Sesijai įsisiūbavus, tikriausiai nebūčiau suradus linksmesnio ir geriau nuotaiką keliančio užsiėmimo nei tas, kuris pasitaikė mano gyvenimo kelyje. Turėjau galimybę būti viena pirmųjų bandomųjų triušiukų naujųjų L'Oreal preference wild Ombres plaukų dažų įdiegimui Lietuvoje, tad nė nemirktelėjusi nutariau pasinaudoti suteikta proga ir pačirškinti savo natūralumu dvelkiančius plaukus tiesinimo žnyplėmis, garbanojimo aparatu ir nedidele peroksido doze.
 Jau daugiau nei penketą metų tylomis pasvajodavau apie šviesius plaukus, tačiau prieš penketą metų šį norą pasakius kirpėjai, ši atkirto, kad mama neišsimokės už nuolatinį plaukų dažymą (maniškiai auga ypatingai greit), o ataugusios šaknys nepuošia nė vieno mirtingojo, tad atsisakiau šio noro ir nustūmiau į tolimą ateitį, kai mano galvą pradės puošti žili plaukai.
 Ir vėl svajonės pildosi, ir vėl dalinai, bet šį kartą tos dalies man užteko su kaupu.
Jau ryte, su dideliu kirminu skandryje, žingsniavau į Expert grožio saloną, kuriame turėjo vykti visi didieji mano virsmo iš vikšro į drugelį darbai. Tyliai sau kartojau, kad nenusisekus ombre dažymui, turėsiu progą nusikirpti plaukus trumpai. Iki šiol trumpai niekad nesikirpau, nes vis dar jaučiu traumą, gautą prieš penkiolika metų, kai mane, keturių metų pyplį, nuvedus pas kirpėją, plaukus nurėžė berniukišku "bliūdeliu", mat buvau velniškai užsispyrus ir nesušukuodavau plaukų. Vis dėlto ir dabar jaučiu tam nuoskaidą, tad trumpi plaukai dar ilgai nedailins mano veido.
 Ir tikriausiai artimiausiu metu manęs nepuoš trumpa plaukų šukuosena, mat visi dažymo drabai praėjo sklandžiai, o o gautais rezultatais likau itin patenkinta. Pasitelkus plaukų priežiūros profesionalus ir makiažo virtuozus po kelių valandų save sunkiai atpažinau veidrodžiuose, kurių išvengti nebuvo įmanoma, mat kiekviena grožio salono siena išdabinta didžiausiais ir ryškiausiais veidrodžiais, kurie rėkte rėkia apie kiekvieną žmogaus turimą defektą (ach, ta psichologinė marketingo suktybė..)
Tiesa, tikriausiai procesas neprailgo ir dėl to, kad kartu dalyvavo raktus nuolat pametanti Sandra, miesto pildytoja ir pačius gražiausius skruostikaulius turinti Toma ir mados pamišėlė bei šiaip be galo talentinga fotografė Ieva. Kadangi esu labai blogas žmogus, su šiomis šauniomis merginomis pabendrauti jų rengiamuose renginiuose vis pritrūkdavau laiko, tad dažymo laikas pralėkė kaip niekad greitai ir liksmai. Tiek mergiotiškų pletkų jau seniai nesu jautusi savo smegenyse!
Kalbant apie patį plaukų dažymą, likau gerokai nustebusi gautu rezultatu, mat niekad netikėjau, kad mano plaukai šviesius plaukų dažus gali priimti taip teigiamai. Maniškiai plaukai paprastai po šviesinimo procedūros lieka nemaloniai varinės (liaudiškai tariant ryžos) spalvos, bet ne tos, kuri laikoma gražia ugniaplaukių spalva, o tos, kuri rėkte rėkia "Sveiki, balinausi plaukus namuose vandenilio peroksidu". L'Orealio Wild Ombre sulaužė mano turėtus stereotipus apie nuosavų plaukų pigmentą, pasirodo ir aš galiu būti medaus spalvos plaukais!
 Tiesa, skaudi patirtis rodo, kad šie plaukų dažai veiksmingiausi ir efektyviausiai matosi ant nedažytų plaukų, tad jei prieš tai dažėte savo palukus, rezultatas gali gautis ne toks kontrastingas, o norint paryškinti spalvą, reikės dažus plaukuose laikyti ilgesnį laiką.
Tikriausiai vieną didžiausių privalumų tokiame dažyme laikau tai, kad plaukų nereikia dažyti kiekvieną mėnesį, o viršugalvio niekad nepuoš ataugusios šaknys, tad net ir tokios tinginės kaip aš, gali džiaugtis pagyvėjusia ir atsigavusia plaukų spalva.
Taip pat ne mažiau smagu tai, kad pernelyg stipriai nerizikuodama, galėjau pamatyti save šviesesniais plaukais. Gal ir ne pats šviesiausias variantas, tačiau rizikos nedaug, o pokytis aikivaizdus ir efektingas. O tai leidžia daryti prielaidas apie tai, kaip atrodyčiau būdama šviesiais plaukais. Man rezultatas pasirodė labai geras.
L'Oreal wild ombre plaukų dažai jau netrukus turi papuošti kiekvienos didesnės Maximos kosmetikos skyriaus stendus ir kitas grožio priemonių parduotuves, prekiaujančias L'Oreal produkcija. Dažų kainos neišsiaiškinau, tačiau tikiu, kad ji išliks standartinė, kaip ir kitų šio ženklo plaukų dažų (jei aštuntokės atimintis neklysta, kaina svyruoja nuo 30 lt.) Tiesa, didelį privalumą matau dėl dažų ekonomiškumo, net ilgiems plaukams pakaks vienos dažų pakuotės.
O man metas nustoti džiūgauti savo ševeliūra ir kibti į mokslus - turiu lygiai 24 valandas išmokti visam Ekonomikos, vadybos ir verslo pagrindų skyriui!
Kol prusinsiuos ekonomiškai, papasakokit savo nuomonę apie Ombre plaukų dažymą: dar vienas prekybinis triukas ar visgi žaismingas plaukų dažymo variantas?

   Besimokydama artėjančiai sesijai jau spėjau išblizginti visus stalčius, išlyginti ir išskalbti visus drabužius ir sutvarkyti kone kiekvieną buto kampelį. Kad ir kaip gaila, nė tai negelbėjo nuo mirtinai greitais žingsniais lekiančios sesijos pradžios.
