Paprašyta parašyti straipsnį apie šį naują L'Oreal kosmetikos gaminį nė nemirktelėjusi sutikau. Tiesa, apie jį jau svaigau prieš gerą mėnesį, vaizdingai apdainavusi Grožio altoriuje, laukiau jo pasirodymo Lietuvoje.
 Ironiška tai, jog prieš kurį laiką ištuštinusi pusę savo kosmetikos ir drabužių atsargų ir atidavusi jas artimai draugei, jau kitą dieną elektroniniame pašte radau puikią žinią - man dovanojamas naujasis L'Oreal Rouge Caresse lūpų dažas.
Jau nebe pirmą kartą įsitikinu, kuo mažiau prisirišu prie daiktų ir atiduodu juos tiems, kam jų tuo metu reikia labiausiai, ankščiau ar vėliau gyvenimas man suteikia progą grąžinti materialųjį balansą. Pamačiusi prie lūpdažio pridėtą kosmetikę pradėjau kvatoti iš visos širdies: dieną prieš šį įvykį, atidaviau savo mylimiausią kosmetinę žmogui, kuriam jos reikėjo labiau. Ir štai, aš ir vėl turiu "pilną amuniciją".
O gobšumas tikrai veikia neigiamai ir trukdo mums turėti visa, ką galėtume turėti, būdami atviresni gyvenimui bei jautresni aplinkai.
O dabar grįžtu prie pagrindinės šio įrašo temos - Rouge Caresse lūpdažio apžvalgos ir asmeninių atsiliepimų apie šią priemonę. Tikriausiai šio įrašo nebūtų buvę, jei man šis lūpdažis būtų nepatikęs. Taigi kuo mane patraukė šis stebuklas?
Visų pirma jau iš pat pradžių mane užbūrė švelnus jo kvapas. Tiesa, visi L'Oreal lūpdažiai turi tą savotišką kvapą, tad anokia čia naujiena. Tiesiog iki šiol L'Oreal lūpų dažų nenaudojau, mat dauguma jų man buvo pernelyg sodrių ir intensyvių spalvų, kurių panaudojimui progų kol kas turiu pakankamai mažai.
Visų antra, Rouge Caresse nuo standartinių Colour Richie lūpų dažų išsiskiria daug lengvesne savo konsistencija ir tekstūra, kuri šią priemonę leidžia naudoti kasdien, neišbadant aplinkiniams akių dėl pernelyg ryškių lūpų. Spalvą pasirinkau labai Kotrynišką, daugumai žmonių šis rožinės atspalvis atrodo pigus ir banalus, tačiau man atrodo, kad būtent ši spalva man tinka labiausiai.
Visų trečia, naujos formulės dėka (nesigilinsiu į sudėtį, tačiau šios priemonės sudėtyje naudojamas kitos rūšies aliejus) lūpos nelieka apsunkintos, tačiau vis dar išlieka lūpų drėkinimo efektas. Taip pat šis dažas nelipina lūpų.
Spalvos intensyvumas priklauso nuo dažo kiekio: užtepus vieną sluoksnį, galima išgauti švelniai rausvą spalvą, užtepus du - ryškesnę, o po trijų sluoksnių jau šviečiu kaip šviesoforas gūdžią naktį.
Visų ketvirta, myliu matines spalvas. Negaliu pakęsti perlamutrinių ir blizgančių lūpų produktų. Nuoširdžiai jų neapkenčiu. Nežinau, kas pagimdė tokią neapykantą šioms kosmetikos priemonėms, tačiau negaliu į jas nė žiūrėti (lygiai taip pat, kaip negaliu lakuoti savo nagų perlamutrinėmis spalvomis ar puošti nagų ornamentais).
Kadangi labai pamėgau ieškoti brangių alternatyvų, šį lūpdažį nesunkiai identifikuoju kaip Dior Addict lūpdažio analogą. Konsistencija kiek lengvesnė, tačiau dizainas tikrai panašus.
Nuo šiol Rouge Caresse gaminys yra mylimiausias mano lūpų dažas, kurį paleisiu tik pabaigusi visą pakuotę.
Antras džiaugsmas, kuriuo noriu pasidalinti su visu pasauliu - nuo šiol mano nagai nenusilups, nenutrupės ir nenukris. Pasidariau gelinį lakavimą. Kad ir kaip trypčiojau vietoj ir svaigau dėl neigiamo poveikio organizmui, mažėjančio žmonių natūralumo, galimos vėžio rizikos ir dar begalės "bet", galiausiai nutariau, kad dabar, arba niekad. Pasirinkau dabar.

Labiausiai nemėgstu savo pačios seilėjimųsi ir nostalgiškų praeities detalių dalybų į kairę ir į dešinę. Tačiau šiandien ketinu nusižengti savo pačios sukurtoms taisyklėms ir pasidalinti didesne išgyvenimų doze, nei įprastai.
