Kartais visos gyvenimo ir egzistencijos problemos susideda į vieną didžiulį gumulą ir nebeleidžia nei  gyventi, nei kvėpuoti. O šiųdieninis lietuviškasis karštis tikrai teigiamo poveikio man jau seniai nebedaro. Šią vasarą ketinu išlaikyti savo liguistai aristokratišką melsvai baltą odos spalvą. Ir nežinau, ar tokiam sprendimui įtaką padarė faktas, kad artimiausiu metu man gresia daug sunkių ligų, susijusių su odos problemomis ir gąsdinančiomis net mirtimi, ar tiesiog bukas noras maištauti prieš vasarą, o tuo pačiu ir prieš linksmybes, kurios laukia normalių žmonių šiltuoju metų laiku. Man pastaruoju metu nesinori nieko. Nei linksmybių, nei, juo labiau, kokio nors tipo atostogų. Tada tenka griebtis įvairiausių rūšių šiaudų ir kapanotis iš susiklosčiusios situacijos, nors kartais atrodo, kad išeities jau nebėra. Man labiausiai padeda rašymas, ta proga per keletą valandų sugebėjau pabaigti savo išsvajotąjį matematikos brandos darbą, kurio apimtis (40 puslapių) kaip riebaus bakalaurinio darbo. Gali būti, jog vertintojams jis nepatiks dėl jų pačių subjektyvių ir man nesuprantamų priežasčių, tačiau esu laiminga, turėjusi galimybę jį rašyti. Tai tikriausiai yra vienas geriausių dalykų, man nutikusių mokykloje šiais metais. Dabar su nekantrumu laukiu brandos darbo gynimo. Nežinau, nuo kada nustojau panikuoti stovėti prieš rimtų žmonių publiką, bet šiuo metu tiesiog degu noru pristatyti savo darbą, kuris padėjo man ne tik apsispręsti dėl tolimesnės savo gyvenimo krypties ir studijų linkmės, bet ir padėjo nusiraminti psichologiškai. Mane vis dar hipnotizuoja kompiuterio klaviatūros mygtukų taukšėjimas ir galimybė visas mintis, skriejančias galvoje, užfiksuoti vizualia forma. Po kiek laiko, kai galva lieka tuščia it medaus puodynė po Mikės Pukuotuko viešnagės, pati stebiuosi savo sumanumu ir išmone. Panašiai nutiko ir tada, kai gavau galimybę pasipasakoti pasauliui apie save garsiau, nei iki šiol. Skaitydama straipsnį virtualioje "Panelė" žurnalo versijoje, negalėjau patikėti, jog visi tiek žodžiai atkeliavo iš manęs pačios. Po to straipsnio tarsi viskas apsivertė aukštyn kojom: gavau daug niuksų į šonkaulius iš šauniųjų lietuvaičių komentatorių ir tuo pačiu pati suabejojau tuo, ką iki šiol laikiau vienu šauniausių savo laisvalaikio užsiėmimų, t.y rašymu. Bet čia vėl lenda mano asmeniškumai ir filosofiškoji pusė, kuri neturėtų rodytis viešumoje. Tad diskusiją šia tema baigiu ir keliaujam prie kitų.

ŠĮ ĮRAŠĄ PRAŠAU PERSKAITYTI IR PASIDALINTI SU KUO DAUGIAU ŽMONIŲ, NES KIEKVIENO MŪSŲ PARAMA GALI PADĖTI IŠGELBĖTI JAUNO ŽMOGAUS GYVYBĘ

Paskutinę paskutinių mokyklinių atostogų dieną planavau bent kiek pamiegoti. Deja, mano planai kaip visuomet nuėjo šuniui ant uodegos. Nuo 3.00 ryto sėdžiu nosį įkišusi į kompiuterio ekraną ir stengiuosi nuveikti ką nors įdomaus ir naudingo. Facebooke prieš keletą savaičių radau save pačią. Niekuomet nesitikėjau, kad taip gali nutikti MAN (jau vien ši frazė kelia šypseną). Bet štai, didžiam mano pasididžiavimui ir siaubingam juoko priepuoliui, pristatau save:D Kaip supratau, kiti žmonės gal supyktų ar įsižeistų. O man kyla didžiulė šypsena. Linkėjimai mergaitei, vardu Tėja. :) P.S Žavinga būti neegzistuojančios agentūros modeliu.

