Negaliu turėti nuomonės apie kažką, ko nepatyriau, lygiai kaip negaliu apibūdinti ledų skonio, jei jų neragavau. Jei visgi sulauksim pasaulio pabaigos, būsiu įgali atsakyti į šį klausimą. 
Kokias knygas rekomenduoji perskaityti? 
Visos knygos iš privalomo perskaityti literatūros sąrašo yra rekomenduojamos. Su laiku darosi vis aiškiau, kodėl jas skaityti privaloma. Tai vienas iš metodų ugdyti teisingomis vertybėmis gyvenančią ateities kartą. Tačiau ar prievarta yra teisinga priemonė ir ar tikslas pateisina priemones.. Čia jau kitas klausimas.

Pasidalinkite savo įspūdžiais apie Mados infekciją. Ar buvote? Ar patiko? Į ką Jūs atkreipiate dėmesį tokiuose renginiuose?

Štai ir praūžė pirmasis Mados Infekcijos vakaras. Iš tiesų namo grįžau visiškai nepavargusi, pasisėmusi naujų minčių ir idėjų, bei puikiai praleidusi keturias savo gyvenimo valandas. Nežinau, ar puikus laiko praleidimas susijęs su Mados infekcijos vakaro programa, ar su gera kompanija ir daug teigiamų emocijų, išlėkusių iš manęs renginio metu, tačiau jau pastebėjau, kad kai kuriuos dalykus derėtų analizuoti kiek mažiau ir tiesiog mėgautis procesu.
Kaip jau įprasta, programos, dalyvių ar pačių kolekcijų pristatinėti neketinu. Spauda ir taip mirga marga informacija ir naujausių kolekcijų kritikomis bei pagyrimais dizaineriams, tad ar yra reikalo dar kartą kartoti tai, kas ir taip pasakyta? Vargu. Geriau pasigilinkime į detales.
Erdvės panaudojimas buvo tiesiog nuostabus. Nežinau, kas lėmė tokį organizatorių pasirinkimą, tačiau akivaizdu, kad tai buvo geriausias scena, kokią teko matyti (gyvai ar nuotraukose) per visą infekcijų (ir injekcijų) gyvavimo laikotarpį. Kone visi žmonės turėjo galimybę pailsinti savo super-madingų aukštakulnių išvargintas kojas, sėdėdamti ant tam specialiai sukurtų laiptų. Erdvė buvo pilnai užpildyta, tačiau neperpildyta. Tiesa, vieši šaltiniai teigė, jog bilietai į renginį buvo išgraibstyti likus savaitei iki renginio, tad džiaugiuosi, kad organizatoriai nesusiviliojo išspausdinti papildomų bilietų (ir tuo pačiu gauti daugiau pelno) ir palikti žiūrovus perpildytoje salėje. Milžiniška pagarba iš mano pusės. Tikrai orus ir garbingas sprendimas. Kolekcijas turėjo būti įdomu stebėti iš skirtingų vietų.
Akcijos atrakcijos kaip visuomet buvo panašios. Perwoll, kaip nuolatinis Mados infekcijos rėmėjas, reklamavosi savo produkciją, tad aš nutariau nepraleisti progos gauti Perwoll skalbinių minkštiklio nemokamai.Tik, žinoma, kaip ir įprasta, nieko nemokamo šiais iš tiesų laikais nebūna, tiesiog ne viskas kainuoja tiesiogiai. Šį kartą teko paaukoti savo garbę ir nusifotografuoti prie Perwoll stendo, kuris, pasirodo, yra įžanga į ateinantį konkursą. Ach, gėda gėda, mat nuotraukos bus viešinamos visų numylėtame Facebook puslapyje.
Taip pat išeinant buvo dalinami Douglas maišeliai, kuriuose slėpėsi Maybelline pudrų mėginukai bei Mexx kvepalai. Tikrai miela ir malonu iš rengėjų ir remėjų pusės. Gal visa tai neliks tinkamai panaudota, tačiau dėmesys dar niekam nepakenkė.
