Kovo pabaigos laukia kone visas Lietuvos fashionistų pulkas ir žiniasklaidos dėmesį bei rampos šviesas mėgstančios personos. Jau dvyliktus metus iš eilės (arba penkioliktą kartą), kovo pabaigoje, kūrybingų ir talentingų dizainerių grupuotė savo darbais visai liaudžiai išdrožia apie tai, kad „komercija užkniso negyvai“ ir kad „Lietuva turi kuo pasididžiuoti“ arba „mada Lietuvoje dar nemirusi“.  Taip taip, Mados Infekcija – ne koks trumpalaikis mados projektėlis, o visas grandiozinis meno, madų ir stiliaus fontanas, paprastai purškiantis ilgiau, nei vieną dieną. Šį pavasarį Mados infekcijos fontano purslai savo kūrybine energija laistys visus mados narkomanus dvi dienas iš eilės.
Kad ir kaip gaila, pradėti teks ne nuo pačių maloniausių dalykų. Mano pasiruošimai renginiui prasidėjo dar penktadienio paryčiais. Naktį nutarusi praleisti aliejaus kaukėse, ryte savo auksines garbanas turėjau plauti tris kartus, mat aliejaus pašalinti nepavyko nei po pirmo,nei po antro, nei po trečio plovimo. Galiausiai po trečiojo pasidaviau -  iš kaimynės pasiskolonusi plaukų tiesintuvą aliejaus perteklių iš plaukų išprašiau per prievartą. Laiko, galvoti, kuo pasidabinusi keliausiu stebėti viso svieto fashionistų, neturėjau, mat iki renginio laukė ilga ilga diena – paskaitos universitete, pilna darbo diena butike ir kiti smulkūs, tačiau svarbūs darbeliai. Ir nors darbo etika aprangos neriboja, pasidabinusi savo militaristinėmis kelnėmis jausčiausi tikra maištininke. Tad griebiau kone pirmą pasitaikiusią suknelę, kurios keistumas ir nekotryniškumas kelia šypseną man pačiai ir aplinkiniams (sakė, atrodau kaip zebras) ir pasidariusi laisvamanės/laisvo elgesio merginos vakarinį makiažą iškeliavau į darbus (gerai, kad viešojo transporto maršrutas, kuriuo kursuoti tenka kiekvieną rytą, sutampa su į Stotį važiuojančių asmenų marštrutu, atrodžiau „laiku“ ir „vietoje“).
Informaciniame skelbime spaudai MI atstovai maloniai įspėjo į renginį nevėluoti,mat renginio organizatoriai žiūrovams esą parengę staigmeną. Sarkastiškai išjuokiau šį faktą, tačiau prie Šiuolaikinio Meno Centro durų atskriejau likus penkioms minutėms iki planuotos renginio pradžios. O veltui. Renginys vėlavo galbūt pusvalandžiu mažiau, nei įprastai, tačiau prasidėjo kone valandą vėliau, nei numatyta. Suprantu, vėluoti madinga. Suprantu, menininkai – nenuspėjami ir nesupaisomi, o meno mūza laikrodžio nepažįsta, tačiau viskam yra ribos – papildomai informavus apie punktualumo svarbą, patiems vėluoti tiesiog nepaprastai žemas lygis.
Tarp kitko, staigmenos likau nepastebėjusi ir tik po renginio, pabendravusi su kitomis merginomis, sužinojau, kad žadėtoji staigmena buvo paprastų žmonių praėjimas podiumu.. Hm. Šiam faktui pakomentuoti ar įvertinti man pritrūko ne tik fantazijos, bet ir bendro suvokimo, kas yra ir kas nėra staigmena.
Užtat gavusi akreditaciją stipriai nustebau – iki šiol spaudos atstovams kirtas stovimas kampas buvo stipriai pakoreguotas ir kiekvienas žmogus gavo individualią vietą savo sėdynei eksploatuoti. Aš gavau garbingą E vietą pirmojoje eilėje (tiesa, eilių numeracija iš esmės nėra tokia svarbi, kaip galėjo atrodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau gera žinoti, kad net mergaitės su aukštakulniais galės mėgautis ne kojų skausmu, o renginiu).
Ir nors vakaras praėjo be didelių sensacijų, pamačiau, ko nemačiusi. Vienos kolekcijos metu mintyse pagalvojau apie tai, kad dar niekad neteko gyvai matyti podiumu einančio modelio, krentančio žemyn. Lydekai paliepus, man panorėjus.. Po pusės minutės mano mintys realizavosi ir pamačiau zuikio pagautą mergaitę, supančiotą nepatogių aukštakulnių, šluostančią podiumo dulkes. Daugiau linkiu nė vienai nekristi – aristokratiškai modelių odai melsvos mėlynės puošnumo nesuteikia. Kito perliuko perliuku pavadinti maža, pastarasis – jau visas perlų vėrinys. Evos Baliul kulminacijai parinkta mergina podiumu plaukė it deivė – pakelta galva, užtikrintu žingsniu ir pribloškiamai pasitikinčio žmogaus išraiška. Tačiau jai pasisukus keliasdešimties laipsnių kampu supratau, kad ji – aštuntą/devintą mėnesį besilaukianti būsima mamytė, turinti degtuko lieknumo kojas, kokių aš net badmiriaudama neturėsiu. Kadangi mados pasaulio etikos vadovėlio skaityti neteko, nežinau, ar besilaukiantys asmenys kolekcijų pristatymuose yra normalu. Spręsti tikriausiai teks kiekvienam asmeniškai. Nors aš pati tokių dalykų matyti nenorėčiau. Ne dėl estetinių sumetimų, o dėl būsimo vaikučio saugumo saugumo. 

Tikriausiai nė neverta vaitoti ir guostis, kaip sunku gyventi. Visų pirma dėl to, kad tai nebūtų visiška tiesa. Visų antra dėl to, kad gyvenimo būdą pasirenkame patys ir niekas netrukdo jo keisti. Visų trečia, kam, galiausiai, šiais laikais lengva? Tikriausiai niekam. Užtat smagu. Kiekvienas sunkumas tarytum dar vienas iššūkis sau pačiam.
