Tikriausiai nesuklysiu sakydama, jog daiktai apie žmogų gali pasakyti daugiau, nei jis pats.
Kad ir kaip mėgstu pabrėžti daiktų, aprangos ir išvaizdos nurašymą į apatines prioritetų vietas, bendravimo ir kitos rūšies psichologai sako ką kita. Tad šį kartą nutariau paviršutiniškai paplaukioti po savo pačios kosmetinę.
 Paprastai nieko ypatingo su savimi nesinešioju, tikriausiai svarbiausią vietą kosmetinėje užima veidrodėlis ir lūpų balzamas, o šaltuoju metų laiku prie šio dueto prisideda rankų kremas. Visi likę produktai dažnai kinta. Šį kartą pričiupau savo kosmetinę tokiame stovyje:
*Dior sculpting powder kompaktinės pudros dėžutė. Šis daiktas pastaruoju metu naudojamas ne visiškai pagal paskirtį. Kadangi produkto nebeliko-jis atlieka veidrodėlio vaidmenį.
*id Bare Minerals šepetėlis, skirtas skaistalams aplikuoti
*Maybelline Collossal Volume express blakstienų tušas
*Loreal Volume Million Lashes blakstienų tušas, atsparus vandeniui. Ne visuomet pavyksta išsisukti nuo pandos paakių, tad kartais tenka žvelgti į ateitį daug atidžiau ir naudoti vandeniui atsparų blakstienų tušą. Vienas didžiausių tokio produkto minusų - ypatingai sudėtingas jo nuvalymas. Net ir geriausi akių makiažo valikliai lengvai šios problemos neišsprendžia, tad tenka gerokai paplušėti.
*e.l.f skaistalai. Tikriausiai vienas geriausių ir ekonomiškiausių sprendimų mano gyvenime. Naujų elf skaistalų kaina tesiekia kelis dolerius, o vaizdas, pasidažius - stulbinantis.
*DAY Hands and Nails cream. Apie šį rankų kremą negaliu pasakyti nei blogo, nei gero žodžio, nes didžiąją dalį rankų irkūno kremų laikau pakankamai vienodais produktais. Žinoma, pirmenybę visuomet teiksiu lengvam susigėrimui, maloniam kvapui ir švelnių rankų pojūčiui. Šie kriterijai šį kartą liko išpildyti.
*Too faced Mood Swing lipgloss. Stipriai blizgantis, labai gerai maitinantis lūpų blizgis, savo sudėtyje turintis tiek chemijos, kad mus, naiviuosius pirkėjus ir vartotojus, gali stebinti savo unikaliais ir pakaitalų neturinčiais sugebėjimais. Šis kūrinys sugeba keisti savo dažo spalvą, priklausomai nuo žmogaus (dažniausiai merginos ar moters) nuotaiką. Žinoma, nereikia tikėti kiekvienu reklaminiu žodžiu, pakanka suvokti, jog spalvos intensyvumas priklauso nuo kūno temperatūros. Maniškė paprastai būna ypatingai ryški, rožinė. Didelį pliusą segu blizgio konsistencijai ir ilgalaikiškumui (nors pastarasis kaip tik įspėja, kad produktas ypatingai stipriai pripildytas cheminių medžiagų, tikrai niekaip neprisidedančių prie mūsų sveikatos ir gerovės).
*Permatomas lūpų balzamas
*Sheer Relief lūpų kondicionierius su alijošiumi ir vitaminais. Tai tikrai nėra vienas geriausių naudotų lūpų balzamų, labiausiai nemėgstu balkšvos produkto spalvos.

 Ši rankinė tik dar vienas įrodymas, kad per eilę metų taip ir neišmokau mėgautis tuo, ką turiu, mat visa, ką turiu geriausio, užuot naudojusi ir nešiojusi paprasčiausiai slepiu giliai spintos glūdumoje, gink Dieve išsiteps, susinešios ar susibraižys. Iš dalies taupumas gera savybė, tačiau neabejotinai daugelyje gyvenimo sričių trukdo džiaugtis gyvenimo ir savo pačios gaunamais malonumais.  Juo labiau, kad daiktai po kiek laiko pasensta morališkai, net ir nenešiojami. Tad metu sau iššūkį nešioti šį nuostabų meno kūrinį, kuris mano namuose gyvena jau daugiau nei pusę metų ir dar nė karto nematė dienos šviesos.

Kad ir kaip gaila, tačiau reikia pripažinti, kad mano nuostabioji Dior Sculpting powder bėgėdiškai pasibaigė pačiu netinkamiausiu metu. Tačiau kad ir koks geras produktas buvo, nutariau pasinaudoti savo jaunatvišku maksimalizmu ir išbandyti kitą produktą.