Lygiai prieš dvejus metus atsiverčiau blogspot platformą ir pamėginau suregzti pirmąjį gyvenime viešą įrašą. Kodėl? Nes tądien buvo itin šalta sekmadienio popietė, aš, kaip ir šiandien, gulėjau susirangiusi lovoje, o neturėjimas ką veikti tiesiog žudė. Rankos ir smegenys prašyte prašėsi darbo, tad ėmiausi rašymo "apie nieką" ir, tuo pačiu, savirealizacijos. Galbūt ta savirealizacija nebuvo tokia ryški, kokia yra dabar, tačiau tą kartą man jos užteko. Tąkart nė nenutuokiau, apie ką jis bus mano įrašas ir kiek ilgai visos mano rašliavos truks, tačiau panašu, kad tinklaraščio rašymas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, o įrašas, parašytas prieš 700 dienų  parodė pakankamai tikslingą rašymo kryptį, kuria pasiremdama kopiu savo gyvenimo keliais.
Prieš tuos pačius dvejus metus nebūčiau nė patikėjusi, kad savo pačios pastangomis galiu suburti bendruomenę, kurį noriai dalijasi savo asmenine patirtimi kone bet kokioje gyvenimo sferoje. Netikėjau, kad net turint menką rašymo patirtį ir neturint jokių papildomų sklaidos kanalų, galima sulaukti daugiau, nei 10 prenumeratorių. Netikėjau, kad ir Lietuvoje tinklaraščių rašymas gali būti pakankamai populiarus informacijos perdavimo būdas. Taip pat netikėjau, kad tiek laiko galiu rašyti tikslingai ir nenutrūkstamai.
Tai va (koks baisus ir neestetiškas išsireiškimas! Tačiau jis čia tinka tiesiog idealiai). Esmė ta, kad mano tinklaraščiui jau dveji. Tikriausiai galiu jam už daug ką gyvenime padėkoti: už patirtį, gautą rašant; už žinias, įgytas ieškant informacijos; už fotografikos įgūdžius, kuriuos sugebu lavinti tik tinklaraščio dėka (tapau didesne tingine nei kada nors iki šiol ir fotografuoju tik kosmetiką ir tik "iš reikalo", bet juk geriau, negu visiškai pamiršti šį pomėgį); už letuvių kalbos gramatikos subtilybes, kurių lavinti universitete nėra galimybių; už bendravimą ir naujus projektus; už baisiai smagius renginius ir nuostabius žmones, sutiktus tik tinklaraščio dėka. Kitaip tariant, už visą banalybių košę, kuri tapo neatsiejama gyvenimo dalimi ir tuo, kuo nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. O dabar
Kaip ir kiekviena sukaktis, maniškio tinklaraščio gimtadienis negali apsieiti be dovanų. Tiesa, daugiau intelektualių, nei materialių.
Dvejus metus trukusios rašymo pratybos davė teigiamų rezultatų, kad galėčiau nesigėdydama pradėti rašyti apie kosmetiką be jokių subjektyvumų. Pirmoji dovana - geroką laiko gabalą brandintas ir galvotas "Grožio altorius". Tai dar vienas mano tinklaraštis, kuriame apžvelgsiu svarbiausias makiažo ir kosmetikos naujoves, pateiksiu bendrus pastebėjimus ir tiesiog lavinsiu save bei plėsiu kosmetikos sampratą. Tiesa, be didesnių subjektyvumų ar asmeninio gyvenimo detalių. Kodėl? Nes man labai trūksta tokios rūšies lietuviško leidinio, o esantys netenkina mano poreikių. Nieko nelaukdama, griebiau jautį už ragų ir sukūriau facebook paskyrą, kurioje tikrai bus peno seilių varvinimui ir savo lietuviško atlyginimo prakeiksmui.

Pašviesinus savo plaukus ir papuošus jų galiukus auksinėm garbanom iš "L'Oreal wild ombres preference" kolekcijos, supratau, ką reiškia turėti sausus, neklusnius ir nuolatos besišiaušiančius plaukus. Nežinau, ar tai sutapimas, ar ne, tačiau pastaruoju metu sausėja viskas: plaukai, veido oda, kūno oda, rankos, net lūpos, kurios iki šiol su sausėjimu problemų neturėjo niekuomet gyvenime.
Kalbant apie plaukus, kaltę suverčiau ombre šviesinimui ir nutariau, kad laikas išmėginti profesionalios plaukų priežiūros produktą. Ištyrinėjus plaukų priežiūros pasiūlą ir atsiliepimus internete, išsigryninau du produktus, vertus dėmesio, laiko ir pinigų: BIOSILK "Silk therapy" ir CHI "Silk Infusion". Didelio skirtumo tarp šių gaminių nepastebėjau, tad įsigyti nusprendžiau tą, kurio buteliukas kėlė daugiau nepagrįsto pasitikėjimo. Kaip ir minėjau, abi priemonės atlieka panašią funkciją ir atsiliepimai apie kiekvieną jų kone vienodai teigiami, tad renkantis aukštų kriterijų nekėliau. Taip mano gyvenime atsirado CHI "Silk Infusion" plaukų šilkas.
