Kaip ir žadėta, Asmeniškumų rubrika startuoja jau antrą kartą šią savaitę. Taip nutiko dėl to, kad su socialinėmis veiklomis ir tinklaraščiu susijusių renginių tvarkaraščio nepavyko vykdyti taip sėkmingai, kaip norėjosi, o didžioji dalis renginių nusikėlė į antrą savaitės pusę, tuo tarpu pirmoji buvo skirta kitiems reikalams. 

Ir nors norėtųsi šiandienos rubriką pavadinti "Kas įvyko šią savaitę", visgi nuotraukoje matomi renginiai vyko tą pačią dieną - daugelis organizatorių kaip susitarę visus renginius organizuoja būtent ketvirtadienį, tad šią dieną mėgautis "linksmybėmis" neretai tenka nuo ankstyvo ryto iki vėlumos. 

Ketvirtadienio rytą pasitikome pačiame Vilniaus centre įsikurusiame "Kitchen" restorane, kur būrio tinklaraštininkų laukė L'Oreal Paris komanda ir Lancome prekinio ženklo atstovai. Pusryčių metu buvo pristatyta nauja veido odos priežiūros sistema "Energie De Vie", sukurta skubančiai ir intensyvų gyvenimo būdą gyvenančiai moteriai.

Renginys nestokojo gerų emocijų - saujelė tinklaraštininkių, tapusios ne tik kolegėmis, bet ir labai geromis draugėmis kuria aplinką, kurios negalėtų sukurti jokie organizatoriai, tad renginiai tampa vis linksmesni ir nešantys daug gražių prisiminimų iš šio gyvenimo etapo. Nėra nieko smagiau nei sutikti pulką bendraminčių, suprantančių ne tik tai, kodėl dėvint naujus akinius šiuos reikia įamžinti, o prieš pradedant naudoti naują pudros buteliuką būtina padaryti mažiausiai porą įvaizdinių nuotraukų. Šį kartą renginio kulminacija tapo trumpa fotosesija Rotušės fontane, kur linksmai mėginome įamžinti Lancome renginio emocijas. 

Pavakarop laukė dar vienas renginys Vilniaus senamiestyje - Sensilis prekinio ženklo pristatymas. Ir nors prekinis ženklas nėra naujas, vis dėl to apie ši daug informacijos girdėti neteko, tad šį kartą galėjome iš arčiau susipažinti su pačiu ženklu, jo pozicionavimu ir, galiausiai, išvysti galutinį efektą.

Taip teko dar kartą prisiminti prieš porą savaičių vykusį "Olibere" kvepalų kolekcijos pristatymą "Private Label" kvepalų salone ir dar kartą įsitinti šių skleidžiama energija. Patikėkite, kvapai iš tiesų egzotiški!

Labai gaila, tačiau dėl kitų susitikimų su kūrėjais teko praleisti įspūdingą renginį, kurio metu dizaineris TOPS parduotuvėje buvo pristatyta nauja Salvatore Ferragamo batų kolekcija, o svečias iš Italijos demonstravo batų pagaminimo procesą.

Kita vertus, vienu užpakaliu visų kėdžių neapsėsi, tiesa?

Bučkiai,
Uogintaitė

Paskutiniojo įrašo apie asmenišumus metu žadėjau įspūdingą ir renginiais kupiną savaitę, tačiau, kaip kartais būna, visus planus sumaišo labai žemiškos priežastys, viena pagrindinių tapo noras nepaisant visko šiais metais padėti tašką savo studentiškame gyvenime, to pasekoje smagius socialinius renginius teko išmainyti į ilgas ir nuobodokas ekonomines finansų prognozavimo formules. 

Ir nors savaitė nesibaigė (ir šį kartą pažadu, jog savaitės pabaigoje tikrai bus smagių akimirkų, kuriomis norėsis pasidalinti su skaitytojomis) skubu papasakoti apie savo gyvenimą paskutinėmis dienomis.

Ko gero pagrindiniu išsigelbėjimu tapo Fight Academy sporto salė, kurioje paskutinius metus pavykdavo išsikrauti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai - ši vieta tapo antraisiais (o kartais ir pirmaisiais) namais, o joje vykstantys užsiėmimai - vienu didžiausių išbandymų mano gyvenime. 

Turint laisvą minutę teko skubėti rašyti naujas grožio apžvalgas bei komunikuoti su gamintojais - laikausi požiūrio, jog tinklaraštis bei jo plėtra - ne mažiau svarbus darbo bei profesionalumo reikalaujantis elementas nei laikome savo nuolatinį darbą ar mokymosi vietą. Dėl šios priežasties bet koks gyvenimo įvykis, nuoskauda ar laiko stoka - ne priežastis stabdyti šią veiklą, o visi pasiteisinimai apie nesugebėjimą tikslingai vykdyti šios veiklos - bruožai, daug pasakantys apie asmenybę.  

Tą pačią laisvą sekundę norėjosi bent trumpam nusikelti į Aziją, ir vėl pasivaikščioti uždraustais traukinio bėgiais Pietų Korėjos pajūrio kurorte ar tingiai vartytis viename iš gražiausių Tailando paplūdimių. Kaip visuomet, tokio pobūdžio nuotraukos palaiko gyvybę tada, kai šios trūksta labiausiai. 

Pirmą kartą per penketą metų pavyko apsilankyti Vilniaus Sakurų parke. Ir net visus dvidešimt dvejus gyvenimo metus praleidus didmiestyje šis didingas reginys buvo matomas tik pro socialinių paskyrų objektyvą - lengviems pasivaikščiojimams ar sekmadieniniams pašnekesiams per penketą metų laiko neatsirado. Tiesa, nebuvo laiko ir šį savaitgalį, tačiau netikėtai išpuolusi visuotinė mamos diena privertė laiko atrasti. Ne tik sakuroms, bet ir Mamai.

