22.1.13
Labiausiai nemėgstu savo pačios seilėjimųsi ir nostalgiškų praeities detalių dalybų į kairę ir į dešinę. Tačiau šiandien ketinu nusižengti savo pačios sukurtoms taisyklėms ir pasidalinti didesne išgyvenimų doze, nei įprastai.
Lygiai prieš dvejus metus atsiverčiau blogspot platformą ir pamėginau suregzti pirmąjį gyvenime viešą įrašą. Kodėl? Nes tądien buvo itin šalta sekmadienio popietė, aš, kaip ir šiandien, gulėjau susirangiusi lovoje, o neturėjimas ką veikti tiesiog žudė. Rankos ir smegenys prašyte prašėsi darbo, tad ėmiausi rašymo "apie nieką" ir, tuo pačiu, savirealizacijos. Galbūt ta savirealizacija nebuvo tokia ryški, kokia yra dabar, tačiau tą kartą man jos užteko. Tąkart nė nenutuokiau, apie ką jis bus mano įrašas ir kiek ilgai visos mano rašliavos truks, tačiau panašu, kad tinklaraščio rašymas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, o įrašas, parašytas prieš 700 dienų parodė pakankamai tikslingą rašymo kryptį, kuria pasiremdama kopiu savo gyvenimo keliais.
Prieš tuos pačius dvejus metus nebūčiau nė patikėjusi, kad savo pačios pastangomis galiu suburti bendruomenę, kurį noriai dalijasi savo asmenine patirtimi kone bet kokioje gyvenimo sferoje. Netikėjau, kad net turint menką rašymo patirtį ir neturint jokių papildomų sklaidos kanalų, galima sulaukti daugiau, nei 10 prenumeratorių. Netikėjau, kad ir Lietuvoje tinklaraščių rašymas gali būti pakankamai populiarus informacijos perdavimo būdas. Taip pat netikėjau, kad tiek laiko galiu rašyti tikslingai ir nenutrūkstamai.
Tai va (koks baisus ir neestetiškas išsireiškimas! Tačiau jis čia tinka tiesiog idealiai). Esmė ta, kad mano tinklaraščiui jau dveji. Tikriausiai galiu jam už daug ką gyvenime padėkoti: už patirtį, gautą rašant; už žinias, įgytas ieškant informacijos; už fotografikos įgūdžius, kuriuos sugebu lavinti tik tinklaraščio dėka (tapau didesne tingine nei kada nors iki šiol ir fotografuoju tik kosmetiką ir tik "iš reikalo", bet juk geriau, negu visiškai pamiršti šį pomėgį); už letuvių kalbos gramatikos subtilybes, kurių lavinti universitete nėra galimybių; už bendravimą ir naujus projektus; už baisiai smagius renginius ir nuostabius žmones, sutiktus tik tinklaraščio dėka. Kitaip tariant, už visą banalybių košę, kuri tapo neatsiejama gyvenimo dalimi ir tuo, kuo nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. O dabar
Kaip ir kiekviena sukaktis, maniškio tinklaraščio gimtadienis negali apsieiti be dovanų. Tiesa, daugiau intelektualių, nei materialių.
Dvejus metus trukusios rašymo pratybos davė teigiamų rezultatų, kad galėčiau nesigėdydama pradėti rašyti apie kosmetiką be jokių subjektyvumų. Pirmoji dovana - geroką laiko gabalą brandintas ir galvotas "Grožio altorius". Tai dar vienas mano tinklaraštis, kuriame apžvelgsiu svarbiausias makiažo ir kosmetikos naujoves, pateiksiu bendrus pastebėjimus ir tiesiog lavinsiu save bei plėsiu kosmetikos sampratą. Tiesa, be didesnių subjektyvumų ar asmeninio gyvenimo detalių. Kodėl? Nes man labai trūksta tokios rūšies lietuviško leidinio, o esantys netenkina mano poreikių. Nieko nelaukdama, griebiau jautį už ragų ir sukūriau facebook paskyrą, kurioje tikrai bus peno seilių varvinimui ir savo lietuviško atlyginimo prakeiksmui.
ASMENIŠKUMAI: GIMTADIENIS
Lygiai prieš dvejus metus atsiverčiau blogspot platformą ir pamėginau suregzti pirmąjį gyvenime viešą įrašą. Kodėl? Nes tądien buvo itin šalta sekmadienio popietė, aš, kaip ir šiandien, gulėjau susirangiusi lovoje, o neturėjimas ką veikti tiesiog žudė. Rankos ir smegenys prašyte prašėsi darbo, tad ėmiausi rašymo "apie nieką" ir, tuo pačiu, savirealizacijos. Galbūt ta savirealizacija nebuvo tokia ryški, kokia yra dabar, tačiau tą kartą man jos užteko. Tąkart nė nenutuokiau, apie ką jis bus mano įrašas ir kiek ilgai visos mano rašliavos truks, tačiau panašu, kad tinklaraščio rašymas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, o įrašas, parašytas prieš 700 dienų parodė pakankamai tikslingą rašymo kryptį, kuria pasiremdama kopiu savo gyvenimo keliais.
Prieš tuos pačius dvejus metus nebūčiau nė patikėjusi, kad savo pačios pastangomis galiu suburti bendruomenę, kurį noriai dalijasi savo asmenine patirtimi kone bet kokioje gyvenimo sferoje. Netikėjau, kad net turint menką rašymo patirtį ir neturint jokių papildomų sklaidos kanalų, galima sulaukti daugiau, nei 10 prenumeratorių. Netikėjau, kad ir Lietuvoje tinklaraščių rašymas gali būti pakankamai populiarus informacijos perdavimo būdas. Taip pat netikėjau, kad tiek laiko galiu rašyti tikslingai ir nenutrūkstamai.
Tai va (koks baisus ir neestetiškas išsireiškimas! Tačiau jis čia tinka tiesiog idealiai). Esmė ta, kad mano tinklaraščiui jau dveji. Tikriausiai galiu jam už daug ką gyvenime padėkoti: už patirtį, gautą rašant; už žinias, įgytas ieškant informacijos; už fotografikos įgūdžius, kuriuos sugebu lavinti tik tinklaraščio dėka (tapau didesne tingine nei kada nors iki šiol ir fotografuoju tik kosmetiką ir tik "iš reikalo", bet juk geriau, negu visiškai pamiršti šį pomėgį); už letuvių kalbos gramatikos subtilybes, kurių lavinti universitete nėra galimybių; už bendravimą ir naujus projektus; už baisiai smagius renginius ir nuostabius žmones, sutiktus tik tinklaraščio dėka. Kitaip tariant, už visą banalybių košę, kuri tapo neatsiejama gyvenimo dalimi ir tuo, kuo nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. O dabar
Kaip ir kiekviena sukaktis, maniškio tinklaraščio gimtadienis negali apsieiti be dovanų. Tiesa, daugiau intelektualių, nei materialių.
Dvejus metus trukusios rašymo pratybos davė teigiamų rezultatų, kad galėčiau nesigėdydama pradėti rašyti apie kosmetiką be jokių subjektyvumų. Pirmoji dovana - geroką laiko gabalą brandintas ir galvotas "Grožio altorius". Tai dar vienas mano tinklaraštis, kuriame apžvelgsiu svarbiausias makiažo ir kosmetikos naujoves, pateiksiu bendrus pastebėjimus ir tiesiog lavinsiu save bei plėsiu kosmetikos sampratą. Tiesa, be didesnių subjektyvumų ar asmeninio gyvenimo detalių. Kodėl? Nes man labai trūksta tokios rūšies lietuviško leidinio, o esantys netenkina mano poreikių. Nieko nelaukdama, griebiau jautį už ragų ir sukūriau facebook paskyrą, kurioje tikrai bus peno seilių varvinimui ir savo lietuviško atlyginimo prakeiksmui.
Antroji dovana - neseniai iškeptas ir puikiai prigijęs projektas Lietuvoje SWAPBOX. Tai naujas būdas mainytis grožio priemonėmis ir susipažinti su merginomis, turinčiomis panašių polinkių į vartotojiškumą, kosmetiką ir grožį. Šio žaidimo esmė panaši į Adorebox grožio dėžę (t.y kiekvieną mėnesį gaunamas kosmetikos davinys, tačiau jo turinys išlieka paslaptyje iki pat pabaigos), pagrindinis skirtumas tas, kad SWAPBOX'e dėl mainų susitaria dvi merginos, taip pat sutariama pinigų suma, už kurią tąkart bus perkamos kosmetikos dėžės ir duodama detali informacija apie tai, ką kiekviena mėgsta ir tikisi gauti savo siurprizinėje dėžėje. Iš vienos pusės, tai dar vienas pinigų taškymo į kairę ir į dešinę būdas, iš kitos pusės, žaidimas, sukeliantis be galo daug teigiamų emocijų ir nukeliantis subrendusį žmogų į ankstyvą vaikystę, kai kiekviena dovana buvo tarytum naujas ir dar neatrastas pasakų pasaulis. Projektas neturi jokių finansinių užmojų, tad smagu pabūti šauniame bendraminčių būryje.
Tiek žinių iš mano fronto. Tiesa, maniškės sesijos pabaigą vainikuos kokia nors subtili liga. Įtariu, gavau plaučių uždegimą. Dūzgės ir įkyrios bitučių šėlionės galvoje nenustoja zvimbti jau penkta diena, o kūno temperatūra siekia varganus 35 laipsnius karščio.Visa negalavimų virtinė prasidėjo nuo nekaltos kraujo donorystės. Nežinau, sutapimas tai ar priežastis, tačiau darosi jau nejuokinga. O šiaip savanoriaukit, duokit kraujo, džiaukitės gyvenimu ir padėkite juo džiaugtis kitiems.
Bučkis!
19.1.13
Kalbant apie plaukus, kaltę suverčiau ombre šviesinimui ir nutariau, kad laikas išmėginti profesionalios plaukų priežiūros produktą. Ištyrinėjus plaukų priežiūros pasiūlą ir atsiliepimus internete, išsigryninau du produktus, vertus dėmesio, laiko ir pinigų: BIOSILK "Silk therapy" ir CHI "Silk Infusion". Didelio skirtumo tarp šių gaminių nepastebėjau, tad įsigyti nusprendžiau tą, kurio buteliukas kėlė daugiau nepagrįsto pasitikėjimo. Kaip ir minėjau, abi priemonės atlieka panašią funkciją ir atsiliepimai apie kiekvieną jų kone vienodai teigiami, tad renkantis aukštų kriterijų nekėliau. Taip mano gyvenime atsirado CHI "Silk Infusion" plaukų šilkas.
Ši priemonė, kaip aprašymas teigia, tinka visų tipų plaukams. Plaukus regeneruojantis ir gydantis preparatas praturtintas natūraliu šilku. Ypatingai drėkina plaukus ir galvos odą, sudėtyje yra vitaminas E ir bei kiti vitaminai, augalų ekstraktų. Suteikia plaukams šilkinį ir turtingą spindesį, plaukus lengva iššukuoti. Pažeistiems, sausiems, nespindintiems plaukams suteikia ypatingai sveiką išvaizdą, elastingumą ir minkštumą. Neapsunkina plaukų, glotnina ir apsaugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio, karščio, šalčio, UV. Atkuria plauko struktūrą iš vidaus ir iš išorės, neleidžia išsišakoti plaukų galiukams, užpildo tuščias ertmes prie plauko kutikulės.
Deja, mano asmeninė nuomonė apie jį visiškai priešinga jo aprašymui. Naudodama jį kone po kiekvieno plovimo, nepastebėjau jokių didesnių pokyčių: plaukai pasišiaušę taip pat stipriai, spindesio suteikia tiek pat, kiek tai daro bet koks aliejus iš močiutės lentynėlės, o papildomo plauko maitinimo, drėkinimo, atstatymo nė su žiburiu nerasi. Taip, plaukai liko neapsunkinti, ir toliau sėkmingai šiaušiasi bei elektrinasi. Vienintelis dalykas, sugebėjęs mane maloniai nustebinti, tai malonus gaminio kvapas,dvelkiantis senovine kūno pudra ir viriškais kvepalais. Tačiau tai tikrai ne tas kriterijus, pagal kurį reikėtų vertinti plaukų priežiūros priemonę. Taip pat naudodama šį produktą buvau priversta dažniau čiupinėti ir šukuoti savo ševeliūrą, tad vizualiai plaukai atrodė tiesinti. Ir vėlgi, tai nėra produkto nuopelnas.
Mano vertinimas nulinis minusinis (pasirodo ir minusas gali turėti teigiamą arba neigiamą prasmę. Ak, ta matematinė analizė: šelsta visose gyvenimo srityse). Nors plaukų ši priemonė tikrai nepagadino ir blogo efekto nesuteikė, taip pat nepastebėjau jokių teigiamų pakitimų, tad leisti pinigus priemonėms, kurios skelbiasi esančios profesionalios, šį kartą tikrai nėra gera išeitis.
Kainos abiejų produktų labai panašios, už BIOSILK "Silk therapy" 50ml gaminį teks pakloti 44 litus, o CHI 'Silk Infusion" 50ml kainuoja 47 litus. Džiaugiuosi, jog neišmėčiau visų pinigų ir internete atradau šios priemonės miniatiūrą, tad į balą išmečiau 10 litų už 15 ml gaminį. Pinigų gaila, bet ne taip stipriai, kaip būtų buvę gaila už 50ml neverčio skysčio.
O išvada labai paprasta: mūsų plaukai, ypatingai jei jie nedažyti, veikia kaip nesubrendę paaugliai: kuo labiau jais rūpinamasi, tuo labiau jie spyriojasi. Gal metas nustoti kreipti dėmesį į jų įnorius ir tegu gyvena taip, kaip išmano?
18.1.13
Nežinia, ar nuo didelio streso, ar dėl nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio, o gal, priešingai, nuo blogų oro sąlygų arba tiesiog netinkamo maisto, mano oda ant manęs labai supyko: pradėjo luptis, šerpetoti ir kitaip spyriotis. Net ir dievinamas Medimix muilas padėti nesugebėjo, priešingai: oda nuo jo pernelyg stipriai išsausėjo ir tarpo visiškai nevaldoma.
