsisuko prieš mano ironijos ir gailesčio kupinas replikas apie tai, kad didžioji dalis apavo, demonstruoto renginyje, buvo tiesiog siaubingai aukšta pakulne, o daugiau nei pusė merginų nesugebėjo paeiti ant standartinių aukštakulnių. Tačiau prisiminus save suvokiau, kad tikriausiai panašiai atrodžiau ir aš, atestatų teikimo iškilmėse. Empatija suveikė ir daugiau replikų apie siaubingą merginų eiseną nebemėčiau.
Bendras vertinimas iš mano daržo yra teigiamas teigiamas ir tik teigiamas. Galbūt toks nebūtų, jei būčiau kreipus dėmesį į minusus, nesusipratimus ir neaiškumus, tačiau visas dvi dienas jaučiausi besimėgaujanti renginiu ir gyvenimu. Man buvo be galo gera ir smagu, džiaugėsi ir akys, ir pilvas, ir širdis. O juk tai ir yra svarbiausia.
Asmeniškumai kaip visuomet yra didysis mano varikliukas, mat objektyviai rašyti nemoku, o gal tiesiog man tai yra neįdomu. Labai džiaugiuosi šiuometiniu Mados Infekcijos renginiu ir su nekantrumu laukiu ateinančių pasirodymų. Nors tai tebuvo antras kartas, kai savo nosį kišu į tokio lygio renginį, labai nuoširdžiai tikiuosi, kad jis nebus paskutinis.
Kas liečia mano pačios aprangą, įspūdžiu ar originalumu eilinį kartą nei
pasigirti, nei pasidžiaugti negalėčiau. Kiekvieną kartą, prieš
keliaudama į tokį renginį, pasižadu sau šį kartą atrodyti gerai,
tačiau visi pažadai baigiasi vos atsidarius drabužių spintą ar
išsiplovus galvą. Visų pirma dėl to, kad man kone visuomet šalta, o
šaltis priverčia mano rudnosiuko nosytę dar labiau raudonuoti, tad esu
priversta rengtis šiltai. Taip pat mano nesugebėjimas pasidaryti jokios
įmantresnės šukuosenos mane veda į neviltį, tad vienintelis dalykas, ką
galiu parodyti žmonijai, tai savo nupiepusius ir tiesius kaip šiaudų
kupeta plaukus. Vienintelis dalykas, privertęs mane jaustis ypatingai išsidabinusia, buvo šarkos spindesio delninė. Nesu didelė elegancijos šalininkė, tad jaučiausi tikrai ypatingai, negalėdama padoriai nešti rankinės. Dėl nuolatinio akių dažymo pasibaigė visi akių ir
makiažo valymo įrankiai, tad bijau, kad metas baigti savo pasakojimus ir
keliauti į prekybos centrą, ieškoti nuolaidų vatos padeliams, mat
ateinančią savaitę man jų tikrai prireiks.
Pasidalinkite savo įspūdžiais apie Mados infekciją. Ar buvote? Ar patiko? Į ką Jūs atkreipiate dėmesį tokiuose renginiuose?
10.11.12
Štai ir praūžė pirmasis Mados Infekcijos vakaras. Iš tiesų namo grįžau visiškai nepavargusi, pasisėmusi naujų minčių ir idėjų, bei puikiai praleidusi keturias savo gyvenimo valandas. Nežinau, ar puikus laiko praleidimas susijęs su Mados infekcijos vakaro programa, ar su gera kompanija ir daug teigiamų emocijų, išlėkusių iš manęs renginio metu, tačiau jau pastebėjau, kad kai kuriuos dalykus derėtų analizuoti kiek mažiau ir tiesiog mėgautis procesu.
Kaip jau įprasta, programos, dalyvių ar pačių kolekcijų pristatinėti neketinu. Spauda ir taip mirga marga informacija ir naujausių kolekcijų kritikomis bei pagyrimais dizaineriams, tad ar yra reikalo dar kartą kartoti tai, kas ir taip pasakyta? Vargu. Geriau pasigilinkime į detales.