  Ši priemonė, kaip aprašymas teigia, tinka visų tipų plaukams. Plaukus regeneruojantis ir gydantis preparatas praturtintas natūraliu šilku. Ypatingai drėkina plaukus ir galvos odą, sudėtyje yra vitaminas E ir bei kiti vitaminai, augalų ekstraktų. Suteikia plaukams šilkinį ir turtingą spindesį, plaukus lengva iššukuoti. Pažeistiems, sausiems, nespindintiems plaukams suteikia ypatingai sveiką išvaizdą, elastingumą ir minkštumą. Neapsunkina plaukų, glotnina ir apsaugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio, karščio, šalčio, UV. Atkuria plauko struktūrą iš vidaus ir iš išorės, neleidžia išsišakoti plaukų galiukams, užpildo tuščias ertmes prie plauko kutikulės.
 Deja, mano asmeninė nuomonė apie jį visiškai priešinga jo aprašymui. Naudodama jį kone po kiekvieno plovimo, nepastebėjau jokių didesnių pokyčių: plaukai pasišiaušę taip pat stipriai, spindesio suteikia tiek pat, kiek tai daro bet koks aliejus iš močiutės lentynėlės, o papildomo plauko maitinimo, drėkinimo, atstatymo nė su žiburiu nerasi. Taip, plaukai liko neapsunkinti, ir toliau sėkmingai šiaušiasi bei elektrinasi. Vienintelis dalykas, sugebėjęs mane maloniai nustebinti, tai malonus gaminio kvapas,dvelkiantis senovine kūno pudra ir viriškais kvepalais. Tačiau tai tikrai ne tas kriterijus, pagal kurį reikėtų vertinti plaukų priežiūros priemonę. Taip pat naudodama šį produktą buvau priversta dažniau čiupinėti ir šukuoti savo ševeliūrą, tad vizualiai plaukai atrodė tiesinti. Ir vėlgi, tai nėra produkto nuopelnas.
 Mano vertinimas nulinis minusinis (pasirodo ir minusas gali turėti teigiamą arba neigiamą prasmę. Ak, ta matematinė analizė: šelsta visose gyvenimo srityse). Nors plaukų ši priemonė tikrai nepagadino ir blogo efekto nesuteikė, taip pat nepastebėjau jokių teigiamų pakitimų, tad leisti pinigus priemonėms, kurios skelbiasi esančios profesionalios, šį kartą tikrai nėra gera išeitis.
 Kainos abiejų produktų labai panašios, už BIOSILK "Silk therapy" 50ml gaminį teks pakloti 44 litus, o CHI 'Silk Infusion" 50ml kainuoja 47 litus. Džiaugiuosi, jog neišmėčiau visų pinigų ir internete atradau šios priemonės miniatiūrą, tad į balą išmečiau 10 litų už 15 ml gaminį. Pinigų gaila, bet ne taip stipriai, kaip būtų buvę gaila už 50ml neverčio skysčio.
O išvada labai paprasta: mūsų plaukai, ypatingai jei jie nedažyti, veikia kaip nesubrendę paaugliai: kuo labiau jais rūpinamasi, tuo labiau jie spyriojasi. Gal metas nustoti kreipti dėmesį į jų įnorius ir tegu gyvena taip, kaip išmano?

   Nežinia, ar nuo didelio streso, ar dėl nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio, o gal, priešingai, nuo blogų oro sąlygų arba tiesiog netinkamo maisto, mano oda ant manęs labai supyko: pradėjo luptis, šerpetoti ir kitaip spyriotis. Net ir dievinamas Medimix muilas padėti nesugebėjo, priešingai: oda nuo jo pernelyg stipriai išsausėjo ir tarpo visiškai nevaldoma.
  Natūralūs aliejai ir drėkinantys kremai situacijos nepagerino, tad teko ieškoti kitų būdų ją suvaldyti. Už žvitriųjų sesijos akelių užkliuvo 100 % Pure internetinė natūralios kosmetikos parduotuvė, prekiaujanti tiek dekoratyvinėmis, tiek veido ir kūno priežiūros priemonėmis. Galbūt ją pasirinkti paskatino ir informacijos kiekis apie produktus. Galbūt faktas, kad kosmetika gaminama be parabenų, dažiklių, dirbtinių kvapiklių, cheminių konservantų, sintetinių chemikalų ir kitų toksinų manęs nenustebino ir pernelyg didelio susižavėjimo nesukėlė, tačiau neabejotinai tai padarė išsamūs straipsniai apie kenksmingas chemines medžiagas, naudojamas kosmetikos pramonėje ir faktas, kad visi produktai registruoti JAV vaistų ir maisto administracijos kaip organiniai, su visais registracijos kodais, patentais ir cheminių junginių pavadinimais su išsamiais aprašymais. Galbūt ne viską supratau, tačiau tokios apimties informacija sukėlė nemažą pasitikėjimą ir nutariau savo nuvargintą odą atiduoti į šios kosmetikos rankas bei malonę.
  Išsirinkti tinkamas kosmetikos priemones iš tiesų pasirodė sudėtinga misija, mat asortimentas itin platus, tačiau šį kartą nutariau nesikoncentruoti į tai, kad mano oda problematinė ar mišri. Atsižvelgiant į gyvenimo tempą ir ne itin sveiką gyvenimo būdą, nutariau, kad šiuo metu noriu nuraminti ir atgaivinti veido odą, tad pasirinkau priemones, skirtas veido skaistinimui atstatyti.