   Šiandienos dvyliktos valandos turėjau laukti taip pat palaimingai, kaip velnias paskutinio teismo. Tačiau vietoj to, kad bijočiau, nuo vieno asmens gavau elektroninį paštą, kuris skelbė, jog šiandien nuo 12h, mano studijų vadybininkės kabinete manęs lauks maloni ir kvepianti dovana. Tad užuot bijojusi egzamino, jau tryniau iš nekantrumo rankeles ir drebėjau, vos pagalvojusi, kas gali manęs laukti už slėpiningo studijų vadybininkės kabinėto slenksčio.
   Deja, tai sužinoti galėjau tik parašiusi egzaminą, tad ši maloni staigmena tapo labai didele dovanėle pirmojo universitetinio egzamino proga!
   O visas šis stebuklas turi savo nuostavą istoriją: vieną niūroką šventinį vakarą netyčia ir vėl užklydau į kvepalų guru Minervos blogą  ir tąkart jau nebesugebėjau atitraukti akių nuo stebuklingų kvapų aprašymų, nukeliančių siela tarytum į kitą pasaulį. Niekuomet negalvojau, kad kvepalus ir kvapus galima parašyti taip gražiai ir "skaniai". Galiausiai, perskaičius kone pusę tinklaraštyje esančių įrašų supratau, kad nė nuostabiausi kvapų aprašymai man neatstoja kvepalų, kurių vienintelių kvapas manęs neverčia raukytis ir skrandyje jausti nemalonių procesų. Kalbu jau apie ankščiau graudžiai apdainuotus kvepalus iš Creme de la creme parduotuvės Maison Francis Kurkdjian Aqua Universalis Forte. Tuos pačius, kurių standartinio dydžio tara kainuoja lygiai 570 lietuviškų sagų, ir tuos pačius, kurių pauosčius, visas gyvenimas nušvinta kitom vaivorykštės spalvom. Ėmiau ir paklausiau tamstos, kokius pigesnius kvepalus būtų galima laikyti pastarųjų atitikmeniu, analogu arba kas paprasčiausiai kvepėtų panašiai į Aqua Universalis. Kvapų meistrė pateikė ne vieną variantą, kurio kvapas turėtų dvelkti panašiai, tačiau deja, nė vieni man neprilygo originalui. Iš tiesų stipriai nenusivyliau ir pasiryžau pusę likusio gyvenimo taupyti kvepalams, kurie idealiai atspindi mane, o iki kol ateis ta išganinga diena - tiesiog kvepėti muilu.
  Ir kaip manote, ką gavau kvepiančiame siuntinuke? O gi savo svajonių kvepalų mėginuką, atvirutę ir magnetuką su žodžiais, pataikiusiais tiesiai į dabartinio gyvenimo dešimtuką. Tikriausiai visi, buvę aplink mane, pagalvojo, kad susipykau su protu ir vaikštau išsiviepus per lietumi drebiantį lauką, tačiau buvo taip gera gera, kad nė vandens sau ant veido nejutau. Vat tokiais mažais žingsneliais ir žingsniuojama savų svajonių link, net jei žingsneliai maži, jie vis viena egzistuoja!
  Kaip mano naujame magnetukė įsikūręs Markas Tvenas sako, po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to, ką padarei. Tai ir darykim. Ir nesigailėkim, tiesiog darydami spėkim ir pamąstyti.
O egzaminą išlaikysiu dešimtukui, tokią puikią dieną kaip ši, kitaip nė būti negali. Tik kitą kartą pažadu įdėti daugiau pastangų ir atiduoti daugiau laiko mokymuisi!

  Nesu didelė namų dekoravimo ar interjero kūrimo mėgėja. Tiesą sakant namų apyvokos daiktams pirkti visuomet pagailiu pinigų ir galiausiai lieku prie batų dėžių panaudojimo. Jau keletą metų svajoju apie nedidelę komodą, susidedančią iš begalės stalčių, į kuriuos galėčiau talpinti įvairius smulkius daiktus.
  Pasirodo, daug ką galima sukomplektuoti iš jau turimų daiktų ir dėžučių. Šį kartą, eilinį kartą užklupus naktiniam kambario tvarkymui ir kūrybinei nemigai, į smegeninę trenkė žaibas ir liepė iš visų turimų Adorebox dėžių sukurti stalčių karalystę. Kelios valandos darbo, kelios akimirkos paieškos ir mano naktinis darbas davė saldžiarūgščių vaisių.
 

Rašydama šimtinį, ir, tikiuosi, paskutinį įrašą šiais metais tikriausiai pirmą kartą nebežinau, ką konkrečiai noriu pasakyti. Tikriausiai kiekvienų metų pabaigoje pasipila banalūs pasižadėjimai sau, metų apžvalgos ir ketinimas atversti naują gyvenimo lapą.
  Iš vienos pusės, periodinės savo gyvenimo apžvalgos tikrai sveikas ir naudingas būdas susisteminti gyvenimą ir geriau pažinti save, suprasti, ko norime iš gyvenimo. Iš kitos pusės, metų pabaiga tikrai nėra kažkas unikalaus, dėl ko reikėtų prisiminti apie tokių dalykų egzistavimą. Tai reikia daryti nuolatos, o ne tik tam tikra proga.
  Ir visgi, su šypsena žvelgiu į tinklaraščio įrašą, parašytą lygiai prieš metus. Kai kurie punktai šiuo metu kelia ne tik šypseną, bet ir juoką. Kai kurie verčia susimąstyti. Tai, kas tuo metu atrodė misija neįmanoma, dabar tapo kasdiene mano gyvenimo dalimi. Tiesa, dirbti dar yra ties kuo ir nė neketinu sustoti pildyti privalomų darbų sąrašo. Jei visų punktų per metus neišpildžiau, reikia pasidžiaugti, kad didžioji jų dalis iš tiesų sėkmingai pildosi arba jau išsipildė.
  Šiais metais jokio specialaus sąrašo nepateiksiu. Svarbu pačiam žinoti savo tikslus ir jų tikslingai siekti, tad viešumas čia nereikalingas. Ir tik dar kartą pasidžiaugsiu, kad pagaliau išpildžiau vieną didžiausių savo tų metų tikslų - šypseną veidui, akims ir pačiam gyvenimui. Išsipildžius šiam punktui, visi likę pildosi tarytum savaime. Kodėl? Nes laimė, pilnatvė ir pasitikėjimas savimi tiesiog traukia teigiamus dalykus. Visom šiom saldžiai lipniom frazėm nė už ką nebūčiau patikėjusi, mat iš prigimties esu užkietėjusi jei ir ne pesimistė, tai realistė ir visiška sveiko proto šalininkė, nepripažįstanti tokios sąvokos, kaip svajonės, norai ir kitos švelnios atributikos. Tačiau..