Pagaliau žengiau pirmus žingsnelius mokyklos baigimo link. Su džiugesiu galiu atsikvėpti ir pasidžiaugti, jog įskaitos išgyventos. Nors pernelyg nepergyvenau ir jų nesureikšminau, paskutinėmis minutėmis prieš atsakinėjant jaudulys tikrai buvo nemažas. Ir ne dėl to, jog būtų dėl ko jaudintis. Tiesiog esu iš tų nervininkų, kurie purtosi iš įtampos bet kokioje neįprastoje ir lemtingoje gyvenimo situacijoje. O įskaitos jau šiokia tokia proga pasinervinti ir man. Šį kartą apsiėjau tik su dideliu organizmo įsitempimu ir pykinimu paskutinėmis sekundėmis prieš einant.  Pačių įskaitų net nepamenu. Išėjus ir užklausus manęs, kaip sekėsi, supratau, kad jokio gilesnio jausmo nejaučiu: ėjo ir praėjo, net nepajutau.
Tuo tarpu dabar galiu oficialiai džiaugtis atostogomis, kurių iki šiol negalėjau jausti vien iš pareigos mokslams. Ta pačia proga sveikinu save sulaukus Kalėdiško pavasario, kairė spaudžia dešinę ir iškilmingai įteikiu pati sau dovanas.
Iš juokingiausių įvykių šiomis dienomis galiu paminėti, jog kol visi ruošėsi ir rašėsi lietuvių kalbėjimą, aš visą dieną praneršiau internete, beieškodama tinkamos suknelės išleistuvėms. Kažkur, giliai giliai, sąžinės balselis tyliai kuždėjo, jog likimas man atsidėkos prastu įskaitos įvertinimu, bet aš jam garsiai atkirtau, kad kalbėjimo įskaitoje kvailiausias dalykas yra "iškalti" savo kalbą. Man tai atrodo visiškai veidmainiška. Jei jau mokytis mintinai, tai ką nors, turintį išliekamąją vertę, o ne savo pačių kurtą (arba pirktą internetu!!) kalbą. Tad nutariau pamaištauti prieš bandą ir eiti ją tik pasirašiusi ir keletą kartu persiskaičiusi.


O kaip Jums sekasi atostogauti? :)

Pristatau naująjį savo geriausią draugą iš The Body Shop. Tai makiažo šepetėlis Nature's Minerals Blusher Brush, skirtas mineralinei kosmetikai, tačiau aš jį labai gražiai pritaikiau paprastos kompaktinės presuotos pudros paskirstymui ant veido, o retkarčiais panaudoju ir kaip skaistalų šepetėlį. Jei teko liesti TBS šepetukus, manau klausimų apie tai, kuo jie tokie ypatingi, kilti neturėtų. Tik jau kainos tikrai siaubingos. Įdomiausia tai, kad kainų skirtumas Lietuvoje ir užsienyje gana šokiruojantis. Turėdama šiek tiek laisvo laiko panaršiau internetiniuose puslapiuose ir štai ką atradau: Lietuvos parduotuvėse  toks įrankis kainuoja beveik 70lt, kai UK išpardavimo metu galima nusipirkti už 20lt. Bet kur jau, mes, lietuviai tokie bagoti, kad drąsiai galime leisti sau švaistytis tokiomis sumomis į kairę ir į dešinę. Jei kas mėgstate TBS kosmetiką, rekomenduoju nebepirkti jos Lietuvos parduotuvėse. Tikrai nesunkiai galima rasti tarpininkių arba šiaip žmonių, kurie perka produktus iš UK ir užsisakinėti iš jų. 

Štai ir praūžė taip ilgai laukta ir tiek daug nervų suvalgiusi Mados Infekcija 2012. Kad ir kaip bebūtų apmaudu, neketinu aprašinėti kiekvienos kolekcijos, ar kelti labiausiai įstrigusių modelių nuotraukų. Visa spauda pastarosiomis dienomis tik tuo ir mirga, tad kartotis nebūtų jokios prasmės. Aš geriau pasitenkinsiu asmeniškumais ir papasakosiu savo subjektyvią nuomonę apie viską, kas vyko.