 Rinkinį sudarė odą skaistinantis prausiklis, tonikas su purškikliu, šveitiklis/kaukė, skaistinantis balzamas nakčiai ir antibakterinis prausimosi šepetėlis nakčiai. Siuntinys buvo saugiai supakuotas ir įvyniotas į begales siuntimui naudojamų medžiagų, taip pat siuntinyje radau kokoso ir vynuogių kūno sviesto mėginėlių.
 Taip pat likau itin patenkinta pristatymo paslaugomis, nes siuntinys mano duris pasiekė jau kitą dieną nuo užsakymo, o kurjerių darbo kokybė tikrai aukšta. O dabar laikas išsamesnei priemonių apžvalgai.

Sesijai įsisiūbavus, tikriausiai nebūčiau suradus linksmesnio ir geriau nuotaiką keliančio užsiėmimo nei tas, kuris pasitaikė mano gyvenimo kelyje. Turėjau galimybę būti viena pirmųjų bandomųjų triušiukų naujųjų L'Oreal preference wild Ombres plaukų dažų įdiegimui Lietuvoje, tad nė nemirktelėjusi nutariau pasinaudoti suteikta proga ir pačirškinti savo natūralumu dvelkiančius plaukus tiesinimo žnyplėmis, garbanojimo aparatu ir nedidele peroksido doze.
 Jau daugiau nei penketą metų tylomis pasvajodavau apie šviesius plaukus, tačiau prieš penketą metų šį norą pasakius kirpėjai, ši atkirto, kad mama neišsimokės už nuolatinį plaukų dažymą (maniškiai auga ypatingai greit), o ataugusios šaknys nepuošia nė vieno mirtingojo, tad atsisakiau šio noro ir nustūmiau į tolimą ateitį, kai mano galvą pradės puošti žili plaukai.
 Ir vėl svajonės pildosi, ir vėl dalinai, bet šį kartą tos dalies man užteko su kaupu.
Jau ryte, su dideliu kirminu skandryje, žingsniavau į Expert grožio saloną, kuriame turėjo vykti visi didieji mano virsmo iš vikšro į drugelį darbai. Tyliai sau kartojau, kad nenusisekus ombre dažymui, turėsiu progą nusikirpti plaukus trumpai. Iki šiol trumpai niekad nesikirpau, nes vis dar jaučiu traumą, gautą prieš penkiolika metų, kai mane, keturių metų pyplį, nuvedus pas kirpėją, plaukus nurėžė berniukišku "bliūdeliu", mat buvau velniškai užsispyrus ir nesušukuodavau plaukų. Vis dėlto ir dabar jaučiu tam nuoskaidą, tad trumpi plaukai dar ilgai nedailins mano veido.
 Ir tikriausiai artimiausiu metu manęs nepuoš trumpa plaukų šukuosena, mat visi dažymo drabai praėjo sklandžiai, o o gautais rezultatais likau itin patenkinta. Pasitelkus plaukų priežiūros profesionalus ir makiažo virtuozus po kelių valandų save sunkiai atpažinau veidrodžiuose, kurių išvengti nebuvo įmanoma, mat kiekviena grožio salono siena išdabinta didžiausiais ir ryškiausiais veidrodžiais, kurie rėkte rėkia apie kiekvieną žmogaus turimą defektą (ach, ta psichologinė marketingo suktybė..)
Tiesa, tikriausiai procesas neprailgo ir dėl to, kad kartu dalyvavo raktus nuolat pametanti Sandra, miesto pildytoja ir pačius gražiausius skruostikaulius turinti Toma ir mados pamišėlė bei šiaip be galo talentinga fotografė Ieva. Kadangi esu labai blogas žmogus, su šiomis šauniomis merginomis pabendrauti jų rengiamuose renginiuose vis pritrūkdavau laiko, tad dažymo laikas pralėkė kaip niekad greitai ir liksmai. Tiek mergiotiškų pletkų jau seniai nesu jautusi savo smegenyse!
Kalbant apie patį plaukų dažymą, likau gerokai nustebusi gautu rezultatu, mat niekad netikėjau, kad mano plaukai šviesius plaukų dažus gali priimti taip teigiamai. Maniškiai plaukai paprastai po šviesinimo procedūros lieka nemaloniai varinės (liaudiškai tariant ryžos) spalvos, bet ne tos, kuri laikoma gražia ugniaplaukių spalva, o tos, kuri rėkte rėkia "Sveiki, balinausi plaukus namuose vandenilio peroksidu". L'Orealio Wild Ombre sulaužė mano turėtus stereotipus apie nuosavų plaukų pigmentą, pasirodo ir aš galiu būti medaus spalvos plaukais!
 Tiesa, skaudi patirtis rodo, kad šie plaukų dažai veiksmingiausi ir efektyviausiai matosi ant nedažytų plaukų, tad jei prieš tai dažėte savo palukus, rezultatas gali gautis ne toks kontrastingas, o norint paryškinti spalvą, reikės dažus plaukuose laikyti ilgesnį laiką.