Natūralūs aliejai ir drėkinantys kremai situacijos nepagerino, tad teko ieškoti kitų būdų ją suvaldyti. Už žvitriųjų sesijos akelių užkliuvo 100 % Pure internetinė natūralios kosmetikos parduotuvė, prekiaujanti tiek dekoratyvinėmis, tiek veido ir kūno priežiūros priemonėmis. Galbūt ją pasirinkti paskatino ir informacijos kiekis apie produktus. Galbūt faktas, kad kosmetika gaminama be parabenų, dažiklių, dirbtinių kvapiklių, cheminių konservantų, sintetinių chemikalų ir kitų toksinų manęs nenustebino ir pernelyg didelio susižavėjimo nesukėlė, tačiau neabejotinai tai padarė išsamūs straipsniai apie kenksmingas chemines medžiagas, naudojamas kosmetikos pramonėje ir faktas, kad visi produktai registruoti JAV vaistų ir maisto administracijos kaip organiniai, su visais registracijos kodais, patentais ir cheminių junginių pavadinimais su išsamiais aprašymais. Galbūt ne viską supratau, tačiau tokios apimties informacija sukėlė nemažą pasitikėjimą ir nutariau savo nuvargintą odą atiduoti į šios kosmetikos rankas bei malonę.
Išsirinkti tinkamas kosmetikos priemones iš tiesų pasirodė sudėtinga misija, mat asortimentas itin platus, tačiau šį kartą nutariau nesikoncentruoti į tai, kad mano oda problematinė ar mišri. Atsižvelgiant į gyvenimo tempą ir ne itin sveiką gyvenimo būdą, nutariau, kad šiuo metu noriu nuraminti ir atgaivinti veido odą, tad pasirinkau priemones, skirtas veido skaistinimui atstatyti.
Rinkinį sudarė odą skaistinantis prausiklis, tonikas su purškikliu, šveitiklis/kaukė, skaistinantis balzamas nakčiai ir antibakterinis prausimosi šepetėlis nakčiai. Siuntinys buvo saugiai supakuotas ir įvyniotas į begales siuntimui naudojamų medžiagų, taip pat siuntinyje radau kokoso ir vynuogių kūno sviesto mėginėlių.
Taip pat likau itin patenkinta pristatymo paslaugomis, nes siuntinys mano duris pasiekė jau kitą dieną nuo užsakymo, o kurjerių darbo kokybė tikrai aukšta. O dabar laikas išsamesnei priemonių apžvalgai.
APŽVALGOS: 100% PURE
Natūralūs aliejai ir drėkinantys kremai situacijos nepagerino, tad teko ieškoti kitų būdų ją suvaldyti. Už žvitriųjų sesijos akelių užkliuvo 100 % Pure internetinė natūralios kosmetikos parduotuvė, prekiaujanti tiek dekoratyvinėmis, tiek veido ir kūno priežiūros priemonėmis. Galbūt ją pasirinkti paskatino ir informacijos kiekis apie produktus. Galbūt faktas, kad kosmetika gaminama be parabenų, dažiklių, dirbtinių kvapiklių, cheminių konservantų, sintetinių chemikalų ir kitų toksinų manęs nenustebino ir pernelyg didelio susižavėjimo nesukėlė, tačiau neabejotinai tai padarė išsamūs straipsniai apie kenksmingas chemines medžiagas, naudojamas kosmetikos pramonėje ir faktas, kad visi produktai registruoti JAV vaistų ir maisto administracijos kaip organiniai, su visais registracijos kodais, patentais ir cheminių junginių pavadinimais su išsamiais aprašymais. Galbūt ne viską supratau, tačiau tokios apimties informacija sukėlė nemažą pasitikėjimą ir nutariau savo nuvargintą odą atiduoti į šios kosmetikos rankas bei malonę.
Išsirinkti tinkamas kosmetikos priemones iš tiesų pasirodė sudėtinga misija, mat asortimentas itin platus, tačiau šį kartą nutariau nesikoncentruoti į tai, kad mano oda problematinė ar mišri. Atsižvelgiant į gyvenimo tempą ir ne itin sveiką gyvenimo būdą, nutariau, kad šiuo metu noriu nuraminti ir atgaivinti veido odą, tad pasirinkau priemones, skirtas veido skaistinimui atstatyti.
Taip pat likau itin patenkinta pristatymo paslaugomis, nes siuntinys mano duris pasiekė jau kitą dieną nuo užsakymo, o kurjerių darbo kokybė tikrai aukšta. O dabar laikas išsamesnei priemonių apžvalgai.
Odą skaistinantis prausiklis pašalina blausumą ir pilšvumą, oda pamažu pradeda sveikai švytėti (ar bent jau grįžta į įprastinės sveikos išvaizdos odos vėžes). Organinis rožių hidrozolis ir organinės alijošiaus sultys drėkina, glotnina ir ramina. Faktas, kad jame nėra jokių sausinančių ir erzinančių sulfatų ar kitų detergentų tikrai jaučiamas jau po pirmojo panaudojimo. Iki tol tempiama ir džiovinama veido oda tiesiog nusiramino. Keisčiausia pasirodė tai, kad buteliuke esantis skystis, paspaudus dozatorių, virsta lengvomis baltomis putomis, kurias daug lengviau ir ekonomiškiau naudoti, nei įprastą skystą priemonę.
Odą skaistinantis tonikas su purškikliu skaistina odą, drėkina ir glotnina, turi priešuždegiminių savybių, sutraukia veido poras. Prakštiškai naudodama šį purškalą ypatingai didelio efekto nejaučiu, tačiau tai tikriausiai pirma priemonė, po kurios nereikia naudoti įprastinio veido kremo, o oda lieka glotni ir elastinga.
Odą skaistinantis šveitiklis ir kaukė maloniai maitina odą. Nežinau, kaip tokią funkciją gali atlikti priemonė, turinti šveisti, tačiau po šios procedūros veidas pasidengia nematoma apsaugoma plėvele, suteikiančia papildomą maitinimą. Galbūt taip yra dėl to, kad šveitiklis pagamintas iš jojobos šveitimo granulių, turinčių pašalinti odos nelygumus ir sušerpetojusią odą. Be abejonės, savo tikrąją funkciją ši priemonė atlieka ne prasčiau, tačiau labai malonu jausti, kad oda ne tik "nušveista", bet ir pamaitinta.
Odą skaistinantis balzamas nakčiai tikriausiai keisčiausias produktas iš viso rinkinio, visų prima dėl savo mažo tūrio ir labai mielos taros, įprastai naudojamos lūpų balzamams laikyti. Šis produktas intenstyviai šviesina pigmentines dėmes. Tiesa, užsitepus šios priemonės į žmones eiti nerekomenduoju, nes veidas pakankamai stipriai blizga, tačiau gausus vitaminų, antioksidantų ir natūralių odą šviesinančių medžiagų rinkinys puikiai jaučiamas jau kitą rytą. Oda tampa švelni it "kūdiko užpakaliukas".
Galiausiai visą rinkinį vainikavo Antibakterinis prausimosi šepetėlis. Jokio panašaus prietaiso iki šiol naudoti neteko, tad džiaugiuosi, turinti galimybę išmėginti tokio prietaiso veiklumą. Pagal savo funkcijas ir veikimo principą man jis pasirodė panašus į garsųjį ir visų išgirtą Clarisonic mia, tiksliau paprastesnę, natūralesnę ir pigesnę jo versiją. Jį panaudojus tikėjausi panašaus jausmo, koks jaučiamas patrynus veidą rankšluosčiu, tačiau realybė kiek kitokia - jaučiamas malonus veido odos masažavimas. Vienintelio dalyko, kurio išsiaiškinti nepavyko, tai šio šepetėlio priežiūra. Dar dabar suku galvą, kokiu būdu reikia jį džiovinti ar plauti.
Visos priemonės kvepia labai maloniai, tačiau nestipriai ir savo kvapu tikrai neįkyri mano išpuikusiai ir Maison francis kurkdjian Aqua Universalis Forte ištroškusiai uoslei. Galbūt kvapas man patiko dėl to, kad visuomet mėgau gaivų citrusinių vaisių aromatą
Bendras priemonių vertinimas labai teigiamas. Mano oda jau per pirmas dienas nusiramino, nustojo pleiskanoti ir šerpetoti. Ironiška tai, kad viso to padaryti nesugebėjo jokios kitos cheminės priemonės. Gal tai ženklas, kad chemijos pakanka naudojamoje dekoratyvinėje kosmetikoje, o kasdienę veido priežiūrą reikėtų patikėti ne tokioms agresyvioms priemonėms.
Galbūt tiems, kas įprato naudoti paprastas veido priežiūros priemonės, kaina gali pasirodyti kiek didelė, tačiau tiems, kas domisi ir žino natūralių ir organiškų priemonių kainas, ji turėtų būti adekvatyvi ir savaime suprantama.
Mano mylimo rinkinio kaina 132 litai, priemonių tūriai ne patys didžiausi, puikiai tinkantys išvykoms ir kelionėms (prausiklis 45ml, tonikas 59ml, šveitiklis 20ml, balzamas 3,4g), o patikus konkrečioms priemonėms, jų įsigyti galima atskirai, didesnėje taroje.
Smagu ir tai, kad pristatymas yra nemokamas, šiuo metu vyksta akcija, kurios metu su kiekvienu užsakymu gaunama simbolinė dovanėlė (mano atveju tai buvo kūno sviestas), o natūraliems veido prausikliams ir putoms šiuo metu taikoma 20 procentų nuolaida. Esant aukštoms kainoms, nuolaida iš tiesų didelė, o į gerą odos būklę neretai verta investuoti net ir didesnius pinigus, nei norėtųsi.
Tad esu visiškai įsitikinusi, jog sesijos pabaigą sutiksiu ne tik prašviesėjusiomis mintimis, bet ir pastebimai pagerėjusia veido odos būkle!
9.1.13
Sesijai įsisiūbavus, tikriausiai nebūčiau suradus linksmesnio ir
geriau nuotaiką keliančio užsiėmimo nei tas, kuris pasitaikė mano
gyvenimo kelyje. Turėjau galimybę būti viena pirmųjų bandomųjų triušiukų
naujųjų L'Oreal preference wild Ombres plaukų dažų įdiegimui Lietuvoje,
tad nė nemirktelėjusi nutariau pasinaudoti suteikta proga ir
pačirškinti savo natūralumu dvelkiančius plaukus tiesinimo žnyplėmis,
garbanojimo aparatu ir nedidele peroksido doze.
Jau daugiau nei penketą metų tylomis pasvajodavau apie šviesius plaukus, tačiau prieš penketą metų šį norą pasakius kirpėjai, ši atkirto, kad mama neišsimokės už nuolatinį plaukų dažymą (maniškiai auga ypatingai greit), o ataugusios šaknys nepuošia nė vieno mirtingojo, tad atsisakiau šio noro ir nustūmiau į tolimą ateitį, kai mano galvą pradės puošti žili plaukai.
Ir vėl svajonės pildosi, ir vėl dalinai, bet šį kartą tos dalies man užteko su kaupu.
Jau ryte, su dideliu kirminu skandryje, žingsniavau į Expert grožio saloną, kuriame turėjo vykti visi didieji mano virsmo iš vikšro į drugelį darbai. Tyliai sau kartojau, kad nenusisekus ombre dažymui, turėsiu progą nusikirpti plaukus trumpai. Iki šiol trumpai niekad nesikirpau, nes vis dar jaučiu traumą, gautą prieš penkiolika metų, kai mane, keturių metų pyplį, nuvedus pas kirpėją, plaukus nurėžė berniukišku "bliūdeliu", mat buvau velniškai užsispyrus ir nesušukuodavau plaukų. Vis dėlto ir dabar jaučiu tam nuoskaidą, tad trumpi plaukai dar ilgai nedailins mano veido.
Ir tikriausiai artimiausiu metu manęs nepuoš trumpa plaukų šukuosena, mat visi dažymo drabai praėjo sklandžiai, o o gautais rezultatais likau itin patenkinta. Pasitelkus plaukų priežiūros profesionalus ir makiažo virtuozus po kelių valandų save sunkiai atpažinau veidrodžiuose, kurių išvengti nebuvo įmanoma, mat kiekviena grožio salono siena išdabinta didžiausiais ir ryškiausiais veidrodžiais, kurie rėkte rėkia apie kiekvieną žmogaus turimą defektą (ach, ta psichologinė marketingo suktybė..)
Tiesa, tikriausiai procesas neprailgo ir dėl to, kad kartu dalyvavo raktus nuolat pametanti Sandra, miesto pildytoja ir pačius gražiausius skruostikaulius turinti Toma ir mados pamišėlė bei šiaip be galo talentinga fotografė Ieva. Kadangi esu labai blogas žmogus, su šiomis šauniomis merginomis pabendrauti jų rengiamuose renginiuose vis pritrūkdavau laiko, tad dažymo laikas pralėkė kaip niekad greitai ir liksmai. Tiek mergiotiškų pletkų jau seniai nesu jautusi savo smegenyse!
Kalbant apie patį plaukų dažymą, likau gerokai nustebusi gautu rezultatu, mat niekad netikėjau, kad mano plaukai šviesius plaukų dažus gali priimti taip teigiamai. Maniškiai plaukai paprastai po šviesinimo procedūros lieka nemaloniai varinės (liaudiškai tariant ryžos) spalvos, bet ne tos, kuri laikoma gražia ugniaplaukių spalva, o tos, kuri rėkte rėkia "Sveiki, balinausi plaukus namuose vandenilio peroksidu". L'Orealio Wild Ombre sulaužė mano turėtus stereotipus apie nuosavų plaukų pigmentą, pasirodo ir aš galiu būti medaus spalvos plaukais!
Tiesa, skaudi patirtis rodo, kad šie plaukų dažai veiksmingiausi ir efektyviausiai matosi ant nedažytų plaukų, tad jei prieš tai dažėte savo palukus, rezultatas gali gautis ne toks kontrastingas, o norint paryškinti spalvą, reikės dažus plaukuose laikyti ilgesnį laiką.
Tikriausiai vieną didžiausių privalumų tokiame dažyme laikau tai, kad plaukų nereikia dažyti kiekvieną mėnesį, o viršugalvio niekad nepuoš ataugusios šaknys, tad net ir tokios tinginės kaip aš, gali džiaugtis pagyvėjusia ir atsigavusia plaukų spalva.
Taip pat ne mažiau smagu tai, kad pernelyg stipriai nerizikuodama, galėjau pamatyti save šviesesniais plaukais. Gal ir ne pats šviesiausias variantas, tačiau rizikos nedaug, o pokytis aikivaizdus ir efektingas. O tai leidžia daryti prielaidas apie tai, kaip atrodyčiau būdama šviesiais plaukais. Man rezultatas pasirodė labai geras.