Kitas kraštovaizdis - vaizdas pro langą iš numylėtosios mokymosi įstaigos menės. Labai tikiuosi, kad kitą pavasarį šio vaizdo matyti nebeteks, tačiau turiu pripažinti, jog visgi studentiški metai turi savo žavesio, o kai kuriuos studentiškus vargus jau dabar galima prisiminti su nostalgija ir didele šypsena veide. 

Paskutinės dvi nuotraukos - kosmetiniai pasirinkimai. Reikia pripažinti, jog pastarųjų savaičių gyvenimo ritmas dailiai puoštis ar atidžiai dažyti veido dekoratyvine kosmetika neleidžia, tad tenka pasitenkinti minimaliu kiekiu dekoratyvinės kosmetikos priemonių ir tikėtis greito, bet efektyvaus rezultato.

Pastaroji gyvenimo savaitė stipriai priminė mokyklos laikus ir pirmuosius tinklaraščio gyvavimo metus, kuomet čia teko dalintis savo išgyvenimais apie Dailės mokyklos baigimą, savo nerimu ir nuogąstavimais, savo norais ir viltimis. Ar gyvenimas keičia žmogų? Ne. Tačiau žmogus gali pakeisti savo požiūrį, o šiam pasikeitus pasaulis gali nušvisti kitomis spalvomis.

Labai tikiuosi, jog kiekvienos skaitytojos gyvenimas šviečia pačiomis gražiausiomis ir ryškiausiomis spalvomis. O jei šis dar nešvyti, žinokite, jog šį galite susikurti pačios. Laimės niekas neatneš. Ją reikia parsigabenti pačioms.

Darnos,
Uogintaitė

Šią savaitę tebuvo pora su grožio industrija susijusių renginių, tad įrašas bus kaip niekuomet trumpas, tačiau tikrai ne nuobodus.

Pagrindine komplikuotos tinklaraščio veiklos priežastimi, be abejonės, tapo paskutinio universitetinio kurso baigiamojo darbo rašymas ir ant kulnų lipantys terminai. Juokauju, jog paskutinės savaitės universitete tapo pačiu didžiausiu išbandymu bei egzistencijos svarstymo laikotarpiu. Tačiau pasibaigus šiems vargams ir pagaliau laikant diplomą savose rankose pažadu apie savo patirtį pasidalinti su skaitytojais ir potencialiais universiteto studentais. Kad ir kaip bebūtų, išvargusį studentišką veidelį pastarosiomis dienomis dažniausiai buvo galima sutikti Mokslinės Komunikacijos ir Informacijos Centre. Patikėkite, tas veidelis tikrai nešvyti sveiku švytėjimu, kokiu švyti instagram profilio nuotraukose. 

Teko susipažinti su užupio kampelyje įsikūrusia Vaisine, prieš daugelį metų buvusia Vaistine. Ši alternatyvi sveikos gyvensenos propoguotoja savo klientams siūlo skanaus, tačiau sveikatai nekenksmingo maisto alternatyvas - kavą keisti šviežiai spaustomis sultimis ir arbatomis iš vaisių. Ir nors kasdieniame gyvenimo ritme minėtą gyvenimo būdą pritaikyti pakankamai sudėtinga, visgi trumpus pasilepinimus galima pakeisti naudingais sveikatai.

Makeup2go - savo lokaciją pakeitusi makiažo kursų mokykla iš Šv. Stepono gatvės persikraustė į Pamėnkalnio g. 3 (Vilnius). Čia jūsų lauks ne tik profesionalios vizažo specialistės, bet ir kokybiški bei naudingi makiažo sau kursai. Ir nors studijos pavadinimas leidžia daryti prielaidas, jog čia galima "užsukti" pasidaryti makiažo, visgi į tokį teks užsirašyti iš anksto - specialistės dažniausiai labai užsiėmusios ir laiko jums gali tiesiog nesurasti. Čia dirbančios vizažistės dėmesį kreipia ne tik į galutinį vaizdą, gaunamą po dekoratyvinės kosmetikos naudojimo, bet ir bendrą odos būklės svarbą. Jei neprižiūrite savęs ir nesirūpinate savo oda - gausite didelį priekaištų pliūpsnį ne tik iš manęs, bet ir iš šių profesionalių. Natūraliai švytinti ir sveika oda - mūsų pačių kantrybės ir kasdienių pasirinkimų rezultatas.

Bioderma šią savaitę pristatė naują produktą mišriai ir riebiai veido odai Sébium Mat Control. Priemonė neabejotinai taps vienu populiariausiu Bioderma prekinio ženklo produktu ir nesunkiai išstums prieš tai buvusį Sebium drėkinamąjį kremą mišriai odai. Kremas ne tik puikiai drėkina, bet ir suteikia odai matinį efektą, kuris turi įtakos kreminės pudros aplikavimui bei odos blizgesio reguliavimui dienos metu.

Kita savaitė nusimato nepaprastai darbinga - laukia konceptualios "Coca Cola" parduotuvės atidarymas, Bioderma tyrimų pristatymas, "Rhom Rhom" atidarymas, "Salvatore Feragamo" avalynės pristatymas ir pusryčiai su Lancome prekinio ženklo atstovais. Vargu, ar visuose susitikimuose pavyks sudalyvauti dėl studentiškų vargų, tačiau visais įspūdžiais pažadu pasidalinti kitos savaitės "Kas liko už tinklaraščio ribų" įraše.

Bučkiai,
Uogintaitė

Kaip visuomet, savaitės pabaigoje smagu apžvelgti svarbiausius tos savaitės įvykius, kurie dėl tam tikrų priežasčių nepateko į tinklaraščio turinį. Ši savaitė stipriai sukosi apie nagus, o tiksliau - nagų lakus.