  Per pastaruosius metus teko patirti tiek daug skirtingų išgyvenimų, o jų amplitudė pasiekė visišką maksimumą, koks tik gali egzistuoti skaičiavimo sistemoje, dėl to dabar matau, kad turėti norų ir svajonių nėra taip blogai, o šypsotis praeiviams gatvėje bei sau pačiam, kai niekas to nemato - taip pat ne nuodėmė. Ir visas pozityvumas iš tiesų traukia sėkmę ir laimę. Tuo įsitikinau savo pačios kailiu.
  Metų apžvalgos taip pat daryti neketinu, tam yra likę 99 įrašai tinklaraščio archyvuose, tad kam kartotis?  Metai buvo kaip niekad spalvingi ir unikalūs, savo sėkmėm, nelaimėm, katastrofom, iššūkiais ir gyvenimo pamokom.
  Aš naujo gyvenimo lapo ateinantiems metams neversiu, mat baltas lapas ir vėl lieka be išmoktų pamokų, o kai kurios, kurias teko išmokti šiais metais, tokios svarbios, kad patirties prarasti nenoriu. Geriau tiesiog gyventi toliau. Gyventi gražiau ir gyventi sau.
  Kadangi jau perspėjau, jog metų apžvalgų nebus, tai ir vizualios medžiagos parodyti tiesiog neturiu ką. O tam, kad dar labiau sustiprinčiau meilę sau (kurios pastaruoju metu kiek trūksta), imsiu ir parodysiu, kaip šauniai funkcionuoja kompiuterinė kamera ir kaip gražu žiūrėti į savo pačios besikeičiančius skirtingus veidus, sukauptus per keturis mėnesius. Šiek tiek savanaudiška ir egoistiška, tačiau kas dar pakels katinui uodegą, jei ne jis pats?

Sausio mėnesio Adorebox grožio dėžutę nutariau praleisti, mat žiemos išpardavimai bet kokiu atveju atima paskutines "kelnes" ( jei tokių lieka po Kalėdinių švenčių), o kosmetikos priemonių tikriausiai jau ir taip esu prikaupus daugiau, nei pelinis graužikas maisto atsargų žiemai. Dėl šios priežasties vieno mėnesio pertrauka man pasirodė puiki išeitis..
Tačiau kartais atrodo, kad nuo likimo nepabėgsi, tad šį kartą Adorebox, tiesa, kiek kitokios rūšies, gavau dovanų nuo močiučių. Paprastai šios dovanoja pinigus, tačiau šį kartą giminaitės parodė itin didelį inovatyvumą ir nusipelnė didelės mano pagarbos.
 Tad, tęsdama tradiciją, rodau, kas paprastai slepiasi paslaptingose dėžėse. Tiesa, šios dėžės kaina kiek didesnė, nei įprastos(žinau, negražu tikrinti dovanų kainą, bet šiuo rinkiniu domėjausi jau seniau, tad kainas išvardyti galėčiau net pažadinta iš saldžiausių miegų), vieno mėnesio kaina siekia 59lt, tačiau neabejotinai, jei esate L'occitane priemonių gerbėjos - kaina atsiperka su dideliu kaupu.

 Kita priemonė, kurią atradau rausvojoje dėžėje - Migdolų rankų kremas "Delicious" (30ml kaina 24lt). Sudėtyje turi švelninamojo migdolų pieno ir migdolų baltymų. Kremas labai gerai drėkina ir švelnina rankų odą. Atvirai kalbant, jo aromatas manęs nesužavėjo. Prieš keletą savaičių lankiausi Loccitane parduotuvėje ir turiu pripažinti, kad radau daug malonesnių kvapų, nei pastarasis.
 Šiuo metu vis dar naudoju L'occitane rankų kremą su rožių ekstraktu, kurio kvapo negaliu pakęsti, tačiau rankų švelnumas, juo pasitepus, tiesiog nepaprastas. Kremo efektyvumą ant mano rankų įvertino net patys nepastabiausi asmenys. Taip pat privalumu laikau nedidelį kremo kiekį. Tokio dydžio pakuotė puikiai tinka kosmetinės turiniui papildyti.
 Tikriausiai savo veikliosiomis medžiagomis šis kremas perspjovė net visų laikų čempioną The Body Shop HEMP rankų apsaugos priemonę. Taip pat L'occitane šiuo atveju yra pranašesnis dėl malonios ir lengviau įsigeriančios konsistencijos ir, be abejonės, kvapo.
 Migdolų dušo aliejus (35ml kaina 12lt) savo sudėtyje turi kažko stebuklingo, kas aliejų, sąveikavus su vandeniu, paverčia kreminėmis putomis. Kaip ir priklauso aliejui, po tokių vonių oda tampa itin švelni ir elastinga. Jei iki šiol nebūčiau girdėjusi apie šią priemonę, tikriausiai būčiau pagalvojusi, kad nėra kvailesnio būdo išleisti 12lt, nei nupirkti aliejaus buteliuką, kuris išsinaudoja per vieną vartojimo kartą (na, galbūt du), tačiau Nereta sakė, kad tai pats geriausias produktas visoje L'occitane priemonių šeimynoje, o kadangi tokiu žmogumi tikiu, teko atsisakyti savo išankstinio nusistatymo ir išbandyti priemonę pačiai.
  Vis dar nemanau, kad tokios funkcijos priemonė verta daugiau, nei kelių litų iš Maximos apatinės lentynėlės, kartais smagu pasimėgauti brangiu ir neeiliniu produktu.
 Paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias, produktas, kurį, giliai pasislėpusį juodose gelmėse, radau, tai Taukmedžių sviesto lūpų balzamas (3ml kaina 18lt). Tikriausiai tai yra pats mėgstamiausias ir labiausiai nusisekęs Loccitane dėžutės produktas, tačiau ne dėl to, kad jis pasižymėtų stebuklingu efektyvumu, o dėl to,kad nuo jaunystės turiu didelę aistrą lūpų balzamams ir vazelinams, kurios, pasirodo, vis dar nesu įgali išsigydyti.