Šį kartą rampos šviesa nušvito Clarins dvigubai kompaktinei pudrai, labai įmantriu, Nude Inspiration pavadinimu. Iš tiesų šiai priemonei esu ypatingai priekabi, mat iki to naudota Dior Sculpting powder tarnavo man ilgiau nei metus, o viename produkte tilpo visa, ko gali prireikti netikėtai veido korekcijai (trupinėlis pudros, trupinėlis skaistalų, gabalėlis veido kontūravimui skirto atspalvio ir šaunus veidrodėlis). Taip pat man reikėjo ypatingo kompaktiškumo, mat tai nėra pagrindinė kasdienė kosmetikos priemonė, greičiau papildomas produktas, gulintis rankinėje ir laukiantis savo eilės, kada bus panaudotas veido koregavimui dienos metu.
Nesu iš tos žmonių grupelės, kurie savo veidą koreguoja kas valandą, tačiau kelis kartus per dieną užmesti akį į savo veido būklę, mano manymu, yra pakankamai sveika. Galbūt šis įprotis išsivystė dėl to, kad turiu pakankamai sudėtingos kompleksijos odą, kuri, dienai įpusėjus, pradeda spyriotis ir blizgėti stipriau, nei Kalėdų eglutė naktį. Kita vertus, jei mano oda staiga nustotų blizgėjusi, susirūpinčiau dėl odos dehidratacijos. Tad vienintelė išeitis, kurią šiuo metu matau, yra tiesiog periodiškai užmesti akį į odos būklę, o esant reikalui, pakoreguoti jos išvaizdą nedideliu kiekiu kompaktinės pudros.
Clarins Nude Inspiration produktas savo paskirtimi labai panašus mano dievinamam Dior Sculpting povder, tačiau kol kas Clarins pudroje matosi daugiau blizgesio, nei turėjo Dior. Pastaroji buvo visiškai matinė. Taip pat graudžiai apverkiu nuostabiai prabangų Dior maišelį, kuris padėjo iššlaikyti produkto dėžutę nė kiek nesubraižytą (nustebtumėt, sužinoję, kiek gyvenimo šis produktas matė!).Vis dėlto tikiu, kad blizgučiai skirti tik pirmiesiems kartams, o po apačia manęs lauks puikus sluoksnis matinės pudros, bronzato ir skaistalų.

Yra viena kosmetikos priemonė, kuriai visuomet gailiu pinigų.Tikriausiai kiekvienas žmogus turi savų silpnybių, o maniškė tikrai nėra blakstienų tušas, dėl to blakstienų tušui pinigų vis nepakanka. Vis dėlto, reikia sutikti, kad akių ryškinimas yra viena svarbiausių idealaus (arba tiesiog tvarkingo) makiažo detalių.
Tad noriu pasidžiaugti, kad pagaliau turiu naują blakstienų tušą, negana to, dar ir prie jo derantį pieštuką, idealiai tinkantį padūmavisių akių makiažui sukurti. Tad šį kartą ketinu apžvelgti šiuos du produktus ir pateikti savo asmeninę nuomonę, nepriklausomą nuo kitų gyvenimo ar marketingo veiksnių.
 Naujasis blakstienų tušas Volum’ Express The Colossal Smoky Eyes Mascara tikrai nėra didelė naujiena ištikimiausioms Maybelline  ar Collosal Volume gerbėjoms. Kodėl? Nes jis kone identiškas iki tol buvusiems Colossal Mascara blakstienų tušams. Tiesa, šį tušą dar prieš keturis metus, kai jis buvo tikra naujiena Lietuvos rinkoje, vertinau tik neigiamai. Mane pykino nuo jo kvapo. Kvapas kosmetikoje ne mažiau svarbus, nei sudedamosios dalys ar veiksmingumas. Dirginantis kvapas gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir sukelti nemažus galvos skausmus, ar pykinimus. 