Pirmą dieną, keliaudamą į ŠMC ( Šiuolaikinio meno centras )  nervinausi labiau, nei pirmą kartą sėsdama už vairo ar rašydama dešimtos klasės egzaminą. Nežinojau, ko tikėtis iš viso renginio, kaip jame elgtis. Taip pat paniškai bijojau visų tų gražių žmonių, kuriuos sutiksiu. O labiausiai glumino nežinia, ar visas tris dienas teks praleisti visiškai vienai, mat oficialiai keliavau be kompanijos. Nuo pat pirmosios sekundės pajutau akreditacijos galią, kai apsauginiai įleido mane be eilės ir leido šmirinėti kur tik užsigeidžiau. Dar didesnė šypsena įsijungė, kai netoliese pamačiau būrį jau žinomų, bet ne iki galo pažįstamų veidų. Su Sandra  buvom pažįstamos nuo "Mados Injekcijos", tad iš karto užsimezgė malonus ir linksmas pokalbis, o kitas merginas pažinojau tik iš internetinėse platybėse skaitomų jų tinklaraščių. Bet tai nesutrukdė mums susipažinti. Galiausiai visos taip susibendravom, kad visas tris dienas praleidom visos kartu. Pirmąją dieną, kaip ir buvo galima tikėtis, žmonių susirinko ne itin gausiai, dėl to su Toma gavome VIP'ines ložes antroje eilėje, tiesiai už Lietuvos blizgučiais ir skandalais apipiltų asmenybių (pirštais nebadysiu, vardais neminėsiu). Man patiko stebėti ne tik pačias kolekcijas, drabužių sukirpimą, spalvas, medžiagas. Ne mažiau įdomu buvo žiūrėti į modelių eiseną, tobulų (arba ne visada) veido bruožų visumą, kikenti iš erotiškai primerktų akių ar kvailokai išvieptų lūpų. Sutinku, kad jos pozavimo subtilybes išmano nepalyginamai geriau, nei aš, tačiau iš šono tai atrodo mažų mažiausiai juokinga. Bet teisti jų nėra dėl ko. Tai jų darbas, kuris atliktas buvo tikrai puikiai, nuotraukose kone visos merginos atrodė stulbinamai. Kadangi mane visą gyvenimą traukte traukė skandinaviškas interjeras ir balta spalva, širdis tiesiog dainavo būnant ŠMC, kur baltos spalvos daugiau, nei kurios nors kitos. Taip pat reikia pasidžiaugti geru organizatorių darbu ir tuo,kad per visas tris dienas nebuvo jokių techninių nesklandumų, kai antai "Mados injekcijoje" renginys madingai vėlavo daugiau nei valandą ir didžiąją dalį tek pralaukti aklinoje tamsoje.
Kas liečia mano pačios aprangą, iš pradžių jaučiausi nejaukiai, plevėsuodama vasarine suknele,kurią paskutinę sekundę savo negrabiais pirštais "patiuningavau" pati. Taip pat ne mažiau pergyvenau ir dėl diržo, kuris jau ir taip vos laikosi ant vieno siūlelio ir bet kurią sekundę gali atsisveikinti tiek su manimi, tiek su gyvenimu. Tačiau visa apranga laikėsi tikrai šauniai.Nesvarbu, kaip atrodžiau, svarbu, kad jaučiausi puikiai. Bet jau pirmą dieną.
Antroji diena atnešė jau ne tik privalumų ar džiaugsmo. Kažkokiu stebuklingu būdu sugebėjau vidury dienos apsinuodyti maistu. Visą laiką praskaudėjo galvą ir pykino. Buvau nusprendusi neaukoti savo sveikatos dėl kažkokio renginio, tačiau kelias valandas numigusi staiga pašokau iš lovos, per 10 minučių apsirengiau, pasidažiau (viso to pati neatsimenu, bet taip pasakojo mama) ir madingai vėluodama su vėju atskriejau į ŠMC. Nors pavėlavau tikrai madingai, 40 minučių, renginys dar nebuvo prasidėjęs. Iš pradžių didžiavausi savimi ir savo sprendimu jokia kaina nepražiopsoti nė vienos kolekcijos, po kelių akimirkų teko palikti pagrindinę salę ir likusį laiką praleidau sėdėdama ant kažkokio laipto, apsikabinusi mineralinio buteliuką (apiplėšimas už 0,33 l talpos mineralinį mokėti 5lt, bet kai bėda spaudžia, apie ekonominius sumetimus mąstyti nebelieka laiko) bedrebančiomis rankomis ir kojomis. Nieko keisto,kad nemačiau nė vienos kolekcijos. Ką jau kalbėti apie žmones. Tiesą pasakius, nemačiau kaip atrodžiau ir pati. Galiu tik įsivaizduoti, kad atrodžiau, kaip muminukas. Nuotraukos byloja lygiai tą patį. Tiesa, su Toma vėl pasiautėme ir dovanų gavome "Pervol" skalbinių minkštiklio. Nežinau, kaip Jums, bet man dovanos visuomet patiko.