Erdvės panaudojimas buvo tiesiog nuostabus. Nežinau, kas lėmė tokį organizatorių pasirinkimą, tačiau akivaizdu, kad tai buvo geriausias scena, kokią teko matyti (gyvai ar nuotraukose) per visą infekcijų (ir injekcijų) gyvavimo laikotarpį. Kone visi žmonės turėjo galimybę pailsinti savo super-madingų aukštakulnių išvargintas kojas, sėdėdamti ant tam specialiai sukurtų laiptų. Erdvė buvo pilnai užpildyta, tačiau neperpildyta. Tiesa, vieši šaltiniai teigė, jog bilietai į renginį buvo išgraibstyti likus savaitei iki renginio, tad džiaugiuosi, kad organizatoriai nesusiviliojo išspausdinti papildomų bilietų (ir tuo pačiu gauti daugiau pelno) ir palikti žiūrovus perpildytoje salėje. Milžiniška pagarba iš mano pusės. Tikrai orus ir garbingas sprendimas. Kolekcijas turėjo būti įdomu stebėti iš skirtingų vietų.
Akcijos atrakcijos kaip visuomet buvo panašios. Perwoll, kaip nuolatinis Mados infekcijos rėmėjas, reklamavosi savo produkciją, tad aš nutariau nepraleisti progos gauti Perwoll skalbinių minkštiklio nemokamai.Tik, žinoma, kaip ir įprasta, nieko nemokamo šiais iš tiesų laikais nebūna, tiesiog ne viskas kainuoja tiesiogiai. Šį kartą teko paaukoti savo garbę ir nusifotografuoti prie Perwoll stendo, kuris, pasirodo, yra įžanga į ateinantį konkursą. Ach, gėda gėda, mat nuotraukos bus viešinamos visų numylėtame Facebook puslapyje.
Taip pat išeinant buvo dalinami Douglas maišeliai, kuriuose slėpėsi Maybelline pudrų mėginukai bei Mexx kvepalai. Tikrai miela ir malonu iš rengėjų ir remėjų pusės. Gal visa tai neliks tinkamai panaudota, tačiau dėmesys dar niekam nepakenkė.
Laiko planavimas tikriausiai buvo vienas didžiausių minusų šiame renginyje. Suprantu, kad paruošiamieji darbai užtrunka, o perfekcionistai dizaineriai nori savo kolekcijas parodyti kuo kokybiškiau (juk nuo to priklauso ateinančio pusmečio pardavimų kiekis). Kokybė reikalauja atidumo, darbo ir laiko. Tai supranta visi, tačiau man, kaip žiūrovei, tikrai nėra smagu stypčioti ir trypčioti vietoje neapibrėžtą laiko tarpą. Iš tiesų stipriai nepykčiau, jei laikas būtų planuojamas racionaliai, tačiau šį kartą programos pranešėjas du kartus melavo apie pertraukų trukmę (vietoj 20 minučių abu kartus laukti teko virš 40min.). Visai suprantama, kodėl reikia laukti ilgai, tačiau meluoti nėra gražu. Ypatingai viešai. Juk čia ne politika, kam dalinti tuščius pažadus, jei jie vis viena nelieka ištesėti?