Tačiau šiuo atveju po kelių lemtingų kartų su kvapu apsipratau ir man jis pasidarė ne tik pakenčiamas, bet priimtinas ir net malonus. Nesumeluosiu pasakydama, kad tai tikriausiai pats populiariausias ir geriausias Maybelline tušas, kurį yra tekę naudoti. Kiek teko kalbinti žmonių, vartojančių kosmetiką, dar neturėjau garbės susipažinti su mergina, kuriai netiktų ar nepatiktų Colossal Volume  blakstienų tušas. Tikriausiai aš - ne išimtis. Tai tikrai vienas geriausių MAYBELLINE produktų ir vienas geriausių blakstienų produktų, atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį. Nesu šepetėlių ekspertė ir nežinau, ar sugebėčiau apibūdinti Volum’ Express The Colossal Smoky Eyes Mascara šepetėlio šerelius,  tačiau neabejotinai tušas unikalus savo smulkiais, bet beprotiškai tankiai šereliais, kurie padeda atskirti, paryškinti ir pastorinti kiekvieną, net ir pačią mažiausią blakstieną. Blakstienos tampa pastebimai ryškesnės, ilgesnės, sodresnės, tačiau tušas neapkrauna ir nesulipina blakstienų, ką kartais mėgsta daryti kiti blakstienų tušai, kad ir Bourjois Volume clubbing.
Prieš kelias savaites, su drauge sėdėdama vienoje Vilniaus kavinių, supratau, kad vienas blogiausių įpročių, kurį man atnešė universitetas, yra tai, kad pradėjau  kiekvieną dieną dažyti akis. Tik  nemanau, kad artimiausiu metu ketinu gydyti šį įprotį, tačiau neabejotinai reikia atidžiau rinktis produktus, kurie leidžia kiekvieną dieną atrodyti pagal visus dienos makiažui brėžiamus standartus.

Kitas ne mažiau intriguojantis Maybelline produktas - „Eye Studio Master Smoky Longwearing Shadow-Pencil“. Padūmavisių akių makiažas taip pat nėra didelė naujiena makiažo pasaulyje, tačiau jam susikurti neretai reikia ypatingai didelių įgūdžių ir kokybiškių akių šešėlių bei šešėlių pagrindo, be kurio visas darbas gali nueiti šuniui ant uodegos. Nė vieno žmogaus nepuošia nubyrėję šešėliai ar nuplaukęs iš savo vietos akių kontūras. Aš turiu ypatingai problemines akis, tad dienos pabaigoje visas mano rytinis triūsas būna tiesiog "nuplaukęs" žemyn. Galvojau, kad manęs nustebinti jau niekuomet nepavyks, tačiau, kaip dažnai gyvenime pasitaiko, stipriai klydau. „Eye Studio Master Smoky Longwearing Shadow-Pencil“ yra storas dvigubo poveikio pieštukas. Vienas jo galas dažo, o kitas švelniai išsklaido spalvą. Sudėtyje yra daug grynų pigmentų ir unikalaus vaškų mišinio, tad turint gerus tiesių linijų braižymo įgūdžius, liniją nubrėžti galima be jokio vargo. Speciali veiklioji medžiaga suformuoja plėvelę, kad spalva būtų atspari vandeniui ir laikytųsi net 12 valandų. Minkšta kempinėlė pieštuko gale paskirsto dažus po voką ir sugraduoja nuo šviesiausio iki tamsiausio atspalvio. Žinoma, visi šie dalykai stipriai priklauso ir nuo žmogaus profesionalumo dažantis, tačiau niekas negimė mokėdamas, tačiau su kiekviena praktika formuojasi vis stipresni ir geresni įgūdžiai. Dažniausiai į panašius reklaminius šūkius žiūriu skeptiškai, tačiau šį kartą išbandžius pieštuką ant rankos, vakare teko gerokai pavargti, kol pavyko nuplauti spalvą. Pieštukas tikrai minkštas, tad tiks net ir pačioms jautriausioms akims.

Tikriausiai pavadinimas šiek tiek keistai suraizgytas, tačiau šiuose keliuose žodžiuose atsispindi visa pastarojo įrašo esmė. Taip, Savo pačios pastangomis įsigijau naują foto aparatą, mat maniškiui senukui neseniai sukako šešeri. Kaip žinia, technika tobulėja ypatingai greit, o dar greičiau genda ir sensta morališkai bei fiziškai, tad pastarąjį pusmetį fotografuoti man buvo vienas vargas: visiškai iš rikiuotės išėjusi matrica trukdė gyvent jau ilgą laiką.
Nors fotoaparatuose išmanau mažiau, nei musė apie ekonominę krizę, vis dėlto net ir aš suvokiu, kad naujasis mano fotomonstras iš tiesų įmantrus: su atskirai pirktu straubliu-objektyvu ir dar kalnus pinigų kainavusiu dėklu.
Neabejoju, jog daug kam kils klausimas, kaip žmogus, neturintis jokių pastovių (ar kintamų) pajamų, gali sau leisti tokią prabangos prekę, kaip CANON  EOS 1000d. O atsakymas tikrai labai paprastas, nors, tikiu, kad daugelį skaitytojų gali kiek nustebinti.
