Zara žino, ko reikia jaunam žmogui. Žino, kaip pačią prasčiausios kokybės (atleiskite už išsireiškimą) "drapaną" pateikti tarytum aukščiausios prabos gaminį. Baisiausia tai, kad gerai paieškojus internetiniuose saituose, ZARA drabužių ir aksesuarų analogų atrasti galima daugiau nei garsiųjų mados firmų.  ZARA tapo prestižo reikalu. O tai jau, atleiskite dar kartą, yra juokinga. Kita vertus, nereikia smerkti, iki prestižo kažkokiu būdu irgi  reikėjo prieiti. O iki jo galima prieiti tik vienu būdu - didele paklausa ir palankiomis prekybos sąlygomis, ką Zaros vadybininkai ir padarė. Drabužėliai iš tiesų paprasti, tačiau kažkuo labai traukiantys. Kad ir kaip nenorom, nejučia kiekvieną kartą turėdama galimybę, užsuku į šią parduotuvę pasigrožėti naujais drabužiais ir pasiputoti dėl pernelyg užkeltų ir visiškai lietuviškiems atlyginimams neatitinkančiomis kainomis (kalbu apie pradines kainas). Žinant, kad už tą pačią (o gal net mažesnę) kainą drabužį galima pasisiūti individualiai pas Lietuvos dizainerius (ne, apie Statkevičius ir Piekautaites nekalbu, kalbu apie talentingus jaunus Lietuvos dizainerius, dar tik startuojančius savo karjeroje) fenomeno keistumas tik dar labiau išryškėja - didžioji dalis tautos geriau vaikščios masinei prekybai skirtais apdarais (yra ne vienas drabužio ar aksesuaro modelis, kurį nešioja lygiai kas antra atitinkamo amžiaus lietuvos mergina).Ir nepaisant visų nepasitenkinimų, kuriuos jaučiu Zarai, vis viena laikau ją viena populiariausių ir sėkmingiausių drabužių parduotuvę Lietuvos jaunimo tarpe. Kitoms parduotuvėms tereikia mokytis vadybinių triukų, kaip pigiai ir nekokybiškai pagamintus drabužius parduoti už absoliučiai neadekvačius pinigus. Dešimt balų už verslo strategiją ir minusinis įvertinimas mums, mirtingiesiems, už tai, kad neužuodžiam to, kas turėtų smirdėti.

Grįžusi po visų įmanomų penktadieninių darbų panorau pasidalinti asmeninio gyvenimo detalėmis viešai. Ne, tai nebus instagraminės nuotraukos, nes a) mano telefonas nėra išmanusis ar pripažįstantis telefonines programėles b) nefotografuoju kiekvieno savo pirstelėjimo ir neviešinu išgertų puodelių skaičiaus (nieko asmeniško ar priešiško tiems, kas taip daro. Šiuo klausimu mano gyvenimas tiesiog nėra patrauklus vizualiai).
Mėgstu rengti konkursus, kurių pagalba galiu geriau pažinti savo skaitytojas, išgirsti ir perskaityti jų likimo istorijas ir tiesiog pamatyti skirtingų gyvenimo filosofijų.
Pastebėjau, jog nemaža dalis skaitytojų - abiturientės, gyvenančios didelėje nežinioje. Iš dalies pavydžiu tos nežinios, kuri ne tik gąsdina, bet ir stimuliuoja smalsumą. Kita vertus, džiaugiuosi,kad man pačiai šis laikotarpis jau praeityje. Bet ne dėl to, kad jis būtų buvęs nemalonus, o dėl to, kad pastaruosius mėnesius gyvenu tokį gyvenimą, apie kokį prieš metus nebūčiau nė pagalvojusi.
Kiekvieną dieną keliuosi su dideliu galvos skausmu "kaip suspėti ir padaryti tai, ką esu suplanavusi" nepažeidžiant 24 valandų paros limito, kurio pastaruoju metu man nepakanka visiems reikalingiems darbams atlikti. Ir nepaisant fakto, kad skundų apie tai, kokia esu pavargusi ar neturiu laiko, esu be galo laiminga darydama tai, ką darau.
