Showing posts with label LIFESTYLE. Show all posts
Showing posts with label LIFESTYLE. Show all posts

27.1.18


Nauji metai - nauja aš

30.4.17

Asmeniškumai: arba palikite riebalus ramybėje

25.4.17

Asmeniškumai: arba kodėl kartais reikia nieko neveikti

23.3.17

Asmeniškumai: balansas tarp prabangos prekių ir masinės gamybos

21.2.17

Asmeniškumai: arba ko reikia iki pilnos laimės

18.1.17

Asmeniškumai: arba kodėl perfekcionizmas trukdo

29.12.16

Ko mane išmokė 2016-ieji

25.11.16

Asmeniškumai: visa tiesa apie ateities planus

31.10.16

Šiandien norėtųsi pristatyti kiek kitokio formato ir labai riboto turinio rubriką apie tai, ko mane išmokė gyvenimas skirtingose šalyse arba apie tai, kaip vienokia ar kitokia kultūros sintezė gali pakeisti mūsų vidinę pasaulėžiūrą. Ir nors ko gero protingiausia būtų pradėti nuo pradžių, visgi lengviausia kalbėti apie dabartinę gyvenimo patirtį, užuot grįžus prie praėjusių. Rubriką sudarys dar mažiausiai trys dalys apie Italiją, Pietų Korėją ir Tailandą. Ir nors būtent Amsterdamas kol kas atrodo stabili stotelė, panašu, jog pastaroji nebus paskutinė. Tad apie viską nuo pradžių arba - nuo pabaigos. Iš tiesų gyvenimas čia pasitaikė labai netikėtas, tačiau panašu, jog garsus posakis apie tai, jog iš čia išvykti itin sunku paveikė ir mane.

Vykdama į šią šalį iš tiesų nesitikėjau nieko - visų pirma dėl to, kad vykau tik turistiniais tikslais, tad nusileidusi dar vienoje Europos šalyje giliai tikėjau, jog vargu ar pamatysiu kažką įspūdingesnio ar egzotiškesnio, nei yra tekę matyti kitose valstybėse. Ir nors galbūt požiūris neapgavo, visgi trumpa viešnagė jau skaičiuoja gerus penkis mėnesius gyvenimo pačiome Amsterdamo širdyje.

Visų pirma nustebino neįprastas tarptautiškumas ir tai, kaip vietiniai žmonės žiūri į kitataučius. Vietiniams čia anokia problema, jog jaunas žmogus nemoka jų kalbos, anot jų tai - savotiškai žavinga. Neteko sutikti nė vieno, kuris piktintųsi esą gyvenant jų šalyje tačiau nė nesivarginant išmokti jų kalbos. Iš esmės visi Nyderlandų širdyje gyvenantys piliečiai nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinio statuso kalba sąlyginai sklandžia anglų kalba ir nejaučiau jokios nuoskaudos šią naudoti kasdieniame gyvenime, jei jų tarpe pasitaiko anglakalbių.

Ko gero stipriausiai širdį pavergusi Amsterdamo savybė - žmones priimti tokius, kokie jie yra. Neteisiant, nekritikuojant ir nekomentuojant. Ir ne dėl to, kad čia gyvenantys žmonės neturi savo skonio ar nuomonės, o dėl to, kad kiekvienas supranta, jog čia - laisva šalis. Kiekvienam yra pakankamai vietos sau ir savo individualumui, o šio teisti ar kritikuoti paprasčiausiai nėra prasmės. Nesvarbu, kas tai bebūtų - jūsų plaukų spalva, šukuosena, gyvenimo būdas, apranga ar pakraipa. Kiekvienas Amsterdame vienodai priimamas. Žmonės čia ypatingai kosmopolitiški, pakankamai santūrūs, tačiau ne mažiau malonūs ir pagarbūs vieni kitiems.