Dar savaitės pradžioje pavyko pasidaryti naują manikiūrą, kuris pastaruoju metu labiausiai apibūdina gyvenimo būdą ir aplink esančius įvykius. Taip pat teko susipažinti su naujausia Rimowa lagaminų kolekcija bei suplanuoti artimiausią skrydį ir mintyse pradėti formuoti idealų lagamino turinį kelionei. Tiesa, pastarosios teks kiek palaukti - studentiškas invalidumo statusas dar kurį laiką pakankins galvą. 

Kuomet daugelis tinklaraštininkių gavo išankstinius siuntinius su Urban Decay kosmetika - man, kaip ir visoms kosmetikos mylėtojoms, teko graužti nagus iš pavydo ir laukti kosmetikos stendo atirdarymo. Pirmosiomis savaitėmis po šio atidarymo prie kosmetikos priemonių prieiti nebuvo įmanoma fiziškai - stendas buvo nuolatos apgultas didelio pulko žmonių, o pasirinkta stendo lokacija (Akropolio Douglas parduotuvė) yra itin nepatogus pardavimo taškas. Pagaliau pavyko išsirinkti šį tą sau. Įtariu, jog naujosios priemonės kartu keliaus į naujausią kelionių tašką!

Šį antradienį teko lankytis GREY restorane, kuriame AVON organizavo išankstinį susitikimą su dizaineriais Lilija Larionova ir Egidijumi Rainiu - kūrėjai labai greit pristatys savo naujausias kolekcijas. Buvo itin malonu ir smagu asmeniškai susipažinti su šiais žmonėmis ir pasmalsauti ne tik apie naujausią kolekciją, bet ir mados sampratą dabartiniame pasaulyje. Vis dar galvojate, jog lietuvaitės nemoka vertinti mados? Stipriai klystate.

Trečiadienį Private Label parfumerijos salone buvo pristatyta nauja kvepalų kolekcija, kurios pagrindiniais kūrybos objektais tapo keturios šalys - Stambulas, Roma, Singapūras ir Bali sala. Būtent Bali salai buvo skiriamas didžiausias dėmesys, mat šiai buvo skirti net du visiškai skirtingi aromatai. Visi kvapai - itin egzotiški ir unikalūs, puikiai tiksiantys toms, kurios kvepalų buteliuke ieško kur kas daugiau nei "skanaus kvapo". Kolekcija smalsauti traukė ne tik įprastiniu noru testuoti naujus kvapus, akivaizdu, jog asmeninis ryšys tarp Azijos šalių yra didelė priežastis, kodėl norisi apžvelgti visa, kas susiję su šiomis nepaprastomis pasaulio vietomis. Išduosiu didelę paslaptį - į šią salą nusimato kelionė ir man pačiai.

Ketvirtadienį teko lankytis Kosmadoje, kur buvo organizuojama SkinCode prekinio ženklo susitikimas. Renginio metu buvo galima artimiau susipažinti su prekyboje esančiomis priemonėmis, konsultuotis dėl savo odos būklės su profesionalais. Taip pat renginio metu buvo atliekami Express makiažai. Smagu tai, jog renginys buvo labai jaukus, o šio metu buvo galima jaustis it namuose. Šiam prekiniui ženklui jaučiu ne tik didelę pagarbą, bet ir asmeninę simpatiją, tad akivaizdu, jog būtent šio prekinio ženklo produkcija kartu su manimi gali apkeliauti pasaulį. Renginio metu taip pat pagaliau pavyko pamatyti įspūdingąjį Anny nagų lakų stendą. Patikėkite - tai, ką matote nuotraukoje - dar ne visas nagų lakų asortimentas. 

Šią savaitę kaip niekuomet norėjosi fiksuoti ne tik renginių akimirkas, bet ir nuostabaus Vilniaus senamiesčio vietas. Ir nors oras visai neprimena ateinančios vasaros (ar bent lengvo pavasario), orų kaita sutampa su asmeninėmis nuotaikomis. Audros ir uraganai - neatsiejama ne tik pasaulio ir gamtos, bet ir mūsų asmeninio gyvenimo dalis. O smagiausia tai, jog kiekviena audra, nepriklausomai nuo šios intensyvumo, ankščiau ar vėliau baigiasi.

Linkiu, kad jūsų audros atneštų dar didesnį saulės pliūpsnį šioms pasibaigus.

Bučkis,
Uogintaitė

Kaip ir kiekvieną savaitę smagu savo savaitę apžvelgti iš paukščio skrydžio arba.. instagram paskyros. Reikia pripažinti, jog ši savaitė dideliu skaičiu renginių nepasižymėjo, tad ir pasakojimas šį kartą bus trumpas. 

Savaitė buvo aktyvi darbuose, bokso salėje, universitete ir kituose asmeniniuose gyvenimo laukuose. Tuo tarpu iš grožio pasaulio pavyko išmėginti kitą mėnesį parduotuvėse pasirodysiančią naujieną iš Maybelline New York, skirtą veido kontūravimui. Turiu paminėti, jog produktas tapo kasdieniu kosmetinės draugu - šį ypatingai smagu naudoti po intensyvios treniruotės, norint atstatyti normalaus veido stadiją.

Ko gero didžiausią savaitės spindulį sukėlė išankstinė pažintis su Gegužę į Lietuvą atkeliaujančia Kiehl's kosmetika. Negana to, pavyko asmeniškai susipažinti ne tik su produktais, bet ir su prekinio ženklo simboliu ponu Kaulu (Mr. Bones). Nieko keisto, jog pastarojo selfių šiuo metu telefone kur kas daugiau nei mano pačios.