Myliu savo mokslus, myliu savo miestą, myliu savo veiklas (jus, mielosios, irgi), dievinu savo darbą, kuriame prabūnu ne tik darbo valandas su viršvalandžiais, bet ir bemieges naktis ar šventines dienas. Tikriausiai nėra nieko geriau, nei dirbti darbą, kurį myli ir dirbi iš idėjos, o ne pinigų poreikio ar esminio jų egzistavimo.

Taip pat turiu puikių naujienų savo skaitytojoms - nuo šiandien startuoja naujas konkursas, kurio metu galėsite laimėti puikius Amway ARTISTRY kosmetikos produktus. Dovanų gausite švelnios slyvų spalvos lūpų blizgį ir atitinkamo atspalvio akių šešėlius.Kad lietuviškiau nuskambėtų, galiu išsiduoti, kad piniginė prizų vertė siekia 250lt. Abi priemonės naujos, su gamykline apsaugine plėve, tačiau už gražias akis produktų tikrai neatiduosiu..
Konkurso sąlygos paprastos - tinklaraščio sekti neprašysiu, facebook paskyros taip pat nebūtina, o konkursu dalintis su savo draugais taip pat nereikia. Daug smagiau dovanas dalinti sąžiningiems ir ištikimiems skaitytojams. Tačiau šį kartą prašysiu atsakyti į vieną vienintelį klausimą
KUO KVEPIA TAVO 2013 METŲ VASARA? 
Būkit išradingos, mielosios, ne vien kvepalų buteliuke slepiasi nuostabiausi pasaulio kvapai..
Bučkis!

Tikriausiai nerastumėm nė vienos “grožio vergės”, kuri nežinotų šios plaukų priežiūros linijos. Apie MACADAMIA plaukų priežiūrai skirtus produktus informacijos gausu, ne mažiau teigiamų atsiliepimų žeria ir populiariausi bei žymiausi grožio tinklaraštininkai. Tiesa, pastarųjų rekomendacijos ne visuomet gali būti objektyvios ir sąžiningos – kai kurios grožio ir kosmetikos linijos už gražius žodžius tinklaraštininkams ne tik suteikia nemokamų produktų, tačiau ir sumoka nemažus pinigus. Kadangi produktai nėra pritaikyti masiniam vartojimui, jų prekybos centruose atrasti nepavyks. Nei Maximos, nei Norfos ar Rimi kasininkės šiuo klausimu jums nepadės. Teks kreiptis į plaukų meistrus, profesionaliam naudojimui prekiaujančias kosmetikos parduotuves arba į šiuolaikinio žmogaus Dievą  – visagalį internetą.Internetas suteiks reikalingos informacijos apie šių priemonių efektyvumą, kainas ir vietas, kuriose jų galima įsigyti. Kadangi produktai ne Maximiniai (nieko asmeniško), kainos priskirti šūkiui “praktiški žmonės renkasi..” nepavyktų. Priemonės brangios, nepasigailės demonstratyviai atimti viso minimalaus mėnesio atlyginimo, tad pirkti “katę maiše” šiuo atveju pakankamai rizikinga.Vienu patraukliausių būdų išmėginti Macadamia produktus laikau atrask grožį formuojamą ADOREBOX grožio dėžę. Vos prieš kelis mėnesius šiuos produktus buvo galima išmėginti Adorebox dėžėje (mėnesinė dėžės kaina 39lt, o produktų gaunama už kur kas didesnę pinigų sumą).
Su didele baime užsisakiau originalaus tūrio (ir, atitinkamai, kainos)Atstatomąjį natūralų  Healing Oil Treatment aliejų. Tikriausiai esu iš tų žmonių, kurie nemato prasmės plaukų priežiūros priemonėms leisti kosmines pinigų sumas (jas pasitaupau neadekvačiam kosmetikos pirkimui), tad faktas, kad pasiryžau tokiam atsakingam pinigų švaistymo menui, reiškia tik viena – kitos išeities neturėjau. Prieš keletą mėnesių išbandžiau CHI Silk Infusion plaukų glotnumą skatinančią priemonę – efekto nepastebėjau.  Macadamia priemonė liko kone paskutinis šiaudas mano išsipūtusiems plaukams. Priemonė, į kurią sudėjau paskutines viltis ir, kad ir kaip liūdna pripažinti, paskutinius pinigus..