Modeliai. Reikia pripažinti, kad esu ypatingai didelė liekno sudėjimo šalininkė. Visą savo gyvenimėlį žavėjausi merginomis-šakaliukais-pagaliukais ir toliau garbinu tą patį kūno sudėjimą. Man tikrai gražu (ir iki skausmo pavydu) žiūrėti į kilometro ilgio manekelnių kojas ir nuostabiai ant jų plėvesuojančius ilgus sijonus ar kelnes, kurie ant manęs atrodytų kaip ant klouno, pabėgusio iš cirko pasirodymo. Visgi, viskas turi savo ribas. Bendra tendencija tokia: lietuvių dizaineriai vis dar stipriai toleruoja ir reprezentacijai renkasi anoreksija sergančias merginas(nekalbu apie tas, kurios iš prigimties lieknos, geriau įsižiūrėjus, galima labai lengvai atskirti prigimtinį lieknumą ir kūno prievartavimą), kurioms einant galima suskaičiuosi visus šonkaulius ne tik iš nugaros (kur teoriškai jie turėtų būti), bet ir iš priekio. Kai kurioms einant nejučia ėmiau glostyti putlias savo leškutes. Kad ir kaip nemėgstu savo figūros, visgi gal jau geriau turėti ekstra kailio, nei jo deficitą. Žinau, kad prieštarauju daugeliui prieš metus ar seniau savo pačios ištartų frazių, bet šį kartą tikrai skaudėjo, tiek akis, tiek širdį.
Skudurai kaip įprasta turėjo būti pagrindinis tikslas, ko einama į šį renginį. Nors didžioji dalis drabužių man asmeniškai pasirodė tiesiog ištraukti iš Zaros ar Mango parduotuvių katalogo, reikia pripažinti, kad didžioji dalis jų atrodė labai estetiškai, tvarkingai ir tiesiog gražiai. Kita vertus, nemanau, kad kuris nors iš dizainerių atras naują dviratį ar atominę bombą, tad inovatyvumų mados pasaulyje bent jau nacionaliniu lygiu nėra reikalo tikėtis. Mano akį glostė daug gražių drabužėlių, kuriuos su mielu noru norėčiau priglausti savo spintoje.Tik vargu, ar jų kaina glostytų mano piniginę, tad tiesiog lai tegu toliau glosto akį ir širdį.
Tuo tarpu aš pasidariau baisi tinginė, nė nesugalvojau, ką būtų galima rengtis ar kuo pasipuikuoti tokį išskirtinį vakarą, o viena valanda miego, išmiegota naktį prieš renginį, privertė mane įšokti į antrą po ranka pasitaikiusį megztinį, užsivynioti patį šilčiausią šaliką ir stipriai pasidažyti akis, kad nesimatytų nuovargio požymių (kurių, kad ir kaip keista, vizualiai man tikrai šiuo metu trūksta. Gal pripratau prie tokio gyvenimo ritmo ir dvi ar viena valanda per parą man jau nebeatrodo naujiena, dėl kurios turėčiau nukelti svarbius įvykis ar darbus?)
Jei vis dėlto esate dideli mados mėgėjai ir tendencijų sekėjai, neabejoju, kad išsamus ir tikrai kritiškas straipsnis netrukus pasirodys Deimantės iš Spintos Guru rašinėlių kolekcijoje, o daug vizualizacijos galėsite aptikti šauniųjų mados blogerių tinklaraščiuose. Džiugu, kad nuoširdžiai rašančių apie madą tikrai sparčiai daugėja, tad pasmalsaukite Darios, Sandros, Tomos, Ugnės (tiesa, Ugnę tiesiogiai teko pamatyti pirmą kartą savo gyvenime, mielumo pas šią panelę iki begalybės!) Gretos ir Miglės, Brigidos, Ingos, Giedrės, Augustino, Kamilės tinklaraščiuose. Tikiu, kad juose bus galima aptikti daug įdomių asmeninių nuomonių ir dar daugiau nuotaikingų nuotraukų ne tik su kolekcijų,bet ir jų pačių nuotraukomis.
Eikit švęsti savaitgalio, o aš keliauju toliau pūti prie savo universitetinių projektų ruošimo. Susimatysim vakare, antrojoje Mados Infekcijos dalyje!