Vietinės merginos dekoratyvinės kosmetikos nenaudoja arba naudoja labai nedaug. Tačiau visa tai su kaupu atperka nepaprastai dažnas lankymasis soliariumuose, kur iš prigimties pakankamai baltą odą turinčios merginos įgauna tą egipto žemės rudumą. Bet skonis - nediskutuojamas aspektas. Viskas čia pritaikyta patogiam gyvenimui - nuo nesibaigiančių kelionių dviračiu, kuriuo lengviausia pasiekti kone bet kokį norimą aplankyto objektą. Taip, būtent tokiu transportu naudojasi net kostiumuoti vyrai, kasdien minantys į savo kontorą. Galbūt dėl tokios transporto priemonės visos aprangos ir makiažo detalės susideda į lengvą asketizmą - kuo mažiau kosmetikos, kurią galėtų nuplauti ir nuvalyti lietus ar vėjas, kuo patogesnė avalynė, kuri neleistų pavargti kojoms ir leistų nevaržomai minti dviračio pedalus (nors aukštakulniai ir dviratis pasirodo suderinami kur kas lengviau nei buvo galima tikėtis).

Amsterdamą norėtųsi laikyti mažuoju Londonu arba Paryžiumi. Žmonių čia ne tiek daug, kiek pastaruosiuose miestuose, tačiau architektūra ir tam tikri gamtos elementai šiek tiek primena pastarąjį. Ko gero nė neverta minėti garsiųjų Amsterdamo miesto kanalų, suteikiančių didelę dalį miesto grožio.  Mieste apstu istorinio paveldo pastatų ir skulptūrų, o daugelis jų pasiekiami tiesiog vaikštant pėsti (tad prieš važiuojant aplankyti šio miesto tikrai neverta pirkti turistinio autobuso turo, visa tai pamatyti galite savo akimis vos per porą dienų). Ir nors akivaizdu, jog šalyje kur kas daugiau nei vienas nuostabą savo grožiu keliantis miestas, ko gero nereikia nė minėti, jog būtent Amsterdamas yra ta vieta, kurią atradus kaskart tenka palikti savo širdį.

Galimybių perspekyvoms aprašyti ko gero nepakaktų poros puslapių - būtent čia įsikūrusi nemaža dalis startuolių buveinių. Tiek karjeros, tiek mokslo aspektu šalis ir miestas puikiai išsivystę ir pritaikyti kasdieniam gyvenimui taip, kad šį gyventi būtų patogu ir malonu. 

Vienintelis trūkumas, kurį galėčiau išskirti po penkių mėnesių gyvenimo čia - nepaprastai stipri sumuštinių valgymo kultūra. Sumuštinius, suvoštinius ir kitokio formato baltos duonos gaminius vietiniai (ir atvykėliai) čia kemša su pasigardžiavimu mažiausiai kartą per dieną. Iki šiol neaišku, kaip pastarieji išgyvena baltosios duonos džiunglėse, tačiau apart šio nedidelio neatitikimo su asmeniniu gyvenimo būdu daugiau priekaištų surasti nepavyktų. 

Ir nors šį įrašą norėtųsi tęsti ir tęsti, panašu, jog istorija turi likti neužbaigta - nežinia, kada būtent šis gyvenimo periodas baigsis ir kiek dar nuostabių akimirkų ir pamokų išmokys amžinai romantiškas ir visuomet svetingas Amsterdamas.

Tad ko mane išmokė Amsterdamas? Pakantumo sau, pakantumo kitiems, tikro atsipalaidavimo ir vidinės ramybės. Nuolatinio noro tobulėti nežeidžiant kitų teisų ir nelipant niekam ant galvos. Platesnių pažiūrų ir kiek vėjavaikiško požiūrio į daugelį gyvenimą išklumpančių bėdų.

O ką jūs išmokote svetimose šalyse?