Tikriausiai vieną didžiausių privalumų tokiame dažyme laikau tai, kad plaukų nereikia dažyti kiekvieną mėnesį, o viršugalvio niekad nepuoš ataugusios šaknys, tad net ir tokios tinginės kaip aš, gali džiaugtis pagyvėjusia ir atsigavusia plaukų spalva.
Taip pat ne mažiau smagu tai, kad pernelyg stipriai nerizikuodama, galėjau pamatyti save šviesesniais plaukais. Gal ir ne pats šviesiausias variantas, tačiau rizikos nedaug, o pokytis aikivaizdus ir efektingas. O tai leidžia daryti prielaidas apie tai, kaip atrodyčiau būdama šviesiais plaukais. Man rezultatas pasirodė labai geras.
L'Oreal wild ombre plaukų dažai jau netrukus turi papuošti kiekvienos didesnės Maximos kosmetikos skyriaus stendus ir kitas grožio priemonių parduotuves, prekiaujančias L'Oreal produkcija. Dažų kainos neišsiaiškinau, tačiau tikiu, kad ji išliks standartinė, kaip ir kitų šio ženklo plaukų dažų (jei aštuntokės atimintis neklysta, kaina svyruoja nuo 30 lt.) Tiesa, didelį privalumą matau dėl dažų ekonomiškumo, net ilgiems plaukams pakaks vienos dažų pakuotės.
O man metas nustoti džiūgauti savo ševeliūra ir kibti į mokslus - turiu lygiai 24 valandas išmokti visam Ekonomikos, vadybos ir verslo pagrindų skyriui!
Kol prusinsiuos ekonomiškai, papasakokit savo nuomonę apie Ombre plaukų dažymą: dar vienas prekybinis triukas ar visgi žaismingas plaukų dažymo variantas?

   Besimokydama artėjančiai sesijai jau spėjau išblizginti visus stalčius, išlyginti ir išskalbti visus drabužius ir sutvarkyti kone kiekvieną buto kampelį. Kad ir kaip gaila, nė tai negelbėjo nuo mirtinai greitais žingsniais lekiančios sesijos pradžios.
   Šiandienos dvyliktos valandos turėjau laukti taip pat palaimingai, kaip velnias paskutinio teismo. Tačiau vietoj to, kad bijočiau, nuo vieno asmens gavau elektroninį paštą, kuris skelbė, jog šiandien nuo 12h, mano studijų vadybininkės kabinete manęs lauks maloni ir kvepianti dovana. Tad užuot bijojusi egzamino, jau tryniau iš nekantrumo rankeles ir drebėjau, vos pagalvojusi, kas gali manęs laukti už slėpiningo studijų vadybininkės kabinėto slenksčio.
   Deja, tai sužinoti galėjau tik parašiusi egzaminą, tad ši maloni staigmena tapo labai didele dovanėle pirmojo universitetinio egzamino proga!
   O visas šis stebuklas turi savo nuostavą istoriją: vieną niūroką šventinį vakarą netyčia ir vėl užklydau į kvepalų guru Minervos blogą  ir tąkart jau nebesugebėjau atitraukti akių nuo stebuklingų kvapų aprašymų, nukeliančių siela tarytum į kitą pasaulį. Niekuomet negalvojau, kad kvepalus ir kvapus galima parašyti taip gražiai ir "skaniai". Galiausiai, perskaičius kone pusę tinklaraštyje esančių įrašų supratau, kad nė nuostabiausi kvapų aprašymai man neatstoja kvepalų, kurių vienintelių kvapas manęs neverčia raukytis ir skrandyje jausti nemalonių procesų. Kalbu jau apie ankščiau graudžiai apdainuotus kvepalus iš Creme de la creme parduotuvės Maison Francis Kurkdjian Aqua Universalis Forte. Tuos pačius, kurių standartinio dydžio tara kainuoja lygiai 570 lietuviškų sagų, ir tuos pačius, kurių pauosčius, visas gyvenimas nušvinta kitom vaivorykštės spalvom. Ėmiau ir paklausiau tamstos, kokius pigesnius kvepalus būtų galima laikyti pastarųjų atitikmeniu, analogu arba kas paprasčiausiai kvepėtų panašiai į Aqua Universalis. Kvapų meistrė pateikė ne vieną variantą, kurio kvapas turėtų dvelkti panašiai, tačiau deja, nė vieni man neprilygo originalui. Iš tiesų stipriai nenusivyliau ir pasiryžau pusę likusio gyvenimo taupyti kvepalams, kurie idealiai atspindi mane, o iki kol ateis ta išganinga diena - tiesiog kvepėti muilu.
  Ir kaip manote, ką gavau kvepiančiame siuntinuke? O gi savo svajonių kvepalų mėginuką, atvirutę ir magnetuką su žodžiais, pataikiusiais tiesiai į dabartinio gyvenimo dešimtuką. Tikriausiai visi, buvę aplink mane, pagalvojo, kad susipykau su protu ir vaikštau išsiviepus per lietumi drebiantį lauką, tačiau buvo taip gera gera, kad nė vandens sau ant veido nejutau. Vat tokiais mažais žingsneliais ir žingsniuojama savų svajonių link, net jei žingsneliai maži, jie vis viena egzistuoja!