Maniškis gyvenimas pernelyg nesiskiria nuo bet kurio kito studenčioko, laisvalaikiu arba metu, kuris teoriškai skirtas laisvalaikiui, tenka ruoštis debatams apie prostitucijos legalizavimą, inleketinės nuosavybės įstatymo naudą inovacijoms ar tiesiog rašliavoti dviženklio skaičiaus apimties mikroekonomikos darbus anglų kalba apie "Naftos kainų pokyčius pasaulio rinkose naftos produktų pasiūlai ir paklausai", o kur dar kasdieniai loginiai, matematiniai,verslo situacijų ar politinio naudingumo ir tikimybių uždavinukai.. Net saldu, prisiminus, kiek reikia visko išmokti, perskaityti, susipažinti, suprasti ir mokėti pritaikyti. O tuo pačiu ir džiugu, kad nė viena diena, kad ir kokia sunki bebūtų, nepraeina veltui. Tiesa, vis dėlto nutariau, kad viso to man per maža irr..
Pagaliau galiu pasigirti ir pasidžiaugti, jog pajutau pakankamai subrendusi ir motyvuota susirasti darbą. Nuo šiol skaitote La Boutique  Dizainerių ir jaunųjų kūrėjų namų direktorės asistentės rašliavas. Tūkstantkart valio naujajai aš!

Visus vilniečius ir miesto svečius nuoširdžiai kviečiu apsilankyti LA boutique parduotuvėje, su potekste aplankyti mane! Nuo šiol pirmadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais savo namais laikau Raugyklos g. 4A. Kitomis dienomis mano gimtinė Arklių g. 18. Naktimis bei savaitgaliais, tiesa, taip pat.
Tiesa, visas Vilniaus gazeles kovo 7 dieną, 16 valandą kviečiu apsilankyti PC PANORAMA, kur vyks kaspusmetinis Mados Infekcijos kastingas. Šiais metais dizaineriai laukia ne tik stirnaičių, bet ir stirnų patinų, o gal net visų įmitusių briedžių.
Atrankoje gali dalyvauti tiek modelio duonos niekada neragavę vaikinai ir merginos, tiek profesionalūs modeliai nuo 15 metų amžiaus. Merginų ūgis privalo būti ne mažesnis kaip 174 cm, vaikinų – 182 cm. „Infekcijos kastingo“ dalyviai turi būti apsirengę tamsiais, prigludusiais drabužiais, merginos – avėti aukštakulnius. Atranka prasideda 16 valandą. (asmeninis pastebėjimas - jei ne visiškai telpat į reikalavimų rėmus, mėginkite laimę bet kokiu atveju, kartais charizma ir unikalumas nugali bet kokias racionalias taisykles).
Daugiau informacijos ir detalūs reikalavimai dalyviams – http://madosinfekcija.com/?page=news&language=lt&id=535
Visi, atitinkantys (arba ne) įnoringus dizainerių kriterijus, kelkit savo žieminius pilvūzus į fashionistų kastingą. Įpūskit į savo gyvenimą įvairovės ir nustebinkit patys save naujuose vaidmenyse. Nes iššūkiai ir spontaniški sprendimai suteikia daug laimės.
Bučkis!

Jei pavadinčiau šias procedūras malonumais - meluočiau. Jei teigčiau, kad jas atlieku kiekvieną sekmadienį - būčiau melagė kvadratu. Tačiau žinau, kad jei turėčiau daugiau kantrybės, laiko ir valios, šios apeigos taptų kiekvieno sekmadienio pasirinkimu. Su nuoskauda prisimenu, kai sekmadienio popietes vadindavau tinginiadieniais, kurių metu galėjau atlikti visus per savaitę susikaupusius darbus. Dabar, jei laiko pakanka, neužtenka sveikatos ir motyvacijos atlikti visus nemalonius grožio ritualus.
Reikia pripažinti, kad retas kuris turi laiko kasdien puoselėti rankų odą, veido odos elastingumu ir gilesniu valymu ar paprasčiausiu kūno maitinimu. Tad logiškiausia išeitis būtų paskirti bent vieną dieną per svaitę visoms šioms procedūroms atlikti.
Šį įrašą norėčiau pradėti pristatydama naują kasdienį ritualą. Pagaliau priverčiau pakelti savo užpakalį ir nunešti jį ten, kur parduoda ricinos aliejų, naudojamą plaukų augimo skatinimui. Daugelis vartotojų teigia, jog nuolatinis šio aliejaus naudojimas padeda užauginti tamsias, ilgas ir tankias blakstienas. Pati jo veiksmingumo įvertinti vis dar negaliu, mat naudoju jį vieną savaitę, tačiau šventai tikiu, kad po kelių mėnesių vartojimo pastebėsiu skirtumą ir nustosiu verkšlenti dėl trijų likusių blakstienų. Tiesa, pastebėjau, kad net ir iš trijų blakstienų galima sukurti neblogą akių kompoziciją, tereikia trupučio kantrybės, gero blakstienų tušo, kuris nėra pernelyg skystas (paprastai nauji tušai pasižymi itin dideliu skystumu) ir šiek tiek laiko. Pasikankinus prie kiekvienos akies kiek ilgiau nei tris sekundes, galima išgauti neblogą rezultatą net ir pačių silpniausių blakstienų turėtojoms.
Vieno buteliuko aliejaus turėtų užtekti ilgesniam, nei pusės metų laikotarpiui, o jį patogiausia tepti senu išplautu blakstienų tušo aplikatoriumi. Aš pasirinkau seną gera Lancome Hypnose šepetėlį, kurio forma pasirodė pati tinkamiausia visoms blakstienoms padengti.
P.S. prieš atliekant šį ritualą, įsitikinkite, jog ant šepetėlio neliko jokių tušo liekanų.

Antruoju žingsniu norėčiau vadinti kūno maitinimą. Normalūs žmonės šį veiksmą tikriausiai sugeba atlikti dažniau, nei kartą per savaitę. Man, deja, nepavyksta šio ritualio atlikti net kartą per septynias dienas.
Šiam veiksmui atlikti šiuo metu renkuosi natūralų ZURI kūno ir plaukų plaktą sviestą. Šiuo metu niekaip negaliu atrasti informacijos apie produktą, tačiau jį įsigyti galima internetinėje ekologiškų produktų parduotuvėje. Kaina, kaip ir daugelio ekologiškų produktų, nėra pati draugiškiausia studentiškoms kišenėms, tačiau produktas labai geras. Oda minkšta ir švelni išlieka keletą parų po kremo panaudojimo, o neutralus kvapas atsinaujina ne prasčiau už brangiausius nišinius kvepalus. Tiesa, aromate jaučiamos taukmedžio sviesto natos, tačiau priešingai, nei būtų galima numatyti, šį kartą taukmedis kvepia stebėtinai maloniai.