Trečią dieną atsikėliau su dar didesniu menamu galvos skausmu, būdingu daugeliui merginų (tik retai kada man), kuris vadinasi "Neturiu ką apsirengti". Galiausiai visą dieną prasibaladojusi po miestą ir nieko tinkamo neradusi grįžau namo, kai iki renginio buvo likusios 2 valandos, per kurias turėjau atlikti absoliučiai visus grožio ritualus. Skubėjimas nerodo žmogaus užimtumo. Skubėjimas parodo tik tai, jog žmogus nesugeba planuotis savo laiko. Apsirengiau, kas pirmas papuolė po ranka, aukštakulnius įsimečiau į rankinę ir iškeliavau. Nieko keisto, kad jaučiausi kaip be sijono. Taip jau susiklostė, jog visas tris dienas dėvėjau Tik sukneles. Ir tai visiškai nestebina. Nesu labai išradinga stiliaus klausimais, dėl to suknelės visuomet atrodė lengviausia išeitis apsirengti neprašaunant pro šalį. Žinoma, tikimybė prašauti išlieka nuolatos, tiesiog suknelė padeda tą tikimybę sumažinti. Juokingiausia tendencija pasirodė ta, jog mano pačios suknelės sulig kiekviena diena trumpėjo, kol galiausiai paskutinę dieną vos dengė užpakalį. Kaip ir įtariau, aukštakulniai beveik visą laiką patogiai pragulėjo rankinėje. Nemoku ir tikriausiai niekuomet nemokėsiu jų dėvėti. Save raminu mintimi, jog ne kiekvienas žmogus sukurtas aukštakulniams. Kiti tiesiog pasmerkti visą gyvenimą vaikščioti kitokiais apavais.
Esu labai pavargusi, bet laiminga. Pavargusi dėl to, jog nuolatinis ruošimasis, skubėjimas ir pastangos atrodyti normaliai išsunkė bet kokią manyje likusią energiją, kurios pavasarį man ir taip trūksta. Tačiau labiausiai džiaugiuosi tuo, kad Mados Injekcijos rengėjai atrado naują nišą, kurią pasinaudodami gali reklamuotis ir rinkti subjektyvias nuomones,taip didindami žmonių pasitikėjimą. Bent jau man pačiai didžiųjų portalų straipsniai niekuomet didelio pasitikėjimo nekėlė. O pastarosiom dienom pamačius visą spaudos "virtuvę" iš vidaus, tas pasitikėjimas dar labiau sumažėjo. Daug labiau vertinu asmeninę žmogaus nuomonę, kuri gali būti ne tik teigiama, bet ir neigiama. O tinklaraščiai būtent tokią galimybę ir suteikia. Dar labiau džiaugiuosi susipažinusi su merginomis, kurias žinojau tik iš interneto. Būtinai apsilankykite pas Tomą  , Sandrą , Darią , Kristę , Ingą ir BrigitąNe mažiau pradžiugino mielos renginio dovanėlės. Kur jau nesidžiaugsiu naujais pudros mėginukais ir spalvingu Sarmos maišeliu. Po renginio su Sandra ir Toma nukeliavom pratęsti šventės į kavinę. Grįžau nuvargusi kaip po didžiausių darbų maratono.
Šiandien atsikėlusi suvokiau, jog linksmybės baigėsi ir metas kibti į rimtus darbus. Vienas rimčiausių, laukiančių manęs šiandien yra lietuvių įskaitos kalbos rašymas. Laiko liko tragiškai mažai, o aš dar net nepradėjau apie ją galvoti. Susiimk, Kotryna, nes kitaip visą likusį gyvenimą teks gailėtis, kad lemiamu momentu pasidavei malonumams, o ne pareigai. 