L'Oreal wild ombre plaukų dažai jau netrukus turi papuošti kiekvienos didesnės Maximos kosmetikos skyriaus stendus ir kitas grožio priemonių parduotuves, prekiaujančias L'Oreal produkcija. Dažų kainos neišsiaiškinau, tačiau tikiu, kad ji išliks standartinė, kaip ir kitų šio ženklo plaukų dažų (jei aštuntokės atimintis neklysta, kaina svyruoja nuo 30 lt.) Tiesa, didelį privalumą matau dėl dažų ekonomiškumo, net ilgiems plaukams pakaks vienos dažų pakuotės.
O man metas nustoti džiūgauti savo ševeliūra ir kibti į mokslus - turiu lygiai 24 valandas išmokti visam Ekonomikos, vadybos ir verslo pagrindų skyriui!
Kol prusinsiuos ekonomiškai, papasakokit savo nuomonę apie Ombre plaukų dažymą: dar vienas prekybinis triukas ar visgi žaismingas plaukų dažymo variantas?
PROJEKTAI: L'OREAL PREFERENCE WILD OMBRES
Jau daugiau nei penketą metų tylomis pasvajodavau apie šviesius plaukus, tačiau prieš penketą metų šį norą pasakius kirpėjai, ši atkirto, kad mama neišsimokės už nuolatinį plaukų dažymą (maniškiai auga ypatingai greit), o ataugusios šaknys nepuošia nė vieno mirtingojo, tad atsisakiau šio noro ir nustūmiau į tolimą ateitį, kai mano galvą pradės puošti žili plaukai.
Ir vėl svajonės pildosi, ir vėl dalinai, bet šį kartą tos dalies man užteko su kaupu.
Ir tikriausiai artimiausiu metu manęs nepuoš trumpa plaukų šukuosena, mat visi dažymo drabai praėjo sklandžiai, o o gautais rezultatais likau itin patenkinta. Pasitelkus plaukų priežiūros profesionalus ir makiažo virtuozus po kelių valandų save sunkiai atpažinau veidrodžiuose, kurių išvengti nebuvo įmanoma, mat kiekviena grožio salono siena išdabinta didžiausiais ir ryškiausiais veidrodžiais, kurie rėkte rėkia apie kiekvieną žmogaus turimą defektą (ach, ta psichologinė marketingo suktybė..)
Kalbant apie patį plaukų dažymą, likau gerokai nustebusi gautu rezultatu, mat niekad netikėjau, kad mano plaukai šviesius plaukų dažus gali priimti taip teigiamai. Maniškiai plaukai paprastai po šviesinimo procedūros lieka nemaloniai varinės (liaudiškai tariant ryžos) spalvos, bet ne tos, kuri laikoma gražia ugniaplaukių spalva, o tos, kuri rėkte rėkia "Sveiki, balinausi plaukus namuose vandenilio peroksidu". L'Orealio Wild Ombre sulaužė mano turėtus stereotipus apie nuosavų plaukų pigmentą, pasirodo ir aš galiu būti medaus spalvos plaukais!
Tiesa, skaudi patirtis rodo, kad šie plaukų dažai veiksmingiausi ir efektyviausiai matosi ant nedažytų plaukų, tad jei prieš tai dažėte savo palukus, rezultatas gali gautis ne toks kontrastingas, o norint paryškinti spalvą, reikės dažus plaukuose laikyti ilgesnį laiką.
Taip pat ne mažiau smagu tai, kad pernelyg stipriai nerizikuodama, galėjau pamatyti save šviesesniais plaukais. Gal ir ne pats šviesiausias variantas, tačiau rizikos nedaug, o pokytis aikivaizdus ir efektingas. O tai leidžia daryti prielaidas apie tai, kaip atrodyčiau būdama šviesiais plaukais. Man rezultatas pasirodė labai geras.
Po pasiruošimo darbų vykome į fotostudiją, vaikyti mano fotoaparatų ir kitų vizualinių vaidzų baubų ir raganosių. Baimės prieš fotoaparatą vis dar neįveikiau (stebėtinai visose nuotraukose išlaikau firminę "besituštinančio katino" veido išraišką), galutinio rezultato nemačiau, tačiau ir vėl ploju delniukais už šauniai ir naudingai praleistą dieną, ledų laužymo ir savęs perlipimo praktiką.
O dar labiau likau nustebinta mamos reakcija. Tikėjausi, kad ji bus neigiama ar bent jau neutrali. Mamai pasirodė, kad toks plaukų dažymo būdas prideda šarmo. Tad tikiu, kad tai vienas geriausių būdų jaunoms mergaitėms pernelyg nesuniokojant plaukų pakeisti savo išvaizdą.
O man metas nustoti džiūgauti savo ševeliūra ir kibti į mokslus - turiu lygiai 24 valandas išmokti visam Ekonomikos, vadybos ir verslo pagrindų skyriui!
Kol prusinsiuos ekonomiškai, papasakokit savo nuomonę apie Ombre plaukų dažymą: dar vienas prekybinis triukas ar visgi žaismingas plaukų dažymo variantas?
4.1.13
Besimokydama artėjančiai sesijai jau spėjau išblizginti visus
stalčius, išlyginti ir išskalbti visus drabužius ir
sutvarkyti kone kiekvieną buto kampelį. Kad ir kaip gaila, nė tai
negelbėjo nuo mirtinai greitais žingsniais lekiančios sesijos pradžios.
Šiandienos dvyliktos valandos turėjau laukti taip pat palaimingai, kaip velnias paskutinio teismo. Tačiau vietoj to, kad bijočiau, nuo vieno asmens gavau elektroninį paštą, kuris skelbė, jog šiandien nuo 12h, mano studijų vadybininkės kabinete manęs lauks maloni ir kvepianti dovana. Tad užuot bijojusi egzamino, jau tryniau iš nekantrumo rankeles ir drebėjau, vos pagalvojusi, kas gali manęs laukti už slėpiningo studijų vadybininkės kabinėto slenksčio.
Deja, tai sužinoti galėjau tik parašiusi egzaminą, tad ši maloni staigmena tapo labai didele dovanėle pirmojo universitetinio egzamino proga!
O visas šis stebuklas turi savo nuostavą istoriją: vieną niūroką šventinį vakarą netyčia ir vėl užklydau į kvepalų guru Minervos blogą ir tąkart jau nebesugebėjau atitraukti akių nuo stebuklingų kvapų aprašymų, nukeliančių siela tarytum į kitą pasaulį. Niekuomet negalvojau, kad kvepalus ir kvapus galima parašyti taip gražiai ir "skaniai". Galiausiai, perskaičius kone pusę tinklaraštyje esančių įrašų supratau, kad nė nuostabiausi kvapų aprašymai man neatstoja kvepalų, kurių vienintelių kvapas manęs neverčia raukytis ir skrandyje jausti nemalonių procesų. Kalbu jau apie ankščiau graudžiai apdainuotus kvepalus iš Creme de la creme parduotuvės Maison Francis Kurkdjian Aqua Universalis Forte. Tuos pačius, kurių standartinio dydžio tara kainuoja lygiai 570 lietuviškų sagų, ir tuos pačius, kurių pauosčius, visas gyvenimas nušvinta kitom vaivorykštės spalvom. Ėmiau ir paklausiau tamstos, kokius pigesnius kvepalus būtų galima laikyti pastarųjų atitikmeniu, analogu arba kas paprasčiausiai kvepėtų panašiai į Aqua Universalis. Kvapų meistrė pateikė ne vieną variantą, kurio kvapas turėtų dvelkti panašiai, tačiau deja, nė vieni man neprilygo originalui. Iš tiesų stipriai nenusivyliau ir pasiryžau pusę likusio gyvenimo taupyti kvepalams, kurie idealiai atspindi mane, o iki kol ateis ta išganinga diena - tiesiog kvepėti muilu.
Ir kaip manote, ką gavau kvepiančiame siuntinuke? O gi savo svajonių kvepalų mėginuką, atvirutę ir magnetuką su žodžiais, pataikiusiais tiesiai į dabartinio gyvenimo dešimtuką. Tikriausiai visi, buvę aplink mane, pagalvojo, kad susipykau su protu ir vaikštau išsiviepus per lietumi drebiantį lauką, tačiau buvo taip gera gera, kad nė vandens sau ant veido nejutau. Vat tokiais mažais žingsneliais ir žingsniuojama savų svajonių link, net jei žingsneliai maži, jie vis viena egzistuoja!
Kaip mano naujame magnetukė įsikūręs Markas Tvenas sako, po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to, ką padarei. Tai ir darykim. Ir nesigailėkim, tiesiog darydami spėkim ir pamąstyti.
O egzaminą išlaikysiu dešimtukui, tokią puikią dieną kaip ši, kitaip nė būti negali. Tik kitą kartą pažadu įdėti daugiau pastangų ir atiduoti daugiau laiko mokymuisi!
ASMENIŠKUMAI: MAISON KURKDJIAN
Šiandienos dvyliktos valandos turėjau laukti taip pat palaimingai, kaip velnias paskutinio teismo. Tačiau vietoj to, kad bijočiau, nuo vieno asmens gavau elektroninį paštą, kuris skelbė, jog šiandien nuo 12h, mano studijų vadybininkės kabinete manęs lauks maloni ir kvepianti dovana. Tad užuot bijojusi egzamino, jau tryniau iš nekantrumo rankeles ir drebėjau, vos pagalvojusi, kas gali manęs laukti už slėpiningo studijų vadybininkės kabinėto slenksčio.
Deja, tai sužinoti galėjau tik parašiusi egzaminą, tad ši maloni staigmena tapo labai didele dovanėle pirmojo universitetinio egzamino proga!
Ir kaip manote, ką gavau kvepiančiame siuntinuke? O gi savo svajonių kvepalų mėginuką, atvirutę ir magnetuką su žodžiais, pataikiusiais tiesiai į dabartinio gyvenimo dešimtuką. Tikriausiai visi, buvę aplink mane, pagalvojo, kad susipykau su protu ir vaikštau išsiviepus per lietumi drebiantį lauką, tačiau buvo taip gera gera, kad nė vandens sau ant veido nejutau. Vat tokiais mažais žingsneliais ir žingsniuojama savų svajonių link, net jei žingsneliai maži, jie vis viena egzistuoja!
Kaip mano naujame magnetukė įsikūręs Markas Tvenas sako, po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to, ką padarei. Tai ir darykim. Ir nesigailėkim, tiesiog darydami spėkim ir pamąstyti.
3.1.13
Nesu didelė namų dekoravimo ar interjero kūrimo mėgėja. Tiesą sakant namų apyvokos daiktams pirkti visuomet pagailiu pinigų ir galiausiai lieku prie batų dėžių panaudojimo. Jau keletą metų svajoju apie nedidelę komodą, susidedančią iš begalės stalčių, į kuriuos galėčiau talpinti įvairius smulkius daiktus.
Pasirodo, daug ką galima sukomplektuoti iš jau turimų daiktų ir dėžučių. Šį kartą, eilinį kartą užklupus naktiniam kambario tvarkymui ir kūrybinei nemigai, į smegeninę trenkė žaibas ir liepė iš visų turimų Adorebox dėžių sukurti stalčių karalystę. Kelios valandos darbo, kelios akimirkos paieškos ir mano naktinis darbas davė saldžiarūgščių vaisių.
ASMENIŠKUMAI: STALČIAI
Pasirodo, daug ką galima sukomplektuoti iš jau turimų daiktų ir dėžučių. Šį kartą, eilinį kartą užklupus naktiniam kambario tvarkymui ir kūrybinei nemigai, į smegeninę trenkė žaibas ir liepė iš visų turimų Adorebox dėžių sukurti stalčių karalystę. Kelios valandos darbo, kelios akimirkos paieškos ir mano naktinis darbas davė saldžiarūgščių vaisių.
Kad būtų smagiau, nutariau kiekvieną stalčių sąlyginai segmentuoti ir suskirsčiau juos skirtingomis paskirtimis: apatiniuose stalčiuose laikau sunkesnius ir daugiau sveriančius produktus, o viršutinėse karaliauja plunksnų lengvumo daikteliai. Apatinis aukštas skirtas kūno kremams (tiksliau - jų miniatiūroms) ir plaukų priežiūros produktams (paprastai gautiems iš Adorebox dėžių, mat pagrindinius plaukų priežiūros produktus laikau vonios kambaryje).
Vidurinysis aukštas pašventintas kiek lengvesniems, tačiau vis viena sunkiems produktams: viename stalčiuje gyvena visa turima L'occitane produkcija, kitame - mažo tūrio veido priežiūros produktai. Pakopa aukščiau jaukiai įsikūrė turimų priemonių mėginėlių kolekcija, o šalia jos patogiai susirangė keletas lūpų balzamų ir tai, kad "neįsipaišė į kitus stalčius": keli lašai akių valiklio, keli lašai kremo, akių vokų blizgutis.
Pačiame viršuje gyvena popierinės kortelės ir kaspinai, gauti su
Adorebox dėžėmis ir kita atributika, ne visiškai tiesiogiai susijusi su
kosmetika.
Be abejonės, dėžės pagamintos iš lengvo kartono, tad dažnas jų atidarymas gali visiškai sugriauti mano meno kūrinį. Tačiau dėl to stipriai nepergyvenu,mat visos priemonės, esančios mažoje taroje, dažniausiai tarnauja kelionėse, išvykose, konferencijose ir kitomis aplinkybėmis, esant priverstiniui išvažiavimui iš namų. O aš pasilieku prie didelių talpų produktų naudojimo dėl ekonomiškumo, taupumo ir patogumo.
Dabar, blizgant kiekvienam kambario kampui, nelieka nieko kito, kaip tik ruoštis nuo rytojaus prasidedančiai egzaminų sesijai. Nuo jos nebeišgelbės net ir kambarių tvarkymas ar naujos architektūrinės konstrukcijos baldo gamyba!
Gerų likusių atostogų, o aš einu draugauti su Rauliu Diufi, Mauricijumi Vlaminku, Matisu, Derenu ir kitais veikėjais. Pirmas mano taikinys - abstrakcija ir realybė.
O kur kur jūs laikote produktų miniatiūras ir visa, ko kasdien nenaudojate?
30.12.12
Rašydama šimtinį, ir, tikiuosi, paskutinį įrašą šiais metais tikriausiai pirmą kartą nebežinau, ką konkrečiai noriu pasakyti. Tikriausiai kiekvienų metų pabaigoje pasipila banalūs pasižadėjimai sau, metų apžvalgos ir ketinimas atversti naują gyvenimo lapą.
Iš vienos pusės, periodinės savo gyvenimo apžvalgos tikrai sveikas ir naudingas būdas susisteminti gyvenimą ir geriau pažinti save, suprasti, ko norime iš gyvenimo. Iš kitos pusės, metų pabaiga tikrai nėra kažkas unikalaus, dėl ko reikėtų prisiminti apie tokių dalykų egzistavimą. Tai reikia daryti nuolatos, o ne tik tam tikra proga.