 100ml priemonės kaina gali siekti 50lt. Už panašią sumą The Body Shop parduotuvėje galima įsigyti dvigubai didesnį kiekį kūno sviesto. Tiesa, aš pati TBS kūno priemonių atsisakiau prieš gerą pusmetį. Iki tol vilioję įvairūs aromatai galiausiai atsibodo ir supratau, kad tai tėra labai gražius prekybininkų triukas, o pačios priemonės nėra ypatingos sudėties ar unikalaus veikimo. Tad daugiau TBS produktai mano kosmetikos lentynoje nebegyvena.

Prieš kiek daugiau nei mėnesį, pasakodama apie savo atradimus veido priežiūros srityje, minėjau naujai atrastą 100 % Pure internetinę parduotuvę ir jos siūlomas natūralias kosmetikos priemones.
Tąkart produktais kaip niekad patenkinta, tačiau itin mažas priemonių tūris neleido jomis džiaugtis ilgą laiką. Dėl šios priežasties šios internetinės parduotuvės virtualias duris varstyti teko dažniau, nei man įprasta.
Antrą kartą platus asortimentas jau neatrodė toks gigantiškas, pradėjau matyti tai, ko iš tiesų reikia. Šį kartą nutariau koncentruotis ties stipriu veido drėkinimu.
Kodėl? Nes drėkinimas paprastai nebūna pirma  mintis, šovusi į riebiaveidės galvą. Dėl šios priežasties užuot drėkinama, oda lieka išsausinta įvairiausių priemonių, skirtų veido riebalavimuisi valdyti. Galiausiai veidui atsibosta nuolatinis odos sausinimas, tad šis atsidėkoja nemaloniai išsausėjusiu ir nušerpetojusiu veidu.
Būtent tokia kosmetinė nelaimė ištiko ir mane. Šiai problemai spręsti pasirinkau jau išbandytos 100 % Pure kosmetikos linijos priemonę su jazminais ir žaliąja arbata.
 Priemonę rinkausi intensyviam veido drėkinimui, tad nepabijojau išmėginti drėkinamojo kremo, skirto sausai ir normaliai odai.
 Šį drėkinamąjį kremą naudoju daugiau nei mėnesį. Jo naudojimu prasideda ir baigiasi kiekviena mano diena. Po tokio laikotarpio galiu drąsiai teigti, kad tai vienas maloniausių drėkinamųjų kremų, daug efektyvesnis, nei garsusis ir stipriai išgirtas Clinique dramatically different moisturizing gel.
Konsistencija pakankamai priimtina, kremas nebėga taip stipriai, kaip gelinio pagrindo priemonės, tačiau jo nereikia krapštyti pirštais ir vargti su paskirstymu ant veido.
 Dozatorius - Didelis atradimas tokiose priemonėse. Ekonomiškumo sumetimais. Rytais naudodama veido priežiūros priemones ne visuomet tinkamai valdau savo veiksmus, tad padidėja tikimybė padauginti produkto ir neišnaudoti visos priemonės tinkamai.Dozatorius užkerta beveik visiems keliams padauginti kremo ir pabaigti produktą greičiau, nei turėčiau.
Vienintelis dalykas, kurio negalėčiau pavadinti šio drėkinamojo kremo privalumu, tai jo kvapas. Jau ilgą laiką kariauju su daugelio priemonių kvapais. Šis kvapas man taip pat nebuvo pats geriausias, tačiau džiaugiuosi, kad priemonėje nėra papildomų aromatizuotų sudėtinių medžiagų, tad ir esamas kvapas jaučiamas vos keletą akimirkų.
Bendras produkto vertinimas labai teigiamas. Kremas atkeliavo supakuotas į labai dailią cilindro formos dėžutę, kurią visuomet smagu panaudoti kitiems tikslams, o mėnesį panaudojusi produktą pajutau pakitusią veido odos būklę: oda pasidarė elastingesnė, minkštesnė ir be menkiausios sausumo užuominos.
Panašu, kad mėgstamiausios veido priežiūros priemonės apdovanojimą šveitiklis turi perduoti drėkinančiam kremui.
Dešimt balų drėkinamiesiems kremams! O jūs ar naudojate drėkiklius?

 Nuo pat pirmųjų draugystės dienų su kosmetika nemėgau L'Oreal kreminių pudrų. Laikiau jas tomis, kurios kainuoja pakankamai daug (apie 50lt), o teigiamo rezultato neduoda, priešingai, kemša poras, neleidžia odai kvėpuoti, spalvų pasirinkimas atrodė skurdus. Po beveik penkerių metų nutariau suteikti dar vieną šansą L'Oreal TRUE MATCH kreminei pudrai, o tuo pačiu palyginti ją su kitomis pudromis, kurias paprastai naudoju.
 Ir vėl turiu priminti, kad neturiu tobulos veido odos. Jei tokią turėčiau, galėčiau nesidažyti visiškai. Per pastaruosius metus atradau, kad brangesnių firmų kreminės pudros daug geriau maskuoja įvairius nelygumus, tačiau nepalieka kaukės efekto.
 Tačiau atostogų metu nutariau, kiekvieną dieną dabintis brangia kremine pudra tiesiog neapsimoka, taip pat pastebėjau, kad patys šviesiausi atspalviai pasidarė šiek tiek per geltoni mano ligotai odai. Panaršiusi internete atradau, kad L'Oreal True Match egzistuoja itin šviesaus C1 atspalvio (tiesa, šio atspalvio Lietuvos parduotuvėse rasti gali nepavykti, paprastai Lietuvos kosmetikos parduotuvės savo atspalvių paletę pradeda nuo C2 Rose Vanilla atspalvio). Po kelių savaičių naudojimo nutariau pastebėjimais pasidalinti su plačiąja visuomene.