Net nebežinau, nuo ko pradėti: ar nuo akivaizdžiai atšilusio oro, dėl kurio dažniau kyla šypsena; ar dėl dar didesnės šypsenos pamačius mokyklos pažymių palyginimą (tokios laimės per visą savo gyvenimą nesu nei mačiusi, nei jautusi, tad manau galiu tuo girtis ir didžiuotis, juolab, kad ji tikrai trumpalaikė)
Ar nuo to, kad pirmą kartą gyvenime vartydama spaudą vos nepaspringau, pamačiusi savo nuotrauką (must have skiltis, kairiojo puslapio vidurys). Ar tai, jog gavau Akreditaciją į Mados infekciją, kaip supratau, visoms trims dienoms? Iš tiesų labiausiai džiaugiuosi tuo, jog vėl ėmiau džiaugtis gyvenimu ir pozityviai žiūrėti į save. O nuo teigiamų minčių, kaip matote, vystosi ir auga realūs pasiekimai.

Sveiki, pumpurėliai:) Visų pirma visus labai stipriai sveikinu su pirmąja pavasario diena. Banalu, bet man pačiai žiema visuomet asocijuojasi ne tik su tamsiausiu metų laikotarpiu, bet ir su depresija ir niūriom mintim. Džiugu, kad bent kalendorinę žiemą išvijom.Tikiu, kad greit pavasaris ateis ne tik į mūsų širdis, bet ir į kiemą. O kol saulė ne itin dosniai dalina savo spindulius ir tenka klampoti po pokštininkės žiemos paliktas pusnis ir klampynes, raginu visas susimąstyti ir susirūpinti savo fizine bei psichologine savijauta. Taip jau pasaulis surėdytas, kad pavasarį merginos susirūpina savo figūra, pradeda sportuoti, valgyti sveikesnį maistą. Kai kurioms pavyksta pasitobulinti, kitos lieka nusivylusios rezultatais ir tiesiog nuleidžia rankas po pirmosios nesėkmės. Taigi, bandom išsiaiškinti, kur glūdi mūsų problema, kurios norime atsikratyti.

1.Visų pirma pasisveriame, pamatuojame savo ūgį ir apsiskaičiuojame savo KMI (kūno masės indeksas)
2.Išmatuojame savo kūno apimtis (klubų, liemens, krūtinės) Apsiskaičiuojame save klubų ir liemens santykį (juosmens ir klubų apimties santykis daug tiksliau nei tradicinis kūno masės indeksas parodo galimybę patirti širdies smūgį).
3.Pasitikriname, kokio esame sudėjimo ir nusistatom PROTINGAS ribas ką savyje norime keisti
4. Užsivedam sąsiuvinį, kuriame kiekvieną rytą rašomės savo svorį (svertis reikia tik atsikėlus, negėrus, nevalgius, geriausia būtų be rūbų); galima rašytis kiek ir ko tą dieną valgėme ir apibendrintai keliais sakiniais tos dienos savijautą.
5. Planuojame savo fizinę apkrovą (tinka bėgimas, greitas ėjimas, šokinėjimas šokdyne, važiavimas dviračiu, riedučiais, pačiūžomis, plaukimas ir bet koks kitas aktyvesnis laisvalaikio užsiėmimas. Jei turite laiko, užsirašykite į sporto klubą: pasąmonę suveiks vien faktas, kad už sporto klubą mokate pinigus, tad nebus net minties jame nesilankyti).
6. Kiekvieną rytą pradedame dviem (pradžioje galima apsiriboti viena) stiklinėmis vandens (nuo vandens greičiau prasibudinsite, taip pat vanduo gerina viso organizmo veiklą, mažina ligų tikimybę, padeda odai ilgiau išlikti sveikai, švytinčiai ir elastingai).
6.1 Pasižiūrime į veidrodį, nusišypsome sau ir pasakome už ką save mylime (jei nemylėsim savęs, niekas kitas mūsų mylėti taip pat negalės).