Priemonė iš tiesų labai maloni, lengvai įsigeria į lūpas, greitai suminkština, nepalieka baltų žymių (ką neretai daro tokie balzamai). Vienas didžiausių šios priemonės privalumų - vazelinas bekvapis, tad šioje vietoje nebeturiu prie ko prisikabinti.
Taip pat dėžutėje radau įvairiausių rūšių mėginėlių, pradedant kremais ir sviestais, baigiant kvepalais. O visą kosmetikos karavaną vainikavo L'Occitane lojalumo kortelė, suteikianti papildomų privilegijų, perkant šioje parduotuvėje. Tiesa, artimiausiu metu šią parduotuvę planuoju apeiti dideliu lanku, kad nesusidomėčiau naujomis akcijomis-atrakcijomis.
Bendras vaizdas ir vertinimas labai teigiamas: visi produktai lengvai naudojami ir pritaikomi kasdieniame mirtingojo žmogaus gyvenime, o kaina, lyginant su kainomis lokalioje parduotuvėje, tikrai labai palanki (daugiau nei 90lt vertės produktai už 59lt kainą).

  Šios trys raidės vyresnio amžiaus žmonėms tikriausiai asocijuojasi su dar viena neaiškios kilmės narkotine medžiaga, tokia kaip LSD, STP,  DMT . Kiek jaunesni arba sekantys naujienas Lietuvos aukštojo mokslo plotmėje tikriausiai šių trijų raidžių nesumaišys nei su vienu iš minėtųjų narkotikų. ISM paprastai dar šifruojamas kaip Vadybos ir ekonomikos universitetas.
  Prieš keletą metų apie jį žinojau tik tiek, kad tai yra išpuikusių arogantiškų turčių mokymosi vieta, kur diplomai ne gaunami, o perkami, o kainos tokios kosminės, kad jas sumokėti yra įgalūs tik milijonieriai, kur žmogus, nevairuojantis Ferrari, yra laikoma benamiu, o mergina, kasdien nesilankanti grožio salone - pabaisa.
  Tačiau gyvenimas ir požiūris keičiasi, o aš, eilinį kartą prispjaudžiusi į dabartinį savo daržą, skubu griauti visuomenės išgalvotų mitų ir pateikti savo tiesos versiją. Šiuo metu esu ISM Vadybos ir ekonomikos pirmo kurso studentė ir be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo sprendimu.
  Įrašas vėluoja kone pusę metų ne be priežasties. Kaip žinia, įstojus į universitetą, pirmieji mėnesiai tėra viena didelė euforija, tad informacija, kurią būčiau pateikusi prieš keletą mėnesių, būtų stipriai iškraipyta.
  Šiuo metu jaučiuosi matanti pakankamai daug teigiamų ir neigiamų šio universiteto aspektų, tad manau, kad jau subrendau išsamiai ISM'o universiteto apžvalgai, kuri, tikiu, gali padėti susidaryti aiškesnį vaizdą apie Lietuvos universitetus ir padėti apsispręsti jauniesiems Lietuvos gelbėtojams, mąstantiems apie studijas užsienyje tik dėl to, kad "Lietuvoje mokytis neverta". 
Pagrindinė informacija, be kurios tolimesnė informacija praranda savo esmę. Norint trumpai apibūdinti patį universitetą, reikėtų pabrėžti, kad tai yra pirmoji Lietuvoje nevalstybinė aukštoji mokykla (dėl to Lietuvos universitetų reitinguose jis paprasčiausiai neegzistuoja), universitetas turi padalinius Vilniuje (Arklių g. 18) ir Kaune (E. Ožeškienės g. 18),  siūlo visų pakopų akredituotas studijas - bakalauro, magistro, daktaro; taip pat, skirtingai nei dauguma Lietuvos universitetų, ISM siūlo vadovų magistrantūrą ir mokymus - Executive school, ISM turi 84 mainų partnerius visame pasaulyje , taip pat galimybę sudalyvauti mainuose ir dvigubo diplomo programoje 39 skirtingose pasaulio šalyse. Universitete mokosi apie 2 000 studentų , taip pat turi 2 000 Alumnų.
  1999 m veiklą pradėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas buvo  įsteigtas BI Norwegian Business School  universiteto (šis pripažįstamas didžiausia verslo mokykla Europoje) ir Innovation Norway (svarbiausia Norvegijos vyriausybės finansinė institucija, skatinanti verslo inovacijas ir padedanti įgyvendinti pažangias verslo idėjas).
  Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui penktą kartą buvo skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių. Lietuvos universitetas išlieka tarp stipriausių dviejų šimtų verslo universitetų pasaulyje. ISM įvertinimas yra aukščiausias Lietuvoje ir vienas aukščiausių visame Vidurio bei Rytų Europos regione.
   Šiuo metu man, kaip ir daugeliui itin jaunų žmonių, pati aktualiausia informacija yra bakalauro studijos. Šiuo metu ISM siūlo penkias skirtingas bakalauro studijų programas: Tarptautinio verslo ir komunikacijos (anglų k.), Finansų, Ekonomikos, Ekonomikos ir politikos (anglų k.), Verslo vadybos ir analitikos.
  O dabar užteks akivaizdžių faktų ir peršokime į daug įdomesnius dalykus - asmeniškumus, universiteto veiklą ir realią situaciją.

Jau seniai norėjau pasidalinti patirtimi, kokią kosmetiką naudoju pastaruoju metu,tačiau pirmenybę dažniausiai tenka atiduoti kitoms veikloms, tad įrašas nusikėlė.. mėnesiui ar dviems.
 Šį kartą nenorėčiau teisintis. Vien dėl to, kad nėra prasmės to daryti. Už rašymą man niekas nemoka, tad būtų beprotiška rašyti tik dėl to, kad reikia, o ne dėl to, kad norisi.
Vis dėlto, mokslai iš tiesų daro savo ir po kone viso savaitgalio, praleisto universitete dėl laukiančio projekto pristatymo tikriausiai išsunkė ne tik jėgas, bet ir sklandaus rašymo bei aiškaus minčių dėstymo sugebėjimą.
Tad šį snieguotą vakarą nutariau pamiklinti savo dailiuosius pirštelius ir papasakoti apie tai, apie ką pasakoti linksmiausia - kosmetikos priemones, kurias naudojau pastaruoju metu.