L'Oreal True Match  "Ypač švelni ir lengva kreminė formulė nepriekaištingai padengia odą ir paslepia bet kokius netobulumus.  Rezultatas: natūrali, gyvybinga ir švytinti oda". Mano asmeninė patirtis šiek tiek skurdesnė, nei teigia reklaminis aprašymas. Vienintelis dalykas, dėl kurio lieku prie šio gaminio yra itin šviesi jo spalva, šviesesnė už visas iki šiol turėtas (viršutinis sluoksnis nuotraukoje). Tepasi pakankamai sunkiai, konsistencija skysta, naudoti ekonomiškai ir taupiai jos beveik neįmanoma. Užsitepus jaučiamas itin stiprus matinis kaukės efektas, kurio dėka veidas atrodo kaip lavono. Tikriausiai tikras numirėlis prie manęs atrodytų labiau gyvas nei aš, išsipiešusi šia pudra. Tiesa, tinkamo maskavimo šiai pudrai suteikti nepavyko. Nors spalva "miltuota", persišviečia bet koks odos defektas. Norint ją naudoti toliau, tenka pasitelkti kitas veido kontūravimui ir tobulinimui skirtas priemones, tokias kaip biri pudra ir skaistalai. Už 30ml šio gaminio teks pakloti 50lt.
 Chanel Vitalumiere Aqua iki šiol atrodė idealus atradimas dėl savo lengvos konsistencijos. "Garantuoja visiškai tolygų makiažą. Labai lengvas ir puikios tekstūros, todėl išlieka nepastebimas. Veido oda natūraliai išsilygina, tampa skaisti ir kupina gyvybingumo." Asmeniniai pastebėjimai maloniai nustebino.  Jos užsitepus oda atrodė tiesiog natūraliai graži ir švelni. Spalva puikiai įsigerdavo į odą, paslėpdavo visus nelygumus. Nežinau, ar tai įmanoma, tačiau atrodė, kad oda tampa sveikesnė ir labiau sudrėkinta (tikėtina, kad tai tik Placebo efektas). Vienintelis dalykas, dėl kurio teko pristabdyti jos naudojimą, tai pačios šviesiausios spalvos 10 BEIGE neatitikimas mano odai (vidurinė juostelė ant rankos). Iki šiol ši spalva buvo tiesiog ideali, tačiau pastaraisiais mėnesiais ji tapo per tamsi. Kaina taip pat ne pati gražiausia, už 30ml teks pakloti 150lt, tačiau radau daug atsiliepimų internete, kad naudojant ją teisingai ir suplakant prieš kiekvieną naudojimą, jos užtekti gali ilgiau nei metams.
 Paskutiniam palyginimui pasirinkau Kanebo Sensai Fluid Foundalion, kurios teliko trečdalis viso tūrio, mat prieš kelis mėnesius ši spalva buvo pakankamai šviesi, kad atitiktų veido atspalvį. Dabar, užtepus ją ant rankos, atspalvis tiesiog pasibaisėtinai tamsus (apatinė juostelė), nors, kaip teigia Lietuvos kosmetikos tinklapiai,FV 102 Soft Ivory, yra šviesiausias atspalvis, kokį jie gali pasiūlyti . Graudoka. Nors, nekreipiant dėmesio į bjauriai rudą spalvą, pati pudra labai maloni.  "Ilgalaikę plėvelę sudarantys polimerai palaiko odos drėgmę. Įprasto makiažo pagrindo sluoksnis nuo veido judesių gali sutrūkinėti ir subėgti į raukšles. Šis leidžia nevaržomai reikšti emocijas, nes „juda“ –  susitraukia ir išsitempia kartu su oda. Dėl unikalios technologijos oda tampa pusiau matinė ir optimaliai drėgna.". Apie technologijas pernelyg daug neišmanau, tačiau mano nuomone šį gaminį geriausiai tinka naudoti mišrios/riebios odos savininkėms. Pati pudra ypatingai dideliu drėkinimu nepasižymi, tad prieš ją naudojant būtina įsitikinti, kad oda neturi jokių šerpetojimų. Kitu atveju šerpetojimai pasidarys dar ryškesni ir labiau pastebimi. Turint pakankamai aliejuotą odą ši pudra puikus pasirinkimas, jos užtvirtinimui nereikia naudoti jokių birių priemonių. Kaina kaip ir Chanel Vitalumiere, 30ml už 150lt, tačiau Douglas reklamos teigia, kad šį mėnesį jos įsigyti galima už 120lt.
Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, tačiau ši patirtis byloja, kad vieno buteliuko Chanel Vitalumiere Aqua naudojimas trunka panašiai, kiek trijų L'Oreal True Match, tad kainos tampa identiškos. Vienintelis skirtumas - efektas ir jausmas, kurį suteikia kiekvienas produktas.
Mano asmeninis verdiktas nėra labai konkretus, atostogų metu ketinu pasikankinti ir naudoti lavoninio efekto, bet tinkamo atspalvio L'Oreal True Mathch, o grįžus "į žmones" tikriausiai teks grįžti į kiek rausvesnį, tačiau kaukės efekto nesuteikiantį Chanel Vitalumiere atspalvį.

Anokia čia garbė, bet žinau, kad močiutė su bobute labai džiaugsis, matydamos savo anūkę žurnale. Vasario mėnesį mano snukučio bus daug. Labai daug. Niekad netikėjau, kad mane bus galima įsigyti vos už keletą litų. Mus bus galima įsigyti kiekvienoje spaudos platinimo vietoje, kartu su žurnalu Cosmopolitan arba Panelė. Pati dar nemačiau, bet patikino, kad atrodysim būtent taip.
Tiesa, pati sau nuotraukoje atrodau gražesnė be makiažo ir plaukų pokyčių, bet ką jau, špaklius nuvalomas, o demono žvilgsnis išgydomas.

Paprašyta parašyti straipsnį apie šį naują L'Oreal kosmetikos gaminį nė nemirktelėjusi sutikau. Tiesa, apie jį jau svaigau prieš gerą mėnesį, vaizdingai apdainavusi Grožio altoriuje, laukiau jo pasirodymo Lietuvoje.
 Ironiška tai, jog prieš kurį laiką ištuštinusi pusę savo kosmetikos ir drabužių atsargų ir atidavusi jas artimai draugei, jau kitą dieną elektroniniame pašte radau puikią žinią - man dovanojamas naujasis L'Oreal Rouge Caresse lūpų dažas.
Jau nebe pirmą kartą įsitikinu, kuo mažiau prisirišu prie daiktų ir atiduodu juos tiems, kam jų tuo metu reikia labiausiai, ankščiau ar vėliau gyvenimas man suteikia progą grąžinti materialųjį balansą. Pamačiusi prie lūpdažio pridėtą kosmetikę pradėjau kvatoti iš visos širdies: dieną prieš šį įvykį, atidaviau savo mylimiausią kosmetinę žmogui, kuriam jos reikėjo labiau. Ir štai, aš ir vėl turiu "pilną amuniciją".