Bučkiai,
Uogintaitė
Asmeniškumai: Ko mane išmokė Amsterdamas

25.10.16

Asmeniškumai arba kodėl kartais negauname to, ko norime

8.10.16

ASMENIŠKUMAI: arba kaip priimti save

2.10.16

Svorio transformacijos - anoreksikės išpažintis arba smegenų paieškų link

29.9.16


Asmeniškumai: kas nutiko per paskutinį mėnesį

9.9.16

Asmeniškumai: 23 arba naujas gyvenimas

26.8.16


Asmeniškumai: netikėta gyvenimo sukaktis

19.8.16


Įkvėpimai: ryškios lūpos

15.8.16

Šį kartą norėčiau pagvildenti realistinę gyvenimo tematiką apie tai, kokių tikslų vedami renkamės savo kasdienę veiklą ir ko iš tiesų siekiame savo gyvenime. Akivaizdu, jog savarankiškus sprendimus iš esmės pradedame priimti kone baigę aukštąjį ar kitokį mokslą. Kodėl? Nes iki to laiko nuo pat ankstyvos vaikystės mus supo tam tikri gyvenimo rėmai, į kuriuos visuomenė vertė talpinti savo gyvenimą ir asmenybę. Pradedant ankstyvomis darželio dienomis, kurias seka pradinė, vidurinė mokykla ar gimnazija, galiausiai po jos - nedidelis atsakomybės jausmas sprendžiant savo "viso gyvenimo likimą" renkantis studijų kryptį ar amatą. 
Tačiau tikroji realybė iš tiesų prasideda būtent tuomet, kuomet visi šie išvardinti socialiai priimtini ir privalomi niuansai pasibaigia. Kas tuomet? Ko gero, daugeliui - nuolatinis darbas, su stabiliomis pajamomis, galbūt rimtesni santykiai ir ateities planavimas. O ką daryti, jei po studijų vis dar nesinori sėdėti vietoje? Tenka toliau ieškoti savęs, tačiau tiesa, šį kartą paieškos tampa kur kas sudėtingesnės, mat rinktis tenka iš VISKO. Iki to laiko gyvenus kiek sovietiniu ir labai siaurą pasiūlą teikiančiu rėžimu ir gavus progą daryti bet ką, ką širdis geidžia staiga ateina suvokimas, jog pamiršome klausytis savo pačių norų ar, dar blogiau, tokių turėti. Ir tikrai nereikėtų savęs laikyti išsišokėliu, jei vis dar ieškote savęs ar bandote išsiaiškinti tai, ko norite iš gyvenimo. Juk didžiausia problema yra netinkami sėkmingo gyvenimo motyvai - būtent jie trukdo būti tuo, kuo iš tiesų norime būti.

Praėjo lygiai ketveri metai nuo vidurinės mokyklos baigimo. Lygiai tiek pat metų nuoširdaus kasdienio augimo, tobulėjimo ir paieškų savęs pačios, tačiau tuo pačiu įsipareigojimų - dažniausiai darbui, studijoms ir šaliai. Galiausiai tai baigėsi, tačiau panašu, kad paieškos tęsiasi ir po to, galbūt šių mastelis keičiasi, tačiau noras išsiaiškinti, ko norima iš gyvenimo neišblėso. Vienintelis skirtumas - šiuo metu pavyksta neturėti jokių įsipareigojimų jokiam objektui, tačiau tuo pačiu sugebėti išlaikyti visas svarbias ir aktualias veiklas funkcionuojant atitinkamai. 
Kas nutiko per paskutinį mėnesį mano pačios gyvenime? Iš viešnagės į vasaros atostogas virtęs gyvenimas dinamiškame, tačiau tuo pačiu ypatingai ramiame Amsterdame keičia pagreitį - šį kartą čia nusprendžiau pasilikti porai mėnesių ilgiau. Kodėl? Nes nėra jokios svarios priežasties, kodėl turėčiau save riboti žinodama, kad šiuo metu būtent taip noriu matyti ir mokytis iš pasaulio. Yra ką pasakyti net vertinant skirtingus tautinius mentaliteto skirtumus - čia gyvenimas verda kur kas paprasčiau - lengviau sprendžiamos problemos, nesureikšminami niekinės vertės niuansai, o gyventi malonu ir miela. Ar skaitydamos jaučiate emigranto frazes? Galbūt. Tačiau emigruoti neplanuoju ir nesiruošiu - vien dėl to, kad savo namais laikau visą pasaulį ir visas šalis, kuriose yra tekę ir dar tikrai teks pabuvoti. Kodėl turėtume apsiriboti vienu dalyku, kuomet galime turėti juos visus ir iš jų visų pasiimti tai, kas geriausia?