Prieš bet kokį špakliaus integravimą į savo odą, stengiuosi veidą sudrėkinti paprastu drėkinamuoju kremu (žiemą mėgdavau vietoj kremo rinktis aliejų ar riebų kremą). Kurį laiką drėkinimui naudojau visų garsiai išgirtą CLINIQUE dramatically different moisturizing lotion. Iš tiesų produktas tikrai vertas pagyrų, tačiau mano asmenine nuomone jį geriausia naudoti šiltuoju metų laiku. Žiemą, deja, jo poveikio neužtenka, odai reikia papildomos priežiūros ir papildomo drėkinimo bei maitinimo.
Taip pat reikia pripažinti, kad kaina nėra racionali, geram drėkinimui tikrai galima rasti daug pigesnių (ir veiksmingesnių) alternatyvų.
Po drėkinamojo kremo metas veidą padengti kremine pudra. Labai svarbu, kad pudros atspalvis atitiktų veido odos spalvą. Man šis kriterijus kelia nemažų problemų, mat didžioji dalis pudrų būna per tamsios arba tiesiog netinkamo rausvo ar gelsvo atspalvio. Paskutiniu metu itin pamėgau Dior Nude pudrą, apie kurią girdėjau daug teigiamų atsiliepimų iš riebios veido odos savininkių. Taip pat labai džiugina idealiai tinkantis 010 pudros atspalvis.
Tikriausiai makiažo pagrindas yra vienintelė priemonė, kurios pigios alternatyvos atrasti dar nepavyko. Vis dar taikausi išmėginti Revlon pudrą, tačiau šiuo metu nematau prasmės pirkti dar vienos..
 Ir nors daug kas teigia, jog būtent šios rūšies makiažo pagrindas pakankamai stipriai sausina odą, mano patirtis rodo, jog pasirūpinus veidu iš anksto, sausinimo tikrai nesijaučia. Maskuoja ji ypatingai stipriai, tačiau nepalieka sunkumo pojūčio. Išlieka visą dieną (apie 8-9 valandas), tik tokiu atveju, jei po jos makiažas užtvirtinamas kita, biria pudra. Šiuo metu užtvirtinimui naudodavau Christian Dior Nudre birią pudrą, tačiau pastaruoju metu jos naudojimą sumažinau, mat man ji pasidarė pernelyg tamsi.
Birios pudros padengimui naudoju The body shop kabuki šepetėlį mineralinei pudrai. Turiu pripažinti, kad tai vienas iš nedaugelio šepetėlių, kuris man į širdį įstrigo labai seniai ir, įtariu, ilgam. Nežinau, ar jį naudoju pagal paskirtį, tačiau birios pudros aplikacijai man jis tinka idealiai.
 Akių paišaliotis nemėgstu ir dažniausiai to nedarau dėl keleto priežasčių: turiu riebokus akių vokus, nuo kurių makiažas kaip mat nubėga, jei prieš tai nenaudoju jokio šešėlių pagrindo, dažnai pritrūkstu laiko tokiems žaidimams rytais, nematau prasmės kasdien dabintis tarsi į balių ir tiesiog pati sau atrodau daug dailiau be akių šešėlių.
Vis dėlto, ypatingomis progomis labai smagu savo veidelį papuošti kažkuo ypatingu, tad tokiais atvejais dažniausiai renkuosi juodos spalvos akių plunksnelę (nuotraukoje matomas Guerlain firmos "laineris", o šiuo metu išbandžiau L'oreal naujieną - akių flomasterį: rezultatas iš tiesų puikus!)
Jei vis dėlto esu pasiryžusi akis padabinti šešėliais - dažniausiai renkuosi neutralius rusvos spalvos tonus. Tiesa, prieš keletą mėnesių pasakojau apie nuostabią Urban Decay NAKED 2 paletę, dėl kurios eina iš proto pusė pasaulio merginų, tačiau reikia pripažinti, kad Inglot firmos akių šešėliai nenusileidžia nei kokybe, nei pigmentacija. Vienintelis skirtumas - kaina. Inglot šešėlių kaina tikriausiai triskart mažesnė, nei NAKED paletės. Tad visoms, svaigstančioms dėl Naked 2 paletės galiu tik nuoširdžiai paplekšnoti per petį ir paraginti keliauti į Inglot parduotuvę, kurioje atspalvių pasirinkimas ne prastesnis, nei URBAN DECAY.
Taip pat esant reikalui, prieš aplikuojant šešėlius, akių vokus tenka padengti specialiu šešėlių pagrindu. Jau ilgą laiką naudoju tą pačią Too faced produkto miniatiūrą. Padengus šiuo produktu makiažas išsilaiko beveik visą vakarą, tačiau kaina iš tiesų šiurpi, tad šį produktą tenka stipriai pataupyti. Būtų smagu atrasti pigesnę alternatyvą, tačiau iki šiol jos surasti nepavyko.
 Tikriausiai vienas mėgstamiausių kosmetikos priemonių ir produktų yra skaistalai, mat šie leidžia atrodyti žvalesnei, nei esu iš tiesų ir tiesiog suteikia veidui papildomo atspalvio, bei žaismingumo. Jei reikėtų rinktis vieną dekoratyvinės kosmetikos priemonę, be kurios nenorėčiau gyventi, nedvejojusi rinkčiausi skaistalus.
Gerą pusmetį naudojau dviejų firmų skaistalus ir kiekvienas jų turi savo privalumą, kurio neturi kitas. O tas slaptas privalumas - atspalvis. Skaistalų atspalvių pasirinkimas parduotuvėse iš tiesų labai platus, tačiau tikrai ne su kiekviena spalva pavyksta susigyventi taip, kad nebesinori jos paleisti iš savo kosmetikos resursų. Visuomet labai žavėjausi persikinės spalvos žandais, tačiau turiu pripažinti, kad vienintelė spalva, kuri man tinka, deja, yra rausva.
Patys mylimiausi skaistalai - Smashbox duo, ir e.l.f. Pastarieji nuotraukoje atrodo gerokai padoriau, nei realybėje, mat šiuo metu jų belikę apie 10procentų. Nežinau, kaip reikės gyventi be jų,mat atspalvio pavadinimo nežinau, o šios firmos kosmetikos Lietuvoje pirkti nėra.
Tiesa, jei kas negirdėjote apie e.l.f kosmetiką - turiu priminti, kad tai viena pigiausių dekoratyvinės kosmetikos  priemonių parduotuvė, savo produkciją parduodanti vos už kelis dolerius (maniškių skaistalų kaina nesiekė 10 litų ribos).