7. Kiek prasibudinus padarome keletą mankštos pratimų , kurie išvaikys bet kokius miego likučius.
8. Pusryčiams renkamės sveikus, bet maistingus maisto produktus: kietai virtą kiaušinį, grikius, ruduosius ryžius (baltieji taip pat tinka, tačiau jie labiau apdoroti, o su apdorojimu pasišalina ir daugybė naudingų maisto medžiagų), avižinę košę (nors tikriausiai daug kas tikėjote, jog į košes sviesto dėti nereikia ar negalima, pasirodo, kad yra atvirkščiai: į košę įdėtas nedidelis gabalėlis sviesto padeda lengviau įsisavinti košėje esančius angliavandenius), vidutinio riebumo jogurtą, varškę (riebus jogurtas/varškė pernelyg kaloringi, o liesi neturi jokių naudingų medžiagų, negana to, yra siaubingo skonio, tad net nepajausite, kad kažką valgėte. Geriausia būtų natūralaus skonio, o jei skonis nepatinka, galima įmaišyti mėgstamų uogų ar vaisių. Uogienės geriau vengti, nes joje daug cukraus).
9. Išgeriame mėgstamiausios arbatos be cukraus (jau geriau šokoladas, nei cukraus gabaliukas). Aš rekomenduoju gerti žalią arbatą, nes ji geriausiai tonizuoja ir suteikia daugiausiai energijos. Taip pat nuolatos ją vartojant iš organizmo lengviau pašalinami šlakai, žalioji arbata pasižymi antioksidantinėmis savybėmis.
10. Priešpiečiams renkamės mėgstamiausią vaisių: grefrutą (pagreitina medžiagų apykaitą), apelsiną (gerina virškinimą, teigiamai veikia nervų sistemą), obuolį (valo organizmą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, mažiną riziką susirgti vėžiu, padeda palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje), bananą (kalio šaltinis, svarbus širdžiai ir raumenų funkcijoms). Jei yra galimybių, pasiskaniname braškėmis, avietėmis, mėlynėmis, gervuogėmis ar kitomis uogomis. Nepamirštam, kad visi vaisiai taip pat turi labai daug fruktozės (cukraus) dėl to net ir juos reikia valgyti saikingai.
10. Prieš pietus išgeriam dvi stiklines vandens. Vanduo užpildys skrandį, tad mažiau norėsis valgyti, mažesnė apsivalgymo tikimybė.
10. Valgome sriubą (ne, grietinė ir duona nėra reikalinga).
11. Antrą patiekalą renkamės lengvą, tačiau maistingą: vištienos, kalakuto krūtinėlės, liesa malta kalakutiena, kardžuvė, upėtakis, menkė, lašiša, tunas, krevetės. Prie jų deriname daržoves: brokolius, šparagus, salotas, morkas, žiedinius kopūstus, šparagines pupeles, žaliąsias paprikas, grybus, špinatus, pomidorus, žirnius, briuselio kopūstus, salierus, artišokus, cukinijas, agurkus, svogūnus.
12. Pagal sąlygas įterpiame fizinio aktyvumo pratimų (aš renkuosi aerobiką: step dance, step interval, super sculpt, kūno dizainas, combat).
13. Pavakariams renkamės vidutinio riebumo pieno produktus, vaisius.
14. Vakarienei galime vaišintis maistingu baltyminiu maistu (tunu, balta mėsa, kiaušinis ir tt)
15. Užkandžiams skanaujame džiovintų vaisių (geriau, nei saldumynai) arba riešutais (be proto kaloringi, tačiau turi labai daug gerųjų aliejų, o priklausomai nuo rūšies, turi dar ir papildomų savybių) svarbiausia nepadauginti.
16. Vengiame miltinių patiekalų (batono, blynų, bandelių, barankų, sausainių, vaflių)
17. Stengiamės riboti nereikalingus maisto priedus (majonezą, pomidorų padažą, grietinę, druską). Juos galima keisti mažiau pavojingais ir daugiau naudingais (įvairiais aliejais, citrinos sultimis, prieskoniais)
18.1 Atkreipiame dėmesį į produktus, kuriuose yra itin didelis cukraus kiekis: taip, apribokime ir vaisvandenius. Juose daug nereikalingų kalorijų. Sulčių taip pat patariu vengti: pigesnėse daug cukraus, o net naturalių sulčių galima nesunkiai padauginti: jei 250ml stiklinei išspausti naudojami 2-3 apelsinai, geriau jau suvalgykite juos grynus. Gausite daugiau maistingų medžiagų, tiek pat kalorijų, o ir labai abejoju, ar sugebėsite įveikti tiek apelsinų, kiek jų suvartojate sultyse.