Ir galbūt įrašas kur kas asmeniškesnis, nei skaitytojos yra įpratusios matyti, tačiau tikiu, kad apibūdintoje situacijoje ne viena atpažins dalelę savo pačios gyvenimo ir galbūt sugebės į tai pažvelgti kitomis akimis.  O tuo pačiu naudojuosi proga pademonstruoti savo naujausius ir pačius mylimiausius sportinius batelius - nes tokių niekur neteko matyti ir pastarieji labai tiksliai apibūdina mano pačios asmenybės vingius.
Asmeniškumai: Kas nutiko per paskutinį mėnesį

26.7.16

Paskutinius porą mėnesių teko pamiršti asmeniškumų rubriką. Tam buvo net pora priežasčių, tačiau šioms pranykus asmeniškumų rubrika grįžta su trenksmu. Kodėl trenksmu?  Visi atsakymai paaiškės jau įrašo pabaigoje. O šį kartą dar kartą kviečiu kartu su manimi nusikelti į gyvenimo filosofijų gelmes.

Jei tinklaraščio veiklą sekate nuosekliai, ko gero nesunku pastebėti, jog tinklaraštyje vis dar vykdomas perversmas. Prieš gerus porą mėnesių pakeistas pavadinimas atsirado tikrai ne be priežasties. O pagrindinė visų perversmų priežastis - nuolatos kintančios dinamiškos gyvenimo sąlygos. Tiesa, jau mėnesį laiko tenka sveikintis iš romantika alsuojančio Olandijos širdimi laikomo miesto Amsterdamo. Kodėl? Sunku paaiškinti. Pirmą kartą toks gyvenimo pokyčių vingis įvyko savaime, netikėtai ir visiškai neplanuotai. Pirmą kartą iš visų kelionių ši tapo visiškai nepriklausoma nuo aplinkinių, o šios trukmė priklauso nuo mano pačios noro.

Pasibaigus studijų periodui atsiveria ne tik naujos gyvenimo durys bei galimybės, bet ir visiška tuštuma - vieni suvokę jos alsavimą griebiasi aukštesniojo laipsnio studijų, kiti - kimba į darbus ir užsidaro kasdienėje gyvenimo rutinoje, iš kurios dažniausiai ištrūkti pavyksta porą kartų per metus, atostogoms. Tuo tarpu aš šias duris palikau atviras ir leidau naujovėms bei netikėtumams praskaidrinti nuobodžiu galintį tapti gyvenimą - tokia galimybė pasitaikė būtent čia, Amsterdame, tad dvidešimt antrąją savo gyvenimo vasarą nutariau atiduoti lengvai avantiūrai bei jaunystės neišpildytoms svajonėms karjeros atžvilgiu.

Kita vertus, tinklaraščio šį rudenį ir ateinančiais metais laukia dar daugiau perversmų ir naujovių - būtent rudenį tinklaraštis persikels į egzotišką ir karščiu bei ramybe dvelkiantį kraštą. Turite minčių - kur?

Porą paskutinių metų gyvennat skirtinguose pasaulio kampeliuose teko pasimokyti, jog tinklaraštis - tarytum kūdikis, kuris pats savaime išgyventi negali - šiam būtina nuolatinė priežiūra, rūpestis ir dėmesys. Dėl šios priežasties į tinklaraščio veiklą tenka įpūsti ne tik grožio industrijos apžvalgų, bet ir asmeninio gyvenimo įspūdžiais, kuriuos ir toliau laikyti tik sau būtų tikra nuodėmė!

Kodėl nuodėmė? Dėl to, kad tai, kas vyksta asmeniniame gyvenime arba karjeros auginime tikrai nėra tai, kaip esame įpratę matyti normalaus žmogaus gyvenimą. Dėl šios priežasties, naudodamasi visomis socialinėmis medijomis noriu įrodyti ir parodyti, jog gyvenime galime pasiekti aukštumas, o svarbiausia ne tik jų norėti ar siekti, bet ir leisti netikėtumams ir atsiradusioms galimybėms pakoreguoti ir patį gyvenimą, ir mūsų pačių pasaulėžiūrą.

Būkite atviros, nepamirškite visą gyvenimo teikiamą informaciją priimti su didele meile ir šypsena, nes gyvenimas gražus tik tuomet, kuomet tokiu jį paverčiame pačios.

Nes labiausiai nuvalkiotos frazės tokiomis tampa dėl paprasčiausios tiesios - visos jos pritaikomos visur ir visada. Lygiai taip pat ir su mūsų gyvenimu - jame kiekvienas vingis turi priežastį, o teisingai suvokus šios atsiradimo šaknis savo gyvenimą galime nugyventi kur kas turtingiau nei kada nors svajojome.