Savaitgalį pavyko apsilankyti Amway Artistry organizuojamuose veido tyrimuose, kuriuose dar kartą teko įsitikinti, jog mano prielaidos apie riebią odą yra teisingos. Turiu pripažinti, jog Artistry produktai, ypatingai odos priežiūros priemonės nusipelnė ypatingo dėmesio ir pagarbos. Pastaruosius tenka išmėginti nebe pirmą kartą ir, panašu, jog ne paskutinį. 

Kita savaitė nusimato itin spalvinga grožio ir renginių klausimu, o su įdomesniais renginių kontekstais pažadu pasidalinti šioje rubrikoje.

Bučkiai,
Uogintaitė

Nėra geresnio būdo papasakoti apie įsimintiniausius praėjusios savaitės įvykius nei apžvelgiant tuo periodu padarytas nuotraukas. Instagram paskutiniu metu tapo pačiu lengviausiu būdu pasidalinti kasdieniais džiaugsmais ir įspūdžiais neįpareigojant savęs šiuos nuodugniai aprašyti.

Praėjusi savaitė prasidėjo nepranykstančiomis nuotaikomis ir prisiminimais iš savaitgalį praūžusios Rygos Madų savaitės, kurios metu pavyko susipažinti su naujausiomis Maybelline madų tendencijomis, kosmetikos produktais ir pasikonsultuoti dėl šių naudojimo su profesionalais.

Tiesa, praleidus praėjusios savaitės asmeniškumus norėtųsi dar kartą prisiminti skrydį nepakartojamą skrydį sraigtasparniu, Kino Pavasario premjeras, Body Talk ir You & Oil renginį, masažą Nidos Kopose, išankstinę HM kolekcijos peržiūrą, Urban Decay vakarėlį ir pažintį su Konjac Sponge valomosiomis kempinėlėmis.

Tuo tarpu grįžtant į šios savaitės reikalus - RITUALS šį ketvirtadienį pristatė naują Sakurų kolekciją. Tiesa, pastaroji - anokia naujiena RITUALS asortimente, mat pasikeitė tik pakuočių dizainas, tuo tarpu patys gaminiai liko tokie patys. Tačiau parduotuvėje naujienų pristatymo metu buvo atliekamos nemokamos atpalaiduojančiosios procedūros, tarp jų - ir atpalaiduojantis rankų masažas, kurį nesunkiai galima atlikti namuose.

Taip pat šią savaitę teko sudalyvauti tarptautinėje grožio industrijos parodoje "Pelenė". Į šį renginį paskutiniais metais keliauti pavyksta iš solidarumo pačiai idėjai, o ne dėl paties renginio kokybės - parodoje susiburia didžiulis kiekis grožio gamintojų, distributorių ir pardavėjų; parodos metu dažnai taikomos nuolaidos kone visai produkcijai, tačiau išsirtinio dėmesio iš pardavėjų tikėtis nereikėtų,  visgi renginys - masinis, žmonių susirenka tiek pat, kiek galima tikėtis Kaziuko Mugėje, tad natūralu, jog ramybės ar elegancijos šioje vietoje rasti nė su žiburiu nepavyks. Ir visgi, iš mugės pavyko parsivežti porą grožio gėrybių, tačiau apie jas - kitą savaitę. 

Šios savaitės bomba - šeštadienį vykusios atviro Muay Thai varžybos, kuriose dalyvauti teko ir pačiai. Turiu pripažinti, jog tai neabejotinai buvo vienas daugiausiai emocijų kėlęs momentas. Ir nors po šių varžybų neabejotinai teko atlaikyti milžinišką emocijų antplūdį, begalę prieštaringų minčių apie savo pačios egzistenciją ir tai, ko noriu šiame gyvenime, turiu įtarimo, jog ši patirtis - nors ir pirmoji, tačiau ne paskutinė.

Iš tiesų šio įrašo prasmė - parodyti, jog žmogus sugeba padaryti tiek, kiek pats nusprendžia. Visa tai - ne laiko, o prioritetų ir laiko panaudojimo bei planavimo klausimas. Visa, ką turime - turime kitų, atsisakytų dalykų sąskaita. Ką naujo atneš ateinanti savaitė? Nežinia, tačiau akivaizdu, jog liūdna nebus.

Bučkiai,
uogintaitė

Penktadienio kosmetines apžvalgas šiandien norisi pakeisti kiek asmeniškesniu įrašu apie tai, kodėl pasikeitė tinklaraščio pavadinimas ir iš Grožio Altoriaus šis tapo Uogintaite.com, kaip tai susiję su tinklaraštyje plėtojamu turiniu ir apie tai, kaip toliau turėtų funkcionuoti šis puslapis.

Pradėkime nuo pradžių, 2011 metų sausio mėnesio, kuomet dar mokyklines knygas kremtanti vienuoliktokė nusprendė, jog Lietuvoje nėra tinklaraščių ir kad laikas šiems vystytis ir mūsų šalyje. Pirmieji tinklaraščio metai bėgo labai greitai ir sėkmingai, tinklaraštis susilaukė milžiniško susidomėjimo, tačiau tuo pačiu nemažą internetinį dėmesį gavo ir asmeninis gyvenimas. Pirmosios akreditacijos į didžiausius Lietuvos mados renginius, pirmieji straipsniai apie lietuvos tinklaraštininkes ir pažintys su skaitytojomis viešąjame transporte, komentarai apie turtingus tėvus (!?) nerūpestingą gyvenimą ir kiti neigiami komentarai. Toks didelis dėmesys tuometinei septyniolikmetei pasirodė penelyg didelis, o tinklaraščio veiklos plėtimą pirmus porą metų norėjosi slėpti nuo pažįstamų, kol galiausiai, praėjus trejiems metams pavyko atrasti aukso viduriuką - mažiau asmeniškumų, daugiau tikslingo ir į kosmetines apžvalgas koncentruoto turinio, aukštesnės kokybės įrašų, didesnių kosmetinių paieškų ir profesinio tobulėjimo. Taip gimė naujasis tinklaraščio veidas Grožio Altorius. Puslapį norėjosi paversti savotiška kosmetine enciklopecija, kurioje galima dalintis savo atsiliepimais ir įspūdžiais apie konkrečius kosmetikos ir grožio produktus nepamirštant, jog visos nuomonės išsakytos eilinės vartotojos.