  Kaip mano naujame magnetukė įsikūręs Markas Tvenas sako, po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to, ką padarei. Tai ir darykim. Ir nesigailėkim, tiesiog darydami spėkim ir pamąstyti.
O egzaminą išlaikysiu dešimtukui, tokią puikią dieną kaip ši, kitaip nė būti negali. Tik kitą kartą pažadu įdėti daugiau pastangų ir atiduoti daugiau laiko mokymuisi!

  Nesu didelė namų dekoravimo ar interjero kūrimo mėgėja. Tiesą sakant namų apyvokos daiktams pirkti visuomet pagailiu pinigų ir galiausiai lieku prie batų dėžių panaudojimo. Jau keletą metų svajoju apie nedidelę komodą, susidedančią iš begalės stalčių, į kuriuos galėčiau talpinti įvairius smulkius daiktus.
  Pasirodo, daug ką galima sukomplektuoti iš jau turimų daiktų ir dėžučių. Šį kartą, eilinį kartą užklupus naktiniam kambario tvarkymui ir kūrybinei nemigai, į smegeninę trenkė žaibas ir liepė iš visų turimų Adorebox dėžių sukurti stalčių karalystę. Kelios valandos darbo, kelios akimirkos paieškos ir mano naktinis darbas davė saldžiarūgščių vaisių.
 

Rašydama šimtinį, ir, tikiuosi, paskutinį įrašą šiais metais tikriausiai pirmą kartą nebežinau, ką konkrečiai noriu pasakyti. Tikriausiai kiekvienų metų pabaigoje pasipila banalūs pasižadėjimai sau, metų apžvalgos ir ketinimas atversti naują gyvenimo lapą.
  Iš vienos pusės, periodinės savo gyvenimo apžvalgos tikrai sveikas ir naudingas būdas susisteminti gyvenimą ir geriau pažinti save, suprasti, ko norime iš gyvenimo. Iš kitos pusės, metų pabaiga tikrai nėra kažkas unikalaus, dėl ko reikėtų prisiminti apie tokių dalykų egzistavimą. Tai reikia daryti nuolatos, o ne tik tam tikra proga.
  Ir visgi, su šypsena žvelgiu į tinklaraščio įrašą, parašytą lygiai prieš metus. Kai kurie punktai šiuo metu kelia ne tik šypseną, bet ir juoką. Kai kurie verčia susimąstyti. Tai, kas tuo metu atrodė misija neįmanoma, dabar tapo kasdiene mano gyvenimo dalimi. Tiesa, dirbti dar yra ties kuo ir nė neketinu sustoti pildyti privalomų darbų sąrašo. Jei visų punktų per metus neišpildžiau, reikia pasidžiaugti, kad didžioji jų dalis iš tiesų sėkmingai pildosi arba jau išsipildė.
  Šiais metais jokio specialaus sąrašo nepateiksiu. Svarbu pačiam žinoti savo tikslus ir jų tikslingai siekti, tad viešumas čia nereikalingas. Ir tik dar kartą pasidžiaugsiu, kad pagaliau išpildžiau vieną didžiausių savo tų metų tikslų - šypseną veidui, akims ir pačiam gyvenimui. Išsipildžius šiam punktui, visi likę pildosi tarytum savaime. Kodėl? Nes laimė, pilnatvė ir pasitikėjimas savimi tiesiog traukia teigiamus dalykus. Visom šiom saldžiai lipniom frazėm nė už ką nebūčiau patikėjusi, mat iš prigimties esu užkietėjusi jei ir ne pesimistė, tai realistė ir visiška sveiko proto šalininkė, nepripažįstanti tokios sąvokos, kaip svajonės, norai ir kitos švelnios atributikos. Tačiau..
  Per pastaruosius metus teko patirti tiek daug skirtingų išgyvenimų, o jų amplitudė pasiekė visišką maksimumą, koks tik gali egzistuoti skaičiavimo sistemoje, dėl to dabar matau, kad turėti norų ir svajonių nėra taip blogai, o šypsotis praeiviams gatvėje bei sau pačiam, kai niekas to nemato - taip pat ne nuodėmė. Ir visas pozityvumas iš tiesų traukia sėkmę ir laimę. Tuo įsitikinau savo pačios kailiu.
  Metų apžvalgos taip pat daryti neketinu, tam yra likę 99 įrašai tinklaraščio archyvuose, tad kam kartotis?  Metai buvo kaip niekad spalvingi ir unikalūs, savo sėkmėm, nelaimėm, katastrofom, iššūkiais ir gyvenimo pamokom.
  Aš naujo gyvenimo lapo ateinantiems metams neversiu, mat baltas lapas ir vėl lieka be išmoktų pamokų, o kai kurios, kurias teko išmokti šiais metais, tokios svarbios, kad patirties prarasti nenoriu. Geriau tiesiog gyventi toliau. Gyventi gražiau ir gyventi sau.