Atstatomasis natūralus Macadamia plaukų aliejus skirtas bet kokio tipo plaukų terapijai, tačiau pabrėžiama didelė nauda sausų ir pažeistų plaukų priežiūroje. Maniškiai nėra nei sausi, nei pažeisti. Jie tiesiog lietuviški – tamsios pelenų spalvos, pasipūtę, pasišiaušę ir .. natūralūs, dėl to neblizga, neguli tvarkingai ir gyvenimo (ar manęs pačios) gražesne nepadaro. Grožio, be abejonės, aliejus nepridės, tačiau gyvenant itin sparčiu gyvenimo tempu norėtųsi nesijaudinti dėl “Pelkių vandos” šukuosenos ir koncentruotis į svarbesnes užduotis, nei plaukų glotnumas.
Šios priemonės aprašymas teigia apie aliejaus funkcionalumą kovojant su visais plaukus kankinančiais demonais. Plaukai, anot reklamos meistrų, turėtų tapti glotnūs, nustoti veltis, pradėti blizgėti, žvilgėti, dažytų plaukų spalva turėtų išsilaikyti ilgesnį laiką, o plaukų džiovinimo procedūros laikas turėtų sutrumpėti iki 50 proc. Ne mažiau patrauklus faktas, kad šį aliejų galima maišyti su kitais produktais – juo galima “paskaninti” ir kondicionierių, ir plaukų formavimui skirtas priemones.
Ir nors gražesne netapau, papildomos laimės gramų produktas man nesuteikė, tačiau vos per pirmąją naudojimo savaitę plaukai pasidarė nepalyginamai minkštesni, puresni, paklusnesni (visi šie pokyčiai tik juntami, tačiau teigiamų vizualių pokyčių vis dar nematyti). Galiukai, dėl kurių skilinėjimo ir sausėjimo nuolat turiu problemų, pasidarė šiek tiek gyvybingesni, mažiau matomas galiukų išsišakojimas. Priemonę naudoti galima tiek ant šlapių, tiek ant sausų plaukų, pastarieji produktą noriai sugeria, riebalų efekto nelieka net po dviejų galiukų maitinimo injekcijų. O bendras produkto vertinimas išlieka neaiškus, nuojauta kužda, jog objektyviam vertinimui pateikti prireiks viso gydymo proceso kurso.  Kol kas tai pati geriausia priemonė, kurią teko naudoti, tačiau nežinau, ar ji verta visų 110 litų (ypač tada, kai ji nemaloniai smirda!).

Ketvirtadienio vakarą į vieną prabangiausių Lietuvos viešbučių skubėjo ne viena tautos grietinė. Ir ne veltui. Kempinski Hotel Cathedral Square viešbutyje visų svetingai laukė daug gražių žmonių, fotoblykstės, prabangiai aristokratiškas interjeras ir stilingas maistas (šampanas su jau matytais macaroonsais, kurių idėja daug patrauklesnė, nei realus jų skonis). Viso ketvirtadieninio susirinkimo priežastis – vienos sėkmingiausios Lietuvos dizainerės Ramunės Piekautaitės naujosios tarpsezoninės kolekcijos pristatymas.

Vėlyvą trečiadienio rytą (arba gerokai dienai įsibėgėjus, jei ruošiesi vidur-semestrio egzaminams), vienoje prabangiausių Vilniaus gatvių įsikūrusios firminės Ramunės Piekautaitės parduotuvės laukujes duris puošė pranešimas "Šiandien parduotuvė dirba nuo 14.00 val.". Šyptelėjau ir,nepaisydama įspėjimo, drąsiai žengiau vidun. Ne dėl to, kad mėgčiau laužyti taisykles, o dėl to, kad tądien taisyklės man negaliojo.
Vos įkėlus koją į parduotuvę, mane pasitiko be galo draugiškai nusiteikusi mergina, pasiūliusi nusirengti žieminius drabužius, atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis paruoštomis vaišėmis. Nuo tos sekundės supratau - čia bus smagu. Ir neklydau. Su kiekviena minute mano veide šypsena vis platėjo, kol, pasiekus tam tikrą ribą, pajaučiau, jog nuo pernelyg didelės šypsenos mano veido raumenys pradėjo drebėti ir degti iš skausmo.