Kad ir kaip bebūtų, per pastaruosius metus tinklaraščio veiklą stabdė begalės kliūčių, o viena jų - kelionės arba nuolatinis gyvenimas užsienyje, kurio pasekoje ne visuomet pavykdavo įsigyti norimą kiekį kosmetinių priemonių, rasti tinkamą vietą nuotraukoms, pagauti norimą apšvietimą ar tiesiog turėti pakankamai aukštos kokybės vaizdo įrangą. 

Po pakankamai trumpų kontempliacijų apie tinklaraščio egzistenciją galvoje gimė idėja generalizuoti tinklaraščio pavadinimą, kuris neįpareigotų turinio sieti su grožio priemonėmis (tiesa, paskatino ir faktas, jog naujai sukuriami tinklaraščiai savo pavadinimuose įterpia grožio sąvoką užkirsdami kelią šio tinklaraščio unikalumui). Pavadinus tinklaraštį uogintaite.com (tai - autorės pavardė) išlieka galimybė turinį formuoti taip, kaip susiklostys tuometinės gyvenimo aplinkybės, rašyti apie tai, kas tuo metu pasirodė svarbu ar aktualu arba apie tai, kas neabejotinai atneš apčiuopiamos naudos skaitytojai. ISM ekonomikos universiteto apžvalgos (Pirma dalis, Antra dalis) neabejotinai padeda abiturientams ir tiems, kurie svarsto apie studijų galimybę, lygiai taip pat yra gyvenimo sričių, apie kurias niekas garsiai nekalba, tačiau nuo to šios netampa mažiau svarbiomis. Pačios ištikimiausios skaitytojos tikrai prisimins pirmuosius įrašus apie svorio metimą (kito straipsnio nuoroda čia), kurie, praėjus geriems keturiems metams reikalauja naujo požiūrio ir gilesnio pasiaiškinimo, kurio tuometinė mergaitė nesuprato. Kalbant apie pastaruosius įrašus, dabar dėl šių turinio ir savo pačios požiūrio mielai susideginčiau pačiose skaudžiausiose gėdos liepsnose. Pavadinimo pokytis leidžia tinklaraštį plėtoti ta linkme, kuria tą akimirka jį plėtoti atrodo teisingiausia, o ši - ne visuomet susijusi su naujausiais kosmetikos produktais.

Po Vasarės įrašo apie skaitomiausius lietuviškus tinklaraščius ir nusivylimą, jog tinklaraštyje nebeliko kandžių pastabų ar sarkazmo taip pat norėtųsi tarti porą žodžių. Viena vertus, norėtųsi pasiaiškinti, kodėl šių išvysti pastaraisiais metais puslapyje nebuvo galima, kita vertus norisi tikėti, jog šią klaidą vis dar galima ištaisyti. Priežastis, kodėl tinklaraštyje nebeliko sarkazmo  yra ta, jog augant, vystantis, evoliucionuojant ir kitaip kaupiant gyvenimo patirtį pamažu aiškėja, jog tinklaraštis yra vieša platforma, tad čia norisi išlikti korektiškai bet kokiu klausimu. Jaunatviškas purvų mėtymas, kokiu vis dar tenka užsiimti realiame gyvenime neturėtų būti perkeltas į visuomenei prieinamą socialinio tinklo paskyrą. Būtent tokiais būdais visuomenė formuoja savo nuomonę apie tam tikrus įvykius, tad geriau išlikti nešališkai nei kalbėti apie tai, ko nežinau arba turimos informacijos yra permažai formuoti nuomonę viešoje platrofmoje. Dėl šios priežasties tinklaraštyje sarkazmas išliks tik toks, kad šis nežeistų ne tik kitų asmenų, bet ir tam tikrų organizacijų ar renginių koncepcijų (nors pabumbėti tikrai yra kur).

Lygiai dėl tos pačios priežasties tinklaraštyje norisi ugdyti analitinį skaitytojos suvokimą apie pasaulyje vykstančius procesus nepriklausomai nuo to, ar tai būtų naujo prekinio ženklo pristatymas Lietuvoje, ar asmenybės sutrikimai. Dažnas sarkazmas nesulaukia tinkamo supratimo, tad viešoje erdvėje kur kas naudingiau ugdyti skaitytojų žingeidumą, pozityvumą ir suteikti šių gyvenimui naujo įkvėpimo. Juk būtent ieškant naujo įkvėpimo skaitomi tinklaraščiai.

Labai tikiuosi, jog tinklaraščio pavadinimo pokytis į šio turinį atneš taip trūkusio prieskonio ir leis į visą glamūrą pažiūrėti kitomis akimis. Tinklaraščiui švenčiant penkerių metų sukaktį intensyviai treniravausi Tailande, tad tinkamai nepadėkojau pačioms ištikimiausioms skaitytojoms ir tiems, kurių dėka per penketą gyvenimo metų (kad ir kokie banguoti šie bebūtų) nebuvo nė sekundės, kuomet būčiau abejojusi tinklaraščio egzistencine prasme.

Ir nors galbūt ne laiku, tačiau neabejotinai tinkamoje vietoje - ačiū, kad esate. Ir nors suprantu, jog žmonės tinklaraščiuose ieško vizualių įkvėpimų, o ne ilgų pamokslų, nepykite, bet glaustai rašyti nemoku.