Ir visgi, su šypsena žvelgiu į tinklaraščio įrašą, parašytą lygiai prieš metus. Kai kurie punktai šiuo metu kelia ne tik šypseną, bet ir juoką. Kai kurie verčia susimąstyti. Tai, kas tuo metu atrodė misija neįmanoma, dabar tapo kasdiene mano gyvenimo dalimi. Tiesa, dirbti dar yra ties kuo ir nė neketinu sustoti pildyti privalomų darbų sąrašo. Jei visų punktų per metus neišpildžiau, reikia pasidžiaugti, kad didžioji jų dalis iš tiesų sėkmingai pildosi arba jau išsipildė.
Šiais metais jokio specialaus sąrašo nepateiksiu. Svarbu pačiam žinoti savo tikslus ir jų tikslingai siekti, tad viešumas čia nereikalingas. Ir tik dar kartą pasidžiaugsiu, kad pagaliau išpildžiau vieną didžiausių savo tų metų tikslų - šypseną veidui, akims ir pačiam gyvenimui. Išsipildžius šiam punktui, visi likę pildosi tarytum savaime. Kodėl? Nes laimė, pilnatvė ir pasitikėjimas savimi tiesiog traukia teigiamus dalykus. Visom šiom saldžiai lipniom frazėm nė už ką nebūčiau patikėjusi, mat iš prigimties esu užkietėjusi jei ir ne pesimistė, tai realistė ir visiška sveiko proto šalininkė, nepripažįstanti tokios sąvokos, kaip svajonės, norai ir kitos švelnios atributikos. Tačiau..
Per pastaruosius metus teko patirti tiek daug skirtingų išgyvenimų, o jų amplitudė pasiekė visišką maksimumą, koks tik gali egzistuoti skaičiavimo sistemoje, dėl to dabar matau, kad turėti norų ir svajonių nėra taip blogai, o šypsotis praeiviams gatvėje bei sau pačiam, kai niekas to nemato - taip pat ne nuodėmė. Ir visas pozityvumas iš tiesų traukia sėkmę ir laimę. Tuo įsitikinau savo pačios kailiu.
Metų apžvalgos taip pat daryti neketinu, tam yra likę 99 įrašai tinklaraščio archyvuose, tad kam kartotis? Metai buvo kaip niekad spalvingi ir unikalūs, savo sėkmėm, nelaimėm, katastrofom, iššūkiais ir gyvenimo pamokom.
Aš naujo gyvenimo lapo ateinantiems metams neversiu, mat baltas lapas ir vėl lieka be išmoktų pamokų, o kai kurios, kurias teko išmokti šiais metais, tokios svarbios, kad patirties prarasti nenoriu. Geriau tiesiog gyventi toliau. Gyventi gražiau ir gyventi sau.
Kadangi jau perspėjau, jog metų apžvalgų nebus, tai ir vizualios medžiagos parodyti tiesiog neturiu ką. O tam, kad dar labiau sustiprinčiau meilę sau (kurios pastaruoju metu kiek trūksta), imsiu ir parodysiu, kaip šauniai funkcionuoja kompiuterinė kamera ir kaip gražu žiūrėti į savo pačios besikeičiančius skirtingus veidus, sukauptus per keturis mėnesius. Šiek tiek savanaudiška ir egoistiška, tačiau kas dar pakels katinui uodegą, jei ne jis pats?
ASMENIŠKUMAI: 100
Iš vienos pusės, periodinės savo gyvenimo apžvalgos tikrai sveikas ir naudingas būdas susisteminti gyvenimą ir geriau pažinti save, suprasti, ko norime iš gyvenimo. Iš kitos pusės, metų pabaiga tikrai nėra kažkas unikalaus, dėl ko reikėtų prisiminti apie tokių dalykų egzistavimą. Tai reikia daryti nuolatos, o ne tik tam tikra proga.
Ir visgi, su šypsena žvelgiu į tinklaraščio įrašą, parašytą lygiai prieš metus. Kai kurie punktai šiuo metu kelia ne tik šypseną, bet ir juoką. Kai kurie verčia susimąstyti. Tai, kas tuo metu atrodė misija neįmanoma, dabar tapo kasdiene mano gyvenimo dalimi. Tiesa, dirbti dar yra ties kuo ir nė neketinu sustoti pildyti privalomų darbų sąrašo. Jei visų punktų per metus neišpildžiau, reikia pasidžiaugti, kad didžioji jų dalis iš tiesų sėkmingai pildosi arba jau išsipildė.
Šiais metais jokio specialaus sąrašo nepateiksiu. Svarbu pačiam žinoti savo tikslus ir jų tikslingai siekti, tad viešumas čia nereikalingas. Ir tik dar kartą pasidžiaugsiu, kad pagaliau išpildžiau vieną didžiausių savo tų metų tikslų - šypseną veidui, akims ir pačiam gyvenimui. Išsipildžius šiam punktui, visi likę pildosi tarytum savaime. Kodėl? Nes laimė, pilnatvė ir pasitikėjimas savimi tiesiog traukia teigiamus dalykus. Visom šiom saldžiai lipniom frazėm nė už ką nebūčiau patikėjusi, mat iš prigimties esu užkietėjusi jei ir ne pesimistė, tai realistė ir visiška sveiko proto šalininkė, nepripažįstanti tokios sąvokos, kaip svajonės, norai ir kitos švelnios atributikos. Tačiau..
Per pastaruosius metus teko patirti tiek daug skirtingų išgyvenimų, o jų amplitudė pasiekė visišką maksimumą, koks tik gali egzistuoti skaičiavimo sistemoje, dėl to dabar matau, kad turėti norų ir svajonių nėra taip blogai, o šypsotis praeiviams gatvėje bei sau pačiam, kai niekas to nemato - taip pat ne nuodėmė. Ir visas pozityvumas iš tiesų traukia sėkmę ir laimę. Tuo įsitikinau savo pačios kailiu.
Metų apžvalgos taip pat daryti neketinu, tam yra likę 99 įrašai tinklaraščio archyvuose, tad kam kartotis? Metai buvo kaip niekad spalvingi ir unikalūs, savo sėkmėm, nelaimėm, katastrofom, iššūkiais ir gyvenimo pamokom.
Aš naujo gyvenimo lapo ateinantiems metams neversiu, mat baltas lapas ir vėl lieka be išmoktų pamokų, o kai kurios, kurias teko išmokti šiais metais, tokios svarbios, kad patirties prarasti nenoriu. Geriau tiesiog gyventi toliau. Gyventi gražiau ir gyventi sau.
Kadangi jau perspėjau, jog metų apžvalgų nebus, tai ir vizualios medžiagos parodyti tiesiog neturiu ką. O tam, kad dar labiau sustiprinčiau meilę sau (kurios pastaruoju metu kiek trūksta), imsiu ir parodysiu, kaip šauniai funkcionuoja kompiuterinė kamera ir kaip gražu žiūrėti į savo pačios besikeičiančius skirtingus veidus, sukauptus per keturis mėnesius. Šiek tiek savanaudiška ir egoistiška, tačiau kas dar pakels katinui uodegą, jei ne jis pats?
O Jums, mano mielosios skaitytojos ir šaunieji skaitytojai, palinkėsiu atrasti grožį savo pačių gyvenime, kuris neretai tapo toks savaime suprantamas dalykas, kad apie jo egzistavimą tiesiog pamirštam. Gyvenam tik sau, tai kodėl darom tai, kas mums nepatinka?
Susiraskit didelį popieriaus lapą arba tuščią sąsiuvinį ir surašykit 100 savo norų/svajonių/tikslų. Ir lai ne visi jie būna labai logiški. Rašykit tai, kas šauna į galvą ir nesistenkit savo svajonių racionalizuoti. Nustebsit, kaip greit svajonės gali pildytis, jei jas konkretizuosit!
Bučkis!
O aš keliauju pildyti savojo "norų sąrašo"
29.12.12
Sausio mėnesio Adorebox grožio dėžutę nutariau praleisti, mat žiemos išpardavimai bet kokiu atveju atima paskutines "kelnes" ( jei tokių lieka po Kalėdinių švenčių), o kosmetikos priemonių tikriausiai jau ir taip esu prikaupus daugiau, nei pelinis graužikas maisto atsargų žiemai. Dėl šios priežasties vieno mėnesio pertrauka man pasirodė puiki išeitis..
Tačiau kartais atrodo, kad nuo likimo nepabėgsi, tad šį kartą Adorebox, tiesa, kiek kitokios rūšies, gavau dovanų nuo močiučių. Paprastai šios dovanoja pinigus, tačiau šį kartą giminaitės parodė itin didelį inovatyvumą ir nusipelnė didelės mano pagarbos.
Tad, tęsdama tradiciją, rodau, kas paprastai slepiasi paslaptingose dėžėse. Tiesa, šios dėžės kaina kiek didesnė, nei įprastos(žinau, negražu tikrinti dovanų kainą, bet šiuo rinkiniu domėjausi jau seniau, tad kainas išvardyti galėčiau net pažadinta iš saldžiausių miegų), vieno mėnesio kaina siekia 59lt, tačiau neabejotinai, jei esate L'occitane priemonių gerbėjos - kaina atsiperka su dideliu kaupu.
Dėžutės turinys jau iš pirmo žvilgsnio pasirodė ypatingai vykęs, vien dėl to, kad visi gauti produktai yra paprastam kasdieniam naudojimui, tad bet kokiu atveju liks "suvalgyti", net jei šiuo metu panašaus pobūdžio priemonių turiu daugiau, nei maisto šaldytuve (nes šaldytuvas pustuštis).
Šiuo metu vis dar naudoju L'occitane rankų kremą su rožių ekstraktu, kurio kvapo negaliu pakęsti, tačiau rankų švelnumas, juo pasitepus, tiesiog nepaprastas. Kremo efektyvumą ant mano rankų įvertino net patys nepastabiausi asmenys. Taip pat privalumu laikau nedidelį kremo kiekį. Tokio dydžio pakuotė puikiai tinka kosmetinės turiniui papildyti.
Tikriausiai savo veikliosiomis medžiagomis šis kremas perspjovė net visų laikų čempioną The Body Shop HEMP rankų apsaugos priemonę. Taip pat L'occitane šiuo atveju yra pranašesnis dėl malonios ir lengviau įsigeriančios konsistencijos ir, be abejonės, kvapo.
Migdolų dušo aliejus (35ml kaina 12lt) savo sudėtyje turi kažko stebuklingo, kas aliejų, sąveikavus su vandeniu, paverčia kreminėmis putomis. Kaip ir priklauso aliejui, po tokių vonių oda tampa itin švelni ir elastinga. Jei iki šiol nebūčiau girdėjusi apie šią priemonę, tikriausiai būčiau pagalvojusi, kad nėra kvailesnio būdo išleisti 12lt, nei nupirkti aliejaus buteliuką, kuris išsinaudoja per vieną vartojimo kartą (na, galbūt du), tačiau Nereta sakė, kad tai pats geriausias produktas visoje L'occitane priemonių šeimynoje, o kadangi tokiu žmogumi tikiu, teko atsisakyti savo išankstinio nusistatymo ir išbandyti priemonę pačiai.
Vis dar nemanau, kad tokios funkcijos priemonė verta daugiau, nei kelių litų iš Maximos apatinės lentynėlės, kartais smagu pasimėgauti brangiu ir neeiliniu produktu.
Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias, produktas, kurį, giliai pasislėpusį juodose gelmėse, radau, tai Taukmedžių sviesto lūpų balzamas (3ml kaina 18lt). Tikriausiai tai yra pats mėgstamiausias ir labiausiai nusisekęs Loccitane dėžutės produktas, tačiau ne dėl to, kad jis pasižymėtų stebuklingu efektyvumu, o dėl to,kad nuo jaunystės turiu didelę aistrą lūpų balzamams ir vazelinams, kurios, pasirodo, vis dar nesu įgali išsigydyti.
Priemonė iš tiesų labai maloni, lengvai įsigeria į lūpas, greitai suminkština, nepalieka baltų žymių (ką neretai daro tokie balzamai). Vienas didžiausių šios priemonės privalumų - vazelinas bekvapis, tad šioje vietoje nebeturiu prie ko prisikabinti.
Taip pat dėžutėje radau įvairiausių rūšių mėginėlių, pradedant kremais ir sviestais, baigiant kvepalais. O visą kosmetikos karavaną vainikavo L'Occitane lojalumo kortelė, suteikianti papildomų privilegijų, perkant šioje parduotuvėje. Tiesa, artimiausiu metu šią parduotuvę planuoju apeiti dideliu lanku, kad nesusidomėčiau naujomis akcijomis-atrakcijomis.
Bendras vaizdas ir vertinimas labai teigiamas: visi produktai lengvai naudojami ir pritaikomi kasdieniame mirtingojo žmogaus gyvenime, o kaina, lyginant su kainomis lokalioje parduotuvėje, tikrai labai palanki (daugiau nei 90lt vertės produktai už 59lt kainą).
APŽVALGOS: ADOREBOX BY L'OCCITANE
Tačiau kartais atrodo, kad nuo likimo nepabėgsi, tad šį kartą Adorebox, tiesa, kiek kitokios rūšies, gavau dovanų nuo močiučių. Paprastai šios dovanoja pinigus, tačiau šį kartą giminaitės parodė itin didelį inovatyvumą ir nusipelnė didelės mano pagarbos.
Tad, tęsdama tradiciją, rodau, kas paprastai slepiasi paslaptingose dėžėse. Tiesa, šios dėžės kaina kiek didesnė, nei įprastos(žinau, negražu tikrinti dovanų kainą, bet šiuo rinkiniu domėjausi jau seniau, tad kainas išvardyti galėčiau net pažadinta iš saldžiausių miegų), vieno mėnesio kaina siekia 59lt, tačiau neabejotinai, jei esate L'occitane priemonių gerbėjos - kaina atsiperka su dideliu kaupu.
Dėžutės turinys jau iš pirmo žvilgsnio pasirodė ypatingai vykęs, vien dėl to, kad visi gauti produktai yra paprastam kasdieniam naudojimui, tad bet kokiu atveju liks "suvalgyti", net jei šiuo metu panašaus pobūdžio priemonių turiu daugiau, nei maisto šaldytuve (nes šaldytuvas pustuštis).