Viso susitikimo metu dizainerė dalijosi savo mintimis ir pastebėjimais apie naują tarpsezoninę Cruise kolekciją, dedikuotą vasarai, prabangai, atostogoms, prabangioms kelionėms ir savimi pasitikinčiai moteriai. (Vadinasi, ne man, tačiau pažiūrėti ir periodiškai pamankštinti vaizduotę - privalu). Visi, besidomintys šios nuostabios dizainerės kūryba, Cruise kolekcijoje puikiai atpažins pagrindinius "Piekautaitės" bruožus - lengvų audinių, pastelinių spalvų ir diržų, skirtų atlikti ne akcento, o visumos užbaigimo vaidmenį, sintezę. O tie, kas iki šiol mada domėjosi tiek pat kiek aš, turės puikią galimybę susipažinti su "piekautaitiškais" motyvais.
Ir taip tobulus modelių veidus tobulins Make Up For Ever makiažo meistrai bei atitinkamo prekinio ženklo kosmetika. Makiaže pastarieji ketina derinti jau klasika tapusį rusvą dūminį akių makiažą, skaisčią veido odą ir ryškias lūpas, kuriančias itin ryškų kontrastą tarp švelnių spalvų, pastelinių suknelių ir ryškių, liepsnojančių lūpų.
Klausinėti galėjome į valias, ko tik širdis geidžia. Išsiklausinėjau visko - nuo to, kiek modelių bus pristatoma kolekcijoje, iki to, kaip sekasi prekyba užsienio šalių parodose bei kuo skiriasi Lietuvos ir užsienio klientų poreikiai. Buvo be galo gera jausti itin didelę meilę kūrybai, atliekamam darbui bei neaprėpiamą pagarbą moteriškumui, elegancijai ir inteligentijai.
Ir jei prieš susitikimą jaučiau ledą po kojomis, o žandus kandžiojo šaltukas, išėjusi iš butiko temačiau vaiskiai šviečiančią saulę ir vis labiau bundančią gamtą. Nežinau, kokiu būdu, bet ši asmenybė sugebėjo įpūsti meilę sau ir pasijausti gražia. Mistika, mielieji, mistika. 

Vos prieš dešimtį valandų pasibaigusi stileivų šventė savo meno ir mados purslais aplaistė visus Vilniaus svečius ir gyventojus, o aš likau nesupratusi, kas įvyko. Supratau tik tiek, kad visa, ką mačiau vakar, man nėra priimtina ir viso to nenorėčiau pamatyti dar kartą.
Pati į šventę nuskubėjau gerokai užsimiegojusi, patinusiomis akytėmis ir kiek sutrikusia orientacija. Nežinau, kokių magiškų galių turi šis renginys, tačiau jau trečią kartą po Mados Infekcijos metu sugebu sunegaluoti. Šį kartą labiausiai nukentėjo galva ir pakilusi kūno temperatūra, tad tinkamo drabužio paieškas ir nagų dailės darbus iškeičiau į lovą ir popiečio miegą, o atsikėlusi apsirengiau šilčiausią turimą drabužį ir per kelias minutes nusipiešiau veidą ir dar šlapiais plaukais (meningitas garantuotas) išskubėjau į paskutinį tą valandą kursuojantį autobusą.
Tiesa, po reginio, kurį teko matyti antrojoje mados dienoje, tikriausiai sirgsiu dar ilgai, jei ne fiziškai, tai psichologiškai. Namo grįžau pasibaisėjusi, šokiruota ir tiesiog įširdusi. Labiausiai gaila žmonių, kurie už vakarykštės dienos programą sumokėjo beveik šimtą pinigų, o pamatė tai, ką pamatė.
Nesu didelė madų ekspertė, dar prieš metus tvirtinau esanti visiška nemokša ir nesusipratėlė šioje srityje. Laimei mano ar nelaimei, situacija šiek tiek pakito. Galbūt darbas, o galbūt aplinka, pastūmėjo smalsauti labiau, nei iki šiol, tad šį kartą turiu itin griežtą asmeninį vertinimą apie kiekvieną matytą kolekciją. 