O gobšumas tikrai veikia neigiamai ir trukdo mums turėti visa, ką galėtume turėti, būdami atviresni gyvenimui bei jautresni aplinkai.
O dabar grįžtu prie pagrindinės šio įrašo temos - Rouge Caresse lūpdažio apžvalgos ir asmeninių atsiliepimų apie šią priemonę. Tikriausiai šio įrašo nebūtų buvę, jei man šis lūpdažis būtų nepatikęs. Taigi kuo mane patraukė šis stebuklas?
Visų pirma jau iš pat pradžių mane užbūrė švelnus jo kvapas. Tiesa, visi L'Oreal lūpdažiai turi tą savotišką kvapą, tad anokia čia naujiena. Tiesiog iki šiol L'Oreal lūpų dažų nenaudojau, mat dauguma jų man buvo pernelyg sodrių ir intensyvių spalvų, kurių panaudojimui progų kol kas turiu pakankamai mažai.
Visų antra, Rouge Caresse nuo standartinių Colour Richie lūpų dažų išsiskiria daug lengvesne savo konsistencija ir tekstūra, kuri šią priemonę leidžia naudoti kasdien, neišbadant aplinkiniams akių dėl pernelyg ryškių lūpų. Spalvą pasirinkau labai Kotrynišką, daugumai žmonių šis rožinės atspalvis atrodo pigus ir banalus, tačiau man atrodo, kad būtent ši spalva man tinka labiausiai.
Visų trečia, naujos formulės dėka (nesigilinsiu į sudėtį, tačiau šios priemonės sudėtyje naudojamas kitos rūšies aliejus) lūpos nelieka apsunkintos, tačiau vis dar išlieka lūpų drėkinimo efektas. Taip pat šis dažas nelipina lūpų.
Spalvos intensyvumas priklauso nuo dažo kiekio: užtepus vieną sluoksnį, galima išgauti švelniai rausvą spalvą, užtepus du - ryškesnę, o po trijų sluoksnių jau šviečiu kaip šviesoforas gūdžią naktį.
Visų ketvirta, myliu matines spalvas. Negaliu pakęsti perlamutrinių ir blizgančių lūpų produktų. Nuoširdžiai jų neapkenčiu. Nežinau, kas pagimdė tokią neapykantą šioms kosmetikos priemonėms, tačiau negaliu į jas nė žiūrėti (lygiai taip pat, kaip negaliu lakuoti savo nagų perlamutrinėmis spalvomis ar puošti nagų ornamentais).
Kadangi labai pamėgau ieškoti brangių alternatyvų, šį lūpdažį nesunkiai identifikuoju kaip Dior Addict lūpdažio analogą. Konsistencija kiek lengvesnė, tačiau dizainas tikrai panašus.
Nuo šiol Rouge Caresse gaminys yra mylimiausias mano lūpų dažas, kurį paleisiu tik pabaigusi visą pakuotę.
Antras džiaugsmas, kuriuo noriu pasidalinti su visu pasauliu - nuo šiol mano nagai nenusilups, nenutrupės ir nenukris. Pasidariau gelinį lakavimą. Kad ir kaip trypčiojau vietoj ir svaigau dėl neigiamo poveikio organizmui, mažėjančio žmonių natūralumo, galimos vėžio rizikos ir dar begalės "bet", galiausiai nutariau, kad dabar, arba niekad. Pasirinkau dabar.

Labiausiai nemėgstu savo pačios seilėjimųsi ir nostalgiškų praeities detalių dalybų į kairę ir į dešinę. Tačiau šiandien ketinu nusižengti savo pačios sukurtoms taisyklėms ir pasidalinti didesne išgyvenimų doze, nei įprastai.
Lygiai prieš dvejus metus atsiverčiau blogspot platformą ir pamėginau suregzti pirmąjį gyvenime viešą įrašą. Kodėl? Nes tądien buvo itin šalta sekmadienio popietė, aš, kaip ir šiandien, gulėjau susirangiusi lovoje, o neturėjimas ką veikti tiesiog žudė. Rankos ir smegenys prašyte prašėsi darbo, tad ėmiausi rašymo "apie nieką" ir, tuo pačiu, savirealizacijos. Galbūt ta savirealizacija nebuvo tokia ryški, kokia yra dabar, tačiau tą kartą man jos užteko. Tąkart nė nenutuokiau, apie ką jis bus mano įrašas ir kiek ilgai visos mano rašliavos truks, tačiau panašu, kad tinklaraščio rašymas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, o įrašas, parašytas prieš 700 dienų  parodė pakankamai tikslingą rašymo kryptį, kuria pasiremdama kopiu savo gyvenimo keliais.
Prieš tuos pačius dvejus metus nebūčiau nė patikėjusi, kad savo pačios pastangomis galiu suburti bendruomenę, kurį noriai dalijasi savo asmenine patirtimi kone bet kokioje gyvenimo sferoje. Netikėjau, kad net turint menką rašymo patirtį ir neturint jokių papildomų sklaidos kanalų, galima sulaukti daugiau, nei 10 prenumeratorių. Netikėjau, kad ir Lietuvoje tinklaraščių rašymas gali būti pakankamai populiarus informacijos perdavimo būdas. Taip pat netikėjau, kad tiek laiko galiu rašyti tikslingai ir nenutrūkstamai.
Tai va (koks baisus ir neestetiškas išsireiškimas! Tačiau jis čia tinka tiesiog idealiai). Esmė ta, kad mano tinklaraščiui jau dveji. Tikriausiai galiu jam už daug ką gyvenime padėkoti: už patirtį, gautą rašant; už žinias, įgytas ieškant informacijos; už fotografikos įgūdžius, kuriuos sugebu lavinti tik tinklaraščio dėka (tapau didesne tingine nei kada nors iki šiol ir fotografuoju tik kosmetiką ir tik "iš reikalo", bet juk geriau, negu visiškai pamiršti šį pomėgį); už letuvių kalbos gramatikos subtilybes, kurių lavinti universitete nėra galimybių; už bendravimą ir naujus projektus; už baisiai smagius renginius ir nuostabius žmones, sutiktus tik tinklaraščio dėka. Kitaip tariant, už visą banalybių košę, kuri tapo neatsiejama gyvenimo dalimi ir tuo, kuo nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. O dabar
Kaip ir kiekviena sukaktis, maniškio tinklaraščio gimtadienis negali apsieiti be dovanų. Tiesa, daugiau intelektualių, nei materialių.