Tikriausiai niekuomet neminėjau, jog visiškai nevartoju jokių alkoholinių gėrimų ir nerūkau. Ir taip, žinau, kad dabartinėje visuomenėje šis mano pasirinkimas atrodo mažų mažiausiai nepopuliariai, lėkštai ir keistai, o garsiai jį išsakiusi galiu prarasti didžiąją dalį skaitytojų, užkietėjusių gėrikų ar rūkalių, tačiau jaučiu, kad subrendau išdėstyti savo šį požiūrį viešai, nepriklausomai nuo to, ar jis bus priimtas palankiai, ar ne.
Kodėl aš taip elgiuosi? Tikriausiai savo laiku nepabandžiau to, ką bandė visi mano bendraamžiai, o vėliau bandyti, kai visi buvo įjunkę į nuolatinį svaigalų vartojimo liūną, buvo tiesiog neprotinga. Galiausiai, sulaukusi 16-17 metų nutariau dėl idėjos laikyti blaivybę bent iki pilnametystės. Tačiau suėjus aštuoniolikai supratau, kad man to nereikia: nei rūkalų, nei alkoholio, nei kitų kvaišalų.
Jei reikėtų įvardinti kitas priežastis, kodėl taip elgiuosi, tikriausiai vienas svarbiausių atsakymų būtų tas, kad visa tai skaudžiai atsieina žmogaus piniginei. Visų pirma, man tiesiog per brangu arba pinigus leisti norėčiau kiek kitaip, nei tokiu būdu vartojamiems produktams.  Visų antra, visiems tiems, ką šiuo metu svilina noras rėžti apie tai, kad alkoholis padeda atsipalaiduoti, o nikotinas - nusiraminti, galiu tik palinguoti galva iš liūdesio ir užuojautos. Liūdna, kad visus šiuos potyrius galite pajusti tik kažkokių cheminių medžiagų veikiami.  Aš noriu būti atsakinga už savo veiksmus ir kalbas. Ir visa, ką darau geros nuotaikos, visuomet yra mano pačios veiksmai, o ne kažkas, ką išprovokavo didelė alkoholio koncentracija mano kraujyje. Taip pat ir rūkymas man atrodo pakankamai paikas užsiėmimas. Tai tėra fiziologinis veiksmas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis - kvėpavimas. O giliai kvėpuoti (ir taip atsipalaiduoti bei nusiraminti) aš sugebu ir nenuodydama savo plaučių ar negaišindama piniginės resursų.
Tai tokia trumpa pasakėlė apie mano asmeninį gyvenimą ir tvirtas pažiūras šiuo klausimu, kad ir kokios nepopuliarios ar nepriimtinos jos bebūtų. Be abejonės, tenka pripažinti, kad studentavimo metai tik prasideda, tad negaliu tvirtai teigti, jog ir toliau sėkmingai plėtosiu savo blaivybės idėją, tačiau džiaugiuosi, kad iki šiol sugebėjau atsilaikyti prieš tai stipriai brukamą pasilinksminimo būdą ir išlikti pakankamai padoriu žmogumi. Ir nesistebėčiau, jei šį požiūrį keturi studijavimo metai pakeis kardinaliai: juk visko būna, tačiau didžiuojuosi savimi, jog ankstyvame amžiuje netapau dar viena statistine nepilnamete, nesugebančia laikytis elementariausių valstybės taisyklių.
O čia mano kūdikis, kurį pavyko išgimdyti per visus šiuos  metus, taupant pinigus, kuriuos eiliniai normalūs pacukai įpratę leisti svaigalams ir kitoms neteisėtoms prekėms. 
Kad ir kaip ironiškai ar pašiepiančiai nuskambėjo pastarasis mano įrašas, noriu pabrėžti, kad viešai neteisiu ir nesmerkiu žmonių, kurie elgiasi kitaip, nei aš. Tai kiekvieno mūsų pasirinkimas. Tiesiog mano sprendimas buvo toks, koks buvo ir aš vis dar juos džiaugiuosi. Džiaugiuosi ir tuo, kad sugebėjau išaugti tokia, kokia esu dabar, ir sugebėjau sėkmingai socializuotis visuomenėje be jokių apsimestinių priemonių. Tiesiog nereikia pamiršti to, kad vartoti šias priemones neturint pilnametystės yra Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas, ir, mano nuomone, paika frazė, kad įstatymai sukurti tam, kad juos laužytume, čia tikrai netinka, Šiuo atveju įstatymas sukurtas dėl fiziologinių ir psichologinių priežasčių, kad tokio amžiaus jaunuolis nėra morališkai subrendęs tokiam veiksmui, nei jo organizmas, nei jo smegenys neveikia taip, kad jis pats galėtų reguliuoti alkoholio kiekį ir tinkamai suvokti jo poveikį.