Bučkiai,
Uogintaite

Nors paprastai tinklaraštyje plėtojamos grožio produktų apžvalgos, reikia pripažinti, jog tai, ką pamato skaitoja - tėra nedidelė ledkalnio viršūnė. Likusi dalis visuomet lieka už kadro, o šiuo atveju - už tinklaraščio ribų. Tačiau plečiantis socialinių tinklų galimybėms šiuos kadrus galima išvysti kitose platformose.

Dėl šios priežasties tinklaraščio instagram paskyroje @uogintaite galima rasti kur kas daugiau kasdienių gyvenimo įvykių, galbūt ne visi lieka užfiksuoti ir tikrai ne visi lieka paviešinti (juk kartais kur kas smagiau išgyventi įvykį, o ne šį stebėti pro objektyvą).

Visgi norisi pasidžiaugti, jog šią savaitę teko sudalyvauti Kino Pavasaro išankstinio atidarymo premjeroje bei pamatyti vieną iš labiausiai sukrečiančių kino juostų "Klubas", taip pat turėjau didelės garbės susipažinti su Holivudo aktoriumi ir režisieriumi Dekster Fletcher bei pamatyti naująjį filmą "Erelis Edis".

Grožio renginių šią savaitę nebuvo daug, tačiau su didele nostalgija norisi prisiminti praėjusios savaitės renginių maratoną, teko svečiuotis interjero namuose "Retroforma", lankytis Mados Infekcijoje, pasitikti "Urban Decay" kosmetikos stendo atidarymą, dalyvauti KristiAna VIP vakarėlyje., "Adidas NMD" pristatyme.  Šią savaitę pavyko susipažini su dermatologiniu prekiniu ženklu SVR, tačiau daugiau apie šį - kitos savaitės apžvalgoje.

Kiekvieną kartą apėmus liūdesiui teko įsijungti asmeninių nuotraukų archyvą ir su didele meile Azijai peržvelgti keliones Pietų Korėjoje bei Tailande, o tuo pačiu pasikrauti energijos Muay Thai treniruotėse Vilniuje Fighacademy akademijoje. Tuo tarpu rašant baigiamąjį bakalaurinį darbą universitetui (kurį sutartinai valiūkiškai vadiname BBD), atliekant praktiką ir grįžus į senąjį darbą Vilniaus senamiestyje su nostalgija tenka svajoti apie universiteto baigimą, artėjančią vasarą ir nesibaigiančias gyvenimo galimybes, kurias kurtis galime tik patys.

                                                              (Nuotrauka: @uogintaite "Mapo" tiltas, Seoulas, Pietų Korėja)

Pirmadienio pasirinkimuose  šiek tiek lietuviško mentaliteto patirties.  Skaičiuojant ketvirtą mėnesį skirtingose azijos šalyse skaičiuoju ketvirtą patį laimingiausią gyvenimo mėnesį. Ironiška tai, jog viduje vis viena kirba mintis, jog "kažkas netaip". Juk negali viskas būti gerai. O kur sunkumai, išgyvenimai, stresas, intrigos, aukos vaidmuo atliekant tūkstančius darbų vienu metu? Pastariesiems išnykus vduje tarytum kažko trūksta, tarytum vis viena norėtųsi kažkuo pasiskųsti, padejuoti, tačiau nėra nė menkiausios priežasties, kodėl kiekvienos dienos negalėčiau pavadinti nuostabia.

Galiausiai pamažu ateina suvokimas, jog nuo mažų dienų į mūsų pasąmonę tėvai (ar visuomenė) diegia mintis apie tai, jog tik skausmu ir vargais grindžiamas gyvenimas bus prasmingas ir teisingas. Tik dirbant nemėgstamą (arba itin varginantį) darbą, nuolatos skubant, pervargstant, nemiegant, aukojantis dėl tuščių abejotinos reikšmės dalykų galėsime jaustis aukomis.  Žinoma, vaidinant aukas viduje tuo pačiu jaučiamės ir didvyriais prieš save pačius ir visus aplinkinius, kurie mus supa ir dar nepavargo klausytis nuolatinų dejonių dėl gyvenimo sunkumų.  

O kas atsitinka, kai dingsta visi gyvenimo sunkumai, taip ilgai (tikriausiai nuo pat pirmųjų gimimo dienų, nes juk dar mamos pilve jautėm tą varganą varguolio gyvenimą) slėgę mūsų pečius? O gi nieko. Supratus, kad nebeturime nė vienos bėdos gyvenime (pastarosios taip pat reliatyvios ir vertos diskusijų apie tai kas yra ir kas nėra bėda) nebeturime priežasties teisintis kodėl dabar negalime būti laimingais. Ką darome tada? Pasimetame. Pasimetame, kad "kažkas negerai". Juk viskas negali būti gerai. Juk kažkur turi būti "pakastas šuo", galbūt karma, galbūt gėrio ir blogio balansas ar dar kokia pekla.

Juk niekas mūsų nemokė, kad kiekvieną sunkumą galime priimti ramiai, nevaidindami aukų prieš kitus ir dėl to nesijausdami didvyriais prieš save. Ar toks gyvenimas tampa reikšmingesniu? Tikrai ne. Tačiau kažkodėl prieš save jaučiamės kur kas geriau - juk dirbam, pergyvenam, kankinamės. Tad kodėl vis dar negalim būti laimingi?

Iš tiesų laimingi negalim būti ir todėl, kad patys to sau neleidžiam. Dar gi baisiai mėgstam spoksoti į kitų gyvenimus (čia mūsų įpročiui socialinė medija daro meškos paslaugą, kai nosį įkišti galim ne tik į kaimyno virtuvę, bet ir į kur kas toliau esančių personų). Tada telieka graužti nagus, kokie vargšai esam, kaip sunkiai dirbam, bet koks likimas sunkus ir neteisingas, mat nieko iš gyvenimo negaunam.