Laiko planavimas tikriausiai buvo vienas didžiausių minusų šiame renginyje. Suprantu, kad paruošiamieji darbai užtrunka, o perfekcionistai dizaineriai nori savo kolekcijas parodyti kuo kokybiškiau (juk nuo to priklauso ateinančio pusmečio pardavimų kiekis). Kokybė reikalauja atidumo, darbo ir laiko. Tai supranta visi, tačiau man, kaip žiūrovei, tikrai nėra smagu stypčioti ir trypčioti vietoje neapibrėžtą laiko tarpą. Iš tiesų stipriai nepykčiau, jei laikas būtų planuojamas racionaliai, tačiau šį kartą programos pranešėjas du kartus melavo apie pertraukų trukmę (vietoj 20 minučių abu kartus laukti teko virš 40min.). Visai suprantama, kodėl reikia laukti ilgai, tačiau meluoti nėra gražu. Ypatingai viešai. Juk čia ne politika, kam dalinti tuščius pažadus, jei jie vis viena nelieka ištesėti?
Modeliai. Reikia pripažinti, kad esu ypatingai didelė liekno sudėjimo šalininkė. Visą savo gyvenimėlį žavėjausi merginomis-šakaliukais-pagaliukais ir toliau garbinu tą patį kūno sudėjimą. Man tikrai gražu (ir iki skausmo pavydu) žiūrėti į kilometro ilgio manekelnių kojas ir nuostabiai ant jų plėvesuojančius ilgus sijonus ar kelnes, kurie ant manęs atrodytų kaip ant klouno, pabėgusio iš cirko pasirodymo. Visgi, viskas turi savo ribas. Bendra tendencija tokia: lietuvių dizaineriai vis dar stipriai toleruoja ir reprezentacijai renkasi anoreksija sergančias merginas(nekalbu apie tas, kurios iš prigimties lieknos, geriau įsižiūrėjus, galima labai lengvai atskirti prigimtinį lieknumą ir kūno prievartavimą), kurioms einant galima suskaičiuosi visus šonkaulius ne tik iš nugaros (kur teoriškai jie turėtų būti), bet ir iš priekio. Kai kurioms einant nejučia ėmiau glostyti putlias savo leškutes. Kad ir kaip nemėgstu savo figūros, visgi gal jau geriau turėti ekstra kailio, nei jo deficitą. Žinau, kad prieštarauju daugeliui prieš metus ar seniau savo pačios ištartų frazių, bet šį kartą tikrai skaudėjo, tiek akis, tiek širdį.
Skudurai kaip įprasta turėjo būti pagrindinis tikslas, ko einama į šį renginį. Nors didžioji dalis drabužių man asmeniškai pasirodė tiesiog ištraukti iš Zaros ar Mango parduotuvių katalogo, reikia pripažinti, kad didžioji dalis jų atrodė labai estetiškai, tvarkingai ir tiesiog gražiai. Kita vertus, nemanau, kad kuris nors iš dizainerių atras naują dviratį ar atominę bombą, tad inovatyvumų mados pasaulyje bent jau nacionaliniu lygiu nėra reikalo tikėtis. Mano akį glostė daug gražių drabužėlių, kuriuos su mielu noru norėčiau priglausti savo spintoje.Tik vargu, ar jų kaina glostytų mano piniginę, tad tiesiog lai tegu toliau glosto akį ir širdį.
Tuo tarpu aš pasidariau baisi tinginė, nė nesugalvojau, ką būtų galima rengtis ar kuo pasipuikuoti tokį išskirtinį vakarą, o viena valanda miego, išmiegota naktį prieš renginį, privertė mane įšokti į antrą po ranka pasitaikiusį megztinį, užsivynioti patį šilčiausią šaliką ir stipriai pasidažyti akis, kad nesimatytų nuovargio požymių (kurių, kad ir kaip keista, vizualiai man tikrai šiuo metu trūksta. Gal pripratau prie tokio gyvenimo ritmo ir dvi ar viena valanda per parą man jau nebeatrodo naujiena, dėl kurios turėčiau nukelti svarbius įvykis ar darbus?)