Jūsų teisė rinktis, kaip norite nugyventi savo gyvenimą ir kokie yra pagrindiniai jūsų gyvenimo tikslai. Kiekvienas gyvename sau, tad vertinti ar teisti kitų žmonių poelgius yra tiesiog kvaila. Žiūrėkim į save. Sutaupysim daug laiko ir energijos. Svarbiausia tai, kad kiekvienas mūsų poelgis turėtų argumentuotą paaiškinimą, kodėl mes taip elgiamės.
Būkit laimingi savo pačių dėka, o ne alkoholio padedami.

Aš keliauju mokytis naudotis naujuoju savo supermonstru, o jums palieku vietos naujai diskusijai apie tai, koks jūsų požiūris į alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas? Taip pat būtų labai įdomu sužinoti (manau ne man vienai), kelių metų pradėjote savo žalingų įpročių karjerą(jei tokių yra, žinoma)?

Jei kas nors būtų paprašęs įvardinti spalvą, kurios nemėgstu, tai neabejotinai būtų žalia. Nežinau kodėl, bet nuo pat jaunų dienų nemėgau šios spalvos. Gal dėl to, kad vaikytsėje ją laikiau pačia gražiausia, vėliau visa meilė šiai spalvai tiesiog konvertavosi į visišką jos vengimą. Tikriausiai mano kambaryje nepavyktų rasti nė vieno daikto ar drabužio, kurio pagrindą sudarytų žalia.
Vis dėlto, gyvenimas kartais iškrečia įvairaus plauko pokštų. Vienas tokių - mano naujasis INGLOT nagų lakas. Nors iš tiesų nėra jis visiškai naujas, jį turiu jau gerą pusmetį, tačiau intensyviau naudoti pradėjau tik dabar.
Bet kokiu atveju po šio kariškos spalvos nagų lako naudojimo jaučiuosi turinti galią bendrais bruožais papasakoti apie INGLOT firmos nagų lakų kokybę. O ji iš tiesų nuostabiai puiki. Tepasi be galo lengvai, konsistencija vidutiniško tirštumo, pageidaujant ne tokios intensyvios spalvos, užtenka vos vieno lako sluoksnio. Džiūna taip pat pakankamai greitai. O ant nagų plokštelių laikosi ilgiau, nei visų išgirtieji ORLY ar China Glaze. Taip pat ir kaina jų gerokai žemesnė, nei pastarųjų. Už ORLY ar CG dažniausia tenka pakloti virš 30lt, o Inglot kainuoja apie 20lt (o jei eate gudrūs kaip aš, galima atrasti akcijų ir jų įsigyti net su 50proc. nuolaida, tik spalvų pasirinkimas bus skurdesnis).
Vienintelis minusas yra tai, kad jų įsigyti galima tik firminėje Inglot parduotuvėje, esančioje Vilniuje, Ozo prekybos centre, tad kitų miestų gyventojams tai gali sukelti nemažų nepatogumų.
O aš vis dar gyvenu super puikiai, ištisas dienas valkiojuosi Vilniaus centru (ach, tas studentiškas gyvenimas), o ištisus paryčius praleidžiu prie kompiuterio, mat dėl nepaaiškinamų priežasčių paūmėjo mano geriausia ir mylimiausia nemiga. Ir toks chroniškas nemiegojimas mane pradėjo gąsdinti, mat jau visą savaitę miegu po 2-3 valandas. Kol kas fiziškai didelio nuovargio nejaučiu, tačiau bijau, kad ateityje taip tęstis negali.
Gal turite kokių patarimų, kaip padėti sau išmiegoti ilgesnį nei 3h laiką?
Ir kokių atsiliepimų turite apie Inglot firmą ir ypatingai jų nagų lakus?

O aš.. lekiu ruoštis į paskaitas!