  Kadangi jau perspėjau, jog metų apžvalgų nebus, tai ir vizualios medžiagos parodyti tiesiog neturiu ką. O tam, kad dar labiau sustiprinčiau meilę sau (kurios pastaruoju metu kiek trūksta), imsiu ir parodysiu, kaip šauniai funkcionuoja kompiuterinė kamera ir kaip gražu žiūrėti į savo pačios besikeičiančius skirtingus veidus, sukauptus per keturis mėnesius. Šiek tiek savanaudiška ir egoistiška, tačiau kas dar pakels katinui uodegą, jei ne jis pats?

Sausio mėnesio Adorebox grožio dėžutę nutariau praleisti, mat žiemos išpardavimai bet kokiu atveju atima paskutines "kelnes" ( jei tokių lieka po Kalėdinių švenčių), o kosmetikos priemonių tikriausiai jau ir taip esu prikaupus daugiau, nei pelinis graužikas maisto atsargų žiemai. Dėl šios priežasties vieno mėnesio pertrauka man pasirodė puiki išeitis..
Tačiau kartais atrodo, kad nuo likimo nepabėgsi, tad šį kartą Adorebox, tiesa, kiek kitokios rūšies, gavau dovanų nuo močiučių. Paprastai šios dovanoja pinigus, tačiau šį kartą giminaitės parodė itin didelį inovatyvumą ir nusipelnė didelės mano pagarbos.
 Tad, tęsdama tradiciją, rodau, kas paprastai slepiasi paslaptingose dėžėse. Tiesa, šios dėžės kaina kiek didesnė, nei įprastos(žinau, negražu tikrinti dovanų kainą, bet šiuo rinkiniu domėjausi jau seniau, tad kainas išvardyti galėčiau net pažadinta iš saldžiausių miegų), vieno mėnesio kaina siekia 59lt, tačiau neabejotinai, jei esate L'occitane priemonių gerbėjos - kaina atsiperka su dideliu kaupu.

 Kita priemonė, kurią atradau rausvojoje dėžėje - Migdolų rankų kremas "Delicious" (30ml kaina 24lt). Sudėtyje turi švelninamojo migdolų pieno ir migdolų baltymų. Kremas labai gerai drėkina ir švelnina rankų odą. Atvirai kalbant, jo aromatas manęs nesužavėjo. Prieš keletą savaičių lankiausi Loccitane parduotuvėje ir turiu pripažinti, kad radau daug malonesnių kvapų, nei pastarasis.
 Šiuo metu vis dar naudoju L'occitane rankų kremą su rožių ekstraktu, kurio kvapo negaliu pakęsti, tačiau rankų švelnumas, juo pasitepus, tiesiog nepaprastas. Kremo efektyvumą ant mano rankų įvertino net patys nepastabiausi asmenys. Taip pat privalumu laikau nedidelį kremo kiekį. Tokio dydžio pakuotė puikiai tinka kosmetinės turiniui papildyti.
 Tikriausiai savo veikliosiomis medžiagomis šis kremas perspjovė net visų laikų čempioną The Body Shop HEMP rankų apsaugos priemonę. Taip pat L'occitane šiuo atveju yra pranašesnis dėl malonios ir lengviau įsigeriančios konsistencijos ir, be abejonės, kvapo.
 Migdolų dušo aliejus (35ml kaina 12lt) savo sudėtyje turi kažko stebuklingo, kas aliejų, sąveikavus su vandeniu, paverčia kreminėmis putomis. Kaip ir priklauso aliejui, po tokių vonių oda tampa itin švelni ir elastinga. Jei iki šiol nebūčiau girdėjusi apie šią priemonę, tikriausiai būčiau pagalvojusi, kad nėra kvailesnio būdo išleisti 12lt, nei nupirkti aliejaus buteliuką, kuris išsinaudoja per vieną vartojimo kartą (na, galbūt du), tačiau Nereta sakė, kad tai pats geriausias produktas visoje L'occitane priemonių šeimynoje, o kadangi tokiu žmogumi tikiu, teko atsisakyti savo išankstinio nusistatymo ir išbandyti priemonę pačiai.
  Vis dar nemanau, kad tokios funkcijos priemonė verta daugiau, nei kelių litų iš Maximos apatinės lentynėlės, kartais smagu pasimėgauti brangiu ir neeiliniu produktu.
 Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias, produktas, kurį, giliai pasislėpusį juodose gelmėse, radau, tai Taukmedžių sviesto lūpų balzamas (3ml kaina 18lt). Tikriausiai tai yra pats mėgstamiausias ir labiausiai nusisekęs Loccitane dėžutės produktas, tačiau ne dėl to, kad jis pasižymėtų stebuklingu efektyvumu, o dėl to,kad nuo jaunystės turiu didelę aistrą lūpų balzamams ir vazelinams, kurios, pasirodo, vis dar nesu įgali išsigydyti.
Priemonė iš tiesų labai maloni, lengvai įsigeria į lūpas, greitai suminkština, nepalieka baltų žymių (ką neretai daro tokie balzamai). Vienas didžiausių šios priemonės privalumų - vazelinas bekvapis, tad šioje vietoje nebeturiu prie ko prisikabinti.