RENGINIAI: MADOS INFEKCIJA II
Kaip jau įprasta, programos, dalyvių ar pačių kolekcijų pristatinėti neketinu. Spauda ir taip mirga marga informacija ir naujausių kolekcijų kritikomis bei pagyrimais dizaineriams, tad ar yra reikalo dar kartą kartoti tai, kas ir taip pasakyta? Vargu. Geriau pasigilinkime į detales.
Erdvės panaudojimas buvo tiesiog nuostabus. Nežinau, kas lėmė tokį organizatorių pasirinkimą, tačiau akivaizdu, kad tai buvo geriausias scena, kokią teko matyti (gyvai ar nuotraukose) per visą infekcijų (ir injekcijų) gyvavimo laikotarpį. Kone visi žmonės turėjo galimybę pailsinti savo super-madingų aukštakulnių išvargintas kojas, sėdėdamti ant tam specialiai sukurtų laiptų. Erdvė buvo pilnai užpildyta, tačiau neperpildyta. Tiesa, vieši šaltiniai teigė, jog bilietai į renginį buvo išgraibstyti likus savaitei iki renginio, tad džiaugiuosi, kad organizatoriai nesusiviliojo išspausdinti papildomų bilietų (ir tuo pačiu gauti daugiau pelno) ir palikti žiūrovus perpildytoje salėje. Milžiniška pagarba iš mano pusės. Tikrai orus ir garbingas sprendimas. Kolekcijas turėjo būti įdomu stebėti iš skirtingų vietų.
Akcijos atrakcijos kaip visuomet buvo panašios. Perwoll, kaip nuolatinis Mados infekcijos rėmėjas, reklamavosi savo produkciją, tad aš nutariau nepraleisti progos gauti Perwoll skalbinių minkštiklio nemokamai.Tik, žinoma, kaip ir įprasta, nieko nemokamo šiais iš tiesų laikais nebūna, tiesiog ne viskas kainuoja tiesiogiai. Šį kartą teko paaukoti savo garbę ir nusifotografuoti prie Perwoll stendo, kuris, pasirodo, yra įžanga į ateinantį konkursą. Ach, gėda gėda, mat nuotraukos bus viešinamos visų numylėtame Facebook puslapyje.
Taip pat išeinant buvo dalinami Douglas maišeliai, kuriuose slėpėsi Maybelline pudrų mėginukai bei Mexx kvepalai. Tikrai miela ir malonu iš rengėjų ir remėjų pusės. Gal visa tai neliks tinkamai panaudota, tačiau dėmesys dar niekam nepakenkė.
Laiko planavimas tikriausiai buvo vienas didžiausių minusų šiame renginyje. Suprantu, kad paruošiamieji darbai užtrunka, o perfekcionistai dizaineriai nori savo kolekcijas parodyti kuo kokybiškiau (juk nuo to priklauso ateinančio pusmečio pardavimų kiekis). Kokybė reikalauja atidumo, darbo ir laiko. Tai supranta visi, tačiau man, kaip žiūrovei, tikrai nėra smagu stypčioti ir trypčioti vietoje neapibrėžtą laiko tarpą. Iš tiesų stipriai nepykčiau, jei laikas būtų planuojamas racionaliai, tačiau šį kartą programos pranešėjas du kartus melavo apie pertraukų trukmę (vietoj 20 minučių abu kartus laukti teko virš 40min.). Visai suprantama, kodėl reikia laukti ilgai, tačiau meluoti nėra gražu. Ypatingai viešai. Juk čia ne politika, kam dalinti tuščius pažadus, jei jie vis viena nelieka ištesėti?