Stiprinamasis šampūnas ir kondicionierius (75ml po 19lt). Stiprinamasis sausų ir pažeistų plaukų šampūnas, kurio sudėtyje yra natūralios kilmės augalinio derinio iš 5 eterinių aliejų (šventagaršvių, levandų, snapučių, kvapiųjų kanagų, pačiulių) ir kviečių baltymų. Skirtas pažeistų plaukų atgaivinimui ir atstatymui. Kondicionierius aprašomas kaip "išpainiojantis ir atveliantis" susivėlusius ir išsausėjusius plaukus, maitina ir įsiskverbia giliai į plauko vidų (tikiu, kad šią funkciją atlieka visi kondicionieriai). Bet kokiu atveju, plaukai ištrinkti šiomis priemonėmis tampa švelnūs, lygūs ir malonūs. Kad ir kaip nemėgstu naudoti kondicionieriaus, turiu pripažinti, kad kondicionierius tikrai mažina plaukų vėlimąsi. Vienas geriausių dalykų - malonus priemonių kvapas. Aš, iškankinta įvairiausių MEDIMIX muilų ir kitų priemonių antikvapų, tiesiog svaigstu kiekvieną kartą, kai nebereikia kvėpuoti nemaloniais aromatais.
Kita priemonė, kurią atradau rausvojoje dėžėje - Migdolų rankų kremas "Delicious" (30ml kaina 24lt). Sudėtyje turi švelninamojo migdolų pieno ir migdolų baltymų. Kremas labai gerai drėkina ir švelnina rankų odą. Atvirai kalbant, jo aromatas manęs nesužavėjo. Prieš keletą savaičių lankiausi Loccitane parduotuvėje ir turiu pripažinti, kad radau daug malonesnių kvapų, nei pastarasis.Šiuo metu vis dar naudoju L'occitane rankų kremą su rožių ekstraktu, kurio kvapo negaliu pakęsti, tačiau rankų švelnumas, juo pasitepus, tiesiog nepaprastas. Kremo efektyvumą ant mano rankų įvertino net patys nepastabiausi asmenys. Taip pat privalumu laikau nedidelį kremo kiekį. Tokio dydžio pakuotė puikiai tinka kosmetinės turiniui papildyti.
Tikriausiai savo veikliosiomis medžiagomis šis kremas perspjovė net visų laikų čempioną The Body Shop HEMP rankų apsaugos priemonę. Taip pat L'occitane šiuo atveju yra pranašesnis dėl malonios ir lengviau įsigeriančios konsistencijos ir, be abejonės, kvapo.
Migdolų dušo aliejus (35ml kaina 12lt) savo sudėtyje turi kažko stebuklingo, kas aliejų, sąveikavus su vandeniu, paverčia kreminėmis putomis. Kaip ir priklauso aliejui, po tokių vonių oda tampa itin švelni ir elastinga. Jei iki šiol nebūčiau girdėjusi apie šią priemonę, tikriausiai būčiau pagalvojusi, kad nėra kvailesnio būdo išleisti 12lt, nei nupirkti aliejaus buteliuką, kuris išsinaudoja per vieną vartojimo kartą (na, galbūt du), tačiau Nereta sakė, kad tai pats geriausias produktas visoje L'occitane priemonių šeimynoje, o kadangi tokiu žmogumi tikiu, teko atsisakyti savo išankstinio nusistatymo ir išbandyti priemonę pačiai.
Vis dar nemanau, kad tokios funkcijos priemonė verta daugiau, nei kelių litų iš Maximos apatinės lentynėlės, kartais smagu pasimėgauti brangiu ir neeiliniu produktu.
Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias, produktas, kurį, giliai pasislėpusį juodose gelmėse, radau, tai Taukmedžių sviesto lūpų balzamas (3ml kaina 18lt). Tikriausiai tai yra pats mėgstamiausias ir labiausiai nusisekęs Loccitane dėžutės produktas, tačiau ne dėl to, kad jis pasižymėtų stebuklingu efektyvumu, o dėl to,kad nuo jaunystės turiu didelę aistrą lūpų balzamams ir vazelinams, kurios, pasirodo, vis dar nesu įgali išsigydyti.
Priemonė iš tiesų labai maloni, lengvai įsigeria į lūpas, greitai suminkština, nepalieka baltų žymių (ką neretai daro tokie balzamai). Vienas didžiausių šios priemonės privalumų - vazelinas bekvapis, tad šioje vietoje nebeturiu prie ko prisikabinti.
Taip pat dėžutėje radau įvairiausių rūšių mėginėlių, pradedant kremais ir sviestais, baigiant kvepalais. O visą kosmetikos karavaną vainikavo L'Occitane lojalumo kortelė, suteikianti papildomų privilegijų, perkant šioje parduotuvėje. Tiesa, artimiausiu metu šią parduotuvę planuoju apeiti dideliu lanku, kad nesusidomėčiau naujomis akcijomis-atrakcijomis.
Bendras vaizdas ir vertinimas labai teigiamas: visi produktai lengvai naudojami ir pritaikomi kasdieniame mirtingojo žmogaus gyvenime, o kaina, lyginant su kainomis lokalioje parduotuvėje, tikrai labai palanki (daugiau nei 90lt vertės produktai už 59lt kainą).
26.12.12
Šios trys raidės vyresnio amžiaus žmonėms tikriausiai asocijuojasi su dar viena neaiškios kilmės narkotine medžiaga, tokia kaip LSD, STP, DMT . Kiek jaunesni arba sekantys naujienas Lietuvos aukštojo mokslo plotmėje tikriausiai šių trijų raidžių nesumaišys nei su vienu iš minėtųjų narkotikų. ISM paprastai dar šifruojamas kaip Vadybos ir ekonomikos universitetas.
Prieš keletą metų apie jį žinojau tik tiek, kad tai yra išpuikusių arogantiškų turčių mokymosi vieta, kur diplomai ne gaunami, o perkami, o kainos tokios kosminės, kad jas sumokėti yra įgalūs tik milijonieriai, kur žmogus, nevairuojantis Ferrari, yra laikoma benamiu, o mergina, kasdien nesilankanti grožio salone - pabaisa.
Tačiau gyvenimas ir požiūris keičiasi, o aš, eilinį kartą prispjaudžiusi į dabartinį savo daržą, skubu griauti visuomenės išgalvotų mitų ir pateikti savo tiesos versiją. Šiuo metu esu ISM Vadybos ir ekonomikos pirmo kurso studentė ir be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo sprendimu.
Įrašas vėluoja kone pusę metų ne be priežasties. Kaip žinia, įstojus į universitetą, pirmieji mėnesiai tėra viena didelė euforija, tad informacija, kurią būčiau pateikusi prieš keletą mėnesių, būtų stipriai iškraipyta.
Šiuo metu jaučiuosi matanti pakankamai daug teigiamų ir neigiamų šio universiteto aspektų, tad manau, kad jau subrendau išsamiai ISM'o universiteto apžvalgai, kuri, tikiu, gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie Lietuvos universitetus ir padėti apsispręsti jauniesiems Lietuvos gelbėtojams, mąstantiems apie studijas užsienyje tik dėl to, kad "Lietuvoje mokytis neverta".
Pagrindinė informacija, be kurios tolimesnė informacija praranda savo esmę. Norint trumpai apibūdinti patį universitetą, reikėtų pabrėžti, kad tai yra pirmoji Lietuvoje nevalstybinė aukštoji mokykla (dėl to Lietuvos universitetų reitinguose jis paprasčiausiai neegzistuoja), universitetas turi padalinius Vilniuje (Arklių g. 18) ir Kaune (E. Ožeškienės g. 18), siūlo visų pakopų akredituotas studijas - bakalauro, magistro, daktaro; taip pat, skirtingai nei dauguma Lietuvos universitetų, ISM siūlo vadovų magistrantūrą ir mokymus - Executive school, ISM turi 84 mainų partnerius visame pasaulyje , taip pat galimybę sudalyvauti mainuose ir dvigubo diplomo programoje 39 skirtingose pasaulio šalyse. Universitete mokosi apie 2 000 studentų , taip pat turi 2 000 Alumnų.
1999 m veiklą pradėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas buvo įsteigtas BI Norwegian Business School universiteto (šis pripažįstamas didžiausia verslo mokykla Europoje) ir Innovation Norway (svarbiausia Norvegijos vyriausybės finansinė institucija, skatinanti verslo inovacijas ir padedanti įgyvendinti pažangias verslo idėjas).
Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui penktą kartą buvo skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių. Lietuvos universitetas išlieka tarp stipriausių dviejų šimtų verslo universitetų pasaulyje. ISM įvertinimas yra aukščiausias Lietuvoje ir vienas aukščiausių visame Vidurio bei Rytų Europos regione.
Šiuo metu man, kaip ir daugeliui itin jaunų žmonių, pati aktualiausia informacija yra bakalauro studijos. Šiuo metu ISM siūlo penkias skirtingas bakalauro studijų programas: Tarptautinio verslo ir komunikacijos (anglų k.), Finansų, Ekonomikos, Ekonomikos ir politikos (anglų k.), Verslo vadybos ir analitikos.
O dabar užteks akivaizdžių faktų ir peršokime į daug įdomesnius dalykus - asmeniškumus, universiteto veiklą ir realią situaciją.
Stereotipai ir pirmieji įspūdžiai, vos nesugadinę mano gyvenimo . Rugsėjo 3 dieną į mokslo metų pradžios šventę ėjau gerokai sunerimusi: iš savo kurso nepažinojau nė vieno žmogaus, o atėjus mane pasitiko daug kostiumuotų vyriškių (reikia priminti, kad mano klasėje mokėsi 24 merginos ir 6 vaikinai, tad pastarosios lyties koncentracija man pasirodė stipriai šokiruojanti) pernelyg rimtais ir arogantiškais veidais, išpūsto etiketo normomis ir kvaila, vadybinėmis konstrukcijomis paremta, kalba. Po pirmųjų Rektoriaus ir kitų garbingų svečių sveikinamųjų žodžių likau tik dar labiau sumišusi: pasirodo, pakliuvau į arogantiškų ir į aukštybes save keliančių personų būrį. Tačiau nespėjusi nuskęsti panikos audroje ėmiausi atitinkamų priemonių ir pradėjau kurso draugų paieškas. Pasirodo visa, ką patyriau pirmosiomis mokslo metų šventės akimirkomis, tebuvo klaidingas įspūdis, kurį greit išsklaidė pirmakursinė studentiška euforija.
ASMENIŠKUMAI: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto apžvalga iš arti
Prieš keletą metų apie jį žinojau tik tiek, kad tai yra išpuikusių arogantiškų turčių mokymosi vieta, kur diplomai ne gaunami, o perkami, o kainos tokios kosminės, kad jas sumokėti yra įgalūs tik milijonieriai, kur žmogus, nevairuojantis Ferrari, yra laikoma benamiu, o mergina, kasdien nesilankanti grožio salone - pabaisa.
Tačiau gyvenimas ir požiūris keičiasi, o aš, eilinį kartą prispjaudžiusi į dabartinį savo daržą, skubu griauti visuomenės išgalvotų mitų ir pateikti savo tiesos versiją. Šiuo metu esu ISM Vadybos ir ekonomikos pirmo kurso studentė ir be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo sprendimu.
Įrašas vėluoja kone pusę metų ne be priežasties. Kaip žinia, įstojus į universitetą, pirmieji mėnesiai tėra viena didelė euforija, tad informacija, kurią būčiau pateikusi prieš keletą mėnesių, būtų stipriai iškraipyta.
Šiuo metu jaučiuosi matanti pakankamai daug teigiamų ir neigiamų šio universiteto aspektų, tad manau, kad jau subrendau išsamiai ISM'o universiteto apžvalgai, kuri, tikiu, gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie Lietuvos universitetus ir padėti apsispręsti jauniesiems Lietuvos gelbėtojams, mąstantiems apie studijas užsienyje tik dėl to, kad "Lietuvoje mokytis neverta".
1999 m veiklą pradėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas buvo įsteigtas BI Norwegian Business School universiteto (šis pripažįstamas didžiausia verslo mokykla Europoje) ir Innovation Norway (svarbiausia Norvegijos vyriausybės finansinė institucija, skatinanti verslo inovacijas ir padedanti įgyvendinti pažangias verslo idėjas).
Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui penktą kartą buvo skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių. Lietuvos universitetas išlieka tarp stipriausių dviejų šimtų verslo universitetų pasaulyje. ISM įvertinimas yra aukščiausias Lietuvoje ir vienas aukščiausių visame Vidurio bei Rytų Europos regione.
Šiuo metu man, kaip ir daugeliui itin jaunų žmonių, pati aktualiausia informacija yra bakalauro studijos. Šiuo metu ISM siūlo penkias skirtingas bakalauro studijų programas: Tarptautinio verslo ir komunikacijos (anglų k.), Finansų, Ekonomikos, Ekonomikos ir politikos (anglų k.), Verslo vadybos ir analitikos.
O dabar užteks akivaizdžių faktų ir peršokime į daug įdomesnius dalykus - asmeniškumus, universiteto veiklą ir realią situaciją.
Stereotipai ir pirmieji įspūdžiai, vos nesugadinę mano gyvenimo . Rugsėjo 3 dieną į mokslo metų pradžios šventę ėjau gerokai sunerimusi: iš savo kurso nepažinojau nė vieno žmogaus, o atėjus mane pasitiko daug kostiumuotų vyriškių (reikia priminti, kad mano klasėje mokėsi 24 merginos ir 6 vaikinai, tad pastarosios lyties koncentracija man pasirodė stipriai šokiruojanti) pernelyg rimtais ir arogantiškais veidais, išpūsto etiketo normomis ir kvaila, vadybinėmis konstrukcijomis paremta, kalba. Po pirmųjų Rektoriaus ir kitų garbingų svečių sveikinamųjų žodžių likau tik dar labiau sumišusi: pasirodo, pakliuvau į arogantiškų ir į aukštybes save keliančių personų būrį. Tačiau nespėjusi nuskęsti panikos audroje ėmiausi atitinkamų priemonių ir pradėjau kurso draugų paieškas. Pasirodo visa, ką patyriau pirmosiomis mokslo metų šventės akimirkomis, tebuvo klaidingas įspūdis, kurį greit išsklaidė pirmakursinė studentiška euforija.
Lokacija ir vidinė kontroversija .Vilniaus ISM universitetas įsikūręs labai unikalioje vietoje: iš vienos pusės tai yra pati Vilniaus senamiesčio širdis (iki Vilniaus rotušės ristele nusigauti sugebu per rekordinį, 3 minučių laiką), iš kitos - vos kelios minutės iki pramoninių rajonų ir geležinkelio stoties, pagarsėjusios įvairaus plauko ir elgesio personomis, besismaginančiomis nebūtinai teisėtomis veiklomis. Mane nuolatos kamuoja prieštaringi jausmai, tačiau paprastai nugali meilė vietai, kurioje įsikūręs universitetas, mat jį šiuo metu laikau nebe antraisiais, o pirmaisiais savo namais.