Be abejonės, vakaro vinis ir sveiko proto atstovė, gelbėjusi visą kolekcijų kokybę, buvo Eglė Žiemytė, su savo paprastais, tvarkingais ir funkcionaliais drabužiais. Kiekvieną jų mielai pasigrobčiau asmeniniam nešiojimui ir naudojimui. Džiugu matyti, kaip paprastumas ir originalumas puikiai derinasi su funkcionalumu ir galimybe drabužius dėvėti bet kuriam šios žemės padarui. Anot vienos madų ekspertės, kai kurie modeliai gerokai priminė garsiųjų mados namų modelius, tačiau man tas panašumas pasirodė teigiamas ir malonus akiai. Toks malonus, kokį su mielu noru nešiočiau pati. Smagu žinoti, kad talentingos menininkės darbai pasmerkti komercinei šlovei ir sėkmei.
Masinė pornografija, badaujantys vaikai ir sovietizmo įkvėpti menininkai okupavo visą likusią vakaro programą.  
Giedriaus Šarkausko zombiai, atkeliavę tiesiai iš katakombų, šypseną kėlė tik dėl virtuoziško numirėlio makiažo, ir muzikos. Ne dėl to, kad ši būtų buvusi gera, o dėl to,kad nieko kito gero nebuvo matyti. Drabužiai pakenčiamai atrodė tik iš priekio, o nugaroje vyravę neaiškaus kirpimo ir stilistikos raižiniai galop sugadino visa, ką dar buvo galima gadinti. Na, dar vieną pliusą galiu skirti už teatrališkumą ir aiškių linijų palt/švarkius. Tačiau likęs vaizdas pirminė mokyklos laikus ir matematikos kombinatorikos pamokas, su uždaviniais "turiu tris daiktus ir tris šimtus skirtingų variantų juos nešioti."
Linos Gudanavičiūtės rodytos sovietinės matrioškos didelio susižavėjimo taip pat nekėlė. Rožiniai modelių plaukai - originalu, tačiau žaidimas "apsirenk dešimt kartų daugiau, nei pats sveri" nėra labai linksmas ir manęs netraukia. Visa situacija priminė žmones, sergančius rimtomis sveikatos sutrikimų problemomis, besigydančius atitinkamose įstaigose. Ir nors atskiros detalės tikrai dalios, pateikimas stipriai nuvylė. Ir ne, manęs niekas neįtikins, kad medvilninės kojinės tinkamos nešioti su atvirais kojų apavais. Vadinkit mane senamadiška, bet savo kojines paliksiu ten, kur joms ir vieta.
 Injekcijos nugalėtojai iš Vokietijos Balagans parodė gerą šou, kurio metu šypsojausi tik dėl idiotiškos muzikos, chaotiško veiksmo podiumo erdvėje ir spontaniškos modelių choreografijos.  Likusi dalis priminė Naujosios Vilnios statybininkus, ką tik pabaigusius darbo dieną ir nusprendusius aplaistyti ją įprastine permatomo skysčio doze. Jei būtent to kūrėjai ir siekė, džiugu. Pasiekė. Tačiau mano nuomone - ne laiku ir ne vietoje.
Danijos kūrėjai Asger Juel Larsen surengė tikrą motociklininkų fiestą.Kadangi man nei baikeriai, nei 2000 metais Gariūnuose paklausiais buvę drabužiai su liepsnos motyvais didelio susižavėjimo nekėlė, nieko keisto, kad ir kolekcija nepasirodė itin pasisekusi. Esi nepatrauklaus veido? Ne bėda, jį visuomet galima užmaskuoti audinio kauke. Visą reikalą gelbėjo dailūs modelių veido bruožai, idealios figūros, nuostabiai besiplaikstantys plaukai, paprasti vyriški švarkai ir žavingas kojų apavas.