Jei vis dėlto esate dideli mados mėgėjai ir tendencijų sekėjai, neabejoju, kad išsamus ir tikrai kritiškas straipsnis netrukus pasirodys Deimantės iš  Spintos Guru rašinėlių kolekcijoje, o daug vizualizacijos galėsite aptikti šauniųjų mados blogerių tinklaraščiuose. Džiugu, kad nuoširdžiai rašančių apie madą tikrai sparčiai daugėja, tad pasmalsaukite Darios, Sandros, Tomos, Ugnės (tiesa, Ugnę tiesiogiai teko pamatyti pirmą kartą savo gyvenime, mielumo pas šią panelę iki begalybės!)  Gretos ir Miglės, Brigidos, Ingos, Giedrės, Augustino, Kamilės tinklaraščiuose. Tikiu, kad juose bus galima aptikti daug įdomių asmeninių nuomonių ir dar daugiau nuotaikingų nuotraukų ne tik su kolekcijų,bet ir jų pačių nuotraukomis.

Eikit švęsti savaitgalio, o aš keliauju toliau pūti prie savo universitetinių projektų ruošimo. Susimatysim vakare, antrojoje Mados Infekcijos dalyje!

 Tikriausiai nesuklysiu sakydama, jog daiktai apie žmogų gali pasakyti daugiau, nei jis pats.
Kad ir kaip mėgstu pabrėžti daiktų, aprangos ir išvaizdos nurašymą į apatines prioritetų vietas, bendravimo ir kitos rūšies psichologai sako ką kita. Tad šį kartą nutariau paviršutiniškai paplaukioti po savo pačios kosmetinę.
 Paprastai nieko ypatingo su savimi nesinešioju, tikriausiai svarbiausią vietą kosmetinėje užima veidrodėlis ir lūpų balzamas, o šaltuoju metų laiku prie šio dueto prisideda rankų kremas. Visi likę produktai dažnai kinta. Šį kartą pričiupau savo kosmetinę tokiame stovyje:
*Dior sculpting powder kompaktinės pudros dėžutė. Šis daiktas pastaruoju metu naudojamas ne visiškai pagal paskirtį. Kadangi produkto nebeliko-jis atlieka veidrodėlio vaidmenį.
*id Bare Minerals šepetėlis, skirtas skaistalams aplikuoti
*Maybelline Collossal Volume express blakstienų tušas
*Loreal Volume Million Lashes blakstienų tušas, atsparus vandeniui. Ne visuomet pavyksta išsisukti nuo pandos paakių, tad kartais tenka žvelgti į ateitį daug atidžiau ir naudoti vandeniui atsparų blakstienų tušą. Vienas didžiausių tokio produkto minusų - ypatingai sudėtingas jo nuvalymas. Net ir geriausi akių makiažo valikliai lengvai šios problemos neišsprendžia, tad tenka gerokai paplušėti.
*e.l.f skaistalai. Tikriausiai vienas geriausių ir ekonomiškiausių sprendimų mano gyvenime. Naujų elf skaistalų kaina tesiekia kelis dolerius, o vaizdas, pasidažius - stulbinantis.
*DAY Hands and Nails cream. Apie šį rankų kremą negaliu pasakyti nei blogo, nei gero žodžio, nes didžiąją dalį rankų irkūno kremų laikau pakankamai vienodais produktais. Žinoma, pirmenybę visuomet teiksiu lengvam susigėrimui, maloniam kvapui ir švelnių rankų pojūčiui. Šie kriterijai šį kartą liko išpildyti.
*Too faced Mood Swing lipgloss. Stipriai blizgantis, labai gerai maitinantis lūpų blizgis, savo sudėtyje turintis tiek chemijos, kad mus, naiviuosius pirkėjus ir vartotojus, gali stebinti savo unikaliais ir pakaitalų neturinčiais sugebėjimais. Šis kūrinys sugeba keisti savo dažo spalvą, priklausomai nuo žmogaus (dažniausiai merginos ar moters) nuotaiką. Žinoma, nereikia tikėti kiekvienu reklaminiu žodžiu, pakanka suvokti, jog spalvos intensyvumas priklauso nuo kūno temperatūros. Maniškė paprastai būna ypatingai ryški, rožinė. Didelį pliusą segu blizgio konsistencijai ir ilgalaikiškumui (nors pastarasis kaip tik įspėja, kad produktas ypatingai stipriai pripildytas cheminių medžiagų, tikrai niekaip neprisidedančių prie mūsų sveikatos ir gerovės).
*Permatomas lūpų balzamas
*Sheer Relief lūpų kondicionierius su alijošiumi ir vitaminais. Tai tikrai nėra vienas geriausių naudotų lūpų balzamų, labiausiai nemėgstu balkšvos produkto spalvos.