Smashbox žavi dvigubu spalvos pasirinkimu. Taip pat patogu tai, kad viena spalva matinė, kita - perlamutrinė, tad jas abi galima naudoti skirtingais tikslais. Taip pat privalumu galima laikyti šių skaistalų kiekį, kuris akivaizdžiai yra keletą kartų didesnis, nei e.l.f
 Blakstienų tušo aplikavimo tikriausiai nemėgstu labiausiai. Nors, tiesą pasakius, labiau nei jo aplikavimo nemėgstu tušo nuvalymo vakarais. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad akys, paryškintos šiuo kosmetikos stebuklu, atrodo nepalyginamai gyvesnės, atviresnės ir ryškesnės.
Nuotraukoje matomas YSL akių blakstienų tušas, kurio parodymas prieš keletą mėnesių sukėlė begales neigiamų ir piktokų komentarų apie pajamas, kurias turėčiau gauti. Na, tiesa buvo ta, kad tušą gavau dovanų nuo tetos mokyklos baigimo proga. Negana to, jį gavau tik todėl, kad pati teta tiesiog nesidažo, tad, turiu įtarimą, jog tiesiog atidavė nenaudojamą dovanai gautą daiktą. Štai ir atskleista mano brangiojo tušo paslaptis.
Iš tiesų džiaugiuosi turinti galimybę palyginti skirtingų kainų ir skirtingos kokybės tušų gaminius.  Taip pat turiu pasakyti, jog tušas, kad ir koks prabangus jo dizainas bebūtų, tikrai nėra stebuklingas ar stipriai išsiskiriantis savo kokybe iš kitų, paprastų blakstienų tušų. Šiuo atveju Maybelline volume Colossal mascara tikrai puiki alternatyva, nuolaidų metu kainuojanti iki 20 litų.
Dar prieš metus nesugebėjau savęs prisiversti juo naudotis kiekvieną dieną. Dabar, kaip senas krienas, galiu tik pasijuokti iš savo nesėkmių. Tikriausiai viskas gyvenime ateina savo laiku, nepriklausomai nuo mūsų norų.
Dabar akis tušu perbraukiu kone kiekvieną rytą. Tiesa, ne tik dėl vizualaus vaizdo, bet ir dėl vidinės savijautos. Paryškinus akis pakyla nuotaika ir iš dalies pakyla savivertė. Tuščia, naivoka ir kvaila? Sutinku. Tačiau jei tai yra vienas lengviausių būdų katinui pasikelti uodegą nenukandant kitam sprando - kodėl gi ne?
 O pabaigai - lūpų priežiūra. Iš tiesų pripažįstu tik dviejų rūšių lūpų priemones: permatomus lūpų blizgius (vazelinus/balzamus) arba avietinės spalvos lūpų dažus/ blizgius. Kitų atspalvių priemonės dažniausiai ankščiau ar vėliau keliauja į pardavimų skyrelį.
Too faced Mood Swing lūpų blizgis savo sudėtyje turi tiek chemijos, kad jos pagalba iš permatomo blizgio ant lūpų jis tampa atitinkamo atspalvio dažu. Maniškis visuomet būna ryškiai rožinis. Įdomu tai, kad tas pats produktas ant kiekvieno žmogaus atrodo skirtingai. Teko matyti ne vieną žmogų, kuriam šis blizgis suteikia vos vos matomą spalvą, tuo tarpu aš tiesiog šviečiu iš ryškumo.
Lancome Juicy tubes lūpų blizgis iš tiesų turi kuo didžiuotis: ypatingai ilgai išsilieka, labai stipriai maitina ir drėkina lūpas, tačiau man būtent šis blizgis neįtiko tuo, kad jame buvo daug smulkių blizgučių. Turiu nepaaiškinamą fobiją - negaliu naudoti blizgių, turinčių blizgiųjų dalelių.
Lip Balm permatomas ir visiškai neutralus lūpų balzamas tikriausiai vienas mėgstamiausių visų mano pasirinkimų, nes.. jo paprasčiausiai nesimato ir nesijaučia.
Viską apibendrinus reikėtų priminti, kad nėra tokios kosmetikos priemonės be kurios negalėčiau gyventi. Visos jos tėra malonus būdas pakoreguoti veido bruožus ir paslėpti veido trūkumus.
Taip pat reikia prisiminti, kad pikto, pavargusio ir negatyvaus žmogaus neužmaskuos jokia kosmetikos priemonė. Tad pirmiausia gyvenimą reikia gerinti iš vidaus, o ne pulti maskuoti išorinių defektų.
Ir nepaisant to, kokia kosmetikos priemonė jums priimtiniausia?

Įprastai tokiam iššūkiui nepasirašyčiau, tačiau situacija susiklostė tokia, kad kitos išeities neturėjau. Loreal padovanojo išmėginimui naujus nagų lipdukus, kurie manęs iki šiol nė kiek nežavėjo. Tiesa, idėja tikrai labai originali ir graži, taip pat lipdukų  raštai tokie, kokius pačiam pasidaryti būtų sudėtinga, tačiau mane visuomet labiausiai viliojo paprastu nagų laku spalvoti nagai.
Tikriausiai viskas būtų buvę kitaip, jei nebūčiau ištisus metus nagų spalvojusi mylimiausiais tamsiais nagų lakais, nuo kurių nagų plokštelės pagelto ir pasidarė labai nemalonios spalvos.
Tad sugalvojau, kad šie nagų lipdukai galėtų būti puiki išeitis atstatyti normalią nagų plokštelių spalvą ir leisti pailsėti nagams nuo nagų lako. Visą mėnesį ketinu paaukoti šiam nagų dekoravimo būdui ir labai nuoširdžiai tikiuosi, kad po keturių savaičių mano nagai atrodys geriau, nei atrodo dabar. Taip pat mane suviliojo faktas, kad lipdukus užsilipinti turėtų būti daug paprasčiau, nei lakuotis nagų laku: nereikia švaistyti laiko nagų džiovinimui, nereikia naudoti nagų valiklio (maniškis kaip tik pasibaigė), nėra rizikos "užeiti už nago krašto" ar kitaip negražiai susitvarkyti nagus, tereikia užsiklijuoti ir visas kriukis baigtas. Deja, ne viskas auksas, kas auksu žiba..