Nepamirškime tų kitų žmonių, kuriuos matome besišypsančius ir laimingus kiekvieną mielą dieną. Vadiname juos gimusiais po laiminga žvaigžde, kvailiais arba tiesiog paviršutiniškais, nes juk kaip jie gali drįsti būti laimingais ir nesijaudinti dėl savo gyvenimo? Juk aplink tiek daug sunkumų ir skausmo! Akivaizdu, kad su tokiais žmonėmis kažkas negerai.

Ironiška, bet laimės intensyvumas priklauso tik nuo to, kaip sugebame pakreipti pačių savo gyvenimą - ar nesibaigiančių skundų ir skausmo perkreiptu keliu, ar realaus loginio suvokimo apie tai, kas ir kodėl vyksta keliu. Pirmuoju mus dar mums negimus nukreipė mūsų tėvai. Galbūt dėl sunkios Lietuvos praeities ir tų laikų situacijos, galbūt dėl to, kad kiti taip darė ir neturėjom iš ko mokytis gyventi kitaip.

Čia kaip griūvant sovietams kai kurie drąsūs žmonės sugebėjo pasinaudoti griūvančia santvarka ir ant byrančių pamatų pastatyti milijonus nešančius pelnus bei naudą valstybei - jie juk irgi galėjo vaitoti dėl sunkumų ir gyvenimo neteisybės. Bet taip nedarė - užuot bumbėję ėmėsi reikalus tvarkyti šviesesnio rytojaus labui. Tebūnie tuo atveju galbūt iš finansinės perspektyvos - situacijos tai nekeičia - žmonės nepabijojo būti kitokiais tam, kad patys galėtų jaustis laisvi nuo visuomenės primestų normų.

Antruoju keliu žengia kone visas pasaulis. Sutinkant vis daugiau plataus požiūrio ir spalvingų patirčių turinčius žmones (taip pat ir lietuvius, kuriuos reikėtų vadinti Lietuvos šviesuoliais ir kurių mūsų šalyje ne tiek ir mažai) kyla klausimas, kuo mes blogesni už juos. Atsakymas paprastas - niekuo. Tereikia nustoti verkšlenti, bumbėti ir skųstis. Pradėti net skundams tinkamoje situacije pradėti matyti galimybę.Galimybę pokyčiams, galimybę naujam požiūriui, galimybę laimei.

Dar vienas ironiškas faktas - nuotraukoje pavaizduotas itin garsus Seoulo tiltas, laikomas savižudžių tiltu (taip, Pietų Korėja vis dar pirmauja pagal savižudybių skaičių, nors lietuviai jai ne itin daug nusileidžia). Žmonės atvažiuoja prie šio tilto tam, kad galėtų nusižudyti (aka nušokti nuo tilto į kilometro pločio upę). Kodėl tas faktas ironiškas? Nes man vaizdas pasirodė toks gražus, jog su mielu noru atsisakyčiau bet kokios minties apie savižudybę šį išvydusi. O kas mus veda link tokių kardinalių sprendimų? Tik mūsų pačių minties galia.

Tad nebūkime savo proto vergais. Sąmoningai ir tikslingai rinkimės gyventi gražius ir laimingus gyvenimus. Nes gale gyvenimo nė patys sau nepaplosime katučių už sunkiai nugyventus ir nuvargtus vargus. Tad kodėl turėtume tuo grįsti savo kasdienybę?

Nepaisant didelio noro aprašyti kaip įmanoma daugiau grožio produktų ir apžvelgti šiuos kaip įmanoma išsamiau kartais norui sutrukdo kiti niuansai. Šiuo atveju - kelionės. Tad toms, kam įdomu, ką tinklaraščio autorė veikia už tinklaraščio ribų - kviečiu pasidairyti po GROŽIO ALTORIAUS instagram paskyrą (@uogintaite) instagram programėlėje.

Atradimai nepaprastai gražiame kurortiniame miestelyje Pietinėje Pietų Korėjos dalyje tęsiasi.

                   

2.Mėgstamiausias patiekalas - grikiai. Tikriems patiekalams gaminti ar domėtis įmantresniais receptais neturiu nei noro nei kantrybės. Pastaruosius galiu valgyti tris kartus per dieną, septynias dienas per savaitę. Nepabodo, vargu, ar kada pabos. 

5. Ar ilgai užtrunkate prie veidrodžio, kol pasiruošiate? 15-20 minučių, į laiką įeina plaukų džiovinimas ir visi kiti pasiruošimui reikalingi darbai. 

6. Ar pirkdamos kosmetiką žiūrite į jos firmą? Ir ar nuo to daug kas priklauso? Firmų diferenciavimas iš esmės yra pirminis dalykas, kurį norom nenorom tenka padaryti norint išmėginti tam tikrą produktą. Į firmą dėmesį kreipti būtina tam, kad būtų galima įvertinti produkto kokybės kainos santykį, tačiau ne visuomet brangesnis produktas garantuoja aukštesnę priemonės kokybę. Taip kad į firmą dėmesį kreipiu tam, kad vėliau netektų gailėtis įsigijus produktą už 100lt kai tokios pat kokybės priemonę galėjau įsigyti už 9lt. 

Niūri sekmadienio popietė - puikus laikas trumpai asmeniškumų valandėlei ir išsamesnei tinklaraščio rašymo analizei. O šiandien kaip tyčia galvoje nepaliaujamai sukasi viena mintis apie bendrą tinklaraščių sampratą ir naudą visuomenei. Pastaroji mintis privertė sustoti ir susimąstyti apie tai, kas esu ir kodėl gyvenime darau tai, ką darau.