Atvirai kalbant, vietos, kuriomis tenka keliauti iki universiteto ir iš jo, nėra pačios saugiausios ir patraukliausios jaunai mergaitei. Reikia pripažinti, kad kiekvieną vakarą (įprastai namo iš universiteto grįžtu apie 20-21 valandą, nors būna ir išimčių) tenka praeiti pro įvairių architektūrinių formų ir dar įdomesnių paskirčių objektus, tad nenustebčiau, jei vieną vakarą tapsiu lengvu laimikiu asmenims, užsiimantiems prekyba žmonėmis ar kitomis subtiliomis pramogomis. (3,4,5,6,7 nuotraukose galite matyti mano kryžiaus kelią iki universiteto; paprastai tiek rytai, tiek vakarai atrodo vienodai).
Nepaisant išorinių priėjimo trukdžių, universiteto interjeras labai malonus, estetiškas ir patrauklus. Toks patrauklus, jog kartais jame tenka praleisti keletą savaitgalio parų ir dėl to širdies visiškai neskauda. Priešingai - grįžus į oficialiuosius savo namus, atrodo, jog daiktų aplink mane per daug, erdvės per mažai, o aplink nė su žiburiu nepavyksta rasti protingų žmonių, kurių apstu universiteto teritorijoje.
Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Tikriausiai šis pasakymas labiausiai atitinka universiteto studijų kokybę ir bendrą moto. Visų pirma dėl to, kad ISM neturi neakivaizdinės studijų programos, tad norint mokytis šiame universitete, į jį pūškuoti teks kiekvieną mielą dieną, o taip pat ir savaitgaliais, ko dažnai reikalauja įvairiausios komandinės užduotys. Paprastai daugelis studentų sugeba suderinti darbą visu etatu su studijomis, tačiau mokantis šiame universitete to padaryti beveik neįmanoma. Iš vienos pusės tai nėra labai sąžininga, tačiau kita vertus, puikiai suprantu tokį administracijos sprendimą, tokiu būdu siekiama suteikti studentui maksimalią žinių ir informacijos apimtį.
Taip pat viena šių metų naujovių, sulaukusių daug įvairių atsiliepimų - privalomas lankomumas pirmakursiams. Praleidus daugiau nei 20 procentų paskaitų, studentas gauna skolą ir yra priverstas kitais metais kursą kartoti iš naujo, o už kreditus paprašomas susimokėti beveik 1 500lt. Didžioji dalis studentų dėl tokio nuosprendžio yra stipriai pasipiktinę: studentai jau dideli žmonės, tad kvaila riboti jų teises ir laisves, juk tuo universitetas turėtų skirtis nuo mokyklos.. Vis dėlto, aš šiame sprendime tragedijos nematau, greičiau tragikomediją ir likimo ironiją: jei vidurinio išsilavinimo sistema neprivertė manęs išmokti pareigingo lankomumo, neabejotinai tai teko išmokti mokantis universitete. Negaliu patikėti, tačiau universitetas tapo pačia didžiausia vertybe ir prioritetu. Jei dvyliktoje klasėje, kol visi normalūs abiturientai motyvuotai mokėsi istorijos niuansų, mane buvo galima lengvai suvilioti socialiniais projektais pamokų metu, dabar atsisakau kone bet kokio pasiūlymo, kurio laikas kertasi su paskaitų laiku. Širdis kraujuoja nuolatos, tačiau žinau, kad man tai didelė pamoka, kurią ankščiau ar vėliau turėjau išmokti.
Vienas lauke - ne karys. Tikriausiai dėl tos priežasties universiteto programoje įtraukta daug intensyvaus darbo grupėse. Paprastai komandinis darbas daug sudėtingesnis, nei individualus, mat tenka taikstytis ne tik prie savo, bet ir prie kitų žmogaus principų. Taip pat daug sveikatos atima laiko planavimas, mat didžioji dalis studentų laiko sampratą supranta skirtingai. Tokiu būdu per pusę metų išmokau kantrybės, empatijos ir paprasčiausio supratingumo bei didesnės koncentracijos. Įdomu tai, kad dažniausiai darbo partnerius dėstytojai parenka atsitiktinai, tad dirbti tenka nebūtinai su mėgstamiausiais kurso draugais. Iškeikus ir išsiuntinėjus juos į visas pasaulyje esančias nuolatinių epitetų apipintas keiksmažodines vietas, galiausiai darbo pabaigoje širdį apima meilė, palengvėjimas ir dėkingumas dėstytojams, kurie privertė dėl projekto susijungti keletui priešingo charakterio žmonių. Mano atveju, dėl darbo grupėse atradau ne vieną žmogų, su kuriuo savo noru už jokius pasaulio pinigus nebūčiau bendravusi. Pasirodo, net ir pasipūtę povai gali būti mieli, malonūs, draugiški ir nuostabūs žmonės, o demonstratyvus ir egocentriškas žmogaus elgesys nebūtinai reiškia nemalonią asmenybę. Tiesa, ne visi komandiniai darbai pasibaigia laimingai: kartais dėl geresnio pažymio tenka dirbti vienai, o laurais dalintis su partneriu. Jei nesugebu jo priversti dirbti, o įvertinimo norisi labai gero, visus darbus tenka atlikti vienai ir pateikti juos kaip grupės.
Studijų kokybę vertinti ir lyginti su kitų universitetų panašios specialybės kokybe yra labai sudėtinga. Visų pirma dėl to, kad neturiu teisės lyginti to, ko pati nesu patyrusi, tad jei pati nesimokiau VU ekonomikoje, kvailai elgčiausi lygindama studijas VU ir ISM. Tačiau galiu užtikrinti, kad ISM universitete nėra nė vieno dėstytojo, kuris žemintų studentus ar nebūtų geranoriškas tiems, kurie nuoširdžiai domisi jo dėstomu dalyku. Dėstytojai, kuriuos turėjau garbės sutikti - visi iki vieno - tikri kosmopolitai, inovatyvūs, adaptyvūs ir lankstūs, į savo darbą žiūrintys ne tik kaip į papildomą pinigų šaltinį. Taip pat esu įsitikinusi, jog į kiekvieną jų galiu kreiptis bet kokiu gyvenimo klausimu ir tikėtis nuoširdaus atsakymo bei patarimo.
Vertinimo sistema stipriai skiriasi nuo mokyklinės - gavus mažiau, nei 5, pažymys konvertuojamas į 0, o likusi pažymių dalis nėra apvalinama ir rašoma su dviem skaičiais po kablelio. Kartais dėl tokios sistemos studentai lieka stipriai nuskriausti, o kartais - priešingai. Daugiau apie vertinimo sistemą nepasakosiu, esant reikalui apie ją galima sužinoti patiems.
Taip pat į mokymosi programą įtraukta begalės viešojo kalbėjimo darbų bei viešų prezentacijų, tad nori nenori tenka išlipti iš komforto zonos, perlipti per save ir savo kompleksus ir išmokti tai, ką ligšiol daryti buvo baugu. Studentai yra supažindinami su pagrindinėmis pristatymų struktūromis, formomis bei subtilybėmis, kurias vėliau galima taikyti bet kurioje gyvenimo situacijoje (man šias žinias pavyko pritaikyti jau po pirmųjų savaičių mokymosi universitete).
Jau pirmojo studijų pusmečio metu turėjau parašyti rašto darbą pagal bakalaurinio darbo struktūrą ir reikalavimus, vertinimas taip pat buvo pagrįstas bakalaurinio darbo gynimo principu, tad viskas, kas studentų laukia ateityje, yra pristatoma ir supažindinama kaip įmanoma ankščiau. Studentas visuomet gauna visa reikiamą informaciją ir reikalingą literatūrą, ISM veikia elektroninė knygų užsakymo sistema, o tikroji biblioteka dirba nuo 9 ryto iki 21h vakaro, taip pat ir savaitgaliais. Sesijų metu planuojama darbo laiką pratęsti mažiausiai iki vidurnakčio.
Taip pat ne mažiau patogi ir elektroninė studijų vertinimo ir informacijos sistema, kurioje galima rasti visus mokymosi rezultatus, dėstytojų kontaktus ir kiekvieno dalyko aprašą.
Mano studijų programa formaliai yra lietuvių kalba, tačiau 60 procentų paskaitų vyksta angliškai. Iš pradžių buvo baisu, tačiau dabar išgirdus anglų kalbą net nesuvokiu, kad kalbama ne gimtąja kalba. Visgi sklandžiai ir greitai kalbėti angliškai dar negaliu (gvildenant labai aktualią temą turiu įprotį įsijausti taip stipriai, kad kalbėjimo greitis pasiekia apogėjų, tad aplinkiniai nesupranta nė žodžio). Nuo trečio kurso visos ISM bakalauro programos konvertuojasi į angliškas, tad iki trečiųjų metų šios problemos ketinu greitai atsisakyti.
Vadyba ir menas - suderinama? Kaip ir kiekviename (tikiuosi) universitete, kiekvieną pusmetį yra galimybę pasirinkti papildomą dalyką. Normalūs ir motyvuoti žmonės paprastai renkasi užsienio kalbas (ispanų, norvegų, kiniečių, prancūzų, vokiečių, rusų), o mėgstantys iššūkius ir norintys spalvų savo gyvenime, renkasi tokius dalykus, kaip sociologija, kultūra ir menas, abstrakcija ir realybė, filosofija, vadybinė teorija, tarptautiniai santykiai, politikos įvadas, ekonominė geigrafija, liginamoji istorija, kūrybiškumo vystymas, tarpkultūrinė komunikacija, efektyvioji komunikacija, Lietuvos ir visuomenės evoliucija, asmeninis efektyvumas, mokslinių tyrimų metodai, nekilnojamojo turto ekonomika, projektų vadyba, operacijų valdymas, lyderystė, investicijų vadyba, tarptautiniai finansai, finansinės rizikos valdymas, finansų elgesys, finansinė gerovė, konkurencijos teorija, tarptautinė prekyba, ES ekonomika, bankininkystė ir kt. (pastaba: visi modulių pavadinimai buvo versti iš anglų kalbos, dėl to galimas jų neatitikimas su tiksliais pavadinimais; šie moduliai galioja ekonomikos studijų programai, kitos programos turi jų specialybę atitinkančius modulius).
Aš, nuvarginta dvylikos metų prievartinio užsienio kalbų brukimo, nutariau surizikuoti ir pasirinkau egzotišką paskaitą - abstrakciją ir realybę. Kas tai yra? Sunku pasakyti, menininkams ribų ir rėmų nėra, tad ir paskaitos labai įdomios, verčiančios išlipti iš Bolcano koši teoremų, sąlyginių ekstremumų, Gini indeksų, Lagranžo metodų ir kitų keiksmažodžių. Paskaitos metu mokėmės meno istorijos pagrindų ir subtilybių, analizavom meno kūrinius, kūrėm savo abstrakcijas ir kitas meno formas. Vienas geriausių dalykų visame ISM universitete - erdvi meno studija, kurioje savo fantazijas galima realizuoti ne tik pasirinkusiems šią paskaitą, bet ir kitiems, turintiems noro, polėkio ir įkvėpimo. Be abejonės, tokia programa ekonomikos ir vadybos universitete tikriausiai rizikingas dalykas, tačiau būtent dėl tos priežasties lenkiu žemai galvą prieš tuos, kas nutarė įdiegti tokią įdomų ir išbandymams atsparų aukštosios matematikos papildinį.
Nori mokytis ISM? parduok inkstą. Iš dalies juokauju, iš kitos - ne. Eiliniams mirtingiesiems studijų kaina gali pasirodyti kiek šokiruojanti. Vienų studijų metų kaina svyruoja nuo 10 800lt iki 13 000lt. Kiek daugoka, tiesa? Tačiau, kita vertus, norint mokytis Vilniaus Pedagoginiame universitete kūno kultūros ar biologijos specialybės, teks pakloti 8 000lt per metus.. Taip skaičiuojant kaina pasidaro nebe tokia baisi.
Kadangi universiteteas nėra valstybinis, įstoti su visišku valstybės finansavimu neįmanoma, tačiau asmenys, turintys aukštesnį nei 18 konkursinį balą, gauna dalinį valstybės finansavimą (apie 4 000lt), o abiturientai, kurių konkurisinis balas gerokai viršija 20, patenka į 100 talentų programą, tad jų studijų kainą apmoka įmonės, bendradarbiaujančios su universitetu ir dalyvaujančios 100 talentų programoje .
Tiesa, preliminari, nors ir ne visiškai tiksli, vienos paskaitos kaina apie 40 litų, tad jei iki tol dar buvo minčių apie paskaitų praleidinėjimą "šiaip sau", sužinojus šią sumą, mintys kaip mat išgaruoja. Nors motyvacijos pagrindas neturėtų būti finansinis, kartais tiesiog gerai, kad jis iš viso yra.
Papildoma veikla, kurią siūlo ISM universitetas - labai plati : ISM SA, AIESEC, Irkluotojų klubas, investuotojų klubas, rinkodara, debatų klubas, politikos klubas, universiteto ansamblis ir kitos veiklos, kurias tiesiog pamiršau paminėti.. rinktis tikrai yra iš ko. Kalbant apie Studentų atstovybę, reikia paminėti, kad ISM turi ypatingai stiprią SA, kuri savo struktūra nenusileidžia ir pačioms gigantiškiausioms verslo įmonėms. Man pačiai teko garbė sudalyvauti ISM SA organizuotame renginyje - studentų rektorate, kurio metu vieną savaitę universiteto valdymo vairalazdė buvo atiduota išrinktiesiems studentams. Man fortūna nusišypsojo dirbti dėstytojų dekano pareigose. Esu be proto laiminga ir dėkinga už gautą patirtį, mat tokie renginiai padeda geriau suprasti ne tik studentų, bet ir darbuotojų darbo pobūdį ir skatina tarpusavio empatiją. (Viršuje matote universiteto darbuotojų kabineto pavyzdį, kuriame turėjau garbės dirbti).
Esant aktyviam ne tik universitetinėje, bet ir papildomoje veikloje, pažadu, universitetas gali tapti namais iš didžiosios raidės.