Kartu su vasara anapilin iškeliavo beveik visi veido priežiūrai skirti kremai, o jų vietą užėmė nauji. Tiesą sakant, jau gerą pusmetį (o gal ilgiau) sparną rėžiu aplink UOGA UOGA produkcijos salelę, esančią Vilniuje, Ozo prekybos centre. Galiausiai vakar, kol didžioji dalis mokinukų ir studentukų sielvartavo dėl pasibaigiančio šiltojo metų laiko, aš šokinėjau iš džiaugsmo, jog pagaliau ir mano vargšė oda galės pasimėgauti ramybe. Ne paslaptis, kad mėgstu kosmetiką, ypatingai dekoratyvinę. Tikrai nenaudoju jos beprotiškai daug, tačiau polinkį tikrai turiu. Tikriausiai dėl to galima pagrūmoti pirštu ir atskaityti moralą apie tai, kad jaunas žmogus, naudodamas kosmetiką elgiasi kvailai, tačiau esu įsitikinusi, jog kiekvienas turime savų keistenybių, o juo labiau blogų įpročių. Bet kokiu atveju, prieš pabaigdama visas turėtas veido odos priežiūros priemones, buvau pasiryžusi dar viena koja įlipti į natūralesnės kosmetikos vartojimo (iki šiol tai daryti sekasi sunkiai, tačiau ateityje tikiuosi geresnių rezultatų ), tad galiu teigti, jog šie nauji produktai nėra spontaniško elgesio padarinys.
Per paskutinius tris vasaros mėnesius į parduotuves ir aptarnaujantįjį personalą pradėjau žiūrėti visiškai kitomis akimis. Tikriausiai dėl to, kad sulaukę pilnametystės ir pabaigę mokyklą, į įvairias parduotuves įsidarbino nemaža dalis mano bendraamžių, draugų ir pažįstamų. Taip pat pačiai teko išgyventi ne vieną darbo pokalbį, susijusį su bendravimu-pirkimais-pardavimais. Iki tol buvau tvirtos nuomonės, jog pardavėjas neturi nieko bendro su pirkimu. Tačiau šį požiūrį pakeitė pats gyvenimas. Dabar bendravimas su žmonėmis man pasidarė labai svarbu, tad malonus ir draugiškas pardavėjas tapo vienu iš kriterijų, pagal kurį galima vertinti visą parduotuvės įvaizdį.Visa tai pasakoju dėl to, kad užklydusi į UOGA UOGA pardavimo salelę ir užkalbinusi plačiai besišypsančią pardavėją, prie stendo praleidau daugiau, nei valandą. Užsišnekėjom kaip seniai pažįstamos draugės, nors iš tiesų viena kitos nepažinojom. O mergina, savo ruožtu, noriai papasakojo begales įdomybių, kurių iki tol nenutuokiau egzistuojant, o iš OZO išėjau nešina popieriniu maišeliu, užpildytu trimis naujais produktais.
 Prieš pradėdama pokalbį žinojau, jog man reikia naujos priemonės drėkinimui ir maitinimui, tad čiupau jautį už ragų ir paklausiau, ką galima išsirinkti, norint išlaikyti odos drėgmę. Galiausiai išsirinkau drėkinantį veido kremą riebiai odai su lazdynų riešutais ir greipfrutais, pavadintą skambiu, "Aksominė oda" pavadinimu. Tikriausiai nesuklysiu sakydama, jog tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai klausiau profesionalo nuomonės ir atsižvelgiau į pardavėjos rekomendacijas (iki tol mėgau rinktis visa ką savo nuožiūra). Jau po pirmųjų panaudojimų galiu teigti, kad kremas be proto lengvas, puikiai tinka riebiai, blizgėti linkusiai odai, mat kažkokiu būdu sugeba normalizuoti ir stabdyti riebalų išsiskyrimą. Taip pat jo užsitepus makiažo pagrindą tepti tampa vienas malonumas, mat oda pasidaro minkšta, švelni ir puikiai absorbuoja makiažo pagrindo spalvą.

Po ilgų ir naudingų atostogų nuo civilizacijos ir pačios savęs pagaliau grįžau į trasą su nauju požiūriu į save, gyvenimą ir visa, kas vyksta aplink. Apie naujuosius išgyvenimus daug neatvirausiu, vis dėlto, kad ir kaip bebūtų gaila, reikia pripažinti, kad kūrybai nepalyginamai naudingesnis skausmas, nei džiaugsmas ar laimė, tad įrašas ir vėl netenka savo energetinės vertės. Vis dar negaliu atsižiūrėti, kiek daug šypsausi. Ir ne tik nuotraukose, bet ir kasdienybėje. Ir ne tik lūpomis, bet ir akimis.
 Bet kokiu atveju, grįžusi radau naująjį savo kūdikį iš oasap.com, kurį užsisakiau prieš išvažiuodama į Masters Of Calm festivalį. Rankinė iš tiesų tokia, kokia ir pasirodė internetiniame tinklapyje: klasikinė, kompaktiška, tačiau tuo pat metu ir pakankamai talpi. Šį laimikį galėčiau pavadinti labiau pasisekusiu, nei pirmasis (juoda keisto kirpimo suknelė), tačiau tikiuosi, kad su laiku išmoksiu daiktus rinktis dar atsakingiau.