  Tikriausiai reikėtų pradėti nuo klausimo sau, kas yra tinklaraštis? Kam jis reikalingas ir kokią žinią turėtų nešti pasauliui? Tinklaraštis, tikriausiai nė nekyla jokių abejonių, yra vieno ar kelių žmonių kuriamas viešasis dienoraštis, kuriame paprastai išsakomos subjektyvios mintys ar nuomonė vienu ar kitu klausimu, fiksuojamos akimirkos ar perteikiami individų išgyvenimai bei paprasto mirtingojo gyvenimo buities ištraukos. Kokia jo misija? Tikriausiai parodyti tai, ką kartais dėl pernelyg didelio skubėjimo ir bėgimo pamirštame - parodyti gyvenimo grožį paprastuose dalykuose. Tuose, kuriuose gyvename kiekvieną mielą dieną, tačiau kuriais kartais pamirštame pasidžiaugti. Kitas tinklaraščio tikslas - suburti bendraminčius į vieną erdvę ir raginti juos dalintis savo nuomone, išgyvenimais ar patyrimais. Būtent pastarasis yra pagrindinis mano veiklos ir GROŽIO ALTORIAUS variklis, leidžiantis nenuklystant į lankas eiti tiksliai ir be nukrypimų. Ir vis dėlto nukrypimai reikalingi tam, kad išbandžius kažką naujo, galėtume atrasti save ar praplėsti savo veiklos lauką.

  Mano ir tinklaraščio draugystė prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus - tais laikais vadintas FUNK tinklaraštis priminė daugiau asmeninį kosmetikos fanatikės dienoraštį, nei tikslinę idėją turintį portalą. Tikriausiai nieko keisto, kad pirmuosius įrašus ir pirmuosius rašymo metus prisimenu su didele šypsena ir niekaip negalėdama suprasti, kaip leidau sau viešinti tokius asmeninius gyvenimo faktus. Kita vertus, iš klaidų mokomasi, tad aš per pirmuosius rašymo metus išmokau pamoką, kad internetas - toli gražu ne ta vieta, kur reikėtų išlieti asmeniškumus. Tokiu būdu nejučia tinklaraščio turinys perėjo prie kiek sausesnio, tačiau labiau struktūrizuoto ar bent jau turinčio pagrindinę sritį - kosmetikos apžvalgas. Taip prieš pusę metų FUNK tapo GROŽIO ALTORIUMI, degančiu aistra grožiui ir kosmetikai. O grožį reikėtų suprasti plačiąja prasme. Nes jis slypi daugelyje gyvenimo sferų, o meilė sau yra bene didžiausias gyvenimo variklis. Ir jei kosmetika leidžia padidinti meilę sau, kodėl tuo nepasinaudojus? Kitas, ne mažiau svarbus dalykas - įrankiai, kuriais naudojantis tinklaraščio rašymas užtikrintų didžiausią naudą ir kokybę skaitytojui bei patenkintų mano asmeninius rašymo lūkesčius.

  Būtent dėl šios priežasties pamažu pradedu rimčiau bendrauti su tam tikromis kosmetikos įmonėmis, galinčiomis plačiau papasakoti apie jų parduodamą produkciją, būtent dėl to stengiuosi kaip įmanoma dažniau lankytis visuose organizuojamuose susitikimuose. Ir būtent dėl to, o ne reklaminiais tikslais, stengiuosi išmėginti kaip įmanoma daugiau skirtingų kosmetikos produktų bei savo patirtimi (arba jos stoka) pasidalinti su skaitytojais. Kitas, vis dar daug abejonių keliantis žingsnis - video įrašų filmavimas. Pastarasis nėra mano mėgstamiausia veiklos dalis, tačiau tikiu, kad būtent jie gali įnešti daug naujų vėjų į GROŽIO ALTORIAUS turinį ir nežymiai padėti išeiti iš savo komforto zonos ribų, kurios, kaip žinia, trukdo nuolatiniam žmogaus tobulėjimui.

 GROŽIO ALTORIAUS pavasariniai vėjai žada daug - kosmetikos bei paslaugų apžvalgų, konkursų, grožio tendencijų apžvalgų, mėnesio mylimiausiųjų rubrikų, video įrašų, projektų bei susitikimų ir, žinoma, žiupsnelį asmeniškumų, be kurių, tikiu, pyragas būtų ne toks saldus. Tačiau nemažiau svarbu sužinoti, kas, jūsų nuomone, turėtų būti publikuojama tinklaraštyje ir kokie jūsų, kaip skaitytojų lūkesčiai, kurie turėtų būti patenkinti ir realizuoti.Tad komentaruose raginu išsakyti savo nuomonę apie tai, ką reikėtų vadinti sėkmingu tinklaraščiu ir ką norėtumėte išvysti G.A turinyje.

  Tiesa, tikriausiai niekad nesidžiaugiau ir nesigyriau vienu faktu - būtent nuolatinis tinklaraščio rašymas ir jokios finansinės naudos neduodantis atrodo, paikas, domėjimasis kosmetika man atnešė pačius gražiausius ir geriausius draugus, atsiminimus ir keletą didelių perspektyvų žadančių darbo vietų. Ir būtent tinklaraščio dėka supratau, kad gyvenime galiu būti tuo, kuo noriu būti, o ne tuo, kuo mane esant laiko aplinkiniai. Ir jei kas nors pasakys, kad tinklaraštininkai turi išskirtines galimybes kurioje nors veiklos sferoje, gerokai trinktelėsiu tam žmogui į pakaušį (trečią mėnesį intensyviai mokausi bokso, tad patikėkit, smūgis nebus naivios mergaitės kumštelėjimas) - šią galimybę turime kiekvienas, tačiau nuo mūsų pačių priklauso, kaip ja pasinaudosime. Sėkmės nėra - sėkmė šypsosi tik tiems, kurie dirba. O uždirbta sėkmė - jau nebe sėkmė, o pasiekimas.

  Taip kad darykite gyvenime tai, ką norite daryti ir galiausiai besišypsančią laimę suprasite esant tiesiog savo paties darbo vaisių.