Taip pat tikriausiai neturėjau galimybės pasidžiaugti esanti išrinkta savo kurso seniūne, tad turėjau galimybę susipažinti su kiekvienu savo bendrakursiu asmeniškai. Ir išsireiškimai apie tai, kad antrame ar trečiame kurse studentai vis dar nepažįsta savo kursiokų, man atrodo mažų mažiausiai keisti: jau antrąją mokslo metų savaitę žinojau kiekvieno vardą, veidą, pavardę ir visus reikalingus kontaktinius duomenis.
Užsienis gimtinėje. Taip galėčiau pavadinti visą universitetą. Tiek dėl bendros tarpkultūrinės ir tarptautinės atmosferos, tiek dėl nuolatos atvykstančių užsienio svečių, tiek dėl kitataučių dėstytojų. Daugelis abiturientų į svečias šalis vyksta dėl noro išmokti anglų kalbą. Pasirodo, tai galima padaryti net ir Lietuvoje. O esant dideliam norui, galima nesunkiai išvykti pagal mainų programą ERASMUS (ar kitas mainų programas, kurios egzistuoja, tačiau apie jas niekas garsiai nekalba), o gabiausiems ir geriausiai besimokantiems studentams yra suteikiamos galimybės išvykti mokytis į Norvegiją, BI Norwegian Business School ir taip įgauti dvigubą diplomą. Apie jo naudą ir reikšmę daug kalbėti negaliu, nes pati šio dalyko nesimokiau, tad išankstiniai atsiliepimai tebūtų kvaili, naivūs ir visiškai nepagrįsti. Bet kokiu atveju, daugiau nei pusė ISM universiteto studentų ankščiau ar vėliau išvyksta į užsienio universitetus, pasinaudoję mainų programomis.
Mentalitetas. Prieš pildydama dokumentus ir bandydama padaryti vieną svarbiausių savo jaunystės gyvenimo sprendimų, su tėvais diskutavau labai mažai. Mano apsisprendimui artimieji iš esmės įtakos neturėjo, tačiau stengiausi kaip galėdama labiau informuoti juos apie savo pasirinkimo galimybes, universitetų, studijų ir jų programų privalumus ir trūkumus. Apie šį universitetą mano tėvai sužinojo prieš mažiau nei metus, man užsiminus, jog tai vienintelė vieta, kur matau save, jei lieku Lietuvoje. Tėvai mano sprendimui neprieštaravo, tačiau mama švelniai paklausė, ar nejausiu didelio diskomforto dėl pernelyg didelio socialinio kontrasto. Reikia pripažinti, jog kalbos, apie turtuolių vaikučius, besimokančius ISMe, negalėjo būti ištrauktos iš oro, o kiekvienas mitas turi savo pagrindą. Tąkart kiek sunerimau, tačiau pasakiau sau, kad einu mokytis, o ne draugų ieškoti, o grupės draugai, važinėjantys naujausios markės automobiliais, manęs nejaudins ir morališkai nesužlugdys.
Mitas iš dalies nėra iš piršto laužtas - universitete daugiau nei 50 procentų studentų iš auksinio elitinio jaunimėlio, laisvalaikį leidžiančio ten, kur galbūt aš gyvenime neturėsiu galimybės pabuvoti, tačiau tuo ir baigiasi minėtasis mitas. Dalis tokios liaudies pirmaisiais metais iš universiteto lekia dėl prasto mokymosi ar motyvacijos stokos ar neišlaikę egzaminų (dėstytojai šiuo klausimu tikrai profesionalūs ir kompetentingi, ir jiems nerūpi, kokias pareigas užima studento artimieji), kita dalis auksinio jaunimo tiesiog laiku susiima ir visą savo potencialą sugeba panaudoti tikslingai (juk jei tėvai turtingi, tai tikriausiai savo laiku buvo gudrūs ir talentingi, tad ir intelektas bei kiti sugebėjimai dažnai lieka paveldėti, tačiau ne visuomet teisingai panaudoti). O likę studentai tiesiog itin gabūs ar stipriai motyvuoti ir savo ateitimi besirūpinantys žmonės.
Tiesa, džiaugiuosi turėdama galimybę mokytis ir būti tarp tų žmonių, kurių apsuptyje esu dabar. Žmonės, tarp kurių esu dabar, išsiskiria savo kultūra ir etiketu. Niekuomet neturėjau galimybės pajausti, ką reiškia, kai vaikinai atidaro duris merginoms ir palaukia, kol jos sueis į auditoriją ar pastatą, į kurį eina. Atrodo smulkmena, tačiau būnant tokioje aplinkoje pradedi galvoti, kad savo ateitį, aplinką, kultūrą ir mentalitetą kuriame mes patys. O juk taip ir yra, tiesiog neretai stokojam gyvų pavyzdžių.
Kiekvienas žmogus, sutiktas šiame universitete, tarytum atskiras ir unikalus gyvenimo pavyzdys, iš kiekvieno studento norisi išmokti geriausių jo savybių, kurių kiekvienas turi apsčiai ir pasimokyti jo išmoktų gyvenimo pamokų. Tokio spalvoto žmonių ir kultūros rinkinio iki tol neteko matyti niekur kitur.
Studentavimas tikriausiai kiekvienam daug maž asocijuojasi su tais pačiais dalykais: nuolatiniais lėbavimais, linkmybėmis, alkoholiu ir kitais kvaišalais, bemiegėmis naktimis ir dienomis, arba nuolatiniu miegu dieną ir paskaitų metu, gerokai varginamu organizmu ir imunitetu, garsia muzika, vakarėliais. Iš tiesų panašiai yra ir realybėje, tačiau kaip ir visuomet, kiekvienas žmogus turi teisę nusistatyti savo asmenines padorumo ir principines ribas.
Bemiegės naktys, negrįžimas namo vidury savaitės ir keliavimas į universitetą po valandos miego turi savotiško žavesio. Naktiniai pasivaikščiojimai centrinėmis Vilniaus gatvėmis, laukiant pirmųjų rytinių autobusų taip pat dvelkia egzotika ir iššūkiais, kuriuos prisiminus veidą papuošia šypsena, tikiu, ji neišblės ir po penkiasdešimties metų.
Vis dar nevartoju alkoholio ir daugeliui žmonių atrodau visiškas zombis, tačiau to stipriai nesureikšminu, o besilinksminant linksmų (dažnai kiek pasivaišinusių) žmonių būryje, galiausiai ir pats gali pasijausti labiau atsipalaidavęs, net jei tam nėra jokios fizinės prasmės. Viskas priklauso nuo pasąmonės ir asmeninio įsitikinimo.
Vienintelis studentavimo trūkumas - finansiniai resursai, kuriuos linksmybės išnaudoja nė nemirktelėjusios ir kurioms atstatyti prireikia ne vienos savaitės. Džiaugiuosi, kad mano atveju pinigų išsileidžia nepalyginamai mažiau, nei daugeliui vartojančių alkoholį.
Bet kokiu atveju, studentavimas išgyvenamas itin intensyviai tik pirmaisiais studijų metais, vėliau pirmenybė atiduodama pareigingumui, darbui, mokslams, žinioms. Galbūt tai priklauso ir nuo asmeninių žmogaus savybių: pirmus mėnesius tikriausiai nebuvo nė vieno savaitgalio, kurio metu būčiau sėdėjusi namuose, tačiau vėliau pastebėjau, kad tai gerokai kenkia bendrai savijautai, sveikatai ir iš esmės mokslams, tad grįžau į kiek atsakingesnį, nors ir ne tokį įspūdingą gyvenimą, kuris labiau tinka mano asmenybei ir yra priimtinesnis mano organizmui.
Ir nors kartais, nesibaigiančių darbų užklupta, jaučiuosi blogiau, nei tas benamis, troleibuse gurkšnojanti upokšnį, vis dar žinau, padariusi vieną geriausių sprendimų gyvenime. O į užsienį dar išvažiuosiu, tiesiog tam dar nebuvau subrendusi.
Papasakokite apie savo studijų pasirinkimus ir pasirinkimų motyvus!
18.12.12
Jau seniai norėjau pasidalinti patirtimi, kokią kosmetiką naudoju pastaruoju metu,tačiau pirmenybę dažniausiai tenka atiduoti kitoms veikloms, tad įrašas nusikėlė.. mėnesiui ar dviems.
Šį kartą nenorėčiau teisintis. Vien dėl to, kad nėra prasmės to daryti. Už rašymą man niekas nemoka, tad būtų beprotiška rašyti tik dėl to, kad reikia, o ne dėl to, kad norisi.
Vis dėlto, mokslai iš tiesų daro savo ir po kone viso savaitgalio, praleisto universitete dėl laukiančio projekto pristatymo tikriausiai išsunkė ne tik jėgas, bet ir sklandaus rašymo bei aiškaus minčių dėstymo sugebėjimą.
Tad šį snieguotą vakarą nutariau pamiklinti savo dailiuosius pirštelius ir papasakoti apie tai, apie ką pasakoti linksmiausia - kosmetikos priemones, kurias naudojau pastaruoju metu.
Prieš bet kokį špakliaus integravimą į savo odą, stengiuosi veidą sudrėkinti paprastu drėkinamuoju kremu (žiemą mėgdavau vietoj kremo rinktis aliejų ar riebų kremą). Kurį laiką drėkinimui naudojau visų garsiai išgirtą CLINIQUE dramatically different moisturizing lotion. Iš tiesų produktas tikrai vertas pagyrų, tačiau mano asmenine nuomone jį geriausia naudoti šiltuoju metų laiku. Žiemą, deja, jo poveikio neužtenka, odai reikia papildomos priežiūros ir papildomo drėkinimo bei maitinimo.
Taip pat reikia pripažinti, kad kaina nėra racionali, geram drėkinimui tikrai galima rasti daug pigesnių (ir veiksmingesnių) alternatyvų.
Po drėkinamojo kremo metas veidą padengti kremine pudra. Labai svarbu, kad pudros atspalvis atitiktų veido odos spalvą. Man šis kriterijus kelia nemažų problemų, mat didžioji dalis pudrų būna per tamsios arba tiesiog netinkamo rausvo ar gelsvo atspalvio. Paskutiniu metu itin pamėgau Dior Nude pudrą, apie kurią girdėjau daug teigiamų atsiliepimų iš riebios veido odos savininkių. Taip pat labai džiugina idealiai tinkantis 010 pudros atspalvis.
Tikriausiai makiažo pagrindas yra vienintelė priemonė, kurios pigios alternatyvos atrasti dar nepavyko. Vis dar taikausi išmėginti Revlon pudrą, tačiau šiuo metu nematau prasmės pirkti dar vienos..
Ir nors daug kas teigia, jog būtent šios rūšies makiažo pagrindas pakankamai stipriai sausina odą, mano patirtis rodo, jog pasirūpinus veidu iš anksto, sausinimo tikrai nesijaučia. Maskuoja ji ypatingai stipriai, tačiau nepalieka sunkumo pojūčio. Išlieka visą dieną (apie 8-9 valandas), tik tokiu atveju, jei po jos makiažas užtvirtinamas kita, biria pudra. Šiuo metu užtvirtinimui naudodavau Christian Dior Nudre birią pudrą, tačiau pastaruoju metu jos naudojimą sumažinau, mat man ji pasidarė pernelyg tamsi.
Birios pudros padengimui naudoju The body shop kabuki šepetėlį mineralinei pudrai. Turiu pripažinti, kad tai vienas iš nedaugelio šepetėlių, kuris man į širdį įstrigo labai seniai ir, įtariu, ilgam. Nežinau, ar jį naudoju pagal paskirtį, tačiau birios pudros aplikacijai man jis tinka idealiai.
Akių paišaliotis nemėgstu ir dažniausiai to nedarau dėl keleto priežasčių: turiu riebokus akių vokus, nuo kurių makiažas kaip mat nubėga, jei prieš tai nenaudoju jokio šešėlių pagrindo, dažnai pritrūkstu laiko tokiems žaidimams rytais, nematau prasmės kasdien dabintis tarsi į balių ir tiesiog pati sau atrodau daug dailiau be akių šešėlių.
Vis dėlto, ypatingomis progomis labai smagu savo veidelį papuošti kažkuo ypatingu, tad tokiais atvejais dažniausiai renkuosi juodos spalvos akių plunksnelę (nuotraukoje matomas Guerlain firmos "laineris", o šiuo metu išbandžiau L'oreal naujieną - akių flomasterį: rezultatas iš tiesų puikus!)
Jei vis dėlto esu pasiryžusi akis padabinti šešėliais - dažniausiai renkuosi neutralius rusvos spalvos tonus. Tiesa, prieš keletą mėnesių pasakojau apie nuostabią Urban Decay NAKED 2 paletę, dėl kurios eina iš proto pusė pasaulio merginų, tačiau reikia pripažinti, kad Inglot firmos akių šešėliai nenusileidžia nei kokybe, nei pigmentacija. Vienintelis skirtumas - kaina. Inglot šešėlių kaina tikriausiai triskart mažesnė, nei NAKED paletės. Tad visoms, svaigstančioms dėl Naked 2 paletės galiu tik nuoširdžiai paplekšnoti per petį ir paraginti keliauti į Inglot parduotuvę, kurioje atspalvių pasirinkimas ne prastesnis, nei URBAN DECAY.
Taip pat esant reikalui, prieš aplikuojant šešėlius, akių vokus tenka padengti specialiu šešėlių pagrindu. Jau ilgą laiką naudoju tą pačią Too faced produkto miniatiūrą. Padengus šiuo produktu makiažas išsilaiko beveik visą vakarą, tačiau kaina iš tiesų šiurpi, tad šį produktą tenka stipriai pataupyti. Būtų smagu atrasti pigesnę alternatyvą, tačiau iki šiol jos surasti nepavyko.
Tikriausiai vienas mėgstamiausių kosmetikos priemonių ir produktų yra skaistalai, mat šie leidžia atrodyti žvalesnei, nei esu iš tiesų ir tiesiog suteikia veidui papildomo atspalvio, bei žaismingumo. Jei reikėtų rinktis vieną dekoratyvinės kosmetikos priemonę, be kurios nenorėčiau gyventi, nedvejojusi rinkčiausi skaistalus.
Gerą pusmetį naudojau dviejų firmų skaistalus ir kiekvienas jų turi savo privalumą, kurio neturi kitas. O tas slaptas privalumas - atspalvis. Skaistalų atspalvių pasirinkimas parduotuvėse iš tiesų labai platus, tačiau tikrai ne su kiekviena spalva pavyksta susigyventi taip, kad nebesinori jos paleisti iš savo kosmetikos resursų. Visuomet labai žavėjausi persikinės spalvos žandais, tačiau turiu pripažinti, kad vienintelė spalva, kuri man tinka, deja, yra rausva.