Taip pat dėžutėje radau įvairiausių rūšių mėginėlių, pradedant kremais ir sviestais, baigiant kvepalais. O visą kosmetikos karavaną vainikavo L'Occitane lojalumo kortelė, suteikianti papildomų privilegijų, perkant šioje parduotuvėje. Tiesa, artimiausiu metu šią parduotuvę planuoju apeiti dideliu lanku, kad nesusidomėčiau naujomis akcijomis-atrakcijomis.
Bendras vaizdas ir vertinimas labai teigiamas: visi produktai lengvai naudojami ir pritaikomi kasdieniame mirtingojo žmogaus gyvenime, o kaina, lyginant su kainomis lokalioje parduotuvėje, tikrai labai palanki (daugiau nei 90lt vertės produktai už 59lt kainą).

  Šios trys raidės vyresnio amžiaus žmonėms tikriausiai asocijuojasi su dar viena neaiškios kilmės narkotine medžiaga, tokia kaip LSD, STP,  DMT . Kiek jaunesni arba sekantys naujienas Lietuvos aukštojo mokslo plotmėje tikriausiai šių trijų raidžių nesumaišys nei su vienu iš minėtųjų narkotikų. ISM paprastai dar šifruojamas kaip Vadybos ir ekonomikos universitetas.
  Prieš keletą metų apie jį žinojau tik tiek, kad tai yra išpuikusių arogantiškų turčių mokymosi vieta, kur diplomai ne gaunami, o perkami, o kainos tokios kosminės, kad jas sumokėti yra įgalūs tik milijonieriai, kur žmogus, nevairuojantis Ferrari, yra laikoma benamiu, o mergina, kasdien nesilankanti grožio salone - pabaisa.
  Tačiau gyvenimas ir požiūris keičiasi, o aš, eilinį kartą prispjaudžiusi į dabartinį savo daržą, skubu griauti visuomenės išgalvotų mitų ir pateikti savo tiesos versiją. Šiuo metu esu ISM Vadybos ir ekonomikos pirmo kurso studentė ir be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo sprendimu.
  Įrašas vėluoja kone pusę metų ne be priežasties. Kaip žinia, įstojus į universitetą, pirmieji mėnesiai tėra viena didelė euforija, tad informacija, kurią būčiau pateikusi prieš keletą mėnesių, būtų stipriai iškraipyta.
  Šiuo metu jaučiuosi matanti pakankamai daug teigiamų ir neigiamų šio universiteto aspektų, tad manau, kad jau subrendau išsamiai ISM'o universiteto apžvalgai, kuri, tikiu, gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie Lietuvos universitetus ir padėti apsispręsti jauniesiems Lietuvos gelbėtojams, mąstantiems apie studijas užsienyje tik dėl to, kad "Lietuvoje mokytis neverta". 
Pagrindinė informacija, be kurios tolimesnė informacija praranda savo esmę. Norint trumpai apibūdinti patį universitetą, reikėtų pabrėžti, kad tai yra pirmoji Lietuvoje nevalstybinė aukštoji mokykla (dėl to Lietuvos universitetų reitinguose jis paprasčiausiai neegzistuoja), universitetas turi padalinius Vilniuje (Arklių g. 18) ir Kaune (E. Ožeškienės g. 18),  siūlo visų pakopų akredituotas studijas - bakalauro, magistro, daktaro; taip pat, skirtingai nei dauguma Lietuvos universitetų, ISM siūlo vadovų magistrantūrą ir mokymus - Executive school, ISM turi 84 mainų partnerius visame pasaulyje , taip pat galimybę sudalyvauti mainuose ir dvigubo diplomo programoje 39 skirtingose pasaulio šalyse. Universitete mokosi apie 2 000 studentų , taip pat turi 2 000 Alumnų.
  1999 m veiklą pradėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas buvo  įsteigtas BI Norwegian Business School  universiteto (šis pripažįstamas didžiausia verslo mokykla Europoje) ir Innovation Norway (svarbiausia Norvegijos vyriausybės finansinė institucija, skatinanti verslo inovacijas ir padedanti įgyvendinti pažangias verslo idėjas).
  Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui penktą kartą buvo skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių. Lietuvos universitetas išlieka tarp stipriausių dviejų šimtų verslo universitetų pasaulyje. ISM įvertinimas yra aukščiausias Lietuvoje ir vienas aukščiausių visame Vidurio bei Rytų Europos regione.
   Šiuo metu man, kaip ir daugeliui itin jaunų žmonių, pati aktualiausia informacija yra bakalauro studijos. Šiuo metu ISM siūlo penkias skirtingas bakalauro studijų programas: Tarptautinio verslo ir komunikacijos (anglų k.), Finansų, Ekonomikos, Ekonomikos ir politikos (anglų k.), Verslo vadybos ir analitikos.
  O dabar užteks akivaizdžių faktų ir peršokime į daug įdomesnius dalykus - asmeniškumus, universiteto veiklą ir realią situaciją.