18.2 Kur įmanoma, cukrų stengiamės keisti medumi: nors ir saldu, bet bent jau naudinga.
19. Jei negalite gyventi be duonos, geriau rinktis duoniukus, ar bent jau duoną su riešutais, saulėgrąžomis, sezamo sėklomis. Jei dievinate makaronus, stenkitės juos valgyti be padažų. Po kiek laiko, mažinant porcijas, praeis noras iš viso juos vartoti.
20. Kaip be saldumynų? Tikriausiai gyvenimas pasidarytų nebe toks mielas, jei neleistumėm sau paties didžiausio malonumo. Tačiau pastebėkime, kiek jų valgome, pabandykime mažinti suvartojamą saldumynų kiekį. Pienišką ir baltą šokoladą rekomenduoju keisti juoduoju (iš pradžių gali būti neskanu, bet greit receptoriai pripranta prie naujo skonio ir pasidaro net skanu). Juodasis šokoladas gerina smegenų veiklą, jame mažiau chemijos, nes jis dažniausiai gaminamas iš didesnio kiekio kakavos, taip pat dėl savito skonio juo greičiau pasisotinama, nei kad baltuoju ar pienišku. Tad sumažėja "padauginimo" tikimybė. Galiausiai apribojus saldumynus organizmas iš viso nustoja jų reikalauti. Tereikia kelių lašelių kantrybės.

Pagrindiniai reikalavimai tikriausiai išsakyti, beliko keletas:

• Mūsų kūnas - ne šiukšlių konteineris. Tai kodėl į jį norim kišti bet ką, kas pasitaiko po ranka, nepagalvodami, kokią žalą patys sau darome. Kas nutiko pasauliui, kad pats protingiausias sutvėrimas elgiasi kvailiau už patį bukiausią organizmą?
• Visiškai atsisakius maisto organizmas ims dar greičiau kaupti riebalų atsargas, dėl to ne tik nenumesite, bet dar ir priaugsite svorio.
• Būtina valgyti dar ir dėl to, kad nevalgant nevyksta medžiagų apykaitos procesas (tik 20proc jo priklauso nuo veiklos, o net 70proc nuo taisyklingai vartojamo maisto, dar 10proc. priklauso nuo kažkokių kitų veiksnių, kurių šiuo metu prisiminti niekaip nesugebu ;D)
• Kartą paslydus supraskite, jog nesėkmė tik padeda toliau tobulėti ir nebauskite savęs už tai. Tiesiog toliau stenkitės. Juk stengiatės dėl savęs. Kūnas greit pajaus pokyčius ir atsidėkos jums geresne nuotaika, didesne energija ir padidėjusiu darbingumu.
• Sportuokite tik tokiu atveju, jei jaučiate malonumą. Kitaip, atsainiai daromi pratimai neatneš maksimalios naudos, o ir laikas bei pinigai bus eikvojami veltui. Taip pat jei sportuoti nekenčiate, padidėja tikimybė po sporto persivalgyti (mat jausitės "nusipelniusios prisikirsti skanaus maisto")
• Planuokite pirkinius iš anksto, į parduotuvę eikite pavalgiusios, kad nekiltų pagundos prisipirkti nenaudingų dalykų (liežuvis neapsiverčia kai kurių produktų vadinti maistu), taip pat geriau būtų namuose turėti kuo mažiau "blogų" prooduktų. Kuo mažiau pagundų, tuo ramiau gyventi.
• Sutelkite dėmesį į daromą pažangą, o ne į absoliutų tobulumą. Pamirškit idealumo ir tobulumo sąvokas. Jos neegzistuoja. Svarbiausia, kad sulig kiekviena diena jūs darote pažangą. Galvokite ne apie tai, kiek jums nepavyko, o apie tai, ką padaryti pasisekė ir apie laukiančią dar didesnę sėkmę. Kai galiausiai ja patikėsite, ji pati pas jus ateis:) 

O čia maniškiai pakitimai