 Manęs vasariniai orai jau seniai nebedžiugina ir vis verčia suktelti galvelę į rudeninio garderobo pusę, o lengvas palaidinukes keisti šiltais megztiniais. Dėl nuolatinio buvimo gryname ore, šaltyje ir lietuje, festivalio metu stipriai ištino pusė veido, taip pat dėl nuostabaus maisto priaugau begalę svorio, bet viskas visiškai nesvarbu, kai prisimenu, kiek daug naudos gavau. Gal vis dėlto verta dėti tašką palikti ir šią saviraiškos formą? Kitu atveju man verkiant reikia naujo fotografavimo aparato, nes kaskart, užsinorėjus įamžinti savo snukelį vizualiuose menuose, tenka kviesti Sandrą puodelio arbatos ar ledų porcijos. Vėl žemai lenkiuosi už savo šypsenos įamžinimą!
 Dienos lekia nepastebimai, liko ypatingai mažai laiko iki naujo gyvenimo etapo pradžios. Jau jaučiu virpuliukus visame kūne!
 O ar jūs jau turite visa, ko reikia naujiems mokslo metams?

Pagaliau sulaukiau siuntinio iš oasap.com. Apie šią suknelę pasakojau prieš beveik du mėnesius, tačiau minėjau baltąją. Deja, parduotuvė baltą išpardavė labai greit, dėl to man pasiūlė rinktis kitą daiktą. Tikriausiai niekuomet nepavargsiu nuo juodų suknelių, kurias mėgstu vilkėti kone bet kokia proga. Gal tai ir nėra pats originaliausias pasirinkimas, tačiau vis dar negaliu atsikratyti šio keistoko, tikriausiai nelabai įprasto mano amžiaus žmonėms, įpročio.
 Ne paslaptis, jog oasap.com turi unikalią programą , kuria pasinaudojus kartas nuo karto galima užsisakyti nemokamų drabužių, batų, aksesuarų. Į detales nesivelsiu, kam bus įdomu, galite patys pasiskaityti taisykles.  Iki tol rankines iš šio internetinio tinklapio šauniai demonstravo Sandra (čia ir čia), Toma (čia). Aš nutariau pasinaudoti nuostabia galimybe ir ištirti šio tinklapio drabužių kokybę, tad užsisakiau juodąją suknelę. Pabandžiau savo laimę ir aš, deja, šį kartą savo pačios pasirinkimu nelikau labai sužavėta.
Iš tiesų likau kiek nusivylusi. Visų pirma, kaip jau buvo galima tikėtis, suknelės ilgis graudžiai trumpas: kadangi didžioji dalis drabužių orientuota Azijos rinkai, normalu, kad Europos žmonėms jie ne visuomet tiks. Labiausiai išgyvenau apatinio suknelės sluoksnio ilgio, kuris, ramybės būsenoje, menkai dengia užpakalį, o pasilenkus tiesiog tampa eiline palaidine. Nemanau, kad tai tinkamas suknelės ilgis. Ir nors suknelės modelis pasirodė pakankamai įdomus (net ir visos asimetrijos, užkariavusios visas įmanomas drabužių parduotuves ir spėjusios stipriai įkyrėti, neturėjo būtent tokio modelio, kaip šis), deja, medžiaga, tikrai labai prastos kokybės.
Tikiuosi, kad dar turėsiu progų išmėginti šio tinklapio siūlomus daiktus, tačiau pasimokiau neužsisakinėti nieko, kas gali būti per trumpa net mažiausiai coliukei. Ateityje duoklę atiduočiau aksesuarams arba rankinėms.
Bet kokiu atveju džiaugiuosi ištaikius proga vėl susimatyti su Sandra ir linksmai pasivolioti Vilniaus Vingio parko žolėse ypatingai vasariškai karštą dieną. Nebesuprantu, kaip miesto žmonės išgyvena didmiesčiuose tokius karščius, nes karšta tikriausiai būtų net maudymosi kostiumėliu apsirėdžius.

O ką jūs darote, kai taip karšta?

Dar vienas šaunus vasaros vakaras su Sandra . Kartais atrodo, kad ir į Lietuvą vasara sugrįžo.

Tikriausiai tiek pripasakojus apie pasiruošimą dvyliktoje klasėje tykantiems vargams ir džiaugsmams, būtų nemandagu nepaminėti visų vargų uždarymo ceremonijos, buitiškai dar vadinamos išleistuvėmis. Atvirai kalbant, kitu atveju apie tai nerašyčiau.