Dvejus metus trukusios rašymo pratybos davė teigiamų rezultatų, kad galėčiau nesigėdydama pradėti rašyti apie kosmetiką be jokių subjektyvumų. Pirmoji dovana - geroką laiko gabalą brandintas ir galvotas "Grožio altorius". Tai dar vienas mano tinklaraštis, kuriame apžvelgsiu svarbiausias makiažo ir kosmetikos naujoves, pateiksiu bendrus pastebėjimus ir tiesiog lavinsiu save bei plėsiu kosmetikos sampratą. Tiesa, be didesnių subjektyvumų ar asmeninio gyvenimo detalių. Kodėl? Nes man labai trūksta tokios rūšies lietuviško leidinio, o esantys netenkina mano poreikių. Nieko nelaukdama, griebiau jautį už ragų ir sukūriau facebook paskyrą, kurioje tikrai bus peno seilių varvinimui ir savo lietuviško atlyginimo prakeiksmui.

Pašviesinus savo plaukus ir papuošus jų galiukus auksinėm garbanom iš "L'Oreal wild ombres preference" kolekcijos, supratau, ką reiškia turėti sausus, neklusnius ir nuolatos besišiaušiančius plaukus. Nežinau, ar tai sutapimas, ar ne, tačiau pastaruoju metu sausėja viskas: plaukai, veido oda, kūno oda, rankos, net lūpos, kurios iki šiol su sausėjimu problemų neturėjo niekuomet gyvenime.
Kalbant apie plaukus, kaltę suverčiau ombre šviesinimui ir nutariau, kad laikas išmėginti profesionalios plaukų priežiūros produktą. Ištyrinėjus plaukų priežiūros pasiūlą ir atsiliepimus internete, išsigryninau du produktus, vertus dėmesio, laiko ir pinigų: BIOSILK "Silk therapy" ir CHI "Silk Infusion". Didelio skirtumo tarp šių gaminių nepastebėjau, tad įsigyti nusprendžiau tą, kurio buteliukas kėlė daugiau nepagrįsto pasitikėjimo. Kaip ir minėjau, abi priemonės atlieka panašią funkciją ir atsiliepimai apie kiekvieną jų kone vienodai teigiami, tad renkantis aukštų kriterijų nekėliau. Taip mano gyvenime atsirado CHI "Silk Infusion" plaukų šilkas.
  Ši priemonė, kaip aprašymas teigia, tinka visų tipų plaukams. Plaukus regeneruojantis ir gydantis preparatas praturtintas natūraliu šilku. Ypatingai drėkina plaukus ir galvos odą, sudėtyje yra vitaminas E ir bei kiti vitaminai, augalų ekstraktų. Suteikia plaukams šilkinį ir turtingą spindesį, plaukus lengva iššukuoti. Pažeistiems, sausiems, nespindintiems plaukams suteikia ypatingai sveiką išvaizdą, elastingumą ir minkštumą. Neapsunkina plaukų, glotnina ir apsaugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio, karščio, šalčio, UV. Atkuria plauko struktūrą iš vidaus ir iš išorės, neleidžia išsišakoti plaukų galiukams, užpildo tuščias ertmes prie plauko kutikulės.
 Deja, mano asmeninė nuomonė apie jį visiškai priešinga jo aprašymui. Naudodama jį kone po kiekvieno plovimo, nepastebėjau jokių didesnių pokyčių: plaukai pasišiaušę taip pat stipriai, spindesio suteikia tiek pat, kiek tai daro bet koks aliejus iš močiutės lentynėlės, o papildomo plauko maitinimo, drėkinimo, atstatymo nė su žiburiu nerasi. Taip, plaukai liko neapsunkinti, ir toliau sėkmingai šiaušiasi bei elektrinasi. Vienintelis dalykas, sugebėjęs mane maloniai nustebinti, tai malonus gaminio kvapas,dvelkiantis senovine kūno pudra ir viriškais kvepalais. Tačiau tai tikrai ne tas kriterijus, pagal kurį reikėtų vertinti plaukų priežiūros priemonę. Taip pat naudodama šį produktą buvau priversta dažniau čiupinėti ir šukuoti savo ševeliūrą, tad vizualiai plaukai atrodė tiesinti. Ir vėlgi, tai nėra produkto nuopelnas.
 Mano vertinimas nulinis minusinis (pasirodo ir minusas gali turėti teigiamą arba neigiamą prasmę. Ak, ta matematinė analizė: šelsta visose gyvenimo srityse). Nors plaukų ši priemonė tikrai nepagadino ir blogo efekto nesuteikė, taip pat nepastebėjau jokių teigiamų pakitimų, tad leisti pinigus priemonėms, kurios skelbiasi esančios profesionalios, šį kartą tikrai nėra gera išeitis.
 Kainos abiejų produktų labai panašios, už BIOSILK "Silk therapy" 50ml gaminį teks pakloti 44 litus, o CHI 'Silk Infusion" 50ml kainuoja 47 litus. Džiaugiuosi, jog neišmėčiau visų pinigų ir internete atradau šios priemonės miniatiūrą, tad į balą išmečiau 10 litų už 15 ml gaminį. Pinigų gaila, bet ne taip stipriai, kaip būtų buvę gaila už 50ml neverčio skysčio.
O išvada labai paprasta: mūsų plaukai, ypatingai jei jie nedažyti, veikia kaip nesubrendę paaugliai: kuo labiau jais rūpinamasi, tuo labiau jie spyriojasi. Gal metas nustoti kreipti dėmesį į jų įnorius ir tegu gyvena taip, kaip išmano?

   Nežinia, ar nuo didelio streso, ar dėl nuolatinio sėdėjimo prie kompiuterio, o gal, priešingai, nuo blogų oro sąlygų arba tiesiog netinkamo maisto, mano oda ant manęs labai supyko: pradėjo luptis, šerpetoti ir kitaip spyriotis. Net ir dievinamas Medimix muilas padėti nesugebėjo, priešingai: oda nuo jo pernelyg stipriai išsausėjo ir tarpo visiškai nevaldoma.