Bučkis,
Uogintaitė


Asmeniškumai arba kur dingo Uogintaitė

8.6.16

Paskutinė savaitė ir vėl pažėrė nemažai smagių gyvenimo akimirkų, susijusių su tinklaraščio veikla. Dar praėjusios savaitės pabaigoje netikėtai gavus dovanų teko džiūgauti kaip niekad, mat šį kartą bus galima išmėginti STARSKIN prekinio ženklo asortimente esančias priemones - veido ir kojų kaukes bei veido odos prausiklį. Garsus vardas ir aukštokos kainos verčia kelti itin aukštus lūkesčius gaminio kokybei ir gaunamui rezultatui, o kol kas tenka laukti priemonių išbandymo eilės. 

Dar praėjusį ketvirtadienį pavyko įamžinti porą smagių kadrų filmuojant Lancome prekinio ženklo organizuojamą konkursą. Kartu su kolegėmis Darja iš Luscious Style ir Aliona iš Lithuanian Beauty Blog smagiai leidome laiką Mados Prieskonių organizuotame susitikime bei vasaros kolekcijų pristatyme, o taip pat juokais tobulinome savo momentinius filmavimo bei fotografavimo įgūdžius.

Savaitgalį teko lepintis Giraffe sultimis. Produktų koncepcija iš tiesų pagirtina, o bet koks požiūris į sveikesnį gyvenimo būdą bei rūpestį sau - sveikintinas. 

Pirmadienio pavakarę teko praleisti GO9 prekybos centre, kuriame vyko Locals.lt parduotuvės atidarymas bei dizainerių pristatymas. Locals.lt - vieta, kurioje sutalpinti garsiausi Lietuvos dizaineriai. Erdvės iš tiesų įspūdingos, o ieškantys neeilinio sprendimo sau ar namų interjerui šioje vietoje nesunkiai atras kažką artimo.

Tuo tarpu antradienio rytą teko pradėti Eurovaistinės organizuoto sveikatos ir grožio tyrimo pristatyme, kurio metu pristatyta sveikos odos piramidė ir gražios odos receptas. Konferencija vyko Vilniaus centre, Gedimino prospekte, iš kurio atsiveria nepakartojamas vaizdas su Vilniaus miesto panorama.

Ką žada likusi savaitės dalis? Instagram paskyros @uogintate  sekėjai naujienas neabejotinai sužinos pirmieji!

Bučkis,
Uogintaitė
Kas liko už tinklaraščio ribų | Asmeniškumai

1.6.16

Šį kartą asmeniškumuose dar daugiau asmeniškumų ir savirealizacijos. Paskutinės savaitės metu pagrindiniais fokusais tapo Guerlain prekinio ženklo vasaros kolekcijos pristatymas ir "Mados Prieskoniai" distributorių organizuotas susitikimas bei naujienų iš Michael Kors ir Daniel Wellington pristatymas.

Taip pat vis labiau pučiant vasariniams vėjams šią savaitę norėjosi daugiau papasakoti apie asmeninį grožio suvokimą, grožio kultą, saulės poveikį mūsų odai bei sveikatai. Tas pats grožio suvokimas pastūmėjo ir dar vienai avantiūrai - dalyvavimui Lancome organizuojamame konkurse - video apie tai, kas man yra grožis jau galima rasti instagram profilyje @uogintaite

Galbūt pasikeitus orams, o galbūt tiesiog dėl naujų vėjų troškimo pamažu norisi plėsti tinklaraščio turinį visakeriopai, į šį įtraukiant daugiau asmeninio pasirinkimo bei asmeninių minčių, neapsiribojant vien grožio priemonių apžvalgomis. Galbūt būtent toks tinklaraščio formatas bus kur kas įdomesnis vis dinamiškesnėje tinklaraščių erdvėse.

Visuomet noriu priminti, jog be skaitytojų nebūtų ir tinklaraščio, tad nuoširdi skaitytojų nuomonė apie tai, ko labiausiai trūksta tinklaraščiui labiau nei laukiama.

Bučkiai,
Uogintaitė
Kas liko už tinklaraščio ribų | Asmeniškumai
© 2016 Kotryna Uogintaite