Pirmą kartą pamėginau lipdukus užsiklijuoti vakar vakare. Pirmasis įspūdis - katastrofa. Užsiklijuoti ir pritaikyti lipduką pagal savo nago formą ir dydį pakankamai sudėtinga, užklijuoti taip, kad neliktų jokių oro tarpelių tarp lipduko ir nago - misija beveik neįmanoma, o pats jausmas, užsiklijavus lipdukus, nėra labai malonus.. atrodo, kad atliekant bet kokį darbą, jie kabinasi į drabužius, plaukus, už popierių ir pan. Kiekvieną judesį lydi jausmas, kad mano rankose apsigyveno antikūnis, trukdantis gyventi įprastinį gyvenimą.
Taip pat turiu pastebėti, kad po pirmosios dienos atplyšo trys "nago viršūnėlės", nors reklama teigia, kad lipdukai vietoje išsilaiko 10 dienų.. Na, man estetiškai išlaikė vos vieną, o po jos teko keletą lipdukų keisti naujais.. Tiesa, nulupant lipduką nuo nago nusilupo ir įtartinai plonas sluoksnis natūralaus nago, likęs nagas liko šiurkštus ir pašerpetojęs. Nemanau, kad tai geras ženklas.
Vis dėlto reikėtų paminėti pliusą, kad pakuotėje yra ne 10, o 18 vienetų lipdukų, tad 8 vienetai yra paskirti įvairioms korekcijoms (kurios man prireikė jau po pirmosios dienos)
 Ir paskutinis kirtis šiam produktui, tai jo kaina. Nemanau, kad ji objektyviai adekvati. 25 lt už vienos dienos prabangą? Na, brangoka..
Bet kokiu atveju iššūkį priimu ir mėginsiu šį išradimą naudoti visą mėnesį. Gal pirmieji įspūdžiai klaidingi?

O ar jūs bandėte panašaus pobūdžio išradimą?

Praėjusį mėnesį gavusi Adorebox dėžutę buvau pradėjusi nerimauti, kad manęs ši paslauga nebetraukia ir produktai, esantys viduje, pasidarė visiškai nepatrauklūs, nepriimtini; tad šį mėnesį su nerimu laukiau naujojo siuntinio, mat tokiu būdu sprendėsi tolimesnė mano ir šios dėžės draugystė.
Šiandien, sąmoningai užklydus į atraskgrozi.lt internetinį puslapį, supratau, kur slypėjo ligšiolinės mano bėdos: pasirodo grožio profilis per eilę mėnesių spėjo gerokai atsinaujinti, tad mano profilis nebuvo pilnai užpildytas. Natūralu, kad atspėti, kokie žmogaus lūkesčiai yra neįmanoma.
Šis penktadienis man buvo ypatingai sėkmingas: turėjau tik vieną, bet labai efektyvią paskaitą, atkeliavo mano Adorebox dėžė (o kurjeris, kurio skambučio priimti negalėjau, parašė man sms žinutę, tad dėl atsiėmimo susitarėme itin operatyviai), konkurse laimėjau neskaitomą žurnalą (o nukeliavusi jo atsiimti, gavau keletą praėjusių mėnesių numerių), vakare keliavau į Lietuvos Mokinių Parlamento VII kadencijos rinkimus prižiūrėti rinkimų proceso, o dar labiau vakare manęs laukė dar vienas išbandymas - naktis universitete, kurios metu sugebėjau eilinį kartą prarasti balsą, nusivaryti nuo kojų, o paryčiais, važiuojant į namus, pavyko gauti baudą už važiavimą Rotušės aikštės gatve (pasirodo, naktimis ten važiuoti leidžiama tik viešajam transportui ir aptarnavimo sektoriui priklausančiam transportui). Pamiegojus dvi valandas teko keltis ir šuoliuoti į universitetą, nepaisant šeštadieninio fakto, man mūsų laukė neeilinė Studentų atstovybės konferencija Kaune. Viešnagės Kaune metu sugebėjau nusipirkti išankstinę kalėdinę dovaną sau, tačiau apie ją noriu niekam nepasakoti ir džiaugtis visiškai egoistiškai (galbūt švenčių metu papasakosiu apie ją plačiau).
Sekmadienio rytas tikriausiai pats geriausias išsamiam kosmetikos produktų tyrimui ir analizavimui, tad tą ir darau.
Kita vertus, galbūt išsami analizė sekmadienio rytą tėra eilinis išsisukinėjimas iš kitų begalės darbų, kuriuos turėsiu šiandien atlikti, tad mažiau tuščiažodžiavimo!
 Jei dar negirdėjote apie šį analogų neturintį projektą (ir paslaugą) Lietuvoje, trumpai papasakosiu pagrindinius idėjos bruožus.  Adorebox – unikalus būdas išbandyti begales prabangios kosmetikos priemonių, tam neišleidžiant begalės pinigų! Kiekvieną mėnesį Adorebox dėžutę užsisakiusios prenumeratorės gauna kosmetikos ir grožio bei stiliaus gaminių rinkinį. Dėžutė išsiunčiama kiekvieno mėnesio 5 dieną (jeigu 5 diena yra nedarbo diena, dėžutė išsiunčiama artimiausią darbo dieną) Tiesa, nereikia pamiršti, kad siuntimas šiek tiek užtrunka, tad kartas penktoji diena gali kiek užsitęsti. Dėžutėje pateikiami įvairiausi grožio priemonių produktai – dekoratyvinė ir priežiūros kosmetika (pilno dydžio, kelioninio dydžio produktai + kosmetikos mėginėlių priedai) bei grožio ir stiliaus prekės.
 Mėnesinė Adorebox dėžutės kaina 39lt (prieš keletą mėnesių dar buvo 29lt, tad tos, kurios užsisakė pusmečiui ar metams į priekį, neabejotinai išlošė). Kainos kilimą laikau teigiamu veiksniu, mat nuo tada, kai kaina pakilo, priemonių kokybė ir gaminių savikaina neabejotinai išaugo. Tiesa, šiuo metu prenumeruojant dėžutę metams, mėnesinė jos kaina išlieka tie patys 29 litai. Ar apsimoka? Taip, jei esate inovatyvios, smalsios ir kruopščios. 
Nepatingėkite kruopščiai ir atidžiai užpildyti grožio profilio, kurio neužpildžius arba užpildžius nepilnai, jūsų komodą gali papildyti nereikalingos kosmetikos priemonės, kaip kad nutiko man, praėjusį mėnesį. 