  Natūralūs aliejai ir drėkinantys kremai situacijos nepagerino, tad teko ieškoti kitų būdų ją suvaldyti. Už žvitriųjų sesijos akelių užkliuvo 100 % Pure internetinė natūralios kosmetikos parduotuvė, prekiaujanti tiek dekoratyvinėmis, tiek veido ir kūno priežiūros priemonėmis. Galbūt ją pasirinkti paskatino ir informacijos kiekis apie produktus. Galbūt faktas, kad kosmetika gaminama be parabenų, dažiklių, dirbtinių kvapiklių, cheminių konservantų, sintetinių chemikalų ir kitų toksinų manęs nenustebino ir pernelyg didelio susižavėjimo nesukėlė, tačiau neabejotinai tai padarė išsamūs straipsniai apie kenksmingas chemines medžiagas, naudojamas kosmetikos pramonėje ir faktas, kad visi produktai registruoti JAV vaistų ir maisto administracijos kaip organiniai, su visais registracijos kodais, patentais ir cheminių junginių pavadinimais su išsamiais aprašymais. Galbūt ne viską supratau, tačiau tokios apimties informacija sukėlė nemažą pasitikėjimą ir nutariau savo nuvargintą odą atiduoti į šios kosmetikos rankas bei malonę.
  Išsirinkti tinkamas kosmetikos priemones iš tiesų pasirodė sudėtinga misija, mat asortimentas itin platus, tačiau šį kartą nutariau nesikoncentruoti į tai, kad mano oda problematinė ar mišri. Atsižvelgiant į gyvenimo tempą ir ne itin sveiką gyvenimo būdą, nutariau, kad šiuo metu noriu nuraminti ir atgaivinti veido odą, tad pasirinkau priemones, skirtas veido skaistinimui atstatyti.
 Rinkinį sudarė odą skaistinantis prausiklis, tonikas su purškikliu, šveitiklis/kaukė, skaistinantis balzamas nakčiai ir antibakterinis prausimosi šepetėlis nakčiai. Siuntinys buvo saugiai supakuotas ir įvyniotas į begales siuntimui naudojamų medžiagų, taip pat siuntinyje radau kokoso ir vynuogių kūno sviesto mėginėlių.
 Taip pat likau itin patenkinta pristatymo paslaugomis, nes siuntinys mano duris pasiekė jau kitą dieną nuo užsakymo, o kurjerių darbo kokybė tikrai aukšta. O dabar laikas išsamesnei priemonių apžvalgai.

Sesijai įsisiūbavus, tikriausiai nebūčiau suradus linksmesnio ir geriau nuotaiką keliančio užsiėmimo nei tas, kuris pasitaikė mano gyvenimo kelyje. Turėjau galimybę būti viena pirmųjų bandomųjų triušiukų naujųjų L'Oreal preference wild Ombres plaukų dažų įdiegimui Lietuvoje, tad nė nemirktelėjusi nutariau pasinaudoti suteikta proga ir pačirškinti savo natūralumu dvelkiančius plaukus tiesinimo žnyplėmis, garbanojimo aparatu ir nedidele peroksido doze.
 Jau daugiau nei penketą metų tylomis pasvajodavau apie šviesius plaukus, tačiau prieš penketą metų šį norą pasakius kirpėjai, ši atkirto, kad mama neišsimokės už nuolatinį plaukų dažymą (maniškiai auga ypatingai greit), o ataugusios šaknys nepuošia nė vieno mirtingojo, tad atsisakiau šio noro ir nustūmiau į tolimą ateitį, kai mano galvą pradės puošti žili plaukai.
 Ir vėl svajonės pildosi, ir vėl dalinai, bet šį kartą tos dalies man užteko su kaupu.
Jau ryte, su dideliu kirminu skandryje, žingsniavau į Expert grožio saloną, kuriame turėjo vykti visi didieji mano virsmo iš vikšro į drugelį darbai. Tyliai sau kartojau, kad nenusisekus ombre dažymui, turėsiu progą nusikirpti plaukus trumpai. Iki šiol trumpai niekad nesikirpau, nes vis dar jaučiu traumą, gautą prieš penkiolika metų, kai mane, keturių metų pyplį, nuvedus pas kirpėją, plaukus nurėžė berniukišku "bliūdeliu", mat buvau velniškai užsispyrus ir nesušukuodavau plaukų. Vis dėlto ir dabar jaučiu tam nuoskaidą, tad trumpi plaukai dar ilgai nedailins mano veido.
 Ir tikriausiai artimiausiu metu manęs nepuoš trumpa plaukų šukuosena, mat visi dažymo drabai praėjo sklandžiai, o o gautais rezultatais likau itin patenkinta. Pasitelkus plaukų priežiūros profesionalus ir makiažo virtuozus po kelių valandų save sunkiai atpažinau veidrodžiuose, kurių išvengti nebuvo įmanoma, mat kiekviena grožio salono siena išdabinta didžiausiais ir ryškiausiais veidrodžiais, kurie rėkte rėkia apie kiekvieną žmogaus turimą defektą (ach, ta psichologinė marketingo suktybė..)
Tiesa, tikriausiai procesas neprailgo ir dėl to, kad kartu dalyvavo raktus nuolat pametanti Sandra, miesto pildytoja ir pačius gražiausius skruostikaulius turinti Toma ir mados pamišėlė bei šiaip be galo talentinga fotografė Ieva. Kadangi esu labai blogas žmogus, su šiomis šauniomis merginomis pabendrauti jų rengiamuose renginiuose vis pritrūkdavau laiko, tad dažymo laikas pralėkė kaip niekad greitai ir liksmai. Tiek mergiotiškų pletkų jau seniai nesu jautusi savo smegenyse!
Kalbant apie patį plaukų dažymą, likau gerokai nustebusi gautu rezultatu, mat niekad netikėjau, kad mano plaukai šviesius plaukų dažus gali priimti taip teigiamai. Maniškiai plaukai paprastai po šviesinimo procedūros lieka nemaloniai varinės (liaudiškai tariant ryžos) spalvos, bet ne tos, kuri laikoma gražia ugniaplaukių spalva, o tos, kuri rėkte rėkia "Sveiki, balinausi plaukus namuose vandenilio peroksidu". L'Orealio Wild Ombre sulaužė mano turėtus stereotipus apie nuosavų plaukų pigmentą, pasirodo ir aš galiu būti medaus spalvos plaukais!
 Tiesa, skaudi patirtis rodo, kad šie plaukų dažai veiksmingiausi ir efektyviausiai matosi ant nedažytų plaukų, tad jei prieš tai dažėte savo palukus, rezultatas gali gautis ne toks kontrastingas, o norint paryškinti spalvą, reikės dažus plaukuose laikyti ilgesnį laiką.