Modeliai. Reikia pripažinti, kad esu ypatingai didelė liekno sudėjimo šalininkė. Visą savo gyvenimėlį žavėjausi merginomis-šakaliukais-pagaliukais ir toliau garbinu tą patį kūno sudėjimą. Man tikrai gražu (ir iki skausmo pavydu) žiūrėti į kilometro ilgio manekelnių kojas ir nuostabiai ant jų plėvesuojančius ilgus sijonus ar kelnes, kurie ant manęs atrodytų kaip ant klouno, pabėgusio iš cirko pasirodymo. Visgi, viskas turi savo ribas. Bendra tendencija tokia: lietuvių dizaineriai vis dar stipriai toleruoja ir reprezentacijai renkasi anoreksija sergančias merginas(nekalbu apie tas, kurios iš prigimties lieknos, geriau įsižiūrėjus, galima labai lengvai atskirti prigimtinį lieknumą ir kūno prievartavimą), kurioms einant galima suskaičiuosi visus šonkaulius ne tik iš nugaros (kur teoriškai jie turėtų būti), bet ir iš priekio. Kai kurioms einant nejučia ėmiau glostyti putlias savo leškutes. Kad ir kaip nemėgstu savo figūros, visgi gal jau geriau turėti ekstra kailio, nei jo deficitą. Žinau, kad prieštarauju daugeliui prieš metus ar seniau savo pačios ištartų frazių, bet šį kartą tikrai skaudėjo, tiek akis, tiek širdį.
Skudurai kaip įprasta turėjo būti pagrindinis tikslas, ko einama į šį renginį. Nors didžioji dalis drabužių man asmeniškai pasirodė tiesiog ištraukti iš Zaros ar Mango parduotuvių katalogo, reikia pripažinti, kad didžioji dalis jų atrodė labai estetiškai, tvarkingai ir tiesiog gražiai. Kita vertus, nemanau, kad kuris nors iš dizainerių atras naują dviratį ar atominę bombą, tad inovatyvumų mados pasaulyje bent jau nacionaliniu lygiu nėra reikalo tikėtis. Mano akį glostė daug gražių drabužėlių, kuriuos su mielu noru norėčiau priglausti savo spintoje.Tik vargu, ar jų kaina glostytų mano piniginę, tad tiesiog lai tegu toliau glosto akį ir širdį.
Tuo tarpu aš pasidariau baisi tinginė, nė nesugalvojau, ką būtų galima rengtis ar kuo pasipuikuoti tokį išskirtinį vakarą, o viena valanda miego, išmiegota naktį prieš renginį, privertė mane įšokti į antrą po ranka pasitaikiusį megztinį, užsivynioti patį šilčiausią šaliką ir stipriai pasidažyti akis, kad nesimatytų nuovargio požymių (kurių, kad ir kaip keista, vizualiai man tikrai šiuo metu trūksta. Gal pripratau prie tokio gyvenimo ritmo ir dvi ar viena valanda per parą man jau nebeatrodo naujiena, dėl kurios turėčiau nukelti svarbius įvykis ar darbus?)
Jei vis dėlto esate dideli mados mėgėjai ir tendencijų sekėjai, neabejoju, kad išsamus ir tikrai kritiškas straipsnis netrukus pasirodys Deimantės iš Spintos Guru rašinėlių kolekcijoje, o daug vizualizacijos galėsite aptikti šauniųjų mados blogerių tinklaraščiuose. Džiugu, kad nuoširdžiai rašančių apie madą tikrai sparčiai daugėja, tad pasmalsaukite Darios, Sandros, Tomos, Ugnės (tiesa, Ugnę tiesiogiai teko pamatyti pirmą kartą savo gyvenime, mielumo pas šią panelę iki begalybės!) Gretos ir Miglės, Brigidos, Ingos, Giedrės, Augustino, Kamilės tinklaraščiuose. Tikiu, kad juose bus galima aptikti daug įdomių asmeninių nuomonių ir dar daugiau nuotaikingų nuotraukų ne tik su kolekcijų,bet ir jų pačių nuotraukomis.
Eikit švęsti savaitgalio, o aš keliauju toliau pūti prie savo universitetinių projektų ruošimo. Susimatysim vakare, antrojoje Mados Infekcijos dalyje!
Subscribe to:
Posts (Atom)