Tuo tarpu šio mėnesio Adorebox dėžė buvo kaip niekad sunki. Kaip visuomet, jos viduje radau mielą ir dailų sveikinimą, taip pat keletą nuolaidų kuponų, kurie eilinį kartą liks nepanaudoti (jei kam nors iš jūsų reikia Femina Bona "Makiažo SAU kursų" su 50LT nuolaida-kreipkitės!)
Mano akį kaip mat patraukė KEUNE produkcija, kurios iki šiol naudoti neteko dėl itin aukštos priemonių kainos. Šį kartą fortūna aplankė ir mane, gavau Spalvą apsaugantį šampūną, kurio vertė 30lt ir panašios vertės spalvą apsaugančio kondicionieriaus. 
Gaila, kad mano natūralius ir nedažytus plaukus šį kartą teks lepinti dažytiems plaukams skirta linija, tačiau naiviai tikiuosi, kad nieko blogo neatsitiks: KEUNE  So pure kondicionieriuje esama saulėgrąžų sėklų ekstrakto ir amilozės, kurie sumažina plaukų spalvos blukimą bei apsaugo plaukus. Įdomu, ar nuo blukimo apsaugoti gali ir nedažytus plaukus? Vargu. Bet kokiu atveju, tikiu, kad šio produkto dėka mano plaukai taps labai gražūs ir žvilgantys.
KEUNE So Pure Šampūno aprašymas teigia, kad jo padedama, aš išlaikysiu savo karčius švelnius ir žvilgančius. Taip pat šis produktas padės atstatyti natūralų drėgnumo balansą. Dėl jo sudėtyje esančių saulėgrąžų sėklų ekstraktų ir amilozės, turėtų būti užtikrinama maksimali spalvos apsauga ir plaukų kondicionavimas. Deja, ši funkcija mano plaukuose nebus matoma, mat jie paprasčiausiai nedažyti.
BIOK dantų pasta Ecodenta su maltuoju moliu, propoliu ir dar bala žino kokiom priemaišom (10ml). Tai ekologiška trejopo poveikio dantų pasta su baltuoju moliu, kuris padeda atkurti dantų emalio mineralus. Propolis pasižymi dantenų kraujavimą mažinančiu ir jautrumą silpninančiu poveikiu, tad puikiai tinka parodantozės profilaktikai. O Teavigo TM ingredientas dantis saugo nuo apnašų susidarytmo, suteikia ilgai išliekantį švaros pojūtį. 97 procentai šios dantų pastos ingredientų yra sertifikuoti ECOCERT ženklu arba yra visiškai natūralios prigimties. Taip pat produktasi įvertintas sveikatos mokslų universiteto mokslininkų. Nors visa tai skamba labai gražiai, man šiame produkte trūksta to, ką suteikia amerikoniškos dantų pastos - ilgalaikio gaivumo pojūčio. Dėl šios priežasties, ateityje šios priemonės naudoti neketinu.
Stage Line profesionalus akių ir lūpų pieštukas (26lt), slepiasi po ECODENTA tūbele. Šios firmos kosmetikos vartoti dar neteko, tad nei teigiamo, nei neigiamo išankstinio nusistatymo ar asmeninės patirties neturiu. Stage Line - profesionali ispaniškos kosmetikos linija, kuri savo grožio priemonėse mėgina sujungti gydomuosius kosmetikos pigmentus ir vizualizaciją. Ši nauja technologija sklandžiai taikoma tam, kad būtų išvengta žalos odai bei priešlaikinio odos senėjimo. Ypač aukštos kokybės profesionali dekoratyvinė kosmetika pagaminta iš gydomųjų pigmentų ir natūralių ingredientų, kuri vienu metu ne tik idealiai padengia odą, bet ir ją apsaugo. Šį kartą man teko pilkos spalvos akių (tikiu, kad ne lūpų) pieštukas. Nežinau, kaip galima suderinti podiuminę dekoratyvinę kosmetiką ir gydomąsias medžiagas, tad daug nekomentuosiu. Man tai atrodo tiesiog neįmanoma. Tiesa, pats pieštukas tikrai minkštas, maloniai aplikuojasi ant odos, nėra stipriai pigmentuotas, tad spalva nėra labai ryški ar rėkianti.
 Ir pabaigai - pats geriausias produktas, kurį galiu drąsiai laikyti visų laikų ADOREBOX projekto atradimu - antiperspirantas Perspi-Guard. Šio gaminio miniatiūrą jau vieną kartą gavau vasaros Adorebox dėžutėje ir tai buvo pats didžiausias atradimas visoje antiperspirantų eroje. Iki tol pakankamai kritiškai žiūrėjusi į panašios paskirties "vandenukus", turėjau galimybę pati įsitikinti šio stebuklingo produkto veiksmingumu. Turiu patvirtinti, kad Perspi-Guard leidžia pamiršti visus prakaitavimo keliamus rūpesčius: panaikina net itin stiprų bet kurios kūno vietos (pažastų, pėdų, delnų, liemens, krūtinės ir t.t.) prakaitavimą. Vieną kartą pasitepus šiuo produktu jo poveikis buvo jaučiamas beveik ištisą savaitę, tad gautų 5ml miniatiūra mano gyevnime tarnauti gali ilgiau, nei mėnesį.
Tiesa, iki tol šio produkto buvo galima įsigyti tik internetinėse parduotuvėse, tačiau jau šį rudenį pastebėjau jį ant kai kurių kosmetikos parduotuvių lentynų( konkrečiai - kosmetikos išparduotuvėse, esančiose Vilniuje) . Žinoma, kaina pakankamai šokiruojanti - už 50ml teks pakloti maždaug 60 litų, tačiau be abejonės tai puiki investicija į savo gyvenimo gerovę. Dar nežinau nė vieno žmogaus, kuris mėgautųsi gausiu prakaitavimu ir nemėgintų jo sumažinti.
 Šį kartą už 39 litus buvo galima gauti kosmetikos už maždaug 190 litų. Nežinau, ar visi produktai pasiteisins ir ar kiekvienas jų vertas tos kainos, už kokią yra parduodamas, tačiau neabejotinai toks jų išmėginimas apsimoka labiau, nei pilnos pakuotės tiesioginis pinigų išmetimas į balą, jei produktas netinka.
O jūsų norėjau paklausti, kaip vertinate nedažytų plaukų priežiūrą dažytiems plaukams skirtomis priemonėmis?