  Kaip jau minėjau ankščiau, išleistuvių pasiruošimui priėmiau nemažą iššūkį iš tėvų kišenės neimti nė cento. Akivaizdu, kad kai visus pinigus tenka mokėti iš savo resursų, atsiranda dar didesnis noras prasisukti kuo taupiau ir ekonomiškiau. Dabar galiu drąsiai teigti, kad savo išleistuvių aprėdui neišleidau nė vieno papildomo lito: suknelę laimėjau Europos konkurse, batus pirkau praėjusiais metais (su intencija panaudoti juos išleistuvėms), delninukę nusipirkau, patampiau keletą valandų, kiek to reikalavo oficialiosios dalies etiketas, o kitą dieną grąžinau į parduotuvę. Gal kai kuriuos toks poelgis nustebins, tačiau paskutiniais metais tai pasidarė vieša paslaptis, o ne amoralus poelgis. Iki šiol tokia paslauga nesinaudojau, tačiau džiaugiuosi, kad yra tokia galimybė, leidžianti pernelyg stipriai neapkrauti namų nereikalingais proginiais aksesuarais ir nenuvarginti piniginės.
  Apie pačias išleistuves daug netuščiažodžiausiu. Viskas praėjo greit ir sklandžiai. Gal nustebino tik tai, kad pakeliui į mokyklą buvau šventai įsitikinusi, kad girdėsiu daug už širdies griebiančių monologų: mokinių, mokytojų, mokyklos vadovybės. Klydau. Jokių banalių ar graudinančių kalbų. Taip pat stipriai erzino tai, kad iki to idealizuota diena (oro atžvilgiu), pasitaikė šlykščiai lietinga, tad į mokyklą žygiavau apsitaisiusi baisiausia pora guminių batų. Džiaugiuosi tik tuo, kad pusvalandį, skirtą bendroms nuotraukoms lauke, trumpam, išlindo saulė ir leido įsiamžinti prie mokyklos be pernelyg didelių aukų.
 Fotoaparato pasiėmusi nebuvau. Nė vienas mano šeimos narys nemoka fotografuoti,  o iš esmės ir nėra kuo: mano fotoaparatas išgyvena ne pačius palankiausius laikus. Ne kiekvienas technikos prietaisas gali pasigirti šešerių metų gyvavimu. Bijau, kad tai jau paskutiniai jo atodūsiai, priversiantys mane dūsauti kiekvieną kartą, kai pamatysiu palankią progą įamžinti kokias nors gyvenimo akimirkas. Iš visiškai nepažįstamo žmogaus sulaukiau replikos, kad jam nesuprantama, kaip galima nepasiimti fotoaparato į tokią šventę. Gūžtelėjau pečiais ir tiek. Ne prieš fotoobjektyvą staipytis ėjau, o atsiimto dvylikos metų pastangų reikalavusio popieriaus gabalo, kuris sėkmingai nugulė į tolimiausią stalčiaus kampą.
 Daug privargau, kol įtikinau mamą nepirkti ir nenešti man gėlių. Juk ne laidotuvės. Nereikia man jų. Jau esu viešai išsakiusi požiūrį į gėlių verslą ir neketinu jo nei puoselėti, nei skatinti. Kaip alternatyvą pasiūliau padovanoti man naujuosius čiulpiamus saldainius TU-TU. Tikriausiai tokio noro nebūčiau nė turėjusi, jei ne kosminė vieno saldainio kaina. Nežinau, ar kaina didelė dėl savo ekologijos, rankų darbo, ar tiesiog skambaus vardo, man pagrindinė jų kūrėja - Juozo Statkevičiaus mylimiausias modelis Smiltė Bagdžiūnaitė. Nežinau, kaip Jums, bet man už saldainį mokėti 8 litus atrodo tiesiog apiplėšimas, kurį galima padaryti tik išleistuvių proga.
Galiausiai vakare visų abiturientų ir jų auklėtojų laukė vakarinė dalis, kuri vyko Vilniaus Forum Palace apartamentuose. Šventė, kaip ir įprasta jos tradicijoms, užsitęsė iki ryto. Teoriškai ji turėjo tęstis iki saulės patekėjimo, bet, kaip jau buvau numačiusi iš anksto, rytas buvo toks bjaurus ir apniukęs, kad saulės pamatyti neteko. Paryčiais grįžau namo, o visą savaitgalį praleidau bandydama išsimiegoti, bet žinant mano zuikio miegą, tam prireikė beveik trijų parų.