Kuo toliau, tuo blogiau. Ir jei iki tos sekundės jaučiausi nepamačiusi nieko gero (išskyrus Žiemytės kūrybą), prasidėjus KRISTAR DESIGN by Kristina Vikøren pasirodymui supratau, kad žodis "blogai" yra pernelyg švelnus, kad apibūdintų scenoje vykusią masinę pornografijos sceną. Šios kolekcijos komentuoti nesiruošiu. Mano žodynas pernelyg siauras, kad sugebėčiau aprašyti tai, ką pamačiau, pajutau ir supratau. Kad būtų aiškiau, pamėginsiu paminėti pagrindinius šios kolekcijos bruožus - daug pornografijos, į moteriškus lytinius organus sulindusių maudymosi kostiumėlių, o tai, kas nesulindo, buvo aiškiai matyti visiems žiūrovams. Deserto nepasaldino ir dryžiais nuo apatinių drabužių įdegę kūnai.Galiausiai visą blogybių mugę karūnavo maždaug trisdešimt kilogramų sverianti mergina, vangiai sugebanti kilnoti ir dėlioti kojas net eidama su sportbačiais. O jai nusimetus drabužėlius ir pasirodžius visu gražumu bei trimečiui tinkamu maudymosi kostiumėliu, įtampa pasiekė kulminaciją, o nejauki tyla pasklido po visą salę. Lieknas kūnas gražu. Kaulėto kūno patrauklumas - subjektyvu. Tačiau viskas turi savo ribas ir ligonį leisti į sceną yra nežmoniška. Ir tai,kad situacija labai bloga, garantuoju, pamatė ir suprato visi. Kolekcijos pabaigoje, į sceną išlėkus pačiai kūrinių ir idėjos autorei, yla išlindo iš maišo: žmogus, pavojingai priartėjęs prie pirmo laipsnio nutukimo, atrado būdą, kaip kovoti su savo kompleksais. Išradinga, tačiau ar etiška? Daugiau apie šią sensacingą asmenybę skaitykite Sandros ir Tomos tinklaraščiuose. Merginos turėjo unikalią galimybę pakalbinti šią personą. Patikėkit, pasakoti tikrai yra ką. Bet šią garbę ir autorines teises palieku SQUARE merginoms.
Visą tragikomediją pabaigė Andrey Bartenev  iš Rusijos. Bendradarbiaudamas su darbščiaisiais Vilniaus Dailės akademijos kostiumo dizaino studentais, surengęs tikrą absurdo spektaklį. "Labanakt vaikučiams" priminusi pasaka ir podiumu šliaužiojantys vorai, varlės ir kiti gyviai puikus meninės instaliacijos pavyzdys, kurio daugiau Mados Infekcijos ir kitų panašių renginių metu matyti nenorėčiau. Ne todėl, kad nesuprasčiau pokštų ar meno (nors pastarojo, panašu, kad vis dar neįkertu). Galiausiai likau nesupratusi: juoktis iš tragikomedijos graudumo ir ironiško maskarado vaizdavimo, ar verkti iš nuoskaudos, kad kone pusvalandį laukianti mama už stovėjimą neleistinoje vietoje gaus baudą, nes jos šaunioji dukrelė smaginasi trimečiams skirtame spektaklyje. Reginys nebuvo blogas, tačiau norėdama pavėpsoti į cirko artistus, keliausiu tiesiai į Nacionalinį Dramos teatrą ar kitą panašią įstaigą.
Reziume nr.2
Panašu, kad pirmosios dienos sėkmė ekvivalenti antrosios dienos metu patirtam meniniam fiasko.
Tačiau nepaisant graudumų ir nesusipratimų, Mados Infekcija mano širdyje užima ypatingai aukštą vietą ir garbingai įsitaiso analogų neturinčio renginio pozicijoje. Lietuvos dizaineriai tobulėja ir mokosi kurti drabužius, tinkamus ne tik performansams, bet ir normalių žmonių konsumerizmo poreikių tenkinimui, o šis užtikrina gerokai augančius pardavimus ir pamažu kylantį ekonominį Lietuvos lygį. O visos nesėkmės tėra laiko patikrintas metodas atskirti grūdus nuo pelų.
Nuotraukų albumus pamatyti galite alfa straipsniuose, subjektyvių atsiliepimų pasidairyti galite kituose Lietuvos tinklaraščiuose. Aš asmeniškai rekomenduoju šauniąją Ukanytę, katinukų mylėtoją Neretą ir, be jokios konkurencijos pačia profesionaliausia mados eksperte jaunųjų rašytojų tarpe laikomą Deimantę. 

Myliu ir bučiuoju!