Patys mylimiausi skaistalai - Smashbox duo, ir e.l.f. Pastarieji nuotraukoje atrodo gerokai padoriau, nei realybėje, mat šiuo metu jų belikę apie 10procentų. Nežinau, kaip reikės gyventi be jų,mat atspalvio pavadinimo nežinau, o šios firmos kosmetikos Lietuvoje pirkti nėra.
Tiesa, jei kas negirdėjote apie e.l.f kosmetiką - turiu priminti, kad tai viena pigiausių dekoratyvinės kosmetikos priemonių parduotuvė, savo produkciją parduodanti vos už kelis dolerius (maniškių skaistalų kaina nesiekė 10 litų ribos).
Smashbox žavi dvigubu spalvos pasirinkimu. Taip pat patogu tai, kad viena spalva matinė, kita - perlamutrinė, tad jas abi galima naudoti skirtingais tikslais. Taip pat privalumu galima laikyti šių skaistalų kiekį, kuris akivaizdžiai yra keletą kartų didesnis, nei e.l.f
Blakstienų tušo aplikavimo tikriausiai nemėgstu labiausiai. Nors, tiesą pasakius, labiau nei jo aplikavimo nemėgstu tušo nuvalymo vakarais. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad akys, paryškintos šiuo kosmetikos stebuklu, atrodo nepalyginamai gyvesnės, atviresnės ir ryškesnės.
Nuotraukoje matomas YSL akių blakstienų tušas, kurio parodymas prieš keletą mėnesių sukėlė begales neigiamų ir piktokų komentarų apie pajamas, kurias turėčiau gauti. Na, tiesa buvo ta, kad tušą gavau dovanų nuo tetos mokyklos baigimo proga. Negana to, jį gavau tik todėl, kad pati teta tiesiog nesidažo, tad, turiu įtarimą, jog tiesiog atidavė nenaudojamą dovanai gautą daiktą. Štai ir atskleista mano brangiojo tušo paslaptis.
Iš tiesų džiaugiuosi turinti galimybę palyginti skirtingų kainų ir skirtingos kokybės tušų gaminius. Taip pat turiu pasakyti, jog tušas, kad ir koks prabangus jo dizainas bebūtų, tikrai nėra stebuklingas ar stipriai išsiskiriantis savo kokybe iš kitų, paprastų blakstienų tušų. Šiuo atveju Maybelline volume Colossal mascara tikrai puiki alternatyva, nuolaidų metu kainuojanti iki 20 litų.
Dar prieš metus nesugebėjau savęs prisiversti juo naudotis kiekvieną dieną. Dabar, kaip senas krienas, galiu tik pasijuokti iš savo nesėkmių. Tikriausiai viskas gyvenime ateina savo laiku, nepriklausomai nuo mūsų norų.
Dabar akis tušu perbraukiu kone kiekvieną rytą. Tiesa, ne tik dėl vizualaus vaizdo, bet ir dėl vidinės savijautos. Paryškinus akis pakyla nuotaika ir iš dalies pakyla savivertė. Tuščia, naivoka ir kvaila? Sutinku. Tačiau jei tai yra vienas lengviausių būdų katinui pasikelti uodegą nenukandant kitam sprando - kodėl gi ne?
O pabaigai - lūpų priežiūra. Iš tiesų pripažįstu tik dviejų rūšių lūpų priemones: permatomus lūpų blizgius (vazelinus/balzamus) arba avietinės spalvos lūpų dažus/ blizgius. Kitų atspalvių priemonės dažniausiai ankščiau ar vėliau keliauja į pardavimų skyrelį.
Too faced Mood Swing lūpų blizgis savo sudėtyje turi tiek chemijos, kad jos pagalba iš permatomo blizgio ant lūpų jis tampa atitinkamo atspalvio dažu. Maniškis visuomet būna ryškiai rožinis. Įdomu tai, kad tas pats produktas ant kiekvieno žmogaus atrodo skirtingai. Teko matyti ne vieną žmogų, kuriam šis blizgis suteikia vos vos matomą spalvą, tuo tarpu aš tiesiog šviečiu iš ryškumo.
Lancome Juicy tubes lūpų blizgis iš tiesų turi kuo didžiuotis: ypatingai ilgai išsilieka, labai stipriai maitina ir drėkina lūpas, tačiau man būtent šis blizgis neįtiko tuo, kad jame buvo daug smulkių blizgučių. Turiu nepaaiškinamą fobiją - negaliu naudoti blizgių, turinčių blizgiųjų dalelių.
Lip Balm permatomas ir visiškai neutralus lūpų balzamas tikriausiai vienas mėgstamiausių visų mano pasirinkimų, nes.. jo paprasčiausiai nesimato ir nesijaučia.
Viską apibendrinus reikėtų priminti, kad nėra tokios kosmetikos priemonės be kurios negalėčiau gyventi. Visos jos tėra malonus būdas pakoreguoti veido bruožus ir paslėpti veido trūkumus.
Taip pat reikia prisiminti, kad pikto, pavargusio ir negatyvaus žmogaus neužmaskuos jokia kosmetikos priemonė. Tad pirmiausia gyvenimą reikia gerinti iš vidaus, o ne pulti maskuoti išorinių defektų.
Ir nepaisant to, kokia kosmetikos priemonė jums priimtiniausia?
ASMENIŠKUMAI: NAUJAS VEIDAS
Šį kartą nenorėčiau teisintis. Vien dėl to, kad nėra prasmės to daryti. Už rašymą man niekas nemoka, tad būtų beprotiška rašyti tik dėl to, kad reikia, o ne dėl to, kad norisi.
Vis dėlto, mokslai iš tiesų daro savo ir po kone viso savaitgalio, praleisto universitete dėl laukiančio projekto pristatymo tikriausiai išsunkė ne tik jėgas, bet ir sklandaus rašymo bei aiškaus minčių dėstymo sugebėjimą.
Tad šį snieguotą vakarą nutariau pamiklinti savo dailiuosius pirštelius ir papasakoti apie tai, apie ką pasakoti linksmiausia - kosmetikos priemones, kurias naudojau pastaruoju metu.
Prieš bet kokį špakliaus integravimą į savo odą, stengiuosi veidą sudrėkinti paprastu drėkinamuoju kremu (žiemą mėgdavau vietoj kremo rinktis aliejų ar riebų kremą). Kurį laiką drėkinimui naudojau visų garsiai išgirtą CLINIQUE dramatically different moisturizing lotion. Iš tiesų produktas tikrai vertas pagyrų, tačiau mano asmenine nuomone jį geriausia naudoti šiltuoju metų laiku. Žiemą, deja, jo poveikio neužtenka, odai reikia papildomos priežiūros ir papildomo drėkinimo bei maitinimo.
Taip pat reikia pripažinti, kad kaina nėra racionali, geram drėkinimui tikrai galima rasti daug pigesnių (ir veiksmingesnių) alternatyvų.
Tikriausiai makiažo pagrindas yra vienintelė priemonė, kurios pigios alternatyvos atrasti dar nepavyko. Vis dar taikausi išmėginti Revlon pudrą, tačiau šiuo metu nematau prasmės pirkti dar vienos..
Ir nors daug kas teigia, jog būtent šios rūšies makiažo pagrindas pakankamai stipriai sausina odą, mano patirtis rodo, jog pasirūpinus veidu iš anksto, sausinimo tikrai nesijaučia. Maskuoja ji ypatingai stipriai, tačiau nepalieka sunkumo pojūčio. Išlieka visą dieną (apie 8-9 valandas), tik tokiu atveju, jei po jos makiažas užtvirtinamas kita, biria pudra. Šiuo metu užtvirtinimui naudodavau Christian Dior Nudre birią pudrą, tačiau pastaruoju metu jos naudojimą sumažinau, mat man ji pasidarė pernelyg tamsi.
Birios pudros padengimui naudoju The body shop kabuki šepetėlį mineralinei pudrai. Turiu pripažinti, kad tai vienas iš nedaugelio šepetėlių, kuris man į širdį įstrigo labai seniai ir, įtariu, ilgam. Nežinau, ar jį naudoju pagal paskirtį, tačiau birios pudros aplikacijai man jis tinka idealiai.
Vis dėlto, ypatingomis progomis labai smagu savo veidelį papuošti kažkuo ypatingu, tad tokiais atvejais dažniausiai renkuosi juodos spalvos akių plunksnelę (nuotraukoje matomas Guerlain firmos "laineris", o šiuo metu išbandžiau L'oreal naujieną - akių flomasterį: rezultatas iš tiesų puikus!)
Jei vis dėlto esu pasiryžusi akis padabinti šešėliais - dažniausiai renkuosi neutralius rusvos spalvos tonus. Tiesa, prieš keletą mėnesių pasakojau apie nuostabią Urban Decay NAKED 2 paletę, dėl kurios eina iš proto pusė pasaulio merginų, tačiau reikia pripažinti, kad Inglot firmos akių šešėliai nenusileidžia nei kokybe, nei pigmentacija. Vienintelis skirtumas - kaina. Inglot šešėlių kaina tikriausiai triskart mažesnė, nei NAKED paletės. Tad visoms, svaigstančioms dėl Naked 2 paletės galiu tik nuoširdžiai paplekšnoti per petį ir paraginti keliauti į Inglot parduotuvę, kurioje atspalvių pasirinkimas ne prastesnis, nei URBAN DECAY.
Taip pat esant reikalui, prieš aplikuojant šešėlius, akių vokus tenka padengti specialiu šešėlių pagrindu. Jau ilgą laiką naudoju tą pačią Too faced produkto miniatiūrą. Padengus šiuo produktu makiažas išsilaiko beveik visą vakarą, tačiau kaina iš tiesų šiurpi, tad šį produktą tenka stipriai pataupyti. Būtų smagu atrasti pigesnę alternatyvą, tačiau iki šiol jos surasti nepavyko.
Gerą pusmetį naudojau dviejų firmų skaistalus ir kiekvienas jų turi savo privalumą, kurio neturi kitas. O tas slaptas privalumas - atspalvis. Skaistalų atspalvių pasirinkimas parduotuvėse iš tiesų labai platus, tačiau tikrai ne su kiekviena spalva pavyksta susigyventi taip, kad nebesinori jos paleisti iš savo kosmetikos resursų. Visuomet labai žavėjausi persikinės spalvos žandais, tačiau turiu pripažinti, kad vienintelė spalva, kuri man tinka, deja, yra rausva.
Patys mylimiausi skaistalai - Smashbox duo, ir e.l.f. Pastarieji nuotraukoje atrodo gerokai padoriau, nei realybėje, mat šiuo metu jų belikę apie 10procentų. Nežinau, kaip reikės gyventi be jų,mat atspalvio pavadinimo nežinau, o šios firmos kosmetikos Lietuvoje pirkti nėra.
Tiesa, jei kas negirdėjote apie e.l.f kosmetiką - turiu priminti, kad tai viena pigiausių dekoratyvinės kosmetikos priemonių parduotuvė, savo produkciją parduodanti vos už kelis dolerius (maniškių skaistalų kaina nesiekė 10 litų ribos).
Smashbox žavi dvigubu spalvos pasirinkimu. Taip pat patogu tai, kad viena spalva matinė, kita - perlamutrinė, tad jas abi galima naudoti skirtingais tikslais. Taip pat privalumu galima laikyti šių skaistalų kiekį, kuris akivaizdžiai yra keletą kartų didesnis, nei e.l.f
Nuotraukoje matomas YSL akių blakstienų tušas, kurio parodymas prieš keletą mėnesių sukėlė begales neigiamų ir piktokų komentarų apie pajamas, kurias turėčiau gauti. Na, tiesa buvo ta, kad tušą gavau dovanų nuo tetos mokyklos baigimo proga. Negana to, jį gavau tik todėl, kad pati teta tiesiog nesidažo, tad, turiu įtarimą, jog tiesiog atidavė nenaudojamą dovanai gautą daiktą. Štai ir atskleista mano brangiojo tušo paslaptis.
Iš tiesų džiaugiuosi turinti galimybę palyginti skirtingų kainų ir skirtingos kokybės tušų gaminius. Taip pat turiu pasakyti, jog tušas, kad ir koks prabangus jo dizainas bebūtų, tikrai nėra stebuklingas ar stipriai išsiskiriantis savo kokybe iš kitų, paprastų blakstienų tušų. Šiuo atveju Maybelline volume Colossal mascara tikrai puiki alternatyva, nuolaidų metu kainuojanti iki 20 litų.
Dar prieš metus nesugebėjau savęs prisiversti juo naudotis kiekvieną dieną. Dabar, kaip senas krienas, galiu tik pasijuokti iš savo nesėkmių. Tikriausiai viskas gyvenime ateina savo laiku, nepriklausomai nuo mūsų norų.
Dabar akis tušu perbraukiu kone kiekvieną rytą. Tiesa, ne tik dėl vizualaus vaizdo, bet ir dėl vidinės savijautos. Paryškinus akis pakyla nuotaika ir iš dalies pakyla savivertė. Tuščia, naivoka ir kvaila? Sutinku. Tačiau jei tai yra vienas lengviausių būdų katinui pasikelti uodegą nenukandant kitam sprando - kodėl gi ne?
Too faced Mood Swing lūpų blizgis savo sudėtyje turi tiek chemijos, kad jos pagalba iš permatomo blizgio ant lūpų jis tampa atitinkamo atspalvio dažu. Maniškis visuomet būna ryškiai rožinis. Įdomu tai, kad tas pats produktas ant kiekvieno žmogaus atrodo skirtingai. Teko matyti ne vieną žmogų, kuriam šis blizgis suteikia vos vos matomą spalvą, tuo tarpu aš tiesiog šviečiu iš ryškumo.
Lancome Juicy tubes lūpų blizgis iš tiesų turi kuo didžiuotis: ypatingai ilgai išsilieka, labai stipriai maitina ir drėkina lūpas, tačiau man būtent šis blizgis neįtiko tuo, kad jame buvo daug smulkių blizgučių. Turiu nepaaiškinamą fobiją - negaliu naudoti blizgių, turinčių blizgiųjų dalelių.
Lip Balm permatomas ir visiškai neutralus lūpų balzamas tikriausiai vienas mėgstamiausių visų mano pasirinkimų, nes.. jo paprasčiausiai nesimato ir nesijaučia.
Taip pat reikia prisiminti, kad pikto, pavargusio ir negatyvaus žmogaus neužmaskuos jokia kosmetikos priemonė. Tad pirmiausia gyvenimą reikia gerinti iš vidaus, o ne pulti maskuoti išorinių defektų.
Ir nepaisant to, kokia kosmetikos priemonė jums priimtiniausia?
Subscribe to:
Posts (Atom)