Tikriausiai vieną didžiausių privalumų tokiame dažyme laikau tai, kad plaukų nereikia dažyti kiekvieną mėnesį, o viršugalvio niekad nepuoš ataugusios šaknys, tad net ir tokios tinginės kaip aš, gali džiaugtis pagyvėjusia ir atsigavusia plaukų spalva.
Taip pat ne mažiau smagu tai, kad pernelyg stipriai nerizikuodama, galėjau pamatyti save šviesesniais plaukais. Gal ir ne pats šviesiausias variantas, tačiau rizikos nedaug, o pokytis aikivaizdus ir efektingas. O tai leidžia daryti prielaidas apie tai, kaip atrodyčiau būdama šviesiais plaukais. Man rezultatas pasirodė labai geras.
L'Oreal wild ombre plaukų dažai jau netrukus turi papuošti kiekvienos didesnės Maximos kosmetikos skyriaus stendus ir kitas grožio priemonių parduotuves, prekiaujančias L'Oreal produkcija. Dažų kainos neišsiaiškinau, tačiau tikiu, kad ji išliks standartinė, kaip ir kitų šio ženklo plaukų dažų (jei aštuntokės atimintis neklysta, kaina svyruoja nuo 30 lt.) Tiesa, didelį privalumą matau dėl dažų ekonomiškumo, net ilgiems plaukams pakaks vienos dažų pakuotės.
O man metas nustoti džiūgauti savo ševeliūra ir kibti į mokslus - turiu lygiai 24 valandas išmokti visam Ekonomikos, vadybos ir verslo pagrindų skyriui!
Kol prusinsiuos ekonomiškai, papasakokit savo nuomonę apie Ombre plaukų dažymą: dar vienas prekybinis triukas ar visgi žaismingas plaukų dažymo variantas?

   Besimokydama artėjančiai sesijai jau spėjau išblizginti visus stalčius, išlyginti ir išskalbti visus drabužius ir sutvarkyti kone kiekvieną buto kampelį. Kad ir kaip gaila, nė tai negelbėjo nuo mirtinai greitais žingsniais lekiančios sesijos pradžios.
   Šiandienos dvyliktos valandos turėjau laukti taip pat palaimingai, kaip velnias paskutinio teismo. Tačiau vietoj to, kad bijočiau, nuo vieno asmens gavau elektroninį paštą, kuris skelbė, jog šiandien nuo 12h, mano studijų vadybininkės kabinete manęs lauks maloni ir kvepianti dovana. Tad užuot bijojusi egzamino, jau tryniau iš nekantrumo rankeles ir drebėjau, vos pagalvojusi, kas gali manęs laukti už slėpiningo studijų vadybininkės kabinėto slenksčio.
   Deja, tai sužinoti galėjau tik parašiusi egzaminą, tad ši maloni staigmena tapo labai didele dovanėle pirmojo universitetinio egzamino proga!
   O visas šis stebuklas turi savo nuostavą istoriją: vieną niūroką šventinį vakarą netyčia ir vėl užklydau į kvepalų guru Minervos blogą  ir tąkart jau nebesugebėjau atitraukti akių nuo stebuklingų kvapų aprašymų, nukeliančių siela tarytum į kitą pasaulį. Niekuomet negalvojau, kad kvepalus ir kvapus galima parašyti taip gražiai ir "skaniai". Galiausiai, perskaičius kone pusę tinklaraštyje esančių įrašų supratau, kad nė nuostabiausi kvapų aprašymai man neatstoja kvepalų, kurių vienintelių kvapas manęs neverčia raukytis ir skrandyje jausti nemalonių procesų. Kalbu jau apie ankščiau graudžiai apdainuotus kvepalus iš Creme de la creme parduotuvės Maison Francis Kurkdjian Aqua Universalis Forte. Tuos pačius, kurių standartinio dydžio tara kainuoja lygiai 570 lietuviškų sagų, ir tuos pačius, kurių pauosčius, visas gyvenimas nušvinta kitom vaivorykštės spalvom. Ėmiau ir paklausiau tamstos, kokius pigesnius kvepalus būtų galima laikyti pastarųjų atitikmeniu, analogu arba kas paprasčiausiai kvepėtų panašiai į Aqua Universalis. Kvapų meistrė pateikė ne vieną variantą, kurio kvapas turėtų dvelkti panašiai, tačiau deja, nė vieni man neprilygo originalui. Iš tiesų stipriai nenusivyliau ir pasiryžau pusę likusio gyvenimo taupyti kvepalams, kurie idealiai atspindi mane, o iki kol ateis ta išganinga diena - tiesiog kvepėti muilu.
  Ir kaip manote, ką gavau kvepiančiame siuntinuke? O gi savo svajonių kvepalų mėginuką, atvirutę ir magnetuką su žodžiais, pataikiusiais tiesiai į dabartinio gyvenimo dešimtuką. Tikriausiai visi, buvę aplink mane, pagalvojo, kad susipykau su protu ir vaikštau išsiviepus per lietumi drebiantį lauką, tačiau buvo taip gera gera, kad nė vandens sau ant veido nejutau. Vat tokiais mažais žingsneliais ir žingsniuojama savų svajonių link, net jei žingsneliai maži, jie vis viena egzistuoja!
  Kaip mano naujame magnetukė įsikūręs Markas Tvenas sako, po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dėl to, ko nepadarei, nei dėl to, ką padarei. Tai ir darykim. Ir nesigailėkim, tiesiog darydami spėkim ir pamąstyti.
O egzaminą išlaikysiu dešimtukui, tokią puikią dieną kaip ši, kitaip nė būti negali. Tik kitą kartą pažadu įdėti daugiau pastangų ir atiduoti daugiau laiko mokymuisi!

  Nesu didelė namų dekoravimo ar interjero kūrimo mėgėja. Tiesą sakant namų apyvokos daiktams pirkti visuomet pagailiu pinigų ir galiausiai lieku prie batų dėžių panaudojimo. Jau keletą metų svajoju apie nedidelę komodą, susidedančią iš begalės stalčių, į kuriuos galėčiau talpinti įvairius smulkius daiktus.
  Pasirodo, daug ką galima sukomplektuoti iš jau turimų daiktų ir dėžučių. Šį kartą, eilinį kartą užklupus naktiniam kambario tvarkymui ir kūrybinei nemigai, į smegeninę trenkė žaibas ir liepė iš visų turimų Adorebox dėžių sukurti stalčių karalystę. Kelios valandos darbo, kelios akimirkos paieškos ir mano naktinis darbas davė saldžiarūgščių vaisių.